Hidroelektrinės, vėjo jėgainės ir saulės mikrogeneratoriai pernai pagamino 2856 gigavatvalandžių (GWh) elektros energijos – 2,5 proc. daugiau nei užpernai. Hidroelektrinės gamybą padidino 4 proc., saulės energijos elektrinės – 40 proc., tuo tarpu vėjo jėgainės – sumažino 20,3 procento.
Tarnyba pažymi, mediena ir jos produkcija, hidroenergija yra plačiausiai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai Latvijoje, o augant vietinių energijos išteklių vartojimui, Latvijos energetinė priklausomybė sumažėjo nuo 52 proc. 2015-aisiais iki 39 proc. 2021 metais.
Pastaraisiais metais keitėsi viso energijos suvartojimo struktūra – mažėjant gamtinių dujų daliai, didėja atsinaujinančių energijos šaltinių dalis visame suvartojime. Per pastaruosius dešimt metų (2012-2021 m.) bendrasis gamtinių dujų suvartojimas sumažėjo 20,4 proc. (10,3 PJ), o jų dalis bendrajame energijos suvartojime sumažėjo 5,7 procentinio punkto.
Pernai gamtinių dujų dalis bendrajame energijos suvartojime sudarė 21 proc., o atsinaujinančiųjų energijos išteklių – 41,2 procento. Naftos produktų dalis buvo 33 proc., o kitų energijos išteklių – 4,8 procento.
Tuo pat metu malkų dalis per pastarąjį dešimtmetį išaugo 4,9 procentinio punkto iki 32,4 proc. 2021-aisiais.
Didėjant bendrajam atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimui, Latvija artėja prie strateginio tikslo, susijusio su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu, kuriuo siekiama, kad iki 2025-ųjų jie patenkintų 44,3 proc. galutinio energijos vartojimo. Latvija trečia Europos Sąjungoje pagal atsinaujinančių išteklių energijos dalį galutiniame energijos suvartojime – 2020-aisiais šis rodiklis siekė 42,13 proc., o ES vidurkis buvo 22,09 proc., pažymi tarnyba.
