elektra

Lietuvių laukia permainos perkant ir mokant už elektrą – šalis atsisako elektros tiekimo monopolio. Kitąmet nuo sausio pirmosios beveik 100 tūkstančių šalies gyventojų jau galės patys rinktis, iš ko pirkti elektrą. Tiesa, dalis tautiečių šią žinią pasitinka skeptiškai – mažesnių kainų nesitiki, o ir vargais be didesnės naudos ar reikalo ieškant tiekėjo nenori apsikrauti. Visgi, energetikos ministras sako, kad kito kelio nėra – rinkos liberalizavimas – Europos Sąjungos prievolė.

Dėl stipraus vėjo ir šlapdribos elektros energijos Lietuvoje antradienį ryte neturi apie 10 tūkst. vartotojų, BNS informavo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  „Pagridninė gedimų priežastis yra šlapias sniegas, kuris užkrenta ant orinių elektros perdavimo linijų ir jas nutraukia“,  – BNS sakė ESO  atstovas Tomas Kavaliauskas.

Seimas leido liberalizuoti elektros tiekimo rinką – tai reiškia, kad visi buitiniai vartotojai palaipsniui, nuo 2021 iki 2023 metų, turės pasirinkti elektros tiekėją.  Už tokias Elektros energetikos įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 110 Seimo narių.  Parlamentarų nuomonės, ar po tokio Seimo žingsnio gali pigti elektra, išsiskyrė.   Energetikos ir darnios plėtros komisijos vadovas Virgilijus Poderys sako, kad liberalizavus rinką, elektra buitiniams vartotojams pigs.

Antradienį naujienų portalo tv3.lt skaitytojai pranešė, kad sostinės Žirmūnų mikrorajone sutriko elektros tiekimas. Už elektros tiekimą atsakinga bendrovė patvirtino, kad gedimas iš tiesų fiksuotas. Antradienį, antroje dienos pusėje, naujienų portalas tv3.lt sulaukė žinios iš skaitytojo, kad daugiabutyje dingo elektra. ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Tomas Kavaliauskas portalui tv3.lt patvirtino, kad elektros tiekimo gedimas Žirmūnuose yra.

Antradienio popietę, maždaug 16 val. Vilniuje, Žirmūnų mikrorajone įvyko incidentas, kuris sutrikdė viešojo transporto darbą. Kareivių ir Žirmūnų gatvių sankryžoje nutrūko troleibusų elektros laidai. Tai naujienų portalui tv3.lt patvirtino „Susisiekimo paslaugos“ komunikacijos vadovė Miglė Bielenytė, patikindama, kad dėl šio incidento operatyviai keičiami troleibusų ir autobusų maršrutai.

Baltarusijos valdžia jau šiemet grasina paleisti Lietuvos pašonėje pastatytą Astravo atominę elektrinę. Užsienio reikalų ministras jau amerikiečių prašo spausti Baltarusiją didinti elektrinės saugumą. Nesusitvarkantis su koronavirusu Lukašenka jau prašo ES milijonų eurų. Tuo metu Vytautas Landsbergis ragina taip lengvai pinigų Lukašenkai nedalinti ir paramą sieti su Astravo jėgainės saugumu, o dar geriau, jos įšaldymu ir iškėlimu kuo toliau nuo Lietuvos.

Baltijos šalių elektros perdavimo operatoriai sutarė, kad šalims prisijungus prie Europos elektros tinklų, jie kartu valdys energetikos sistemos dažnį Baltijos šalių galios ir dažnio valdymo bloke. Sinchronizavimo projektui svarbus memorandumas pasirašytas antradienį, skelbia bendrovė „Litgrid“.  „Dirbame išvien, kad sinchronizacijos projektai sklandžiai vyktų net ir karantino sąlygomis.

Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje per praėjusią savaitę išaugo 27 proc. iki 28,1 euro už megavatvalandę (MWh) ir sugrįžo į metų pradžioje buvusį lygį, pranešė perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Jos duomenimis, tokia pati elektros kaina buvo ir Latvijoje bei Estijoje, kur jos padidėjimas per savaitę siekė atitinkamai 26 ir 20 procentų. Elektros biržos „Nordpool“ sistemos kaina po šešių savaičių nuoseklaus mažėjimo praėjusią savaitę išaugo 23 proc. iki 5,5 euro už MWh.

Penktadienį, maždaug vidurdienį avariją įvyko Vilniaus rajone, netoli Juodšilių, Dusinėnų kaime. Kelio vingyje „BMW“ automobilis rėžėsi į elektros stulpą. Avarija įvyko maždaug 12 val., kuomet Dusinėnų kaime vairuotojas važiuodamas kelio vingiu nesuvaldė automobilio ir rėžėsi į elektros stulpą. Buvo gautas pranešimas, kad vairuotojas prispaustas. Atvykus gelbėtojams jį pavyko ištraukti. Vairuotojas išgabentas į ligoninę.

Rinkose toliau pingant energijos ištekliams, elektra ir dujos nuo liepos kai kuriems vartotojams gali pigti kiek daugiau nei skelbta anksčiau.  Naujausiais preliminariais skaičiavimais, elektra gali pigti 8,5-11,3 proc., o dujos – 15-22 proc., skaičiuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Skaičiai dar bus tikslinami, o naujus tarifus numatoma patvirtinti gegužės pabaigoje.

Valstybės kontroliuojama elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ už praėjusius metus išmokės 4,085 mln. eurų dividendų – beveik visą 2019-ųjų metų grynąjį pelną. Pirmadienį „Litgrid“ akcininkai patvirtino audituotą praėjusių metų veiklos ataskaitą, pritarė pelno paskirstymui. Pasak „Litgrid“ generalinio direktoriaus Daivio Virbicko, nors šiuo metu Lietuva ir pasaulis dėl koronaviruso krizės gyvena ekstremaliomis sąlygomis, bendrovė yra pajėgi pelno dalį skirti dividendams.

Ketvirtadienio vakarą dėl smarkaus vėjo šiaurės rytų Lietuvoje elektros dar neturi apie 3 tūkst. namų ūkių, BNS informavo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  „Virstantys medžiai nutraukė tiek vidutinės, tiek žemos įtampos elektros oro linijas. Popietę daugiau nei 15 tūkst. namų ūkių galėjo neturėti elektros, o šiuo metu, 20 val. duomenimis, yra be likę apie 6 tūkst. namų ūkių, kurie neturi elektros“, – BNS sakė ESO atstovas Tomas Kavaliauskas.  21 val.

Premjerui Sauliui Skverneliui pažadėjus, kad nuo liepos elektra gyventojams pigs maždaug 10 proc., o dujos – 15 proc., energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad kainų sumažinimas gali būti dar didesnis, priklausomai nuo to, kaip dar keisis jų kaina rinkoje.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo naujiena. Anot jo, netrukus pigs elektra ir dujos. „Elektros kaina nuo liepos 1 d. turėtų mažėti ne mažiau kaip 10 proc. (kalbu apie standartinį elektros tarifą gyventojams), o gamtinės dujos – ne mažiau kaip 15 proc. visiems gyventojams. Duomenys dar negalutiniai, jie gali koreguotis. Ne į blogesnę, o į geresnę pusę, kitaip tariant – vartotojų naudai.

Klaipėdoje pristatyti pirmieji Lietuvoje pagaminti elektrobusai. Juos specialistai sukonstravo uostamiesčio pašonėje esančioje gamykloje. Elektrobusų korpusas pagamintas iš perdirbto plastiko, vaizdą aplink transporto priemonę fiksuoja vaizdo kameros, o keleiviai gali naudotis USB jungtimis. Klaipėdiečiai įsigijo du tokius autobusus, bendra jų kaina 700 000 eurų. Klaipėdos autobusų parko vairuotojas Linas iš įpročio vis žvalgosi pro autobuso langą akimis ieškodamas šoninių veidrodžių.

Elektros ir šilumos tiekimo įmonės teigia jau gaunančios klientų prašymų atidėti mokėjimus, išdėstant juos ilgesniam laikui, tačiau tokie klientai turės pateikti įrodymų, jog yra nukentėję nuo šalyje paskelbto karantino. Kai kurios įmonės jau pastebi vėluojančius atsiskaitymus už vasarį.   Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) atstovė Edita Sirutienė teigia, kad atidėti mokėjimus jau paprašė 58 verslo klientai.

Biržoje sumažėjus didmeninei elektros kainai, iki metų vidurio gali būti perskaičiuota jos kaina buitiniams vartotojams. Nuo liepos elektra jiems galėtų pigti iki 10 proc. Paprastai elektros kaina peržiūrima kartą per metus ir įsigalioja nuo sausio.  Be to, nuo liepos gyventojams galbūt kiek atpigs ir dujos.   Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, užsitęsus žemų elektros kainų tendencijai, jos galėtų būti perkeltos į tarifą kuo greičiau.

Artėjant kovo mėnesio pabaigai daugelis turėsime susimokėti už komunalines ir kitas būsto paslaugas. Prasidėjęs karantinas pakoregavo dalies tautiečių finansinę situaciją. Tačiau gyventojus aptarnaujančios įmonės prašo laikytis sutartyse nurodytų mokėjimo terminų, o atidėti mokesčius leidžia tik išskirtiniais atvejais. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ar galima atidėti būsto mokesčius ir kas laukia tų, kurie nesusimokės.

 Sekmadienį vakarų, šiaurės vakarų Lietuvoje bei Šiaulių apskrityje eismo sąlygas sunkina šlapdriba. Taip pat kyla vėjas, gyventojai lieka be elektros.  Anot Eismo informacijos centro pranešimo, valstybinės reikšmės kelių dangos dėl šlapdribos ir silpno snygio daugiausia drėgnos arba šlapios. Likusioje šalies dalyje keliai sausi, kritulių nėra. Oro temperatūra svyruoja 0 iki 5 laipsnių šilumos, rytų ir pietryčių Lietuvoje – iki 8 laipsnių šilumos.

Siekiant padėti įveikti kylančius iššūkius, karantino laikotarpiu su finansiniais sunkumais susiduriantiems gyventojams, o atskirais atvejais ir verslui, bus galima atidėti atsiskaitymus už elektros energiją ir dujas, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Situacija yra ypatinga, reikalaujanti iš visų mūsų greitų ir lanksčių sprendimų, supratimo ir bendradarbiavimo. Solidarumas veikia tuomet, kai yra universalus ir kiek įmanoma visapusiškesnis.

Lietuvoje po penktadienio naktį siautusios stiprios audros elektros šeštadienio rytą vis dar neturi per 37 tūkst. namų ūkių – tiek, kiek ir penktadienio vakarą, pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  Kaip pranešė ESO, naujų problemų sukėlė šeštadienį paryčiais vėl sustiprėjęs vėjas ir pradėjęs kristi sniegas – tai vėl išaugino klientų, kuriems nutrūko elektros tiekimas, skaičių. ESO ir rangovų brigados jau beveik 230 tūkst.

Lietuvoje po stiprios audros be elektros penktadienio pavakarę buvo 68 tūkst. namų ūkių, praneša „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  16 val. duomenimis, sudėtinga padėtis išlieka Klaipėdos regione, čia elektros neturi per 26 tūkst. namų ūkių, Utenos regione – per 18 tūkst., Panevėžio – daugiau kaip 7 tūkst., Šiaulių – apie 8,5 tūkst. Nemažai tiekimo sutrikimų fiksuota Vilniaus, Kauno, Alytaus regionuose.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ketvirtadienį per dvi valandas nuo 16 val. sulaukė daugiau nei 110 iškvietimų dėl Lietuvoje siaučiančios audros padarinių. PAGD Situacijų koordinavimo skyriaus (SKS) atstovas BNS sakė, kad daugiausiai skambučių sulaukiama dėl ant kelio ar elektros linijų nuvirtusių medžių pašalinimo.

Vėjuotas savaitgalis Lietuvoje lėmė elektros tiekimo sutrikimus dešimtims tūkstančių namų ūkių, tačiau sekmadienio popietę fiksuojami tik pavieniai gedimai, be elektros paliekantys po kelis šimtus vartotojų, pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  Nuo šeštadienio pavakarės iki sekmadienio 14 val. be elektros įvairiais laiko tarpsniais buvo per 70 tūkst. namų ūkių, vien sekmadienį – per 30 tūkst.

Elektros tiekėjai susirūpino, esą lietuviai labai nesaugiai gyvena šalia jų elektros stulpų. Elektrikai reikalauja įžeminti metalines tvoras ir kitus statinius arba juos nugriauti. Tačiau gyventojai skundžiasi, kad iš jų reikalaujama susimokėti didžiules sumas, nors pavojų keliantys stulpai ir laidai jiems nepriklauso. Žmonės stebisi, kad ESO nesukrapšto pinigų įžeminti jų tvoras, tačiau pusantro šimto milijonų eurų negaili abejotinam išmanių skaitiklių projektui.

Sostinėje įsiplieskė naujas medžių pjovimo skandalas. Žmonės netveria pykčiu – per porą dienų darbininkai nupjovė dešimt jų manymu sveikų pušų, iškirto niekam netrukdžiusius krūmynus. Savivaldybė aiškina – medžius pjauti buvo būtina, nes jie augo šalia aukštos įtampos laidų, ir vieną dieną galėjo pridaryti bėdų.

Dėl stipraus vėjo pirmadienio pavakarę elektros vis dar neturėjo apie 500 namų ūkių Alytaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Utenos rajonuose, pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Pasak bendrovės, pirmadienį prieš vidurdienį elektros neturėjo apie 5 tūkst. namų ūkių, o nuo vidurnakčio iki 16 val. jos tiekimas buvo sutrikęs beveik 40 tūkst.

Statomoje 110 kilovoltų (kV) elektros linijoje Pagėgiai-Bitėnai, ties Birštoniškiais, Pagėgių rajone, sekmadienį nuvirto keturios gelžbetoninės atramos.

Penktadienio vakarą, Dainavos rajoną užliejo tamsa. Kauniečiai informuoja, jog susidūrė su nesklandumais, kai dingo elektra. „Aplinkiniai namai irgi tamsūs matau“, – sunerimęs skaitytojas pranešė, jog Birželio 23-iosios gatvėje nėra elektros. Susisiekus su Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) klientų aptarnavimo skyriumi, darbuotoja patvirtino, jog šiuo metu Kaune yra daug elektros gedimų. Jų priežastis – pažeistas elektros kabelis.

Apie saulės elektrinių įsirengimą vis dažniau susimąsto gyventojai, kurie savo namų ūkius nori ne tik aprūpinti elektra, ilgainiui sutaupyti, bet atsižvelgia ir į gamtos išteklius. Nors saulės elektrinių įrengimas nėra labai pigus, gyventojams kasmet skiriama parama, skatinanti elektrinėms individualiuose namuose įsirengti ir nutolusioms saulės elektrinėms įsigyti. 2020 m. saulės elektrinėms numatyta rekordinė paramos suma – 9 mln. eurų.

Žemės savininkams už jų sklypuose esančius elektros stulpus jau išmokėta per 2 mln. eurų kompensacijų.  Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) teigė BNS, kad nuo 2018 metų lapkričio iki 2019 metų gruodžio 23 dienos 23,5 tūkst. žmonių išmokėta daugiau nei 1,6 mln. eurų.  Kita kompensacijas mokanti įmonė – elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ jau yra išmokėjusi apie 444,5 tūkst. eurų daugiau kaip 2 tūkst.

Dėl sustiprėjusio vėjo be elektros Klaipėdos regione šiuo metu yra daugiau nei 1 tūkst. klientų, BNS pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  „Gedimai yra miškingose vietovėse, Klaipėdos regione, Kretingos-Plungės tinkle. Naktį santykinai buvo ramu, bet vėjas paryčiais pradėjo stiprėti. (...) Nuo stipraus vėjo virsta medžiai, lūžta šakos“, – BNS sakė ESO atstovas Tomas Kavaliauskas.  Pasak jo, gedimai šalinami.  Iš viso nuo 12 val.

Elektrą gaminantys gyventojai ir kiti vartotojai jau gali pretenduoti į 9 mln. eurų ES paramą saulės elektrinėms. Energetikos ministerijos teigimu, pernai buvo pasiektas tokių vartotojų proveržis – jų skaičius patrigubėjo. To tikimasi ir šiemet.   Po 4,5 mln. eurų paramos bus skirta saulės elektrines individualiuose namuose įsirengiantiems bei įsigyjantiems nutolusias elektrines gyventojams.

Nors valdžia džiūgauja, kad kitais metais didės atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos, tačiau dalis gyventojų to gali ir nepajusti dėl augančių kainų. Primename, kad jau žinoma, kiek kai kurios prekės ir paslaugos 2020 m. brangs dėl patvirtintų didesnių įkainių ir mokesčių. Kitos kainos gali didėti dėl augančios minimalios algos ir kitų priežasčių.

 Nors Naujųjų metų išvakarėse dėl stipraus vėjo dalyje Lietuvos nebuvo elektros, iki sausio 1-osios visiems vartotojams ji buvo atstatyta.  Šiuo metu gedimų niekur nefiksuojama, BNS nurodė bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovas Tomas Kavaliauskas. „Kam buvo sutrikęs elektros energijos tiekimas, jau visiems atkurtas dar vakar“, – BNS teigė jis.

Nuo Naujų metų gyventojams didėja elektros kaina, dėl to vartotojai perspėjami nedelsti ir elektros skaitiklių rodmenis deklaruoti paskutinėmis gruodžio dienomis. Kitu atveju naujais metais už gruodį suvartotą elektrą teks mokėti didesnėmis kainomis. Nuo Naujųjų elektra brangsta ne tik gyventojams, bet ir verslui. Pasak pramonininkų konfederacijos, brangstant elektrai ir kurui, didės ir gaminamos produkcijos kaina, o galiausiai tai nuguls ant paprastų vartotojų pečių.

Dėl pirmadienio naktį ir paryčiais sustiprėjusio vėjo elektros tiekimas nutrūko daugiau kaip 10 tūkst. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientų. Daugiausia gyventojų be elektros liko Plungės, Kretingos ir Raseinių regionuose, pirmadienį pranešė ESO. 10 val.  duomenimis, elektros neturi apie 4 tūkst.

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) paskelbė, kiek gyventojams už elektrą reikės mokėti nuo ateinančių metų sausio 1 d.  Vidutinės elektros energijos kainos augs 14,6 proc., tačiau kai kam brangimas dar didesnis. Vis dėlto yra būdų bent šiek tiek sutaupyti.

Dalis Vilniaus gyventojų dėl gedimų sekmadienį liko be elektros. Gedimai, kaip rodo ESO žemėlapis, fiksuojami Antakalnyje, Užupyje ir Pavilnyje. Pirmieji gedimai pradėti registruoti po 12 val. sekmadienį, elektros neteko gerokai maždaug 3 tūkst. gyventojų. ESO duomenimis, šiuo metu užfiksuoti aštuonis aktyvūs elektros gedimai. Gedimai fiksuojami Olandų, Rudens, Filaretų, Žiemos, S. Batoro ir kitose gatvėse. ESO gedimų žemėlapį galite pamatyti čia.

Jau šiemet pabrangusi elektra brangs ir kitąmet dar 15 proc. Taip per dvejus metus susidarys net 30 proc. brangimas. Kainų reguliuotojai aiškina, esą elektra brangsta aplinkinėse rinkose, tad kitos išeities nėra. Tačiau ekonomistai sako, kad brangstanti elektra didins ir bendrą infliaciją. O žmonės ir ypač senjorai apgailestauja dėl brangimo, mat elektros brangimas suvalgys visą prezidento pažadėtą pensijų padidinimą. Tiesa elektros brangimą kai kam kompensuos pingančios dujos.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) ketvirtadienį patvirtinus naujas – vidutiniškai 14,6 proc. didesnes 2020 metų elektros kainas buitiniams vartotojams, tarybos pirmininko pavaduotojas Renatas Pocius sako, kad tam įtakos turėjo elektros brangimas biržoje ir didėję infrastruktūros kaštai.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino naujas – vidutiniškai 15 proc. didesnes elektros kainas buitiniams vartotojams 2020 metams. Tiek pat elektra brango ir šių metų pradžioje.  Populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas didės 14,6 proc., arba 1,9 cento iki 14,9 cento už kilovatvalandę (su PVM), o dviejų laiko zonų – 17,5 proc., arba 2,5 cento iki 16,8 cento (dienos) ir 7 proc.

Klaipėdos valdžia pasišovė dėka saulės pataupyti lėšų: darželiams ir kitoms ugdymo įstaigoms planuojamos saulės elektros jėgainės. Ant vieno uostamiesčio darželio stogo toks kolektorius jau montuojamas. Darželio valdžia skaičiuoja, kur leis sutaupytas lėšas atsisakius įprastos elektros. Ant vaikų darželio stogo darbuojasi statybininkai. Vyrai nešioja ir prisukinėja plokštes. Čia įrenginėjami saulės kolektoriai, kurie darželį aprūpins elektra.

Arklių mėšlas – namams apšildyti ar elektra aprūpinti. Skamba neįtikėtinai, tačiau būtent to ėmėsi suomiai. Jie surinko ne vieną toną mėšlo per konkūrų varžybas ir iš jo pagamino energijos. Daugeliui žmonių tai tėra dvokiantis, galbūt net šleikštulį keliantis ir vargu ar kam pritaikomas mėšlas, tačiau suomių energijos įmonei „Fortum“, tai – tikras lobis. Iš arklių mėšlo suomiai įsigudrino gaminti šilumą ir elektrą.

Rusijos elektros energijos eksporto ir importo monopolininkė „Inter RAO“ pranešė per tris šių metų ketvirčius uždirbusi 7 mlrd. rublių (beveik 100 mln. eurų) grynojo pelno pagal nacionalinius finansinės apskaitos standartus – 45 proc. mažiau nei prieš metus. Pajamos augo 13,7 proc. iki 40 mlrd. rublių, iš jų elektros eksporto – 35,9 proc. iki 33,6 mlrd. rublių. Elektros gamybą „Inter RAO“ padidino 1 proc. iki 97 mlrd. kilovatvalandžių (kWh), o vien tik Rusijoje – 1,9 proc. iki 89,8 mlrd. kWh.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) pareigūnai praneša, kad spalio 23 d. apie 17 val. Kėdainiuose, Šėtos g., nutiko skaudi nelaimė. Informuojama, kad prie aukštos įtampos elektros stulpo buvo rastas nepilnametis. Jis gimęs 2005 metais. Paauglys dėl sužalojimų bei daugybinių nubrozdinimų paguldytas į Kauno ligoninę. Aplinkybės aiškinamos.

Energetikos ministerija gyventojams paruošė gerą ir blogą žinias. Geroji – ir toliau krenta dujų kainos. Blogoji – nuo kitų metų lietuvių pinigines labiau paplonins ne tik nauji mokesčiai, bet ir sąskaitos už elektrą. Prognozuojama, kad elektra lietuviams kitąmet brangs penkiolika procentų.  „Kuo toliau diena trumpės, tuo ir padidės ir elektros energijos sąnaudos.

Vilnius tampa vis patogesnis elektromobiliams. Mieste įjungtos 50 naujų greito įkrovimo stotelių. Tiesa, jos mokamos: elektra du-tris kart brangesnė nei namuose. Naujos nemokamos stotelės žadamos tik kitąmet, ir tai tik 5. Negana to, meras jau svarsto panaikinti elektromobiliams galiojančias lengvatas – nemokamą parkavimą bei važiavimą A juosta. Vilniuje pradeda veikti pusšimtis naujų valstybinės įmonės „Ignitis“ elektromobilių krovimo stotelių.

Elektra buitiniams vartotojams nuo kitų metų sausio gali brangti iki 15 proc., tačiau maždaug tiek pat, tikėtina, atpigs gamtinės dujos, prognozuoja energetikos ministras.  Žygimanto Vaičiūno teigimu, dėl augančių rinkos kainų elektra turėtų brangti panašiai, kaip ir šių metų pradžioje.  „Tikiuosi ir manau, kad mes neturėtume perlipti praeitų metų kainų didėjimo lygio – 15 proc.