elektra

Valstybė elektros vartotojams antrąjį šių metų pusmetį – nuo liepos iki gruodžio pabaigos – turėtų padengti iki 9 centų už kilovatvalandę (kWh) jų mokamos kainos, o minimalus tarifas, žemiau kurio nebus kompensuojama, turėtų siekti 24 centus, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.

Praėjusį savaitgalį sustabdžius Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos grupės „Inter RAO Lietuva“ prekybą elektra „Nord Pool“ biržoje, o kartu ir rusiškos elektros importą į Baltijs šalis, ekspertai sako, kad Lietuvai elektros užteks – šalis turi pakankamai galimybių ja apsirūpinti iš kitų šaltinių.  Vis dėlto neatmetama, jog rinkoje sumažėjus elektros pasiūlai, trumpuoju laikotarpiu elektra gali pabrangti apie 10 procentų.

Vyriausybė trečiadienį dar nepatvirtins valstybės subsidijų dydžių ir minimalių tarifų, žemiau kurių nebus kompensuojamos elektros ir dujų kainos vartotojams, sako energetikos viceministrė. Tai reiškia, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) visuomeninį elektros bei dujų tarifus buitiniams vartotojams paskelbs jau po birželio 1-osios, o jie įsigalios nuo liepos.  Pasak Ingos Žilienės, Energetikos ministerija dar laukia VERT skaičiavimų.

Liko vos mėnuo iki antrojo elektros rinkos liberalizacijos etapo pabaigos. Specialistai įspėja, kad tiekėjo iki birželio 18 d. nepasirinkę gyventojai už elektrą mokės brangiau. Todėl ragina suskubti ir pasirašyti sutartį su pasirinktu elektros tiekėju. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) Paslaugų tarnybos direktorius Renaldas Radvila sakė, kad iš pirmojo etapo 1000 gyventojų dar nepasirinko nepriklausomo elektros tiekėjo. Iš viso 99 proc. jau yra jį pasirinkę.

Elektros energijos biržos operatorei „Nord Pool“ nustojus prekiauti rusiška elektra iš vienintelio jos importuotojo Baltijos šalyse „Inter RAO“, Lietuvoje sekmadienį sustabdytas šios elektros energijos importas. Tai reiškia, kad Lietuvos elektros poreikis bus užtikrinamas vietine generacija bei importu per turimas jungtis su Švedija, Lenkija ir Latvija.  Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, importas iš minėtų šalių pernai sudarė viso 83 proc.

Elektros energijos biržos operatorei „Nord Pool“ nustojus prekiauti rusiška elektra iš vienintelio jos importuotojo Baltijos šalyse „Inter RAO“, Lietuvoje sekmadienį sustabdytas šios elektros energijos importas. Tai reiškia, kad Lietuvos elektros poreikis bus užtikrinamas vietine generacija bei importu per turimas jungtis su Švedija, Lenkija ir Latvija.  Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, importas iš minėtų šalių pernai sudarė viso 83 proc.

Elektros energijos biržos operatorė „Nord Pool“ nusprendė stabdyti prekybą rusiška elektra iš vienintelio jos importuotojo Baltijos šalyse – įmonių grupės „Inter RAO“. Tai reiškia, jog nuo sekmadienio Lietuvoje bus sustabdytas rusiškos elektros importas, penktadienį pranešė Energetikos ministerija. Lietuvos elektros poreikis bus užtikrinamas vietine generacija bei importu per turimas jungtis su Švedija, Lenkija ir Latvija.

Rinkos reguliuotojui paskelbus naują nuo liepos galiosiančią` visuomeninę elektros kainą bus daugiau aiškumo gyventojams renkantis nepriklausomą tiekėją, sako Lietuvos energetikos agentūros vadovas.  Virgilijus Poderys įsitikinęs, jog tuomet vartotojai nepriklausomą tiekėją pradės rinktis aktyviau.  „Žmonės dabar lygina visuomeninę kainą, tiekėjų kainą, klausia, kodėl tokie skirtumai. Bet jie lygina dabartinę visuomeninio tiekimo ir būsimas tiekėjų kainas“, – BNS sakė V. Poderys.

Prekyba elektros energija tarp žemyninės Rusijos ir Baltijos šalių iš esmės baigėsi nuo gegužės 1 dienos be jokių didesnių pareiškimų, šeštadienį pranešė Estijos perdavimo tinklų operatorė „Elering“. Pasak bendrovės vadovo Taavi Veskimagi, taip pat baigėsi Suomijos ir Rusijos prekyba elektra, bet patikino, kad pavojaus tiekimo saugumui Estijoje nėra. „Kita vertus, sumažėjus kiekvienai rinkoje pagamintai megavatvalandei (MWh), situacija tampa labiau įtempta.

Rusija ateinantį savaitgalį sustabdys elektros tiekimą Suomijai, penktadienį pranešė energiją eksportuojanti bendrovė, padidėjus įtampai dėl Helsinkio planų įstoti į NATO ir Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje. „Esame priversti sustabdyti elektros importą nuo gegužės 14 dienos, – nurodė Suomijoje veikianti „RAO Nordic“, valdoma Rusijos valstybinės energetikos milžinės „Inter RAO“ ir pridūrė, kad negavo apmokėjimo už gegužę parduotą energiją.

Prognozuojama elektros rinkos kaina antrąjį šių metų pusmetį siekia 19,85 cento už kilovatvalandę (kWh). Pernai lapkritį reguliuotojo 2022-iems nustatyta prognozuojama rinkos kaina buvo 6,214 cento.   Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pranešė šią savaitę nustačiusi šią kainą antrajam pusmečiui – ji naudojama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetui bei visuomeninei elektros kainai apskaičiuoti.

Užsitęsęs sprendimų priėmimas, iki šiol neaiški kompensacijų mokėjimo tvarka bei jų dydis, nepatvirtinta visuomeninė elektros kaina, neleidžianti žmonėms tinkamai įvertinti bei palyginti pasiūlymų bei formuojanti neigiamą nuostatą apie procesą, – tokius trūkumus artėjant elektros rinkos liberalizavimo antrojo etapo pabaigai mato nepriklausomi elektros tiekėjai.

Ateinantį pusmetį daugumai mūsų už elektrą ir dujas teks mokėti dar apie 40 proc. brangiau nei šiandien. Nors Seimas nusprendė iš biudžeto skirti pusę milijardo eurų elektros ir dujų kainų kompensacijoms, viso kainų augimo kompensuoti nesiryžta. Tiesa, kokie bus naujieji tarifai, gali paaiškėti tik kitą mėnesį.

Seimas linkęs pritarti Vyriausybės siūlymams iš biudžeto kompensuoti smarkiai išaugusias elektros ir gamtinių dujų kainas gyventojams ir verslui nuo šių metų liepos.   Numatoma subsidijuoti tarifą, kad jis būtų ne didesnis negu 23 centai už kilovatvalandę.  Numatoma, kad paramą gautų visi vartotojai – tiek perkantys elektrą iš visuomeninio, tiek iš nepriklausomų tiekėjų, tiek ir tie, kuriems užtikrinamas garantinis tiekimas.

Seimui antradienį svarstant atnaujintą biudžetą ir kompensacijas dėl išaugusių dujų ir elektros kainų, opozicinės Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad parlamentas turėtų priimti sprendimą ir dėl elektros rinkos liberalizavimo atidėjimo. „Vyriausybė nesugebėjo užtikrinti, kad elektros tiekėjo pasirinkimas bei kainodara būtų skaidri ir aiški žmonėms.

Kelyje Vilnius–Utena – uždaromas kelias. Pranešama, kad toks sprendimas priimtas dėl remonto darbų. Magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožas nuo 16,70 iki 21,40 km (abiem kryptimis) bus uždaromas ir kreipiamas apylanka nuo 2022-05-10 07:00 val. iki 2022-05-11 17:00 val. 2022 m. gegužės 10–11 dienomis dėl vykdomų aukštos įtampos elektros tinklų remonto bus uždaromas eismas magistraliniame kelyje A14 Vilnius–Utena nuo 16,70 iki 21,40 km.

Visi Lietuvos vartotojai šiemet privalės pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Viena dalis gyventojų tai turės padaryti jau iki birželio vidurio, o kita – iki gruodžio. Vis augant energijos kainoms, daugeliui kyla klausimas, kaip neapsigauti ir pasirinkti taip, kad netektų permokėti. Tiesa, energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas primena, kad netenkinant sąlygoms, žmogus gali bet kada sutartį nutraukti.

Vyriausybės siūlomos išlaidos, skirtos dujų ir elektros kainoms kompensuoti, didins infliaciją, o ne ją mažins, teigia patikslintą 2022 metų biudžetą įvertinusi Valstybės kontrolė (VK).  „Nors šio sprendimo tikslas – mažinti infliaciją, tačiau tokio tipo kompensavimas mažina paskatas racionaliai vartoti išteklius bei skatina vidaus paklausą ir tokiu būdu didina infliaciją, o ne ją mažina“, – teigiama VK pranešime.

Šiemet pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją turės visi jos vartotojai Lietuvoje. Viena dalis gyventojų tai turės padaryti jau iki birželio vidurio, o kita – iki gruodžio. Nepasirinkus tiekėjo, už elektrą teks mokėti 25 proc. antkainį. Be to, jos tiekimas iš viso galės būti nutrauktas.

Artėjant birželio 18 dienai, kuomet didžioji dalis Lietuvos namų ūkių, turi sudaryti nepriklausomo elektros tiekimo sutartis, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Ignitis“ informuoja, kad to nepadarę vartotojai gali patirti didesnių išlaidų. Remiantis aktualiais duomenimis, tokiu atveju elektros galutinė kaina gali siekti ir 40 ct/kWh. Pasirinkus „Igničio“ planą „Standartinis“ ir vienos laiko zonos tarifą, už elektrą reikia mokėti po 0,167 euro už kWh.

Šiemet pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją turės visi jos vartotojai Lietuvoje. Viena dalis gyventojų tai turės padaryti jau iki birželio vidurio, o kita – iki gruodžio. Nepasirinkus tiekėjo, už elektrą teks mokėti 25 proc. antkainį. Be to, jos tiekimas iš viso galės būti nutrauktas. Kad ir kokį tiekėją pasirinks gyventojai, veikiausiai už elektrą jie bus priversti mokėti daugiau, nei moka dabar.

Lietuvos elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa būtų galima pagreitinti pirmiau įgyvendinus pačius svarbiausius jos projektus, o kitų vykdymą atidedant jau po faktinio susijungimo, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.

Milijonai žmonių 11-oje Afganistano provincijų šeštadienį patyrė elektros energijos tiekimo sutrikimus, kai į vakarus nuo sostinės Kabulo per išpuolius buvo susprogdintos dvi elektros tiekimo linijų atramos, pranešė valdžios institucijos. Elektros tiekimas buvo sutrikdytas prieš Id al Fitro (Atsigavėjimo) šventę, kuri žymi musulmonų šventojo Ramadano mėnesio pabaigą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė elektros ir gamtinių dujų kainų kompensavimo gyventojams  tvarkai nuo šių metų liepos. Energetikos, Gamtinių dujų bei Elektros energetikos įstatymų pakeitimus dar svarstys Seimas. Jam pritarus, išaugusi energetikos išteklių bus kompensuojama iš valstybės biudžeto, vadinasi, skirtumą sumokės visi mokesčių mokėtojai. Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, pakeitimai susiję su Vyriausybės infliacijos pasekmių švelninimo paketu.

Antrajam nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo etapui artėjant į pabaigą dar kartą jo  atidėti nenumatoma, nes tai sukeltų sumaištį, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, Vyriausybės parengtame infliacijos pasekmių mažinimo pakete gyventojams numatyta finansinė pagalba dėl išlaidų elektrai.

Suomijos sprendimas trečdaliu apriboti jungčių su Rusija pralaidumą Lietuvos sistemos stabilumui bei elektros kainoms poveikio neturės, teigia „Litgrid“.  „Šis „Fingrid“ (elektros perdavimo tinklų operatorės – BNS) sprendimas neturės poveikio Lietuvos elektros energetikos sistemos stabiliam veikimui“, – BNS teigė „Litgrid“ komunikacijos projektų vadovas Tadas Markevičius.

Dingus elektrai namuose gyventojai patiria didesnių, ar mažesnių nepatogumų. Tačiau vilnietė, gyvenanti nuosavame name, skundėsi, kad net kelios valandos be elektros kelia nemažai iššūkių. Anot jos, elektros skirstytojas turėtų pasirūpinti alternatyviais elektros tiekimo šaltiniais, pavyzdžiui, generatoriais. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba teigia, kad įstatymas to nenumato. Tačiau suskaičiavo, kiek ilgiausiai tiekėjai gali gyventojus palikti be elektros.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Europos valstybės staiga susidūrė su akivaizdžiu iššūkiu drastiškai ir greitai sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių. Karas iš esmės lėmė poreikį persiorientuoti kuo greičiau, bet pati kryptis – tapti aplinkai neutraliu žemynu – jau kurį laiką sukasi Europos politikų galvose, nes vartojimas Europoje, taip pat ir Lietuvoje, yra beprotiškas. O kuo daugiau vartojama, tuo energijos išteklių reikia daugiau.

Milijonas lietuvių dar nepasirinko nepriklausomo elektros tiekėjo. Beveik pusei jų beliko vos du mėnesiai tai padaryti, likusiems – iki metų galo. Ir ne tik gyventojams sunku susivokti siūlomų tarifų klampynėje, juolab kad kainos tik kyla. Stebėdamas, kad rinkose elektra pinga, štai ir ekonomistas Tadas Povilauskas jau stebisi, ar ne per brangiai tiekėjai reikalauja mokėti. Ekonomistas Tadas Povilauskas rengiasi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją.

Suomijos elektros perdavimo tinklų operatorė „Fingrid“ penktadienį pranešė nuo balandžio 24-osios apribosianti jungčių su Rusija pralaidumą, sumažindama importo iš Rusijos į Suomiją pajėgumus nuo 1300 iki 900 megavatų (MW). „Perdavimo pajėgumai tarpvalstybinėse jungtyse su Rusija bus apriboti siekiant užtikrinti elektros energijos sistemos saugumą“, – teigiama pranešime.

Lietuvai atsisakius rusiškų dujų, kyla klausimas, kada mūsų šalis išsivaduos ir nuo rusiškos elektros. Politikai ir ekspertai teigia, kad Lietuva pastaraisiais metais mažino priklausomybę nuo Kremliaus šioje srityje, tačiau visiškai išsivaduoti neleidžia neužbaigtas sinchronizacijos projektas. Visgi jie gyventojus ramina: jei Kremlius savavališkai atjungtų Lietuvą nuo iš Maskvos valdomo energijos žiedo, paprastas vartotojas to net nepajustų.

Elektrėnuose netrukus visoms, per 30 savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų – mokykloms, vaikų darželiams, ligoninei – elektrą pradės tiekti už 1,1 mln. eurų įrengta 1,2 MW galios saulės elektrinė. Ją įrengė savivaldybė, o ją finansavo kartu su valstybe.  Kaip BNS teigė Elektrėnų savivaldybės Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėja Giedrė Tomkevičiūtė-Kalinauskienė,  APVA saulės elektrinei įrengimui skyrė 80 proc. lėšų (861,8 tūkst. eurų), likusius 20 proc. (apie 200 tūkst.

Vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ iki 2030-ųjų tikisi pati pasigaminti visą jai reikalingą elektros energiją. Šiuo metu bendrovė tęsia saulės elektrinių įrengimą ant jos pastatų stogų bei vandenviečių teritorijose.  Įmonė praėjusią savaitę pasirašė 1 mln. eurų vertės sutartį su bendrove „Saulės grąža“, kuri suprojektuos ir įrengs saulės elektrines.

Jau šiais metais nemažai elektros vartotojų sulauks svečių. Dabartiniai jų elektros skaitikliai bus pakeisti naujais. Atskirai mokėti už juos nereikės, tačiau jų kaina bus įtraukta į galutinę elektros kainą. Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas informavo portalą tv3.lt, kad nauji elektros matavimo prietaisais bus pradėti keisti jau netrukus. „Šiuo metu atliekami su skaitiklių diegimu bei programos įgyvendinimu susiję darbai.

Viename iš Vilniaus rajono Juodšilių seniūnijos kaimų pareigūnai išaiškino neteisėto prisijungimo prie elektros tinklų atvejį. Paaiškėjo, kad elektrą vogė vietos gyventojas, norėdamas kasti kriptovaliutas, pranešė policija. Antradienį Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnai kartu su ESO darbuotojais patikrino pranešimą apie galbūt vykdomą nusikalstamą veiką.

Lenkijos energetikos bendrovė „Orlen Synthos Green Energy“ ketina importuoti elektros energiją iš Ukrainos,  „Orlen Synthos Green Energy“, kurią įkūrė Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ ir „Synthos Green Energy“, rengiasi investuoti į projektą, kuriame numatomas elektros energijos importas iš Ukrainos. Bendrovė savo svetainėje pranešė, kad šio projekto įgyvendinimas padės tenkinti Lenkijos pramonės elektros energijos poreikius ir sumažins Lenkijos priklausomybę nuo angliavandenilių.

Antradienį Lietuvoje sustiprėjęs vėjas vertė medžius, nutraukė elektros laidus. Nuo antradienio 6 val. ryto iki trečiadienio 6 val. ryto ugniagesiai 14 kartų visoje Lietuvoje vyko šalinti stipraus vėjo sukeltų padarinių: Klaipėdos apskrityje buvo keturi išvykimai, Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Utenos apskrityse vykta po du kartus, Alytaus ir Tauragės apskrityse – po vieną, skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Antradienio naktį, po 3 val.

Visiems galvojant apie sąskaitas už elektrą ir kitus patarnavimus, kyla klausimų, kaip sumažinti vartojimą. Paprašėme ekspertų atsakyti į kai kuriuos dažnai užduodamus kausimus, rašo theguardian.com. Ar pigiau kaisti vandenį makaronams elektriniame virdulyje ar puode ant dujinės viryklės? Milijono vertas klausimas.

Valdžia antiinfliaciniu planu bandys suvaldyti ir elektros bei dujų kainų šoką – nustatys kainų augimo „lubas“. Pasak Finansų ministrės Gintarės Skaistės, jei Vyriausybė nesiimtų jokių papildomų priemonių gyventojams gamtinių dujų ir elektros kainos jau nuo liepos augtų daugiau nei du kartus. O tam iš valstybės biudžeto valdžia skirs daugiau kaip pusę milijardo eurų.

Vyriausybė pristatė kovos su infliacija priemonių planą, kurį sudaro keli blokai. Pirma, bus įšaldomos elektros ir dujų kainos gyventojams ir verslui. Antra, didinamos labiausiai pažeidžiamų gyventojų pajamos. Trečia, stiprinama energetinė nepriklausomybė. Tačiau ekonomistai pastebi, kad įšaldydama elektros ir dujų kainas valstybė finansuoja ne tik tuos, kam padėti reikia, bet visus gyventojus, tad šovinius galime iššaudyti per anksti.

Lietuva nuo elektros tinklų su Rusija turi atsijungti kuo greičiau, nelaukiant 2025 metų, kai bus baigtas sinchronizavimo su Europos tinklais projektas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Negalime laukti iki 2025 metų ir nuo Rusijos tinklų turime atsijungti kaip galime greičiau, nes elektros energija gali tapti dar vienu šmeižto ir šantažo įrankiu agresoriaus rankoje“, – po susitikimo su Lietuvoje viešinčia Danijos premjere Mette Frederiksen (Mete Frederiksen) sakė G. Nausėda.

Rusijos agresijos akivaizdoje Vyriausybė užsimojo iki 90 proc. elektros pasigaminti Lietuvoje. Tai reiškia vietinę gamybą padvigubinti – pristatyti daugybę saulės ir vėjo jėgainių. Tačiau verslininkai ir gyventojai skundžiasi, kad norint pasistatyti vėjo jėgainę užtrunka iki 3 metų ir daugiausia laiko užima biurokratiniai derinimai. Pas premjerę Ingridą Šimonytę susirinkę Seimo partijų atstovai sutarė šias kliūtis skubiai naikinti.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) praėjusią savaitę pranešus apie rusiškos elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ apribotą galimybę atlikti bankų operacijas, o Varšuvos vertybinių popierių biržai dėl galimų sąsajų su Rusijos oligarchais sustabdžius prekybą įmonės akcijomis, kai kurie dideli bendrovės klientai jau nutraukė ar ketina nutraukti elektros tiekimo sutartis su įmone. Pati bendrovė išsamių komentarų apie tai neteikia.

Pasaulio rinkose smarkiai išaugus energetinių išteklių kainoms ir šių metų viduryje baigiantis antrajam nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo etapui, kai kurie politikai kelia klausimą, ar nereikėtų jo dar kartą atidėti ir taip sumažinti naštą gyventojams dėl, tikėtina, didėsiančių elektros kainų.

Brangusios dujos ir elektra gyventojams grasina nauju kainų šoku liepos mėnesį. Dujos gali brangti iki 3 kartų, o elektra iki 50 proc. Valdantieji žada to neleisti ir vėl svarsto kainas riboti, o kompensacijas žada iki 2,5 tūkst eurų uždirbančioms šeimoms. Opozicijos atstovai ir kai kurie ekonomistai tokius planus peikia ir ragina tiesiog apriboti kainų augimą – neversti vis daugiau žmonių paramos prašytojais.

Pasaulio rinkose smarkiai išaugus energetinių išteklių kainoms, Energetikos ministerija sako kartu su rinkos dalyviais svarstanti, ar dar kartą atidėti elektros rinkos liberalizavimo antrąjį etapą.  „Dėl tolimesnių etapų atidėjimo ar nukėlimo sprendimai bus priimti tada, kai turėsime galutinę informaciją, koks galimas kainų augimas ir koks bus visuomeninio tarifo lygmuo. (...) Žiūrėsime, ką siūlo nepriklausomi tiekėjai.

Norėtumėte sumažinti elektros sąskaitas? Skalbimo ekspertas ir „Laundryheap“ generalinis direktorius Deyan Dimitrov pasidalijo septyniais patarimais, kaip sumažinti energijos suvartojimą. Tad kaip ir kada geriausia skalbti?  Skalbimo mašiną naudokite vėlai vakare arba anksti ryte Manoma, kad 16–19 val. yra pats brangiausias laikas skalbti ar džiovinti drabužius, nes dėl padidėjusio poreikio šiomis valandomis elektra gali būti brangesnė, atsižvelgiant į jūsų tarifą.

Ukrainos Černobylio atominėje elektrinėje (ČAE), kur 1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, atkurtas elektros tiekimas, vėlų pirmadienį pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA). Tuo metu Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Energoatom“ apkaltino Rusijos kariuomenę sprogdinant šaudmenis Zaporižios atominėje elektrinėje šalies pietuose.

Išaugus dujų kainoms bei pastaruoju metu sumažėjus vėjo generacijai, Lietuvoje per savaitę vidutinė elektros kaina augo 2 proc. ir siekė 181,7 euro už megavatvalandę (MWh). Elektros kaina Latvijoje praėjusią savaitę buvo 177,6 euro už MWh, o Estijoje – 159,3 euro, pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, pagrindine aukštų elektros kainų priežastimi tapo išaugusios dujų kainos, taip pat pastarosiomis savaitėmis vyravusi maža vėjo generacij...