elektra

Rusija galėtų atjungti Lietuvą nuo bendros su Baltarusija, Rusija ir Baltijos šalimis elektros  energetikos sistemos (BRELL), sako šalies prezidentas. Tačiau, pasak Gitano Nausėdos, Lietuvos vartotojai neliktų be elektros, nors pajėgumai mūsų kurį laiką būtų mažesni „Elektros atveju iš tikrųjų gali būti priverstinis mūsų atsijungimas nuo BRELL žiedo, jeigu pati Rusija nuspręstų naudoti šitą priemonę mūsų atžvilgiu. Tokiu atveju reikėtų kardinalių sprendimų.

Černobylio atominei elektrinei, kurioje 1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, jėgainės apsaugos sistemoms visiškai nutrauktas elektros tiekimas. Lietuvos valstybinės atominės energetikos inspekcijos atstovas sako, kad  Lietuvos gyventojams grėsmės nėra, vėjas pučia į kitą pusę, o informacija tikrinama visą laiką.

Praėjusią savaitę elektros kaina visose Baltijos šalyse toliau kilo. Didžiausias, net 76 proc. augimas fiksuotas Lietuvoje – čia elektra kainavo 178,17 Eur/MWh. Latvijoje elektros kaina didėjo 73 proc. iki 174,91 Eur/MWh, Estijoje – 55 proc. iki 156,72 Eur/MWh. „Praėjusią savaitę elektros kainų kilimą lėmė staigus energijos išteklių kainų augimas biržoje – naftos kaina pakilo 21 proc., gamtinių dujų – 104 proc., o anglies – 95 proc. Tuo tarpu vėjo energijos gamyba regione sumažėjo 28 proc.

Baltijos šalių elektros perdavimo tinklo operatoriai mažina komercinį elektros importą per jungtis su Rusija, pranešė „Litgrid“.  Nuo ketvirtadienio bendras į Baltijos šalis iš Rusijos importuojamos elektros kiekis negalės būti didesnis nei 300 megavatų (MW) – per sistemines Lietuvos ir Latvijos jungtis su Rusija negalės patekti daugiau nei po 150 MW elektros.

Lietuvos energetinė priklausomybė nuo Rusijos yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, pernai ji iš Rusijos įsigijo naftos, dujų ir elektros už daugiau nei 3 mlrd. eurų, tačiau šaliai nebūtų sunku atsisakyti rusiškų dujų ir elektros, sako BNS kalbinti analitikai. Visgi sudėtingiau būtų su nafta – vienintelė Baltijos šalyse veikianti naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose buvo pritaikyta būtent rusiškai naftai.

Sumažėjus vėjo jėgainių pagamintos energijos daliai, augant dujų kainai bei vartojimui, Lietuvoje per savaitę vidutinė elektros kaina išaugo 34 proc. ir siekė 101,5 euro už megavatvalandę (MWh). Elektros kaina Latvijoje ir Estijoje praėjusią savaitę buvo beveik tokia pat, kaip ir Lietuvoje, ir siekė 101,4 euro už MWh, pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų augimą lėmė vėjo jėgainių pagamintos elektros energijos sumažėjimas bei aug...

Lietuvoje pernai suvartotas rekordinis elektros energijos kiekis – 12 teravatvalandžių (TWh) – 7,8 proc. daugiau nei 2020 metais ir daugiausiai nuo 1991-ųjų, kai šis rodiklis siekė 14,4 TWh. Beveik pusę Lietuvoje elektros pagaminta iš saulės, vėjo ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių, pranešė „Litgrid“.  40 proc. suvartotos energijos sudarė Lietuvoje pagaminta energija. Tačiau tai mažiau nei 2020 metais, kai šalis pasigamino 46 proc. elektros.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) šeštadienį praūžusios audros padarinius beveik visiškai pašalino – be elektros yra apie 200 klientų.  „Alytaus regione, kur situacija sudėtingiausia dėl miškingų vietovių, elektros tiekimo sutrikimus po audros jaučia apie 200 klientų ir fiksuojama likusių apie 10 gedimų“, – BNS nurodė bendrovė.  Gedimus planuojama pašalinti iki vėlyvo vakaro, o jei liks pavienių gedimų, jie bus šalinami per naktį.

Dėl stipraus vėjo ar griūvančių medžių nutraukytų bei pažeistų laidų elektros šeštadienio pavakarę neturėjo apie 14 tūkst. vartotojų visoje Lietuvoje, praneša įmonė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).   Iš viso elektros tiekimas šeštadienį buvo sutrikęs, bet atstatytas apie 155 tūkst. klientų, iš kurių maždaug 90 tūkst. vartotojų elektrą atgavo ją pradėjus tiekti iš kitų linijų greičiau negu per tris minutes nuo dingimo.

Elektromobilių vairuotojams šokas – dvigubai pabrango įkrovimas. Elektrai išbrangus elektromobilių savininkai jau svarsto, kad pigiau važiuoti tapo jau net benzinine mašina. Norinčius sutaupyti, ekspertai ragina vengti viešų mokamų įkrovimo vietų. Tuo metu „Ignitis“ atstovų teigimu, kitiap būti negali  – brangstant elektrai rinkoje, jie kelia tarifus ir elektromobiliams. Vilnietis Adrianas patenkintas, kad vairuoja elektromobilį.

Lietuvos bankui nurodžius šalies finansų įstaigoms pasiruošti galimam elektros tiekimo nutraukimui ir kibernetinėms atakoms, Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ vadovas sako, kad elektros tiekimas Lietuvoje nenutrūks – šalies sistema pasiruošusi dirbti stabiliai, be to, ji turi jungtis su Vakarais.

Iki 2023 metų vidurio bus remontuojamas didžiausios šalyje elektros gamintojos Lietuvos elektrinės 300 megavatų (MW) galios 8-asis blokas, pranešė „Ignitis grupė“ Elektrinę valdanti „Ignitis gamyba“ pasirašė beveik 3,2 mln. eurų vertės sutartį su „Elektrėnų energetikos remontu“. Pagal ją įmonė atliks turbinos ir generatoriaus kapitalinio remonto darbus.

Lietuvos gyventojams susidūrus su rekordiškai išaugusiomis elektros bei šilumos kainomis, energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad ateityje kainų augimą padėtų suvaldyti atsinaujinančios energijos šaltiniai. Jo teigimu, pavyzdžiui, elektros kaina, pasitelkus vėjo energiją, galėtų būti ir dvigubai ar trigubai mažesnė. Energetikos ministerijos teigimu, 2020 m. 20 proc. Lietuvos sunaudojamos elektros energijos atėjo iš atsinaujinančios energetikos.

Kylančios elektros kainos į neviltį varo tiek paprastus gyventojus, tiek šalies verslus. Štai Klaipėdos zoologijos sodas sulaukė net trimis tūkstančiais eurų didesnės sąskaitos nei buvo iki šiol, o elektra varomų autobusų administratoriai jau prakalbo, kad šių išlaikymo kaštai beveik prilygsta dyzeliniams. Maža to, elektros kainų kilimą jaučia visa Europa ir Europos Komisija jau svarsto, kaip šį augimą pažaboti.

Estija kartu su Latvija galėtų pastatyti bendrą vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje, sako Estijos ministrė pirmininkė. Pasak jos, projektas padidintų Baltijos šalių energetinį saugumą.  „Kalbėjome, kad su Latvija reikia vystyti bendrą vėjo jėgainių parką jūroje, tai suteiktų galimybę išvengti staigių kainų svyravimų.

  Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ grynasis pelnas per praėjusius metus sumažėjo 26,7 proc. iki 19,5 mln. eurų, o pajamos augo 30,4 proc. iki 270,6 mln. eurų. Anot pranešimo, rezultatams daugiausia įtakos turėjo išaugusios rinkos elektros kainos ir dėl to smarkiai išaugusios elektros kompensavimo sąnaudos technologiniuose energetikos tinklo įrenginiuose. Pajamų augimą daugiausiai lėmė disbalanso ir balansavimo elektros pajamos, kurios siekė 71,7 mln.

Lietuvai sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradeda dviejų svarbių projektų – 330 kV linijų Darbėnai–Bitėnai ir Kruonio HAE-Bitėnai – statybos darbus. Jų metu bus rekonstruojama linija Jurbarkas-Bitėnai, o linijos Klaipėda-Grobinė atkarpa nuo Klaipėdos-Kretingos rajonų ribos iki būsimos transformatorių pastotės Darbėnuose, keičiant vienos grandies 330 kV oro linijas į dvigrandes.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad kai kurie elektros gamintojai dar lanksčiau galėtų įsigyti gamtinių dujų.  Energetikos ministras Dainius Kreivys sakė, kad lankstumas tarptautinėje suskystintų gamtinių dujų rinkoje gali būti labai svarbus dėl geopolitinės situacijos Europoje, jeigu sutriktų gamtinių dujų importas iš Rusijos ar jų tiekiamas būtų nepakankamas.

Po sekmadienį vakarų Lietuvoje praūžusios audros elektros energijos tiekimas atkurtas didžiajai daliai gyventojų, pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Klaipėdos ir Alytaus regionuose elektros tiekimas dar neatkurtas maždaug 5 tūkst. gyventojų, antradienį pranešė ESO atstovas spaudai Paulius Kalmantas. Pasak ESO, elektros tiekimas atstatytas jau apie 90 tūkst. vartotojų, kuriems elektra buvo dingusi ilgiau nei tris minutes. Momentais buvo fiksuojama net apie 3 tūkst.

Elektros energijos gamyba Baltijos šalyse 2021 metais padidėjo 6 proc., o vartojimas – 4 proc., parodė Estijos perdavimo tinklų operatorės „Elering“ paskelbti duomenys. Estijos elektrinės pernai pagamino 6,3 teravatvalandės (TWh) elektros energijos – 32 proc. daugiau negu metais anksčiau. Tuo tarpu elektros energijos vartojimas šalyje padidėjo 6 proc. ir sudarė beveik 9 TWh, pranešė „Elering“. Latvijoje elektros energijos gamyba paaugo 2 proc.

Ekstremalios audros padariniai – vis dar šalinami. Elektros tiekėjai skelbia, kad visoje šalyje elektros vis dar neturi tūkstančiai klientų. ESO išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame teigiama, kad sutrikimus šalina net 177 brigados. „Itin galinga audra talžė visą Lietuvą – dalis gyventojų vakar ir šiandien susidūrė su elektros energijos tiekimo sutrikimais. Didžiajai daugumai elektra buvo dingusi mažiau nei tris minutes.

2021-aisiais Lietuva pateko tarp vieną didžiausių infliacijos šuolių patyrusių valstybių Europos Sąjungoje. Šalyje per metus sparčiai brango šildymas, vanduo, elektra, dujos, maisto prekės ir paslaugos. Tai − didžiausias kainų šuolis Lietuvoje per penkerius metus. Statistikos departamentas pirmadienį pristatė metinius pagrindinius 2021 m. Lietuvos socialinius ir ekonominius rodiklius.

Smarkiai pabrangus energijos ištekliams, viešbučių ir sveikatingumo įmonių atstovai skundžiasi iki kelių kartų išaugusiomis sąskaitomis už suvartotą elektrą bei šildymą.   Apgyvendinmo paslaugas teikiantys verslininkai sako, kad net ir augant sąskaitoms paslaugų kainų neleidžia didinti sezoniškumas ir konkurencija. Tuo metu sporto klubų atstovas teigia, kad nors kainos peržiūrimos, jų didinimą komplikuoja vis dar mažesnis lankytojų skaičius.

TV3 žaidimas „galvOK“ patikrino jau ne vienos Lietuvos garsenybės praktines žinias ir intelektinius sugebėjimus, o čia išgirstus patarimus galima lengvai pritaikyti ir kasdienėje buityje. Šiame žaidime jėgas išbandė grupės „Biplan“ nariai – vokalistas Maksas Melmanas ir gitaristas Olegas Aleksejevas, o kartu su Marijonu Mikutavičiumi vienoje komandoje žaidęs Maksas rinkosi klausimą apie skalbinius.

COVID-19 sergantis vilnietis prašo ESO atidėti numatytus darbus. Atliekant remontą, dalis Vilniaus gyventojų liks be elektros, o tai reiškia, kad kai kurie žmonės liks ir be šildymo, vandens bei negalės naudotis buitine technika. Vyras piktinasi, kad palikti sergančius žmones be šildymo net ir kelioms valandoms yra tiesiog nežmogiška. Bendrovė aiškina, kad atliks tuos darbus, kurių prašė patys gyventojai, tad jų nukelti neketina.

Atėnuose gyvenimas ketvirtadienį pradėjo grįžti į normalias vėžes, snygiui kelioms dienoms paralyžiavus kelių eismą ir visuomenėje tvyrant nepasitenkinimui dėl uždarymų ir elektros tiekimo sutrikimų, su kuriais susidūrė iki 200 tūkst. namų ūkių ir įmonių. Ketvirtadienio rytą buvo vėl atidarytos parduotuvės ir pagrindinis sostinės aplinkkelis, „antžmogiškas“ pastangas dėjusiems darbuotojams sugebėjus ištraukti iš sniego apie 3 tūkst. transporto priemonių, kurios buvo įstrigusios nuo pirmadienio.

Verslai klumpa dėl didelių mokesčių už šildymą ir elektrą. Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai gavę dviejų milijonų sąskaitą už dujas už gruodžio mėnesį jau nusprendė stabdyti vieną paukščių skerdimo ir apdirbimo cechą. Apie 250 darbuotojų turės pakeisti savo darbo vietą. Paukštynų vadovai nesupranta, kodėl jų į bedugnę grimztančio verslo neremia valdžia. O Lietuvos pramonininkai perspėja, kad tokių sąskaitų sumokėti neišgalinčio sumokėti bendrovių gali tik daugėti.

Milijonai žmonių antradienį liko be elektros energijos, trijų Centrinės Azijos šalių tinklus ištikus didžiulei avarijai, pranešė regiono pareigūnai. Kirgizijos ir Uzbekistano sostinėse bei Kazachstano ekonomikos centre Almatoje apie vidurdienį vietos laiku nutrūko elektros energijos tiekimas. Žiniasklaidos ir valdininkų duomenimis, sutrikimai paveikė ir atokias trijų valstybių provincijas.

Lietuvoje siekiant daugiau elektros pagaminti iš atsinaujinančių šaltinių – saulės ir vėjo, Seimui siūloma atlaisvinti dabartinius suvaržymus tokių jėgainių statytojams.  Iniciatoriai įsitikinę, kad šių elektrinių statybų liberalizavimas skatins jų plėtrą, o tai leis sumažinti elektros kainas.   Jie siūlo pakeisti sanitarinės apsaugos zonų prie vėjo elektrinių nustatymo sąlygas bei leisti jas įrengti ant kultūros paveldo pastatų stogų ar fasadų bei draustiniuose, rezervatuose.

Vartotojai iki kitų metų pradžios turės pakeisti elektros energijos tiekėją į jiems tinkantį nepriklausomą tiekėją. Klientai kviečiami ilgai nedelsti, nes pasirinkus tiekėją metų pabaigoje gali tekti sumokėti daugiau nei jį pasirinkus metų pradžioje. Ekspertai teigia, kad kalbėti apie tai, kokius kainų kitimus sukels šis nutarimas, dar yra per anksti – nepriklausomų tiekėjų kainos priklauso nuo pokyčių biržoje.

Lietuvoje smarkiai augant energijos, prekių ir paslaugų kainoms, infliacijai šalyje pasiekus 10,7 proc. ir Lietuvos bankui artimiausiu laiku neprognozuojant infliacijos šalyje mažėjimo, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija siūlo taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą tiekiamai elektros energijai buitiniams vartotojams. Tai palengvintų finansinę naštą patiriantiems šalies gyventojams, rašoma pranešime spaudai.

Antradienio popietę elektros vis dar neturi 8 tūkst. namų ūkių. Pasak ESO atstovo Pauliaus Kalmanto, naujų gedimų neatsiranda, todėl jų mažėja.  „Nuosekliai mažėja tas skaičius, artėjame prie tos ribos, kas būna įprasta dieną, kai tiekimas sutrinka apie 4-5 tūkst. vartotojų.“, – BNS sakė P. Kalmantas.   Be elektros Alytaus, Kauno, Utenos, Panevėžio regionuose vis dar yra maždaug po 1 tūkst. vartotojų, o Vilniaus regione – apie 3,5 tūkst.

Antradienio rytą Lietuvoje dėl stipraus vėjo padarinių elektros vis dar neturi 11 tūkst. vartotojų.  Pasak ESO atstovo Pauliaus Kalmanto, geriausia situacija Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miestuose, o daugiausiai gedimų – Vilniaus mieste ir rajone, kur pirmadienį buvo stipresnis vėjas.  „Per naktį pavyko labai smarkiai pasistūmėti atstatant gedimus, vakar vakare dar buvo 20 tūkst. be elektros“, – BNS sakė P. Kalmantas.

Kol kartais išaugusios šilumos bei elektros sąskaitos dalį Lietuvos gyventojų ir verslo stumia link finansinės bedugnės, opozicinės partijos socialdemokratai, valstiečiai siūlo pasidairyti į kaimyninę Lenkiją, kopijuoti jos politiką ir mažinti PVM mokestį. Ingridos Šimonytės tokie pasiūlymai nesužavėjo, anot jos, Lietuva jau sumažino aukštų sąskaitų naštą. Premjerę palaiko ir ekonomistai, kurie Lenkijos lengvatas vadina priešrinkiminiu populizmu.

Penktadienį siaučiant itin stipriam vėjui dėl jo sukeltų padarinių ugniagesiai sulaukė apie 250 iškvietimų. Lietuvoje siautęs itin stiprus vėjas nuostolių pridarė visoje šalyje – virto medžiai, jachtos, apšvietimo stulpai ir šviesoforai, skraidė stogai. Kaip BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Koordinavimo skyriaus budėtojas, nuo 6 val. iki 18 val. ugniagesiai kviesti 250 kartų – maždaug penkis kartus daugiau nei įprastą dieną.

Rekordiškai didelės sąskaitos už gruodį pasiekė ir Dievo namus. Dažnu atveju neapšildytos, kiaurais langais ir didžiulės bažnyčios gavo kelis tūkstančius siekiančias sąskaitas už elektrą ir dujas. Dvasininkai sako, kad sąskaitoms apmokėti teks skirti didelę dalį parapijos santaupų, o nelikus jų, liks šildytis tik karštai meldžiantis. Vos gyventojus pasiekė sąskaitos už gruodį, socialinius tinklus kaip man užtvindė pasipiktinimai. Gautas sąskaitas žmonės vadina rekordinėmis.

Šiuo metu bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) turimais naujausiais duomenimis, elektros tiekimas, kuris buvo dingęs ilgiau kaip 3 min., yra atstatytas 105 tūkst. namų ūkių. Su elektros tiekimo sutrikimais susiduria vis mažiau, dabar apie 40 tūkst. klientų. Gedimai fiksuojami visur, kur praūžė itin stiprus vėjas – visoje šalyje.

Šiuo metu bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) turimais naujausiais duomenimis, elektros tiekimas yra atstatytas daugiau nei 20 tūkst. namų ūkiams. Su elektros tiekimo sutrikimais vis dar susiduria apie 40 tūkst. klientų. Daugiausia gedimų fiksuojama Šiaulių ir Klaipėdos rajonuose. „Apgailestaujame dėl susidariusiosios situacijos ir dedame visas pastangas, kad pašalintume sutrikimus kuo greičiau bei atstatytume elektros tiekimą gyventojams“, – rašoma ESO pranešime.

2021 metų gruodžio mėnesį elektros energijos kainos Baltijos šalyse toliau kilo ir pasiekė aukščiausią ribą nuo šalių prisijungimo prie „Nord Pool“ biržos. Didžiausia kaina fiksuota Lietuvoje – 212,2 euro už megavatvalandę – 66 proc. daugiau nei lapkritį. Latvijoje elektros energijos kaina per mėnesį pakilo 65 proc. iki 207,4 euro, Estijoje – 74 proc. iki 202,65 euro.

Lietuvai pernai rugsėjį vienašališkai sumažinus maksimalų elektros perdavimo pralaidumą per Baltarusijos ir Lietuvos jungtis, dabar norima pasiekti, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos operatoriai naudotų tuos pačius algoritmus, skaičiuojant pajėgumus ant sienų su Rusija ir Baltarusija.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad elektros kainų augimas rinkose antrąjį šių metų pusmetį gali branginti ją dar likusiems mažiausiems reguliuojamiems vartotojams. „Vartotojams (...) bus nustatoma visuomeninės tiekimo kainos viršutinė riba, kuri bus pakoreguota, atsižvelgiant į rinkos situaciją. O dabar matome, kad rinkos kainos pakankamai ženkliai auga.

Praėjusią savaitę elektros kainoms Baltijos šalyse toliau didėjant, elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ atstovas sako, jog jos kilo lygiagrečiai su kainomis Šiaurės šalyse. „Įtakos joms taip pat turėjo ir 7 proc. mažesni elektros srautai iš Suomijos, 10 proc. mažesni srautai iš Rusijos ir 1 proc. – iš Švedijos SE4 prekybos zonos“, – pranešime sakė įmonės Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas. Lietuvoje elektra per savaitę brango 29 proc.

2022-ieji metai Lietuvos gyventojus pasitiko pakilusiomis elektros ir dujų kainomis. Nuo naujųjų dujos brangsta trečdaliu, o elektra dešimtadaliu. Akcizai ir mokesčiai šios sritims galėtų būti mažinami, tačiau tam reikia bendro visuomenės sutarimo, teigė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Pakilusios elektros energijos kainos ne vieną Lietuvos gyventoją paskatino permąstyti asmeninius elektros vartojimo įpročius. Žiemos mėnesiais labiausiai ištuštinamos gyventojų piniginės, nes būtent šiuo laiku intensyviausiai naudojami elektriniai šildytuvai, daugiau laiko praleidžiama prie televizorių bei kompiuterių, dažniau įjungiama šviesa, nes dienomis šviesusis laikas yra trumpesnis.

2022-ieji metai Lietuvos gyventojus pasitiko pakilusiomis elektros ir dujų kainomis. Nuo naujųjų dujos brangsta trečdaliu, o elektra dešimtadaliu. Tai kaip reikiant patuštins kai kurių gyventojų pinigines ir kai kuriems gali tekti sukti galvas, kaip išgyventi. Bet gal valdžia imsis mažinti kainas? Ko tikėtis lietuviams? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Gruodžio 31 d. paskutinė diena deklaruoti šiemet sunaudotą elektrą ir dujas, o nuo rytojaus tai kainuos žymiai brangiau. Nesuspėjusiems teks ir susimokėti brangiau – energijos tiekėjai pateiks sąskaitas su didesniais kitų metų tarifais. Dujos brangsta trečdaliu, o elektra dešimtadaliu.

Nuo sausio 1 d. keičiantis gamtinių dujų ir visuomeninio elektros tiekimo kainoms, „Ignitis“ vartotojams primena skaitiklių rodmenų deklaravimo tvarką. Pasak bendrovės pranešimo, svarbu nepamiršti vienos paprastos taisyklės – rodmenis deklaruoti iki 2021 m. gruodžio 31 d. Taip deklaravus rodmenis, sumokėti už suvartotą elektrą ar dujas šiuo metu galiojančiomis kainomis bus galima gavus sąskaitas ir ateinančių metų pradžioje.

Energetikos ministras sako, kad ieškoma, kaip padėti šalies įmonėms, kurioms trūksta apyvartinių lėšų, apmokėti pabrangusių elektros, šildymo, dujų sąskaitų. Dainius Kreivys sako nepalaikąs verslo siūlymo stabdyti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio rinkimą, nors elektros kainos pakilo į neregėtas aukštumas.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, padidėjo apie 50 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak jos, elektra brango, nes vėjo generuojamą elektros energiją keitė šiluminių elektrinių generacija – ši tendencija ypač ryški buvo Lietuvoje, kur šiluminių elektrinių energijos kiekis išaugo daugiau nei du kartus.