elektra

Estijos ir Suomijos elektros perdavimo tinklų operatoriai „Elering“ ir „Fingrid“ antradienį pasirašė supratimo memorandumą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant trečiosios Estijos ir Suomijos elektros jungties „Estlink 3“ projektą. Dokumentu įtvirtinti tarpusavio susitarimai dėl bendrų veiksmų, apimančių techninius klausimus, būtinas investicijas ir projekto įgyvendinimo tvarkaraštį, teigiama „Elering“ pranešime.

Antrasis nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo etapas baigė, tačiau už borto paliko daugiau nei 100 tūkstančių tautiečių, kurie savo sprendimo taip ir nepadarė ir už liepą suvartotą elektrą mokės daugiau nei kiti. Energetikos reguliavimo tarnyba sako: tiekėją dar galima pasirinkti, tačiau bent jau vieną mėnesį teks naudotis garantiniu – tai yra brangesniu – elektros tiekimu. Ekspertai elektros rinkos liberalizavimą vadina nesėkmingu.

Rusijai ribojant dujų tiekimą Europai „Nord Stream 1“ dujotiekiu per Baltijos jūrą bei sumažėjus vėjo jėgainių gamybai, Lietuvoje per savaitę vidutinė elektros kaina augo 29 proc. ir siekė 250,6 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, išaugusias kainas daugiausia lėmė dėl Rusijos sprendimo riboti dujų tiekimą pakilusios jų kainos.

Vartotojai turėtų nedelsdami pradėti mažinti energijos suvartojimą, sekmadienį paragino trijų didžiųjų Prancūzijos energetikos įmonių vadovai, perspėdami apie socialinę įtampą kitą žiemą, jei atsargos nebus papildytos.  „Pastangos turi būti neatidėliotinos, kolektyvinės ir didžiulės“, – savaitraščio JDD straipsnyje paragino „TotalEnergies“ vadovas Patrickas Pouyanne, EDF vadovas Jeanas-Bernardas Levy ir ENGIE vadovė Catherine MacGregor.

Sekmadienį baigiasi terminas, kai antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojai turi pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Terminas buvo pratęstas vieną savaitę daliai gyventojų nesuspėjus sudaryti sutarčių – nuo birželio 18 iki 26 dienos imtinai.   „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovas Paulius Kalmantas BNS sekmadienį informavo, kad per pratęstą terminą tiekėją pasirinko apie 36 tūkst. klientų. Sekmadienį prieš vidurdienį apie 629 tūkst. vartotojų, arba 85,1 proc.

Valdžiai savaitei pratęsus terminą, kai antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojai turi pasirinkti nepriklausomą tiekėją, birželio 20–23 dienomis jį pasirinko dar 27 tūkst. klientų, arba vidutiniškai po 9 tūkst. per dieną. Iki ketvirtadienio apie 620 tūkst. vartotojų, arba 83,8 proc. visų šio etapo klientų buvo pasirašę sutartis, BNS pranešė įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovas Paulius Kalmantas.  Tiekėjo vis dar nepasirinko apie 120 tūkst. gyventojų.

Šeštadienį numatytas Kaliningrado elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas neįvyks. Apie tai Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorę „Litgrid“ ketvirtadienį informavo Rusijos elektros sistemos operatorius. Bandymas turėjo trukti šeštadienį aštuonias valandas. Iki šiol Kaliningradas atliko tris izoliuotos darbo bandymus: pirmasis vyko 2019 metais ir truko 72 valandas, 2020 ir 2021 metais – po 8 valandas.

Ispanijos vyriausybė per pusę sumažins pridėtinės vertės (PVM) mokestį elektrai, siekdama apsaugoti vartotojus nuo sparčiai augančios infliacijos, kurią paskatino Rusijos invazija į Ukrainą, trečiadienį pranešė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas. Pranešimas paskelbtas, kai P. Sanchezo socialistai sekmadienį buvo sutriuškinti regioniniuose rinkimuose Andalūzijoje, laikytoje ilgametėje partijos tvirtove. P. Sanchezas parlamentui teigė, kad PVM sumažinimas nuo 10 iki 5 proc.

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas sako, kad dar per anksti pasakyti, ar vartotojai pajus elektros rinkos liberalizavimo naudą, kai didžioji jų dalis nuo liepos bus pasirinkę nepriklausomą tiekėją.    „Ar vartotojas pajus naudą, yra dar per anksti pasakyti. Ypač šiuo metu, kai mes patiriame tokį šoką ekonomikoje, susijusį su energetikos kainomis“, – antradienį Seime teigė Š. Keserauskas.

Seimas nesvarstys opozicijos siūlymo pusantrų metų atidėti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo datą – po pateikimo antradienį parlamentarai atmetė tokią Elektros energetikos įstatymo pataisą.  Už balsavo 61 Seimo nariai, prieš buvo 36, o susilaikė 33.  Gyventojams, suvartojantiems virš 1 tūkst.

Rusija šeštadienį Karaliaučiuje atliks aštuonias valandas truksiantį elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Pasak „Litgrid“, esminio poveikio Lietuvos elektros tiekimui bandymas neturės – tuo metu ji veiklą koordinuos su kaimyninių šalių operatoriais.

Vakarų šalių diplomatai svarsto galimybes sukurti specialų mechanizmą energijos išteklių iš Rusijos kainoms apriboti, praneša JAV naujienų agentūra „Bloomberg“ ir Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Artėjant birželio 26-28 dienomis Vokietijoje vyksiančiam Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikimui, būsimieji jo dalyviai pradėjo ruoštis svarstymui dėl Rusijos energijos išteklių kainų ribojimo.

 Į pabaigą einant antrajam nepriklausomo elektros energijos tiekėjo pasirinkimo etapui, 80,6 proc. arba 597 tūkst. vartotojų priėmė sprendimą ir pasirašė sutartį su savo nauju energijos tiekėju.  Dar nepasirinko maždaug penktadalis gyventojų – iki 150 tūkst. gyventojų.

Iki šios dienos pabaigos privalėję pasirinkti elektros tiekėją, bet to nepadarę, pasirinkimui gauna dar savaitę – iki birželio 26 dienos. Apie tai šiandien, likus pusdieniui iki galutinio pasirinkimo termino, pranešė Energetikos ministerija.  Tuo metu raseiniškiai pakraupę, vidury dienos vaikų akivaizdoje du vyrai miesto parke vienas kitą tenkino oraliniu būdu, atvykusiems pareigūnams pasiaiškino, kad tikėjosi, jog niekas jų nemato.

Energetikos ministerijos sprendimą leisti žmonėms, dar nepasirinkusiems nepriklausomo elektros tiekėjo, apsispręsti iki kitos savaitės pabaigos, verslas giria.  „Perlas energija“ direktorius ir Lietuvos nepriklausomų elektros tiekėjų asociacijos vadovas Vilius Juraitis sako, kad tai ministerijos „dovana“, tiems, kurie dar neapsisprendė.   „Yra daugiau laiko tiems, kurie vis dar dvejoja ir teigė, kad jiems reikia daugiau laiko“, – BNS teigė įmonės vadovas.

Antrojo liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, nesuspėję pasirinkti nepriklausomo elektros tiekėjo, tai galės padaryti dar savaitę, šeštadienį pranešė Energetikos ministerija.   „Jiems sudaroma galimybė nepriklausomą elektros tiekėją pasirinkti iki sekmadienio, birželio 26 dienos imtinai“, – šeštadienį pranešė ministerija.

Šeštadienis yra paskutinė diena 1–5 tūkst. kilovatvalandžių elektros per metus suvartojantiems buitiniams vartotojams nuo liepos mėnesio sudaryti sutartis su nepriklausomais tiekėjais.   To nepadariusiems, „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO) laikinai teiks garantinio tiekimo paslaugą, o jos kaina bus 25 proc. didesnė nei praėjusio mėnesio vidutinė biržos kaina. Be to, teks papildomai mokėti už elektros persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas.

Elektros linijos tarp Lietuvos elektrinės ir Alytaus transformatorių pastotės rekonstrukcijai papildomai skiriama 4,1 mln. eurų, ji iš viso kainuos 19,1 mln. eurų (be PVM), pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Šiam pakeitimui pritarimo bus prašoma liepos 11-ąją šaukiamame neeiliniame „Litgrid“ akcininkų susitarime, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.

Aukštomis elektros kainomis gąsdinami Lietuvos gyventojai šturmuoja elektros tiekėjų centrus. Apie 170-imt tūkstančių tautiečių dar neapsisprendė, nors nepriklausomą elektros tiekėją valdžia ragina būtinai pasirinkti iki šeštadienio 24-os valandos. Kas laukia gyventojų, kurie nepasirinko tiekėjo arba tai planuoja padaryti vėliau, ir kokios sąskaitos jiems gresia už elektrą liepos mėnesį? Žmonių eilė formuojasi prie „Ignitis“ klientų aptarnavimo centro. Net ir prastu oru, žmonės laukia.

Ketvirtadienį, palyginti su antradieniu, augo visų nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomos kainos, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. „Perlas energijos“ prognozuojama mėnesio sąskaita pasirinkus vienos laiko zonos planą su fiksuota kaina, palyginti su antradieniu, didėjo 3,45 euro iki 48,6 euro, „Elektrum Lietuvos“ – 3,01 euro iki 48,18 euro, „Igničio“ – 2,25 euro iki 47,55 euro, „Enefit“ – 2,25 euro iki 46,91 euro.

Likus vos keturioms dienoms iki nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo 2 etapo pabaigos, trečdalis vartotojų to dar nepadarė – delsia maždaug ketvirtis milijono žmonių. Gyventojai ir toliau skundžiasi, kad sunkiai supranta pasiūlymų vingrybes ir sąlygas, o kai kurie ir iš viso piktinasi, kam to reikia, kai konkurentų pasiūlymai skiriasi vos cento dalimis.

Energetikos ministerija iki 2030 metų į žaliosios energetikos plėtrą ir energetinį efektyvumą planuoja investuoti beveik 1 mlrd. eurų, o per artimiausius 1,5 metų – 604 mln. eurų. „Šios investicijos – didžiulė revoliucija, kuri iš esmės pakeis tai, kaip gaminame ir vartojame elektrą. Planuojame, kad 2030 metais Lietuva iš elektros importuotojos taps eksportuotoja“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Opozicinė Lietuvos regionų frakcija kaip antiinfliacinį paketą siūlo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas dėl nulinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo maisto produktams ir 5 proc. – malkoms, elektros energijai ir gamtinėms dujoms buitiniams vartotojams.

Pagal nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų planų sąskaitų palyginimo metodiką pateikiama informacija skirta tik vartotojų informavimui, o ne nepriklausomų elektros energijos tiekėjų vertinimui. Palyginamoji informacija neturi būti suprasta kaip tiekėjų siūlomų planų reklama, rašoma pranešime spaudai.

Likus mažiau nei savaitei iki galutinio nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo, jo vis dar nepasirinko 268,1 tūkst., arba 36 proc. antrojo etapo vartotojų, rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmadienį pateikti duomenys. Per savaitę tiekėją pasirinko 41,5 tūkst. vartotojų.   Daugiausia antrojo rinkos liberalizavimo etapo vartotojų – 322 tūkst. (68,2 proc.) – pasirinko „Ignitį“, 66,4 tūkst. (14,1 proc.) – „Perlas energiją“, 43,8 tūkst. (9,3 proc.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ akcininkai pritarė papildomų 3 mln. eurų (su PVM) skyrimui elektros tinklų sinchronizavimui su kontinentine Europa svarbios oro linijos Jurbarkas-Bitėnai rekonstrukcijai. Pernai kovą pasirašytos sutarties su bendrovėmis „Empower-Fidelitas“ ir „Empower AS“ vertė siekia 14,9 mln. eurų (su PVM), tačiau valdyba siūlymu, numatyta dar 3 mln.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje didėjo 9 proc. iki 201,7 euro už megavatvalandę (MWh).  Latvijoje kaina kilo 10 proc. iki 201,7 euro, o Estijoje – 17 proc. iki 175,5 euro, pirmadienį pranešė elektros energijos tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Elektros kainų augimą Baltijos šalyse lėmė sumažėjęs elektros gamybos lygis iš atsinaujinančių energijos šaltinių – vėjo ir hidroenergijos. Taip pat 18 proc. krito energijos srautas iš Suomijos ir 10 proc.

Energetikos ministras Dainius Kreivys neatmeta, jog kylant elektros kainoms ir esant poreikiui, ateityje taip pat galimos papildomos valstybės pagalbos priemonės vartotojams.  „Vyriausybė visą laiką pasiruošusi reaguoti į susidariusią situaciją elektros rinkoje ir į kainas, kurias moka mūsų žmonės. Tą mes tikrai atidžiai sekame. Jeigu reikės valstybės pagalbos, intervencijos, ji bus“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras.

Gegužės mėnesį Lietuvoje vidutinė elektros kaina buvo 41 proc. didesnė nei balandį ir siekė 164,7 euro už megavatvalandę (MWh). Kainos kitose Baltijos šalyse augo 50 proc.: Latvijoje iki 164,2 euro, Estijoje – iki 151,4 euro. Baltijos šalyse valandinis elektros energijos įkainis svyravo nuo 6,6 500,1 euro, pranešė elektros energijos tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“. Pasak įmonės vadovo Martyno Gigos, kainų augimą Baltijos šalyse gegužę lėmė nepalankūs orai, 30 proc.

Vilniuje ant elektros stulpų bus įrengiamos elektromobilių krovimo stotelės. Pasak sostinės savivaldybės įmonės „Vilniaus apšvietimas“ direktoriaus Andriaus Deimanto, įmonė siekia išnaudoti savo valdomą apšvietimo tinklą elektromobilių krovimui, taip pat svarsto perimti iš savivaldybės dar 25 elektromobilių krovimo stoteles ir jas eksploatuoti. „Bandome keletą variantų, kai kurie variantai yra išorinės stotelės – jas planuojame paleisti jau kitą savaitę. Jos padaromos lengviau.

Kylant elektros energijos kainoms, Lietuvos gyventojai vis aktyviau ieško alternatyvų. Viena jų – tai saulės generuojama energija, kurią, energetikos įmonių teigimu, pasitelkia jau ne tik individualių namų, bet ir daugiabučių gyventojai. Pašnekovės atskleidžia, kad naudojant saulės energiją galima sutaupyti net 80 proc. elektros išlaidų.

Likus savaitei iki didelės vartotojų grupės nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo pabaigos jų atstovai neatmeta, jog paskutinę akimirką gali nespėti aptarnauti visų besikreipiančių, todėl dalis žmonių bus priversti pirkti brangesnę garantinio tiekimo elektrą.   Tiekėjai tikina, jog elektros kainas lemia situacija rinkoje, todėl jie negalėjo atsakyti, kaip likusi savaitė paveiks konkurenciją.

Lietuvai aktyviai plėtojant atsinaujinančių energijos išteklių projektus šalyje apie 2030-uosius gali būti nedidelis elektros energijos perteklius, sako elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis. Todėl, pasak jo, iki tol reikėtų įgyvendinti projektus, kaip panaudoti perteklinę elektrą.  „Mano spėjimas būtų, kad toks lengvas, švelnus (elektros – BNS) energijos perteklius Lietuvoje nusimato apie 2030-uosius metus.

Nepriklausomą tiekėją besirenkantiems gyventojams brangiausiai parduoti elektrą trečiadienį siūlo „Enefit“, o pigiausiai – „Elektrum Lietuva“, rodo Lietuvos energetikos agentūros skelbiamos preliminarios tiekėjų siūlomos kainos.  Palyginti su antradieniu didėjo „Enefit“ siūloma kaina, „Igničio“ ir „Elektrum Lietuvos“ mažėjo, o „Perlas energijos“ liko tokia pat.

365 mln. eurų pirmąjį šių metų pusmetį susikaupusi buitinių vartotojų skola elektros ir dujų tiekėjai „Ignitis“ bus padengta iki šių metų pabaigos, teigia Finansų ministerija.  Skola tiesiogiai iš valstybės biudžeto bus išmokama dalimis, kurias įtvirtins liepos mėnesį tarp Finansų ministerijos ir įmonės numatoma pasirašyti sutartis.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) trečiadienį priėmė sprendimą dėl visuomeninio elektros tiekimo kainų, kurios įsigalios nuo 2022 m. liepos 1 d. Patvirtintos visuomeninio tiekimo kainos bus taikomos trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojams, kurie suvartoja iki 1000 kWh elektros per metus ir liepos 1 d. neturės įsigaliojusios sutarties su pasirinktu nepriklausomu tiekėju. Tokių vartotojų šalyje yra daugiau kaip  500 tūkst.

Valstybės kontroliuojama bendrovė „Ignitis“, pastarąją savaitę siūliusi brangiausią elektrą nepriklausomą tiekėją besirenkantiems gyventojams, siūlomas kainas sumažino.  Pasak įmonės, jos 18 mėnesių vienos laiko zonos plano su fiksuota kaina kilovatvalandės kaina sumažėjo beveik dviem centais iki 30,7 cento, įskaitant 0,4 cento „Ignitis“ nuolaidą, kurią nutraukus sutartį reikės grąžinti.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) antradienį patvirtino 2-2,3 karto didesnes visuomeninės elektros kainos viršutines ribas antrajam šių metų pusmečiui.  Vartotojams, perkantiems elektrą iš žemos įtampos tinklų, pritaikius papildomos dedamosios kompensaciją, viršutinė riba auga beveik du  kartus – nuo 16,423 iki 32,491 cento už kilovatvalandę (su PVM), o iš vidutinės įtampos tinklų – 2,3 karto nuo 12,596 iki 28,423 cento.

„Ignitis“ klientai klausia, kur reikės kreiptis ir kokį prašymą rašyti, kad būtų pritaikyta dalinė kompensacija už suvartotą elektros energiją. Atsakome, kad klientams nieko daryti nereikia, kompensacija bus pritaikyta automatiškai, rašoma pranešime spaudai. Praėjusią savaitę Vyriausybė patvirtino elektros energijos ir gamtinių dujų kainų dalinio kompensavimo tvarką.

Jau nuo liepos elektros ir dujų kainos turėtų kilti net du kartus. Siekiant suvaldyti tokį kainų šoką, valdžia nusprendė gyventojams kompensuoti dalį išlaidų ir tam skiria daugiau nei pusę mlrd. eurų. Kai kurie ekspertai sako, kad tą padaryti reikėjo anksčiau, mat žmonės, nežinodami kompensacijų dydžių, nesirinko elektros tiekėjų, o dabar net 300 tūkstančių nepasirinkusiųjų užgrius tiekėjus, dėl to gali kilti daug nesklandumų.

Po rekordiškai brangaus šildymo sezono, gerokai patuštinusio vartotojų pinigines, valstybė tiesia pagalbos ranką. Vyriausybė pirmadienį patvirtino subsidijas buitiniams vartotojams už elektrą ir gamtines dujas. Tačiau prie kompensacijų lovio neprileisti kietuoju kuru besišildantys gyventojai. Tiesa, ne visi – sunkiau besiverčiančiais piliečiais jau kurį laiką rūpinasi atskiras mechanizmas.

Baltijos šalių elektros perdavimo tinklo operatorėms atsisakius sisteminių paslaugų iš Rusijos, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog žengtas svarbus žingsnis perimant Baltijos šalių elektros energetikos sistemų valdymą į savo rankas.  „Sveikinu šį svarbų Baltijos šalių elektros energijos operatorių susitarimą. Tai svarbus žingsnis perimant Baltijos šalių elektros energetikos sistemų valdymą į savo rankas“, – pranešime sakė D. Kreivys.

Laikrodis tiksi, o kai kurie šalies gyventojai neriasi iš kailio. Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki kada privaloma pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, Lietuvoje vis dar yra apie 350 tūkstančių neapsisprendusių vartotojų. Tačiau energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas ramina ir sako, kad pasirinkti labai paprasta, nes kol kas rinkoje nėra realios konkurencijos.

Ekspertai ir rinkos dalyviai mano, kad Vyriausybės sprendimas dėl itin išaugusių elektros kainų kompensavimo tvarkos antrąjį šių metų pusmetį suteiks daugiau aiškumo nepriklausomų elektros tiekėjų vis dar nepasirinkusiems žmonėms.  Vis dėlto jie pabrėžia, kad iki visiško aiškumo trūksta visuomeninio tiekimo kainos, be to, anot ekspertų, kompensacijos atima tiekėjų interesą mažinti siūlomus tarifus, jiems nelieka ir stimulo konkuruoti.

Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki kada gyventojai turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, tūkstančiai žmonių suskumba ir puola skambinti, plūsti į elektros tiekėjų konsultacijų centrus norėdami išsiaiškinti, ką jiems dabar daryti. Kai kurie gyventojai abejoja, ar išvis reikia pasirašinėti naujas elektros tiekimo sutartis.

Vyriausybė pirmadienį ketina patvirtinti valstybės subsidiją gyventojams už elektrą ir gamtines dujas, taip pat minimalius tarifus, žemiau kurių jiems nebus kompensuojamos elektros ir dujų kainos. Subsidijos bus mokamos tik antrąjį šių metų pusmetį.   Energetikos ministerija Vyriausybei siūlo nuo liepos iki gruodžio pabaigos elektros kainą buitiniams vartotojams padengti iki 9 centų už už kilovatvalandę (kWh), o gamtinių dujų – iki 54 centų už kubinį metrą.

Nuo birželio 1-osios keičiasi AB „Smiltynės perkėlos“ perkėlimo per Kuršių marias paslaugų kainos. Šis pokytis daromas atsižvelgiant į įgyvendintas ir planuojamas bendrovės investicijas, energetinių resursų (kuro ir elektros energijos) kainas. Persikelti su automobiliu brangs daugiau nei 5 eurais.

Energetikos rinkos reguliuotojui dėl galimo piktnaudžiavimo padėtimi rinkoje ketinant aiškintis bendrovės „Ignitis“ siūlomą elektros kainodarą, bendrovė šią savaitę gerokai sumažino nepriklausomą tiekėją besirenkantiems gyventojams siūlomas kainas ir iš pirmaujančios pozicijos nusileido į antrą-trečią vietas.

Elektros vartotojai, rinkdamiesi tiekėją turi nepamiršti, jog 9 centų subsidija galios tik pusmetį, sako Energetinių tyrimų instituto vadovas Tomas Janeliūnas. Jis taip pat įsitikinęs, kad su kompensavimo mechanizmų priėmimais vėluojama. „Tai, kad Vyriausybė bando tą kainų šuolį kažkaip sumažinti bent jau laikinai, t. y., pusmečiui, turbūt bus teigiamai sutikta daugelio gyventojų“, – LRT televizijos laidai „Svarbi valanda“ ketvirtadienį kalbėjo T. Janeliūnas.