elektra

Išaugusių energijos kainų kompensavimui kitų metų biudžete numatytas milijardas eurų, bus siekiama neviršyti 5 proc. biudžeto deficito, BNS ketvirtadienį sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. „Turime energetinį karą ir milžinišką infliaciją. Todėl biudžeto pagrindinis dėmesys skiriamas energetiniam saugumui ir pajamų didinimui.

Kitų metų pirmąjį pusmetį Lietuvos verslui elektra be Vyriausybės subsidijų galėtų kainuoti apie 35 centus už kilovatvalandę, ketvirtadienį Vilniuje JAV prekybos rūmų organizuotame forume investuotojams sakė energetikos ministras Dainius Kreivys. Tokią kainą ministras prognozavo remdamasis JAV banko „Goldman Sachs“ dujų kainų prognozėmis. „Kitų metų pirmąjį pusmetį elektros rinkos kaina galėtų būti apie 35 centus už kilovatvalandę“, – BNS savo pasisakymą verslininkams pakomentavo ministras.

Iš Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ šiemet gautų perkrovų pajamų 142 mln. eurų bus grąžinta vartotojams sumažinant perdavimo tarifą.  Pritarus Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT), kitais metais elektros perdavimo tarifas mažės 4,3 proc. iki 0,65 cento už kilovatvalandę, pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ generalinio direktoriaus Roko Masiulio, per aštuonis šių metų mėnesius bendrovė gavo 177 mln.

Į „Vakarų ekspreso“ redakciją kreipėsi moteris, kuri verkdama prašė padėti, nes ESO liepia laukti 40 dienų, kad įvestų elektrą naujai įsigytoje sodyboje. Anot Astos (vardas pakeistas), jos šeima įsigijo sodybą Rietavo sav., Vatušių kaime. „Norime įsikelti kuo greičiau, susiremontuoti, turime mažamečių vaikų, jiems reikia eiti į mokyklą“, - problemas vardina Asta. Ji baiminasi, kad jei šeima įsikels į namą be elektros, gali sulaukti ir vaikų teisių tarnybų dėmesio.

Netrukus iš pareigų pasitrauksiantis britų energetikos milžinės „Shell“ vadovas antradienį pareiškė, kad vyriausybės „greičiausiai“ turėtų labiau apmokestinti energetikos įmones, kad padėtų apsaugoti skurdžiausius gyventojus nuo sparčiai augančių sąskaitų už elektrą ir dujas ir palengvintų pragyvenimo išlaidų krizę.

Siekiant taupyti elektrą, valstybinės reikšmės keliuose planuojama išjungti maždaug trečdalį šviestuvų, tai eismo saugumui nepakenks, antradienį pranešė Susisiekimo ministerija. Planuojama išjungti 2,8 tūkst. šviestuvų, dalies apšvietimo išjungimas keliuose nepablogins matomumo tamsiu paros metu, nurodoma ministerijos pranešime. „Nepakenkiant eismo saugai, keliuose numatoma išjungti daugiau kaip 2800 šviestuvų iš 8433. Skaičiuojama, kad per metus tai leis sutaupyti apie 700 tūkst.

Energetikos ministras Dainius Kreivys gyventojus mėgina raminti, kad kitais metais jie nemokės už elektrą rinkos kainos, kuri gali siekti net apie 60 centų už kilovatvalandę. Ministras tikina, kad gyventojai sulauks kompensacijų iš biudžeto. Tiesa, kai kurie energetikos ekspertai neatmeta, kad gali tekti mokėti kelis tarifus, priklausomai nuo suvartojamo elektros kiekio.

Vyraujant rekordinėms elektros energijos kainoms verslininkai jau žada ir bankrotus, ir atleidimus. Kol kas verslai reikiamos valstybės pagalbos nesulaukia. Tad kas laukia darbuotojų? Ar tikrai energijos kainų šokas atneš atleidimų bangą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas ir „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Komunalinių paslaugų tiekėjai skaičiuoja, kad dešimtys tūkstančių gyventojų yra skolingi už šildymą, karštą ir šaltą vandenį elektrą ir dujas. Jie įspėja gyventojų nekaupti skolų ir susitarti dėl jų apmokėjimo dalimis, kitu atveju žada skolas perduoti antstoliams ir atjungti komunalines paslaugas.

Pirmadienio popietę Vilniuje įvyko elektros gedimas, kurio metu sostinės centre be elektros buvo likę keli šimtai klientų. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) teigia, kad gedimas pašalintas. ESO atstovas Paulius Kalmantas BNS patvirtino, kad po žeme esančio aukštos įtampos kabelio gedimas buvo pašalintas mažiau nei per valandą, o elektros tiekimas atstatytas.  Apie pirmadienio popietę Vilniaus centre sutrikusį elektros tiekimą pirmasis pranešė portalas lrt.lt.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje didėjo 1 proc. ir siekė 346,7 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 2 proc. iki 344,6 euro, Estijoje – 7 proc. iki 242,5 euro. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę sumažėjo 27 proc. iki 147,31 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Pasak „Elektrum Lietuvos“ Verslo klientų skyriaus vadovo Artūro Zatulino, elektros kainų augimą Baltijos šalyse lėmė išaugusios gamtinių dujų kainos, 13 proc.

Nors „iPhone“ telefonai išsiskiria ištvermingomis baterijomis, tačiau natūralu, kad laikui bėgant jos dėvisi ir jų efektyvumas mažėja. Jeigu norite kuo rečiau įkrauti išmanųjį, reikėtų vadovautis keliais eksperto patarimais – jie leis ne tik taupyti elektrą namie, bet ir telefonu naudotis net keliomis valandomis ilgiau, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvoje vidutinė temperatūra kai kuriomis paromis jau krenta žemiau 10 laipsnių šilumos. Tačiau didieji miestai taupo ir skelbti šildymo sezono pradžios neskuba. Štai Panevėžio savivaldybė kitą savaitę ketina šildyti tik vaikų darželius, o kada gyventojai sulauks šilumos ir daugiabučiuose, dar nežinia, sinoptikai orų pokyčių kitą savaitę dar neprognozuoja. Tiesa, šildymo kaina didmiesčiuose bus didesnė nei pernai, kai kur net iki trijų kartų.

Europos Sąjungos energetikos ministrai penktadienį pasiekė politinį susitarimą dėl rugsėjo viduryje Europos Komisijos pateiktų pasiūlymų, skirtų padėti skubiai sumažinti rekordines elektros kainas vartotojams. Susitarimu nustatytos bendros priemonės, kuriomis bus siekiama mažinti elektros paklausą ir surinkti bei perskirstyti energetikos sektoriaus perteklines pajamas galutinių vartotojų naudai.

Rugsėjį dar beveik 10 tūkst. buvusių nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ vartotojų pasirinkus kitą tiekėją bei kiek atpigus elektrai, mažėja ir valstybės kompensacijų likusiems įmonės klientams poreikis – iš valstybės biudžeto spalį tam reikės maždaug 1,85 mln. eurų, arba 2 kartus mažiau nei planuota anksčiau. Be to, spalį mažėja ir garantinio tiekimo tarifas.   Pagal pradinį vertinimą šios kompensacijos valstybei turėjo kainuoti apie 4 mln. eurų per mėnesį.

Estija per praėjusį mėnesį pagamino 625 gigavatvalandes (GWh) elektros energijos – 28,6 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį (rugpjūtį, palyginti su liepa) gamyba sumenko 2,5 procento. Vien tik vėjo jėgainės praėjusį mėnesį pagamino 36 GWh, mažosios hidroelektrinės – 0,4 GWh elektros. Prieš metus šie skaičiai buvo atitinkamai 60,4 GWh ir 0,5 GWh. Eektros importas per mėnesį padidėjo 9,3 proc., per metus sumažėjo 17,7 proc.

„Ignitis grupės“ dukterinė įmonė „Ignitis renewables" pasirašė sutartį dėl 100 proc. įmonės, vystančios vėjo parką Lenkijoje, akcijų įsigijimo. Įsigyto vystomo vėjo parko (Silezija 2) instaliuota galia sieks iki 137 MW. Projektas yra pažengusioje vystymo stadijoje, planuojama parko komercinės veiklos pradžia – 2024 m. antras pusmetis.

Įsipareigojimų klientams nesugebėjusi įvykdyti ir veiklą sustabdžiusi nepriklausoma elektros tiekėja „Perlas Energija“ yra pasiruošusi išmokėti kompensacijas buvusiems klientams – preliminariais skaičiavimais, tam reikės apie 2 mln. eurų, sako bendrovės vadovas. Pasak Viliaus Juraičio, bendrovė kompensacijas pradės mokėti spalio 10-ąją, kitų tiekėjų nepasirinkusiems buvusiems jos klientams gavus sąskaitas už rugsėjo mėnesį suvartotą elektrą.

Energetinė krizė Lietuvai yra ypač skausminga, nes mes neturime pakankamų savo elektros generavimo pajėgumų. Lietuva pasigamina vos trečdalį visos šalyje suvartojamos elektros energijos, o vos ne daugiausia visoje ES importuoja, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo nuomone, nereikėtų dirbtinai mažinti elektros ir dujų kainų, nes nuo to gali būti dar blogiau.

Seime skinasi kelią pataisa dėl trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo atidėjimo trejiems metams – iki 2026 metų sausio.  Seimas po svarstymo ketvirtadienį pritarė tokioms Elektros energetikos įstatymo pataisoms: už buvo 121 Seimo narys, prieš nebuvo, o susilaikė vienas.

Saulės elektrinės Lietuvoje pagamina beveik dešimtadalį elektros energijos, išgaunamos panaudojant atsinaujinančius šaltinius. Elektros brangymetis saulės energiją skatina vertinti ne kaip mados reikalą: net du iš trijų šalies gyventojų ją rinktųsi, nes tai padėtų sutaupyti pinigų ir sumažinti sąskaitas už elektrą. Reprezentatyvioje „Spinter tyrimų“ apklausoje 66 proc. respondentų pažymėjo, kad juos saulės elektrinės domintų išimtinai dėl praktinių sumetimų.

Seimas ketvirtadienį svarstys pataisas, kuriomis siūloma atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą trejiems metams – iki 2026 metų sausio.  Seimui pritarus liberalizavimo atidėjimui, visuomeninis elektros tiekimas šio etapo buitiniams vartotojams būtų nutrauktas 2026 metų sausio 1 dieną, kad per kur kas ilgesnį laiką – trejus metus – jie galėtų pasirinkti nepriklausomą tiekėją.

Aiškėja, kiek netrukus gali brangti elektra ir dujos – elektros kaina gyventojams gali pakilti beveik tris kartus, o dujos dar daugiau – 4 kartus. Toks drastiškas kainų šuolis lauktų, jei vyriausybė bent dalies brangimo nekompensuotų. O ji tai daryti ketina, tačiau konkrečių skaičių, kokią dalį kainos padengs, dar nesako. O štai Seimo nariai jau skaičiuoja, kad visai realu kitąmet įgyvendinti prezidento Nausėdos siūlymą elektros tarifų kitąmet nedidinti.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovui paskelbus naujausias prognozes, kad reguliuojama elektros kaina buitiniams vartotojams 2023 metais gali didėti beveik du kartus, o  dujų kaina –  2,6-2,8 karto, energetikos ministras Dainius Kreivys tikina, kad tokių kainų gyventojams mokėti nereikės.

Rusija praėjusį vakarą raketomis apšaudė antrą pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą, kur pataikė į traukinių depą ir nutraukė elektros tiekimą daugiau kaip 18 tūkst. namų ūkių, trečiadienį pranešė pareigūnai. Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Synehubovas sakė, kad Rusijos pajėgos leido raketas S-300. Jos buvo sukurtos kaip priešlėktuviniai ginklai, bet dabar jomis dažnai apšaudoma civilinė infrastruktūra Ukrainos miestuose.

Energetikos reguliavimo taryba (VERT) su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariais trečiadienį aptars elektros ir dujų kainų pokyčius ir pateiks prognozes 2023 metams.   Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, turėdama maždaug 4 proc.

Rekordiškai brangaus šildymo sezono bijantys gyventojai užplūdo savivaldybes dėl kompensacijų. Pavyzdžiui, Panevėžyje nėra buvę, kad žmonės skubėtų taip anksti registruotis – nė neprasidėjus šildymo sezonui. Aiškėjai ir tai, kad dabar užsiregistravęs dėl kompensacijos, dokumentus žmogus galės pateikti tik gruodį. Tai reiškia, kad kompensacijos sulauks jau kitąmet.

Orams vėstant ir artėjant šildymo sezonui, daugelis susimąsto, kaip namų ruošą vesti ekonomiškiau ir sutaupyti. Skaičiuojama, kad maždaug 13 proc. visos suvartojamos elektros energijos sudaro virdulio, elektrinės kaitlentės, orkaitės ir kitų buitinių prietaisų naudojimas. Laimei, pasitelkus paprastus patarimus galima ne tik sumažinti elektros sąskaitas, bet ir išsiugdyti aplinkai draugiškesnių įpročių.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, praėjo jau 214 dienų. Nors agresorė karo baigti neplanuoja, sparčiai blogėjanti finansinė šalies situacija rodo kitaip. Ekonomistas įvardija pagrindines priežastis, kodėl Rusijai finansuoti karą Ukrainoje gali tapti nebeįmanoma. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame trumpai aptarė finansinę Rusijos padėtį.

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia nelaikantis klaida sprendimo dar ilgesniam laikui neatidėti antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo. Tai jis nurodė atsakymuose į opozicijoje esančių socialdemokratų inicijuotos interpeliacijos klausimus.  Interpeliacijos iniciatoriai D. Kreivio klausė, kodėl jis nepaisė raginimų atidėti antrąjį etapą ir ar to nelaiko asmenine politine klaida.

Praėjusią savaitę elektros kainos Baltijos šalyse judėjo skirtingomis kryptimis. Lietuvoje kaina mažėjo 5 proc. ir siekė 342,63 Eur/MWh, Latvijoje – 6 proc. iki 338,69 Eur/MWh. Estijoje elektros kaina didėjo 59 proc. ir buvo 225,60 Eur/MWh. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę augo 44 proc. iki 202,72 Eur/MWh. Orai buvo stipriausias kainų pokyčius lėmęs veiksnys praėjusią savaitę „Nord Pool“ regione. Dėl vėsesnės temperatūros elektros suvartojimas šiame regione padidėjo 2 proc.

Atvėsus orams jau daugėja peršalimo susirgimų. Gyventojai skundžiasi, kad namuose šalta. Tačiau dauguma šildymo sezono bijo kaip velnias kryžiaus, mat baiminasi didžiulių sąskaitų. Higienistai perspėja, kad 16 laipsnių namuose yra pavojinga riba, kuri gali grėsti ligomis. Žmonėms taupant šiliumai sveikatos sąskaita, prezidentas savo laiške Seimo nariams jau atskleidžia, kiek brangs elektra ir dujos nuo sausio ir liepos. Esą kainos veikiausiai kils du kartus, ir solidžiai – po 40 procentų.

Galinga audra „Fiona“, į Rytų Kanadą šeštadienį atnešusi stiprų vėją ir smarkias liūtis, be elektros paliko daugiau kaip 500 tūkst. namų, pranešė elektros energijos tiekėjai. Vien Naujosios Škotijos provincijoje, atslinkus audrai, nutrūko elektros tiekimas mažiausiai 400 tūkst. namų, nurodė energetikos bendrovė „Novia Scotia Power“. Nors uraganas „Fiona“ Kanados rytus pasiekė susilpnėjęs iki atogrąžų audros, jo nešamo vėjo greitis vis vien siekė 137 km per valandą.

Milžiniškas sąskaitas už elektrą gavę ligoninių vadovai liko šokiruoti. Šalies gydymo įstaigos suskubo išjungti šviesas, planuoja nebeteikti ir kai kurių paslaugų, mat nežino, kaip sumokėti elektros sąskaitas. Kai kur nuo pernai jos padidėjo net keliais šimtais procentų. Išsigando ir pacientai: ar nebus taip, kaip per pandemiją, kai ligoninės buvo uždarytos ir nebeteikiamos tam tikros paslaugos. O Sveikatos apsaugos ministerija ramina – įstaigoms bus skirtas papildomas finansavimas.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę sumažėjo 23 proc., dujos Europoje pigo 9 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Elektros megavatvalandė (MW) Lietuvoje rugsėjo 16–22 dienomis vidutiniškai kainavo 306 eurus, arba 23 proc. mažiau nei savaite anksčiau: rugsėjo 9–15 dienomis vidutinė jos kaina siekė 395,6 euro, teigiama agentūros pranešime.  Latvijoje elektros kaina taip pat mažėjo 23 proc. iki 303,3 euro, Estijoje – augo 1 proc., iki 195,6 euro.

Estijos valstybinės perdavimo tinklų operatorės „Elering“ generalinis direktorius Taavi Veskimagis penktadienį spaudos konferencijoje pareiškė, jog jei Baltijos šalių elektros sistema būtų staigiai atjungta nuo Rusijos sistemos, prireiktų 8,5 teravatvalandžių dujų elektrinėms kūrenti, o dabartinėmis rinkos kainomis toks dujų kiekis atsieitų 1–1,5 mlrd. eurų.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) perspėja gyventojus būti atidiems – elektrikų vardu gali naudotis sukčiai. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad į namus neįsileisti energetiku apsimetusio asmens? Atsakymai pateikiami operatoriaus pranešime spaudai.

Nepaisant rekordiškai pakilusių elektros kainų, Lietuvos vairuotojai svajoja apie automobilius, kurie kaip degalus naudotų ir elektrą. Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ inicijuotos reprezentatyvios „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, beveik kas antras gyventojas pirktų hibridinį automobilį, antri pagal populiarumą išlieka elektromobiliai. Su sąlyga, jei neribotų biudžetas, 45 proc.

Šeštadienį numatytas planinis Kaliningrado elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas yra atšaukiamas – apie tai Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorę „Litgrid“ informavimo Rusijos elektros sistemos operatorius. Skelbta, jog rugsėjo 24 dieną bandymas turėjo trukti 14 valandų. Šių metų birželio pabaigoje planuotas Kaliningrado izoliuoto darbo bandymas taip pat buvo atšauktas.

Artėjant tamsiajam metų sezonui ir vėstant orams, vidutinio namų ūkio elektros energijos suvartojimas Lietuvoje gali padidėti 15 proc., skaičiuoja bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Dėl Rusijos energetinio karo su Europa augančios elektros kainos neramina gyventojus, kurie rimtai svarsto, kaip reikės taupyti rudenį ir žiemą. Energijos vartojimo statistika ir įpročiai rodo, kad erdvės taupymui esama, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuo šiandien gyventojai, turintys ar suplanavę įsirengti saulės elektrines, galės teikti paraiškas kompensacijoms už elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimą. Tokia parama suplanuota pirmą kartą, o 2022 m. šiai priemonei skirta 1 mln. eurų iš Klimato kaitos programos lėšų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Opozicija spaudžia valdančiuosius piginti malkas, elektrą, dujas ir kitą kurą – panaikinti pridėtinės vertės mokestį. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė aiškina, esą vyriausybės planuojamas dujų ir elektros tarifų tolimesnis kompensavimas yra dosnesnis nei visos opozicijos siūlomos mokesčių lengvatos. O kai kuriems žmonėms itin sunku sumokėti sąskaitas. Valdantieji gąsdina –  patenkinus opozicijos siūlymus, biudžete atsivertų didesnė nei milijardo eurų skylė.

Gyventojai, turintys ar suplanavę įsirengti saulės ar vėjo elektrines, taip pat valstybės ar savivaldybių institucijos galės gauti valstybės kompensacijas už energijos kaupiklių įrengimą. Tokie kaupikliai kaups perteklinę elektrą, ją panaudojant vėliau ir taip sumažinant jos pasaugojimo kaštus. Tokia parama suplanuota pirmą kartą. Gyventojų kaupikliams šiemet skirta 1 mln. eurų, o valstybės ar savivaldybių institucijoms – 3 mln. eurų iš Klimato kaitos programos, pranešė Aplinkos ministerija.

Dėl brangstančios elektros jos vartojimą smarkiai sumažino 16 proc. Lietuvos gyventojų, o  mažiau taupo 48 proc., rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Kol kas elektros vartojimo įpročių nepakeitė, bet planuoja pradėti ją taupyti 19 proc. respondentų, o dar 16 proc.

Dujos Europos rinkoje dabar kainuoja dvigubai brangiau nei pirmąjį pusmetį, tad ir gyventojai turi pasiruošti, kad ir jiems greitai teks už dujas mokėti brangiau. Nors Vyriausybė žada ir toliau dalį brangimo kompensuoti, prezidentūra Seimą perspėja, kad jau dabar rekordiškai brangios dujos pagal preliminarų Vyriausybės planą kitąmet gali dar brangti – du kartus po 40 proc.

Per pastarąją savaitę mažėjo nepriklausomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“, tačiau didėjo „Ignitis“ siūloma kaina. Tuo metu „Enefit“ kaina nesikeitė, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. „Elektrum Lietuvos“ prognozuojama mėnesio sąskaita pasirinkus vienos laiko zonos planą su fiksuota kaina antradienį, palyginti su praėjusiu antradieniu, mažėjo 4,05 euro iki 78,2 euro, „Igničio“ didėjo 3,45 euro iki 84 eurų. Tuo metu „Enefit“ kaina nesikeitė ir liko 83,76 euro.

Rugpjūtį daugelį šokiravusios elektros kainos rugsėjo mėnesį kiek sumažėjo. Vis garsiau apie naujas priemones kalbama tiek ES, tiek Lietuvoje. Tačiau nepriklausomi elektros tiekėjai kone bruka gyventojams naujas ir gerokai prastesnes sutartis vietoje senųjų. Vilnietis Tadas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) su sutuoktine augina du mažamečius vaikus. Per metus jie suvartoja gerokai daugiau nei 1 tūkst.

Verslininkai teigia, kad sąskaitos už elektrą varo į neviltį, o jas apmokėjus neretai nelieka pinigų ir darbuotojų atlyginimams. Anot jų, keliskart didinti paslaugų kainas – ne išeitis, o sulaukti valstybės paramos verslai jau nebesitiki, todėl „kraujuojančiomis širdimis“ praneša esantys priversti užverti savo duris klientams.

Prieš 13 metų savo restoraną Prienuose įkūręs Jaunius Mališauskas sako, kad savo veiklos metų neapibūdintų kaip sėkmės istorijos. „Kartais atrodo, kad Danijoj skinant agurkus gali uždirbti daugiau“, – juokiasi verslininkas. Populiariausio Prienų restorano savininkas prakalbo apie darbo užkulisius ir papasakojo su kokiais kasdieniais sunkumais jis susiduria. Pašnekovas pasakoja, kad provincijoje nėra daug galimybių gerai uždirbti nesukuriant verslo, dėl to nusprendė atidaryti restoraną.