elektra

Nuo Naujųjų metų elektra ir dujos gyventojams toliau brangs. Tiesa, vyriausybė žada kaip ir iki šiol, tarifus kompensuoti iš biudžeto. Dalį elektros tarifų vyriausybė kompensuos ir verslui, o dėl energetikos kainų ant bankroto slenksčio atsidūrusioms įmonėms žada ir subsidijas. Naują paramos paketą verslui ir gyventojams vyriausybė pristatė teikdama Seimui deficitinį kitų metų biudžetą.

 Didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo 25 proc. iki 360 eurų už megavatvalandę (MWh).  Tai lėmė mažiausias rugsėjo elektros vartojimas per ketverius metus, išaugusi šalies atsinaujinančių energijos išteklių gamyba, atpigusios gamtinės dujos ir padidėjęs elektros energijos importas iš Šiaurės šalių, pranešė  elektros perdavimo tinklo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavič...

700 metų jubiliejų greitai minėsiantis Vilnius nusprendė per žiemos šventes ne taupyti, o pasitaškyti pinigais. Miesto Kalėdų eglę papuošti už ketvirtį milijono eurų – pustrečio karto brangiau nei pernai. Tuo metu kiti Lietuvos didmiesčiai ruošiasi skaičiuoti kiekvieną kilovatvalandę. Nors elektros kainos žiemą bus rekordinės ir eglių apšvietimas kainuos dešimtis tūkstančių, anksčiau suplanuotų šventinių biudžetų didinti neplanuoja.

Dėl energetikos kainų kraupstančioms ligoninėms – nurodymas iš Sveikatos apsaugos ministerijos: išlaidas susimažinti bent 1–2 procentais. Tiesa, visų ligoninių išlaidų eilutėse tai tesudarytų milijoną eurų. Visgi palatose temperatūros ministerija ragina nemažinti ir ligonių dar labiau nesargdinti. Vietoje to – prigesinti šviesas, keisti lemputes, atsisakyti nenaudojamų patalpų ar laipsnius prisukti savaitgaliais administraciniuose pastatuose.

Į Lietuvą šių metų pirmąjį pusmetį buvo importuota 19 proc. daugiau gamtinių dujų nei tuo pačiu metu 2021-aisiais, o jų vartojimas sumažėjo daugiau nei trečdaliu. Šiemet sausį-birželį į Lietuvą importuota 19 teravatvalandžių (TWh) dujų – 19,1 proc.

Siekiant mažinti elektros kainas, Europos Sąjungos (ES) lygiu būtina susitarti dėl dujų kainų lubų, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  Pasak jo, ieškant išeičių būtina atsižvelgti į tokių šalių kaip Lietuva, kurios importuoja didžiąją dalį elektros energijos, specifiką. „ES lygiu priimti sprendimai turi palengvinti piliečių finansinę naštą. Turime išlikti vieningi ir suprasti, kad vienašaliai sprendimai nėra pakankami sprendžiant energetikos iššūkius.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę sumažėjo 19 proc., dujos Europoje pigo 5 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Elektros megavatvalandė (MW) Lietuvoje rugsėjo 30–spalio 6 dienomis vidutiniškai kainavo 285 eurus, arba 19 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 353,2 euro. Latvijoje elektros kaina taip pat mažėjo 19 proc. iki 285 euro, Estijoje – augo 25 proc. iki 255,1 euro.

Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrams numačius išimtį, kad eksportuojančios elektrą šalys su importuojančiomis turės pasidalinti gamintojų perteklinėmis pajamomis, Lietuvai teiksiantį jų dydį lems elektros kainos Švedijoje, sako ekspertai.

Nuo spalio iki kovo verslui numatoma skirti iki pusės milijardo eurų dalį išlaidų elektrai kompensuoti, teigė Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas.  Pasak jo, verslui būtų kompensuojama pusė sumos virš 24 centų už kilovatvalandę (kWh) elektros kainos ir jos kainos biržoje. „Verslas mokės 24 centus (už kilovatvalandę – BNS), ir pusę tos kainos (...) tarp biržos kainos ir 24 centų kompensuos valstybė.

Išaugusių energijos kainų kompensavimui kitų metų biudžete numatytas milijardas eurų, bus siekiama neviršyti 5 proc. biudžeto deficito, BNS ketvirtadienį sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. „Turime energetinį karą ir milžinišką infliaciją. Todėl biudžeto pagrindinis dėmesys skiriamas energetiniam saugumui ir pajamų didinimui.

Kitų metų pirmąjį pusmetį Lietuvos verslui elektra be Vyriausybės subsidijų galėtų kainuoti apie 35 centus už kilovatvalandę, ketvirtadienį Vilniuje JAV prekybos rūmų organizuotame forume investuotojams sakė energetikos ministras Dainius Kreivys. Tokią kainą ministras prognozavo remdamasis JAV banko „Goldman Sachs“ dujų kainų prognozėmis. „Kitų metų pirmąjį pusmetį elektros rinkos kaina galėtų būti apie 35 centus už kilovatvalandę“, – BNS savo pasisakymą verslininkams pakomentavo ministras.

Iš Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ šiemet gautų perkrovų pajamų 142 mln. eurų bus grąžinta vartotojams sumažinant perdavimo tarifą.  Pritarus Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT), kitais metais elektros perdavimo tarifas mažės 4,3 proc. iki 0,65 cento už kilovatvalandę, pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ generalinio direktoriaus Roko Masiulio, per aštuonis šių metų mėnesius bendrovė gavo 177 mln.

Į „Vakarų ekspreso“ redakciją kreipėsi moteris, kuri verkdama prašė padėti, nes ESO liepia laukti 40 dienų, kad įvestų elektrą naujai įsigytoje sodyboje. Anot Astos (vardas pakeistas), jos šeima įsigijo sodybą Rietavo sav., Vatušių kaime. „Norime įsikelti kuo greičiau, susiremontuoti, turime mažamečių vaikų, jiems reikia eiti į mokyklą“, - problemas vardina Asta. Ji baiminasi, kad jei šeima įsikels į namą be elektros, gali sulaukti ir vaikų teisių tarnybų dėmesio.

Netrukus iš pareigų pasitrauksiantis britų energetikos milžinės „Shell“ vadovas antradienį pareiškė, kad vyriausybės „greičiausiai“ turėtų labiau apmokestinti energetikos įmones, kad padėtų apsaugoti skurdžiausius gyventojus nuo sparčiai augančių sąskaitų už elektrą ir dujas ir palengvintų pragyvenimo išlaidų krizę.

Siekiant taupyti elektrą, valstybinės reikšmės keliuose planuojama išjungti maždaug trečdalį šviestuvų, tai eismo saugumui nepakenks, antradienį pranešė Susisiekimo ministerija. Planuojama išjungti 2,8 tūkst. šviestuvų, dalies apšvietimo išjungimas keliuose nepablogins matomumo tamsiu paros metu, nurodoma ministerijos pranešime. „Nepakenkiant eismo saugai, keliuose numatoma išjungti daugiau kaip 2800 šviestuvų iš 8433. Skaičiuojama, kad per metus tai leis sutaupyti apie 700 tūkst.

Energetikos ministras Dainius Kreivys gyventojus mėgina raminti, kad kitais metais jie nemokės už elektrą rinkos kainos, kuri gali siekti net apie 60 centų už kilovatvalandę. Ministras tikina, kad gyventojai sulauks kompensacijų iš biudžeto. Tiesa, kai kurie energetikos ekspertai neatmeta, kad gali tekti mokėti kelis tarifus, priklausomai nuo suvartojamo elektros kiekio.

Vyraujant rekordinėms elektros energijos kainoms verslininkai jau žada ir bankrotus, ir atleidimus. Kol kas verslai reikiamos valstybės pagalbos nesulaukia. Tad kas laukia darbuotojų? Ar tikrai energijos kainų šokas atneš atleidimų bangą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas ir „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Komunalinių paslaugų tiekėjai skaičiuoja, kad dešimtys tūkstančių gyventojų yra skolingi už šildymą, karštą ir šaltą vandenį elektrą ir dujas. Jie įspėja gyventojų nekaupti skolų ir susitarti dėl jų apmokėjimo dalimis, kitu atveju žada skolas perduoti antstoliams ir atjungti komunalines paslaugas.

Pirmadienio popietę Vilniuje įvyko elektros gedimas, kurio metu sostinės centre be elektros buvo likę keli šimtai klientų. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) teigia, kad gedimas pašalintas. ESO atstovas Paulius Kalmantas BNS patvirtino, kad po žeme esančio aukštos įtampos kabelio gedimas buvo pašalintas mažiau nei per valandą, o elektros tiekimas atstatytas.  Apie pirmadienio popietę Vilniaus centre sutrikusį elektros tiekimą pirmasis pranešė portalas lrt.lt.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje didėjo 1 proc. ir siekė 346,7 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 2 proc. iki 344,6 euro, Estijoje – 7 proc. iki 242,5 euro. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę sumažėjo 27 proc. iki 147,31 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Pasak „Elektrum Lietuvos“ Verslo klientų skyriaus vadovo Artūro Zatulino, elektros kainų augimą Baltijos šalyse lėmė išaugusios gamtinių dujų kainos, 13 proc.

Nors „iPhone“ telefonai išsiskiria ištvermingomis baterijomis, tačiau natūralu, kad laikui bėgant jos dėvisi ir jų efektyvumas mažėja. Jeigu norite kuo rečiau įkrauti išmanųjį, reikėtų vadovautis keliais eksperto patarimais – jie leis ne tik taupyti elektrą namie, bet ir telefonu naudotis net keliomis valandomis ilgiau, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvoje vidutinė temperatūra kai kuriomis paromis jau krenta žemiau 10 laipsnių šilumos. Tačiau didieji miestai taupo ir skelbti šildymo sezono pradžios neskuba. Štai Panevėžio savivaldybė kitą savaitę ketina šildyti tik vaikų darželius, o kada gyventojai sulauks šilumos ir daugiabučiuose, dar nežinia, sinoptikai orų pokyčių kitą savaitę dar neprognozuoja. Tiesa, šildymo kaina didmiesčiuose bus didesnė nei pernai, kai kur net iki trijų kartų.

Europos Sąjungos energetikos ministrai penktadienį pasiekė politinį susitarimą dėl rugsėjo viduryje Europos Komisijos pateiktų pasiūlymų, skirtų padėti skubiai sumažinti rekordines elektros kainas vartotojams. Susitarimu nustatytos bendros priemonės, kuriomis bus siekiama mažinti elektros paklausą ir surinkti bei perskirstyti energetikos sektoriaus perteklines pajamas galutinių vartotojų naudai.

Rugsėjį dar beveik 10 tūkst. buvusių nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ vartotojų pasirinkus kitą tiekėją bei kiek atpigus elektrai, mažėja ir valstybės kompensacijų likusiems įmonės klientams poreikis – iš valstybės biudžeto spalį tam reikės maždaug 1,85 mln. eurų, arba 2 kartus mažiau nei planuota anksčiau. Be to, spalį mažėja ir garantinio tiekimo tarifas.   Pagal pradinį vertinimą šios kompensacijos valstybei turėjo kainuoti apie 4 mln. eurų per mėnesį.

Estija per praėjusį mėnesį pagamino 625 gigavatvalandes (GWh) elektros energijos – 28,6 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį (rugpjūtį, palyginti su liepa) gamyba sumenko 2,5 procento. Vien tik vėjo jėgainės praėjusį mėnesį pagamino 36 GWh, mažosios hidroelektrinės – 0,4 GWh elektros. Prieš metus šie skaičiai buvo atitinkamai 60,4 GWh ir 0,5 GWh. Eektros importas per mėnesį padidėjo 9,3 proc., per metus sumažėjo 17,7 proc.

„Ignitis grupės“ dukterinė įmonė „Ignitis renewables" pasirašė sutartį dėl 100 proc. įmonės, vystančios vėjo parką Lenkijoje, akcijų įsigijimo. Įsigyto vystomo vėjo parko (Silezija 2) instaliuota galia sieks iki 137 MW. Projektas yra pažengusioje vystymo stadijoje, planuojama parko komercinės veiklos pradžia – 2024 m. antras pusmetis.

Įsipareigojimų klientams nesugebėjusi įvykdyti ir veiklą sustabdžiusi nepriklausoma elektros tiekėja „Perlas Energija“ yra pasiruošusi išmokėti kompensacijas buvusiems klientams – preliminariais skaičiavimais, tam reikės apie 2 mln. eurų, sako bendrovės vadovas. Pasak Viliaus Juraičio, bendrovė kompensacijas pradės mokėti spalio 10-ąją, kitų tiekėjų nepasirinkusiems buvusiems jos klientams gavus sąskaitas už rugsėjo mėnesį suvartotą elektrą.

Energetinė krizė Lietuvai yra ypač skausminga, nes mes neturime pakankamų savo elektros generavimo pajėgumų. Lietuva pasigamina vos trečdalį visos šalyje suvartojamos elektros energijos, o vos ne daugiausia visoje ES importuoja, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo nuomone, nereikėtų dirbtinai mažinti elektros ir dujų kainų, nes nuo to gali būti dar blogiau.

Seime skinasi kelią pataisa dėl trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo atidėjimo trejiems metams – iki 2026 metų sausio.  Seimas po svarstymo ketvirtadienį pritarė tokioms Elektros energetikos įstatymo pataisoms: už buvo 121 Seimo narys, prieš nebuvo, o susilaikė vienas.

Saulės elektrinės Lietuvoje pagamina beveik dešimtadalį elektros energijos, išgaunamos panaudojant atsinaujinančius šaltinius. Elektros brangymetis saulės energiją skatina vertinti ne kaip mados reikalą: net du iš trijų šalies gyventojų ją rinktųsi, nes tai padėtų sutaupyti pinigų ir sumažinti sąskaitas už elektrą. Reprezentatyvioje „Spinter tyrimų“ apklausoje 66 proc. respondentų pažymėjo, kad juos saulės elektrinės domintų išimtinai dėl praktinių sumetimų.

Seimas ketvirtadienį svarstys pataisas, kuriomis siūloma atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą trejiems metams – iki 2026 metų sausio.  Seimui pritarus liberalizavimo atidėjimui, visuomeninis elektros tiekimas šio etapo buitiniams vartotojams būtų nutrauktas 2026 metų sausio 1 dieną, kad per kur kas ilgesnį laiką – trejus metus – jie galėtų pasirinkti nepriklausomą tiekėją.

Aiškėja, kiek netrukus gali brangti elektra ir dujos – elektros kaina gyventojams gali pakilti beveik tris kartus, o dujos dar daugiau – 4 kartus. Toks drastiškas kainų šuolis lauktų, jei vyriausybė bent dalies brangimo nekompensuotų. O ji tai daryti ketina, tačiau konkrečių skaičių, kokią dalį kainos padengs, dar nesako. O štai Seimo nariai jau skaičiuoja, kad visai realu kitąmet įgyvendinti prezidento Nausėdos siūlymą elektros tarifų kitąmet nedidinti.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovui paskelbus naujausias prognozes, kad reguliuojama elektros kaina buitiniams vartotojams 2023 metais gali didėti beveik du kartus, o  dujų kaina –  2,6-2,8 karto, energetikos ministras Dainius Kreivys tikina, kad tokių kainų gyventojams mokėti nereikės.

Rusija praėjusį vakarą raketomis apšaudė antrą pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą, kur pataikė į traukinių depą ir nutraukė elektros tiekimą daugiau kaip 18 tūkst. namų ūkių, trečiadienį pranešė pareigūnai. Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Synehubovas sakė, kad Rusijos pajėgos leido raketas S-300. Jos buvo sukurtos kaip priešlėktuviniai ginklai, bet dabar jomis dažnai apšaudoma civilinė infrastruktūra Ukrainos miestuose.

Energetikos reguliavimo taryba (VERT) su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariais trečiadienį aptars elektros ir dujų kainų pokyčius ir pateiks prognozes 2023 metams.   Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, turėdama maždaug 4 proc.

Rekordiškai brangaus šildymo sezono bijantys gyventojai užplūdo savivaldybes dėl kompensacijų. Pavyzdžiui, Panevėžyje nėra buvę, kad žmonės skubėtų taip anksti registruotis – nė neprasidėjus šildymo sezonui. Aiškėjai ir tai, kad dabar užsiregistravęs dėl kompensacijos, dokumentus žmogus galės pateikti tik gruodį. Tai reiškia, kad kompensacijos sulauks jau kitąmet.

Orams vėstant ir artėjant šildymo sezonui, daugelis susimąsto, kaip namų ruošą vesti ekonomiškiau ir sutaupyti. Skaičiuojama, kad maždaug 13 proc. visos suvartojamos elektros energijos sudaro virdulio, elektrinės kaitlentės, orkaitės ir kitų buitinių prietaisų naudojimas. Laimei, pasitelkus paprastus patarimus galima ne tik sumažinti elektros sąskaitas, bet ir išsiugdyti aplinkai draugiškesnių įpročių.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, praėjo jau 214 dienų. Nors agresorė karo baigti neplanuoja, sparčiai blogėjanti finansinė šalies situacija rodo kitaip. Ekonomistas įvardija pagrindines priežastis, kodėl Rusijai finansuoti karą Ukrainoje gali tapti nebeįmanoma. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame trumpai aptarė finansinę Rusijos padėtį.

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia nelaikantis klaida sprendimo dar ilgesniam laikui neatidėti antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo. Tai jis nurodė atsakymuose į opozicijoje esančių socialdemokratų inicijuotos interpeliacijos klausimus.  Interpeliacijos iniciatoriai D. Kreivio klausė, kodėl jis nepaisė raginimų atidėti antrąjį etapą ir ar to nelaiko asmenine politine klaida.

Praėjusią savaitę elektros kainos Baltijos šalyse judėjo skirtingomis kryptimis. Lietuvoje kaina mažėjo 5 proc. ir siekė 342,63 Eur/MWh, Latvijoje – 6 proc. iki 338,69 Eur/MWh. Estijoje elektros kaina didėjo 59 proc. ir buvo 225,60 Eur/MWh. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę augo 44 proc. iki 202,72 Eur/MWh. Orai buvo stipriausias kainų pokyčius lėmęs veiksnys praėjusią savaitę „Nord Pool“ regione. Dėl vėsesnės temperatūros elektros suvartojimas šiame regione padidėjo 2 proc.

Atvėsus orams jau daugėja peršalimo susirgimų. Gyventojai skundžiasi, kad namuose šalta. Tačiau dauguma šildymo sezono bijo kaip velnias kryžiaus, mat baiminasi didžiulių sąskaitų. Higienistai perspėja, kad 16 laipsnių namuose yra pavojinga riba, kuri gali grėsti ligomis. Žmonėms taupant šiliumai sveikatos sąskaita, prezidentas savo laiške Seimo nariams jau atskleidžia, kiek brangs elektra ir dujos nuo sausio ir liepos. Esą kainos veikiausiai kils du kartus, ir solidžiai – po 40 procentų.

Galinga audra „Fiona“, į Rytų Kanadą šeštadienį atnešusi stiprų vėją ir smarkias liūtis, be elektros paliko daugiau kaip 500 tūkst. namų, pranešė elektros energijos tiekėjai. Vien Naujosios Škotijos provincijoje, atslinkus audrai, nutrūko elektros tiekimas mažiausiai 400 tūkst. namų, nurodė energetikos bendrovė „Novia Scotia Power“. Nors uraganas „Fiona“ Kanados rytus pasiekė susilpnėjęs iki atogrąžų audros, jo nešamo vėjo greitis vis vien siekė 137 km per valandą.

Milžiniškas sąskaitas už elektrą gavę ligoninių vadovai liko šokiruoti. Šalies gydymo įstaigos suskubo išjungti šviesas, planuoja nebeteikti ir kai kurių paslaugų, mat nežino, kaip sumokėti elektros sąskaitas. Kai kur nuo pernai jos padidėjo net keliais šimtais procentų. Išsigando ir pacientai: ar nebus taip, kaip per pandemiją, kai ligoninės buvo uždarytos ir nebeteikiamos tam tikros paslaugos. O Sveikatos apsaugos ministerija ramina – įstaigoms bus skirtas papildomas finansavimas.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę sumažėjo 23 proc., dujos Europoje pigo 9 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Elektros megavatvalandė (MW) Lietuvoje rugsėjo 16–22 dienomis vidutiniškai kainavo 306 eurus, arba 23 proc. mažiau nei savaite anksčiau: rugsėjo 9–15 dienomis vidutinė jos kaina siekė 395,6 euro, teigiama agentūros pranešime.  Latvijoje elektros kaina taip pat mažėjo 23 proc. iki 303,3 euro, Estijoje – augo 1 proc., iki 195,6 euro.

Estijos valstybinės perdavimo tinklų operatorės „Elering“ generalinis direktorius Taavi Veskimagis penktadienį spaudos konferencijoje pareiškė, jog jei Baltijos šalių elektros sistema būtų staigiai atjungta nuo Rusijos sistemos, prireiktų 8,5 teravatvalandžių dujų elektrinėms kūrenti, o dabartinėmis rinkos kainomis toks dujų kiekis atsieitų 1–1,5 mlrd. eurų.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) perspėja gyventojus būti atidiems – elektrikų vardu gali naudotis sukčiai. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad į namus neįsileisti energetiku apsimetusio asmens? Atsakymai pateikiami operatoriaus pranešime spaudai.

Nepaisant rekordiškai pakilusių elektros kainų, Lietuvos vairuotojai svajoja apie automobilius, kurie kaip degalus naudotų ir elektrą. Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ inicijuotos reprezentatyvios „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, beveik kas antras gyventojas pirktų hibridinį automobilį, antri pagal populiarumą išlieka elektromobiliai. Su sąlyga, jei neribotų biudžetas, 45 proc.

Šeštadienį numatytas planinis Kaliningrado elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas yra atšaukiamas – apie tai Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorę „Litgrid“ informavimo Rusijos elektros sistemos operatorius. Skelbta, jog rugsėjo 24 dieną bandymas turėjo trukti 14 valandų. Šių metų birželio pabaigoje planuotas Kaliningrado izoliuoto darbo bandymas taip pat buvo atšauktas.

Artėjant tamsiajam metų sezonui ir vėstant orams, vidutinio namų ūkio elektros energijos suvartojimas Lietuvoje gali padidėti 15 proc., skaičiuoja bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Dėl Rusijos energetinio karo su Europa augančios elektros kainos neramina gyventojus, kurie rimtai svarsto, kaip reikės taupyti rudenį ir žiemą. Energijos vartojimo statistika ir įpročiai rodo, kad erdvės taupymui esama, rašoma pranešime žiniasklaidai.