elektra

Baltijos jūros regiono elektros perdavimo sistemos operatoriai bendradarbiaus, jei kurios nors šalies vartotojams pristigtų elektros, pranešė Lietuvos „Litgrid“.  „Operatoriai aktyviai bendradarbiauja ir dalijasi informacija apie saugumą ir elektros tiekimo situaciją regione.

Vartotojams grąžinant 142 mln. eurų šiemet „Litgrid“ gautų vadinamųjų elektros perkrovų pajamų, įmonės perdavimo paslaugos kaina nuo kitų metų mažėja 4 proc. iki 0,654 cento už kilovatvalandę.

Dėl karo Ukrainoje ir nenumaldomai brangstančių energetikos išteklių nemažai Europos šalių, tarp jų ir Lietuva, siekia maksimaliai mažinti elektros suvartojimą ir taip kuo mažiau remti šalį agresorę. Nors taupymo ėmėsi tiek įmonės, tiek prekybos tinklai, o gyventojai taip pat labai skatinami tą daryti, kai kuriems kyla pasipiktinimas dėl, jų požiūriu, nereikalingų savivaldybės išlaidų elektrai.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad elektrą gaminančių įmonių vadinamieji viršpelniai vėl taps aktualūs, jei elektros kaina grįš į buvusias aukštumas. „Šiuo metu kainos yra žymiai žemesnės už tą slenkstį, nuo kurio skaičiuojami viršpelniai. (...) Viršpelnių klausimas bus aktualus, jeigu kaina grįžtų į tas buvusias aukštumas. (...) Jei kainos pakils, tą mechanizmą reikia turėti“, – antradienį lrt radijui sakė Jungtinėse Valstijose viešintis ministras.

Garantinio elektros tiekimo paslaugos kaina lapkritį, palyginti su spaliu, mažėja 27,7 cento ir kainuos 36 centus už kilovatvalandę (su PVM), pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Pritaikius valstybės nuo liepos mokamą 9 centų kompensaciją, garantinis tiekimas lapkritį vartotojams, pasirinkusiems vienos laiko zonos standartinį tarifą, kainuos 27 centus už kilovatvalandę. ESO duomenimis, garantinio elektros tiekimo paslauga lapkritį bus tiekiama maždaug 63 tūkst. buitinių vartotojų.

Praėjusią savaitę elektros kainos Baltijos šalyse toliau pastebimai mažėjo. Lietuvoje ir Latvijoje kaina krito po 25 proc. ir abiejose šalyse siekė 141,04 Eur/MWh. Estijoje elektros kaina mažėjo 19 proc. iki 139,24 Eur/MWh. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, mažėjo 15 proc. iki 72,31 Eur/MWh. „Praėjusią savaitę elektros kainų mažėjimą daugiausia lėmė sumažėjusios kuro – gamtinių dujų ir anglies – kainos bei 16 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba.

Vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 25 proc. iki 141 euro už megavatvalandę (MWh). Spalio 24–30 dienomis elektros kainos mažėjimą „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje lėmė tarptautinėse rinkose pingančios dujos, pranešė elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“. „Spalio pabaigoje dujos Olandijos TTF virtualiose prekybos aikštelėse kainavo apie 30 eurų už  MWh, palyginti su 200 eurų rugsėjį.

Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dujų skirstymo pajamų viršutinė riba kitiems metams auga 65,2 proc. Tai lems ir galutinį tarifą vartotojams.  Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį nustatė šių pajamų viršutinę ribą –  73,674 mln. eurų (šiemet nustatyta 44,611 mln. eurų).  Galutiniai tarifai buitiniams vartotojams bus patvirtinti ir paskelbti iki lapkričio pabaigos.

Vokiečiai bijo žiemą sušalti. Bent taip skelbia šalies prekybininkai ir tvirtina, kad parduodamų elektrinių šildytuvų skaičius – palyginus su pernai – išaugo beveik 80-čia procentų. Tačiau kol vieni šluoja parduotuves, kiti sako, dar didesnė energetinė krizė Europos laukia ne šią, o kitą žiemą. Berlyne įsikūręs Dennis iš nuomotojo sulaukė nemalonių žinių – šildymas Denniui nuo šiol kiekvieną mėnesį kainuos 75-iais eurais daugiau.

Vyriausybei paskelbus energijos taupymo vajų aiškėja, kad paspausti valdininkai darbe sutaupė vidutiniškai apie 20 proc. elektros, o dideles patalpas turinčios įstaigos – net pusę elektros. Visgi yra ir tokių, kurios elektros šiemet sudegino daugiau nei pernai – tokioms įstaigoms gresia patikrinimai. Ragindama energiją dar labiau taupytų ir verslas, Vyriausybė patvirtino elektros tarifų verslui kompensavimo tvarką. Šiaulių savivaldybėje – griežtas energijos taupymo režimas.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 3 proc., dujos Europoje pigo beveik 17 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Elektros megavatvalandė (MWh) Lietuvoje spalio 21–27 dienomis vidutiniškai kainavo 174,7 euro, arba 3 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 179,6 euro. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pat kaip Lietuvoje, Estijoje – augo 3 proc., iki 170,2 euro už MWh. Lenkijoje praėjusią savaitę elektros kaina mažėjo 3 proc.

Jungtinės Valstijos remia Lietuvos siekį spartinti Baltijos šalių sinchronizaciją ir atsijungimą nuo BRELL elektros žiedo, sako Vašingtone su darbiniu vizitu viešintis energetikos ministras Dainius Kreivys.   „JAV yra mūsų saugumo garantas ne tik gynybos, bet ir energetinio saugumo srityje.

Elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ įjungė baigiamą rekonstruoti 330 kV Telšių transformatorių pastotę. Ji padidins elektros pralaidumą jungtyse su Latvija ir Švedija, o tai turės teigiamos įtakos elektros importui ir kainai, pranešė įmonė.  „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Donatas Matelionis sako, kad įjungus pastotės skirstyklą ir suremontavus jos transformatorių didėja vakarų Lietuvos tinklo patikimumas.

Valstybės grupės energetikos grupės „Ignitis grupė“ elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ gyventojams siūlys išsinuomoti dalį nutolusios vėjo jėgainės. Bendrovė pranešė, jog tokią paslaugą teiks pirmoji pasaulyje. Gyventojams bus nuomojami 4,5 megavato (MW) pajėgumai Mažeikių rajone statomame 14 elektrinių vėjo parke, kurio bendra galia sieks apie 63 MW. Pranešama, kad apie 1 tūkst. buitinių elektros vartotojų galės išsinuomoti daugiausia po 5 kilovatus (kW) galios dalį.

Išaugusios elektros ir dujų kainos – galvos skausmas ne tik Lietuvos, bet ir Belgijos verslininkams. Tūkstantinės sąskaitos už energijos išteklius jau privertė dalį smulkių Belgijos verslų visam laikui užverti duris. O kol vieni dar tikisi ir laukia valdžios pagalbos, kiti taupo iš paskutiniųjų ir tikina, kad turės kelti kainas – antraip neišgyvens. Tiesa, pastarosiomis dienomis į dvejų metų žemumas nusiritusios dujų kainos suteikia verslams vilties, kad situacija pasitaisys.

Su orkestru grojantys pramoniniai robotai ir po sales lakstantis šuo robotas. Tokiomis naujovėmis pasitinka viena didžiausių Baltijos šalyse baldų gamyklų, kurioje baldus surinkinės nauji darbuotojai – robotai. Tiesa, jiems prireiks daugybės elektros, kuri šiuo metu rekordiškai išbrangusi. O tai gamyklos vadovus varo į neviltį. Šalia Klaipėdos atliekamą muzikinį kūrinį išvysti ir išgirsti iki šiol buvo įmanoma nebent Japonijoje. Čia gamyba užsiimantys robotai groja kartu su orkestru.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino subsidijų verslui už elektrą mokėjimo tvarką, pagal kurią iš valstybės biudžeto įmonėms bus kompensuojama pusė elektros kainos, šių metų ketvirtąjį ketvirtį viršijančios 24 centus už kilovatvalandę, o kitų metų pirmąjį ketvirtį – 28 centus. „Siūlomas kompensavimo dydis nustatytas atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes“, – posėdyje sakė energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Turto banko pastatuose įsikūrusios bei rugsėjo mėnesį penktadaliu mažiau elektros sunaudojusios įstaigos sutaupė apie 400 tūkst. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.  „Turto banko duomenimis, vien per rugsėjo mėnesį jo valdomuose pastatuose buvo sutaupyta 20 procentų energijos, nors Vyriausybė buvo nustačiusi dvidešimties procentų taupymo efektą per ateinančius dvejus metus“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė I. Žilienė.

Nauji išmanieji elektros skaitikliai į lietuvių namus atkeliauja per skausmus. Gavę naują skaitiklį, tautiečiai sulaukia dešimtūkstantinių sąskaitų už elektrą. Elektros tiekėjai aiškina, kad naujieji skaitikliai čia ne prie ko. Esą tūkstantinių sąskaitų sulaukia tie, kas neteisingai deklaravo arba iš viso ilgą laiką nedeklaravo sunaudotos elektros. Beje, susimokėti už elektrą, jei ji sunaudota pernai ar dar seniau, tiekėjai reikalauja dabartiniais – rekordiniais – tarifais.

Elektrai išbrangus ir žmonėms pradedant mažiau pirkti, dalis prekybininkų siūlo Seimui uždrausti didžiosioms parduotuvėms dirbti sekmadieniais. Esą tarpusavyje konkuruojantys verslai susitarti negali, dėl to reikia Seimo įsikišimo. Dalis valdančiųjų ir opozicijos palaiko tokią idėją ir priduria, kad tokia naujovė ypač padėtų smulkioms parduotuvėms, kurios sekmadieniais galėtų užsidirbti daugiau.  Prekybos centro darbuotoja Ina maisto produktus gyventojams ruošia jau 4 metai.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ valdybos narys Artūras Vilimas traukiasi iš pareigų. A. Vilimas penktadienį pareiškė apie savo atsistatydinimą dėl asmeninių priežasčių nuo lapkričio 5 dienos, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. „Litgrid“ valdyboje dirba Tomas Varneckas, Gediminas Karalius, Domas Sidaravičius ir jai pirmininkaujantis Algirdas Juozaponis. 97,5 proc.

Latvija per tris šių metų ketvirčius pagamino 3,443 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 17,8 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“. Didžiosios hidroelektrinės elektros gamybą padidino 3,9 proc. iki 2,227 mln. MWh, mažosios hidroelektrinės – 34,4 proc. iki 64,4 tūkst. MWh. Didžiosios šiluminės elektrinės elektros per devynis šių metų mėnesius pagamino 59,4 proc.

Ukraina paragino gyventojus nuo ketvirtadienio smarkiai riboti elektros vartojimą, Rusijos kariuomenei prieš žiemą sunaikinus trečdalį kaimynės elektros stočių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po susitikimo su energijos kompanijų atstovais sakė, kad rengiamasi „visiems įmanomiems scenarijams turint galvoje [artėjančią] žiemą“. Vakaro kreipimesi V. Zelenskis įspėjo, kad „Rusijos teroras bus nukreiptas į energetikos objektus“, ir paragino šalį nuo ketvirtadienio 7 val.

Kultūros tarybos finansavimą gaunančios įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos galės skirti daugiau lėšų elektros, šildymo išlaidoms. Kultūros ministras Simonas Kairys savo įsakymu leido padidinti skiriamų lėšų dalį šių organizacijų ir įstaigų administravimui, atsižvelgiant į kylančias energijos išteklių kainas, trečiadienį informavo ministerija.

Sparčiai augant darbų apimtims prijungiant gaminančius bei naujus elektros vartotojus, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vėluoja atlikti darbus, nes rangovams trūksta darbuotojų bei medžiagų, trečiadienį pranešė ESO. Pasak ESO valdybos nario, Tinklų vystymo tarnybos direktoriaus Ovidijaus Martinonio, kiekvieną mėnesį sulaukiama apie 12 tūkst. paraiškų prijungti naujus vartotojus, padidinti galią, sustiprinti tinklą ar prijungti gaminančius vartotojus prie tinklo – 71 proc.

Mažiausiai keturios Europos didžiosios valstybės tariasi dėl milžiniškų plaukiojančių elektrinių nuomos, žemynui stengiantis apsirūpinti elektra artėjančią žiemą, skelbia agentūra „Bloomberg“. Pasak tokių laivų turinčios Stambule įsikūrusios bendrovės „Karpowership“, jie elektrą gamina degindami suskystintas gamtines dujas, mažo sieringumo mazutą arba biodyzeliną,  prie Europos uostų galėtų prisišvartuoti gruodžio mėnesį.

Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrams numačius išimtį, kad eksportuojančios elektrą šalys su importuojančiomis turės pasidalinti gamintojų perteklinėmis pajamomis, Lietuva savo derybinę poziciją tikisi turės po maždaug dviejų savaičių, rinkos reguliuotojui surinkus reikalingus duomenis, sako energetikos viceministras Albinas Zananavičius.

Gyventojams skelbiant apie iš valstybės valdomo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) gautas milžiniškas sąskaitas, po elektros skaitiklių keitimo staiga atsiradusias dešimčių tūkstančių eurų skolas, socialdemokratai kreipiasi į ESO reikalaudami nedelsiant viešai išsklaidyti bet kokias abejones dėl sąskaitų gyventojams.

Romą ir Paryžių sudrebino protestai dėl kylančių dujų ir elektros kainų. Į gatves išėję žmonės reikalauja kompensacijų ir didesnių atlyginimų bei socialinių išmokų. Prie Prancūzijos protestuotojų prisijungė ir šių metų Nobelio literatūros premijos laureatė. Tūkstančiai prancūzų kelia triukšmą Paryžiaus gatvėse ir į šuns dienas deda prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybę.

Sumažėjus gamtinių dujų kainai, vidutinė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 203 eurus už megavatvalandę (MWh) – 3 proc. mažiau nei prieš savaitę.  Tuo metu Latvijoje elektros kaina spalio 10-16 dienomis siekė 202 eurus, o Estijoje – 179 eurus, pranešė „Litgrid“. Pasak bendrovės Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, visoje Europoje pigesnę elektrą daugiausia lėmė nukritusios dujų kainos.

Prancūzijos valstybinė energetikos įmonė EDF šeštadienį pranešė atidedanti planus vėl pradėti eksploatuoti penkis sustabdytus branduolinius reaktorius. Toks bendrovės sprendimas reiškia, kad energijos kainos gali dar labiau išaugti artėjant žiemai.  Prancūzija gauna apie 70 proc. jai reikalingos elektros energijos iš 56 branduolinių reaktorių, tačiau 30 reaktorių šiuo metu yra sustabdyti dėl planinės priežiūros darbų arba dėl avarinių aušinimo sistemų korozijos.

Prognozuojama elektros rinkos kaina 2023 metais siekia 32,676 cento už kilovatvalandę (kWh), o pirmąjį pusmetį – 37,698 cento – beveik dukart didesnė nei šiuo metu, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Antrajam šių metų pusmečiui nustatyta rinkos kaina buvo 19,85 cento už kWh. Prognozuojama rinkos kaina naudojama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetui bei visuomeninei elektros kainai apskaičiuoti.

Elektrai išbrangus iki neregėtų kainų, pigesnio gyvenimo viltį atneša šalyje dygstantys nauji vėjo jėgainių parkai. Vienas toks didžiausias Baltijos šalyse pradeda veikti Telšių rajone, šalia Tryškių. 13 vėjo jėgainių elektra gali aprūpinti visus tokio miesto, kaip Šiauliai, gyventojus. Šis parkas beveik penktadaliu padidino Lietuvoje vėjo pagaminamos energijos apimtis. Lietuva siekia, kad iki 2030 visa elektros energija būtų gaminama iš atsinaujinančių šaltinių – saulės, vėjo.

Estijos konkurencijos tarnyba, bendradarbiaudama su Latvijos ir Lietuvos energetikos reguliavimo institucijomis, padarė išvadą, kad elektros birža „Nord Pool“ turi pritaikyti savo siūlomus produktus ir padaryti procesus lankstesnius Baltijos šalių rinkoje. Tarnybos nuomone, būtina laikytis tokio požiūrio, kad, iškilus itin aukštos kainos rizikai, pasiūlymų sąrašai būtų atnaujinami, o tai rinkos dalyviams atvertų galimybę keisti savo gamybos pasiūlymus.

Kiekvienuose namuose virtuvė yra ta patalpa, kurioje „suvalgoma“ daugiausia elektros energijos palyginti su kitais namų kambariais. Statistikos departamento duomenimis, daugiausia elektros energijos Lietuvos namų ūkiai suvartoja apšvietimui ir elektros prietaisams, o antroje vietoje yra maisto gaminimas. Ką reikia daryti, kad veikla virtuvėje padėtų sutaupyti elektros, atsako energetikos ekspertas.

Briuselyje svarstomos elektros gamybai naudojamų gamtinių dujų kainų lubos sumažintų elektros kainas, tačiau padidintų dujų poreikį ir kainą, sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atstovas.  „Apibendrinant rugsėjo mėnesio (elektros – BNS) kainas visoje Europoje mes matome aiškų išsiskyrimą Pirėnų pusiasalyje – Ispanijoje ir Portugalijoje – kurios šią priemonę taiko nuo birželio pradžios.

Rugsėjį Lietuvoje gerokai smukusį elektros vartojimą lėmė taupymas bei auganti jos gamyba privačiose saulės elektrinėse, sako BNS kalbinti ekspertai.  ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas, anksčiau vadovavęs energetikos grupei „Ignitis grupė“,  teigia, kad mažesnį elektros suvartojimą rugsėjį lėmė verslo ir gyventojų reakcija į rugpjūtį išaugusias elektros kainas.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ siūlo supaprastinti reikalavimus vėjo energetikos projektų vystytojams ir palengvinti naujų vėjo parkų prijungimą prie tinklo.

Dabartinis elektros rinkos dizainas bei jos kainą formuojantis algoritmas neužtikrina tiekimo saugumo, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  Be to, pasak jo, dabartinė tvarka įvykus Lietuvos elektros tinklų sinchronizavimui su žemynine Europa, neleidžia finansuoti tretinį aktyviosios galios rezervo poreikį užtikrinančių Elektrėnų komplekso 7-ojo ir 8-ojo blokų.   „Labai aiškiai pasisakiau, kad dabartinis rinkos dizainas neužtikrina tiekimo saugumo mūsų šalyse.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas trečiadienį pranešė, kad Rusijos karių apsuptoje Ukrainos atominėje jėgainėje antrą kartą per penkias dienas dingo visas išorinis maitinimas, reikalingas gyvybiškai svarbioms saugos sistemoms.

Maisto produktų kainos nenustoja augti, o nuo naujųjų metų elektra ir dujos gyventojams toliau brangs.  TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistas Marius Dubnikovas atsakė, kaip vertinti siūlomą kitų metų biudžetą tokių prognozių akivaizdoje. Kiek infliacija dar gali kilti ir kodėl ji perkopė jau 24 proc.? Lengviau atsakyti, kodėl ji pakilo. Taip nutiko dėl to, nes rugpjūčio mėnesį mes turėjome aukščiausias elektros, dujų, žaliavų kainas – visos kortos buvo blogos.

Viltys, kad infliacijai pasiekus 20 procentų, ji jau rudenį ims slūgti, dužo į šipulius. Bendras kainų augimas šalyje rugsėjį perkopė 24 procentus. Energijos išteklių – dujų, elektros – kaina per metus augo kone 70 procentų, o maisto produktų kainos padidėjo trečdaliu. Kai kurie ekonomistai tokį kainų kilimą vadina nekontroliuojamu ir tvirtina – artimiausiai mėnesiais kainos tik augs.

Dvi vėjo jėgaines pasistatę Aukštaitijos verslininkai atėjus elektros brangymečiui liko nusivylę. Tam išleidusi du milijonus eurų, bendrovė skundžiasi, kad dėl biurokratinių kliūčių dabar nebegali pati naudoti savo pagamintos pigios elektros. Įmonė savo pagamintą elektrą priversta parduoti į rinką pigiai, o pirkti iš elektros tiekėjo sau jau keturis kartus brangiau.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje traukėsi 40 proc. iki 208,6 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 39 proc. iki 208,6 euro, o Estijoje – 23 proc. iki 187,6 euro.  „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę krito 59 proc. iki 60 eurų, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Nord Pool“ prekybos zonose kainos mažėjimą lėmė šiltesni orai, didėjantis kritulių kiekis ir didesnis vėjo srautas, kuris, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 76 proc.

Nuo Naujųjų metų elektra ir dujos gyventojams toliau brangs. Tiesa, vyriausybė žada kaip ir iki šiol, tarifus kompensuoti iš biudžeto. Dalį elektros tarifų vyriausybė kompensuos ir verslui, o dėl energetikos kainų ant bankroto slenksčio atsidūrusioms įmonėms žada ir subsidijas. Naują paramos paketą verslui ir gyventojams vyriausybė pristatė teikdama Seimui deficitinį kitų metų biudžetą.

 Didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo 25 proc. iki 360 eurų už megavatvalandę (MWh).  Tai lėmė mažiausias rugsėjo elektros vartojimas per ketverius metus, išaugusi šalies atsinaujinančių energijos išteklių gamyba, atpigusios gamtinės dujos ir padidėjęs elektros energijos importas iš Šiaurės šalių, pranešė  elektros perdavimo tinklo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavič...

700 metų jubiliejų greitai minėsiantis Vilnius nusprendė per žiemos šventes ne taupyti, o pasitaškyti pinigais. Miesto Kalėdų eglę papuošti už ketvirtį milijono eurų – pustrečio karto brangiau nei pernai. Tuo metu kiti Lietuvos didmiesčiai ruošiasi skaičiuoti kiekvieną kilovatvalandę. Nors elektros kainos žiemą bus rekordinės ir eglių apšvietimas kainuos dešimtis tūkstančių, anksčiau suplanuotų šventinių biudžetų didinti neplanuoja.

Dėl energetikos kainų kraupstančioms ligoninėms – nurodymas iš Sveikatos apsaugos ministerijos: išlaidas susimažinti bent 1–2 procentais. Tiesa, visų ligoninių išlaidų eilutėse tai tesudarytų milijoną eurų. Visgi palatose temperatūros ministerija ragina nemažinti ir ligonių dar labiau nesargdinti. Vietoje to – prigesinti šviesas, keisti lemputes, atsisakyti nenaudojamų patalpų ar laipsnius prisukti savaitgaliais administraciniuose pastatuose.

Į Lietuvą šių metų pirmąjį pusmetį buvo importuota 19 proc. daugiau gamtinių dujų nei tuo pačiu metu 2021-aisiais, o jų vartojimas sumažėjo daugiau nei trečdaliu. Šiemet sausį-birželį į Lietuvą importuota 19 teravatvalandžių (TWh) dujų – 19,1 proc.