Būrys kauniečių keliauja žvilgtelėti ten, kur prašalaičiai įprastai nepatenka – į Petrašiūnų elektrinę gyventojai taip įleidžiami pirmą kartą. Tad šios nemokamos ekskursijos į industrinį, vieną mistiškiausių Kauno objektų, išgraibstytos akimirksniu.
„Anšlagas tikras, pati naktį pagavau bilietus, ryte jau jų nebebuvo“, – pasakoja ekskursijos dalyvė.
Visa tai įmonės „Kauno energija“ jubiliejaus proga rengiamo festivalio „Tranformacijos“ dalis. Norinčiųjų tiek daug, kad įmonės atstovai suka galvą, kaip surengti dar bent kelias ekskursijas.
„Bandome pasižiūrėti, gal kažkiek papildomų vietų galime surasti, bet iš tiesų susidomėjimas didžiulis“, – sako „Kauno energijos“ atstovas Šarūnas Bulota.
„Kauno energijai“ sukanka 60 metų, o štai jai dabar priklausanti Petrašiūnų elektrinė pastatyta gerokai anksčiau, dar tarpukariu. Anot gidų, šio objekto istorija intriguoja.
„Buvo ir gudrybių, belgų kapitalistai nusprendė nusipirkti pigias žemes. <...> Petrašiūnų jėgainė yra tokia kaip magiška vieta, kuri labai smarkiai paragino šitą pilką Kauno rajoną, kuris buvo neturtingas, čia net Kaunui nepriklausė, bet tapo tokiu kaip ir energijos centru“, – pasakoja gidas Jonas Oškinis.
O štai aukštos elektros kainos, kaip ir dabar, taip ir anuomet kauniečius itin pykdė, tad šie net streikus rengė.
„Kauniečiai labai pykosi su ta elektrine, stengėsi numušti elektros kainą, nes ji buvo gan aukšta, viršijo net tuometinį 1 litą , kas buvo pakankamai brangu. <...> Ir 1933 Kaune pavasarį vyko elektros streikas“, – teigia J. Oškinis.
Ši jėgainė ilgus dešimtmečius gamino ir tiekė Kaunui elektrą, čia vis dar išlikę unikalūs prietaisai ir anuomet buvę įmantrūs įrenginiai.
Tiesa, dabar iš elektros gamybos proceso Petrašiūnų elektrinėje belikęs tik pavadinimas. Jėgainės teritorijoje esantys didžiuliai susmulkintos medienos – biokuro – kalnai liudija, kad čia gimsta dalis šilumos kauniečiams.
„Reikia paminėt, kad Petrašiūnų elektrinė, tai istorinis pavadinimas, nes elektra čia jau nebegaminama, o šiluma gaminama. Tai apie 15–20 proc. Kauno poreikio pagaminama žiemos metu“, – pasakoja Š. Bulota.
„Pajėgumų galime paduoti ir daugiau, nes turime rezervinius dujinius katilus, kurie reikalingi, kai mieste atšąla labiau, pavyzdžiui, –10 temperatūra lauke, tai tada kuriame papildomus įrenginius“, – teigia „Kauno energijos“ inžinierius Laurynas Stagis.
Ir jei gidų užduotis nustebinti lankytojus unikaliais istoriniais faktais ir intriguojančiomis detalėmis, tai įmonės inžinierių pareiga – suprantamai paaiškinti kaip gaminama šiluma.
„Inžinierius virsta gidu, įdomi patirtis, reikia mokėti paaiškinti žmonėm kuo paprasčiau, kad jie suvoktų tą visą šilumos gamybos procesą“, – sako L. Stagis.
O svarbiausiu festivalio akcentu taps Petrašiūnų elektrinėje per kelis pastato aukštus nusidrieksianti instaliacija „Lengvai pakylėtas slėgis“.
Plačiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
