ekonomika
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „ekonomika“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „ekonomika“.
JAV įmonės nerimauja dėl nuosmukio: šiemet gali mažinti darbo vietų skaičių
JAV atlikta ekonomistų apklausa parodė, kad vis daugiau įmonių neatmeta darbo vietų mažinimo galimybės 2023-aisiais bei kas pirmą kartą po COVID-19 pandemijos įmonės išleis mažiau lėšų plėtrai.
Tai yra ženklas, kad šalies centrinio banko pastangos didinti palūkanų normas turi poveikį ir lėtina ekonomiką.
Apklausa taip pat parodė, kad įmonių savininkai vis dar nerimauja, jog Federalinio rezervo sistemos (FRS) sprendimai gali per daug atvėsinti ekonomiką ir net sukelti nuosmukį šiais metais.
„Google“ savininkė „Alphabet“ atleis apie 12 tūkst. darbuotojų
„Google“ patronuojančioji įmonė „Alphabet“ penktadienį paskelbė apie 12 tūkst. darbuotojų visame pasaulyje atleidimą, prisijungdama prie kitų JAV technologijų milžinių, anonsavusių didelio masto pertvarkas.
Apie sprendimą pranešta praėjus dienai, kai kita technologijų milžinė –„Microsoft“ – paskelbė, jog per ateinančius mėnesius savo darbuotojų skaičių sumažins 10 tūkstančių.
Donatas Šetikas. Didžiausias šių metų nežinomasis − centrinių bankų kovos su infliacija baigtis
Po praėjusių metų, kurie atnešė triukšmingų ir ryškių pokyčių, užsigrūdinę investuotojai nagrinėja, kokios turto klasės, sektoriai ar regionai šiais metais turi geriausias perspektyvas. Kone kiekvienais naujais metais investuotojai gali įžvelgti daugybę neigiamų aplinkybių ir rizikų. Tačiau vertinant statistiškai, žymiai didesnė dalis tokių investavimo atkarpų, kaip kalendoriniai metai, baigiasi teigiamais rezultatais akcijų rinkose.
Šimkus: PVM mažinimas – nepasiteisinanti priemonė, tai tik problemos nuspyrimas į ateitį
Lenkijos ir Vengrijos pavyzdžiai rodo, kad bandymas reguliuoti maisto produktų kainas nėra veiksminga priemonė kovoje su infliacija, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjęs LB valdybos pirmininkas teigia, kad šios priemonės padeda tik nukelti problemą į ateitį, bet iš esmės jos nesprendžia.
„Pagrindinė maisto produktų kainų kilimo priežastis yra karas Ukrainoje. Prisiminkime, kur buvo viso to pradžia.
Europos Centrinio Banko vadovė: „Metai nebus puikūs, bet daug geresni, nei bijojome“
Euro zonos ekonomika šiais metais bus „daug tvirtesnė“, nei buvo baiminamasi iš pradžių, ketvirtadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde, augant viltims, kad šalys gali išvengti skausmingos recesijos.
Ekonominės „naujienos per pastarąsias kelias savaites buvo daug pozityvesnės“, pareiškė Ch. Lagarde Pasaulio ekonomikos forume Davose.
Armonaitė: „Clon Bio“ gamykla būtų viena didžiausių užsienio investicijų Lietuvoje
Airijos maisto technologijų bendrovei „ClonBio Group“ svarstant galimybę Akmenėje statyti maždaug 250 mln. eurų vertės mėsos pakaitalo – augalinių baltymų – gamyklą, ekonomikos ir inovacijų ministrė sako, kad tai būtų viena didžiausių užsienio investicijų Lietuvoje.
„Lietuva skiria ypatingą dėmesį tolesniam biotechnologijų sektoriaus augimui, todėl airių investicija mūsų šalyje yra laukiama.
Moka per mažai ar nenori užsidirbti? Šių darbuotojų trūkumas bado akis
Užimtumo tarnyba dar pernai patvirtino trūkstamų profesijų sąrašą 2023 metams. Nors darbdaviai džiūgauja dėl sušvelnėjusių galimybių įdarbinti asmenis iš trečiųjų šalių, tačiau darbuotojų profsąjungos atstovai atrėžia, kad darbuotojų įsivežti iš kitų valstybių nereikia, mat jų yra ir Lietuvoje, todėl verslininkus ragina atsižvelgti į vieną iš pagrindinių problemų – atlyginimų dydį.
Prezidentūra: santykius su Kinija būtų galima normalizuoti
Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę ir dėl to pašlijus santykiams su Kinija, prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad ekonominis spaudimas niekur nedingo, tačiau verslas Lietuvoje sugebėjo prisitaikyti.
„Susipykti su Kinija ir nieko negauti už tai mainais, yra labai neprotinga. Taip, gauname iš kitų regionų žaliavas, pagrindinė kalba buvo apie žaliavas reikalingas tam, kad Lietuvos pramonė galėtų sėkmingai vystytis. Persiorientavimas įvyko, ar sklandžiai – kaip kam pavyko.
Kinijos ekonomika 2022 metais augo 3 proc.
Kinijos ekonomika 2022 metais plėtėsi 3 proc., parodė antradienį paskelbti oficialūs duomenys.
Tai yra vienas silpniausių rodiklių per 40 metų, o jį lėmė COVID-19 pandemijos ir nekilnojamojo turto sektorių sukrėtusios krizės padariniai.
Šalies vyriausybė skelbė 5,5 proc. augimo tikslą, kuris jau buvo gerokai mažesnis nei 2021 metų rodiklis, kai BVP išaugo daugiau nei 8 procentais.
Kinijos ekonomikos augimas 2022-aisiais greičiausiai tesiekė 2,7 proc. – tyrimas
2022 metais Kinijos ekonomikos augimas greičiausiai buvo vienas silpniausių per keturis dešimtmečius, mano analitikai, varžomas COVID-19 pandemijos padarinių bei per nekilnojamojo turto sektorių nuvilnijusios krizės.
Dešimt naujienų agentūros AFP kalbintų ekspertų prognozavo, kad Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai ūgtelėjo vidutiniškai 2,7 procento.
Tai būtų staigus nuosmukis palyginti 2021-aisiais, kai Kinijos ekonomika augo daugiau nei 8 procentais.
REKLAMA
REKLAMA
JT: dėl lėtėjančios pasaulio ekonomikos labiausiai nukentės darbuotojai
Pasaulio ekonomikos lėtėjimas privers daugiau žmonių sutikti dirbti jų kvalifikacijos neatitinkančius ir blogiau apmokamus darbus 2023-aisiais, tuo metu infliacija mažina realųjį atlyginimą, pirmadienį perspėjo Jungtinės Tautos (JT).
Atsižvelgiant į tai, kad kainos kyla greičiau nei pajamos, pragyvenimo išlaidų krizė gali įstumti daugiau žmonių į skurdą, pranešė JT Tarptautinė darbo organizacija (TDO), prognozuojanti, jog nedarbas visame pasaulyje didės.
Vokietijos ekonomika 2022 metais augo 1,9 proc.
Vokietijos ekonomika 2022 metais augo daugiau nei buvo prognozuota – 1,9 proc., rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, vyriausybės paskelbtoms priemonėms sušvelninus energetikos krizės, sukeltos karo Ukrainoje, padarinius.
Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas buvo lėtesnis nei 2,6 proc.
Švedijoje metų infliacija gruodį pasiekė trijų dešimtmečių aukštumas – 12,3 proc.
Švedijoje metų infliacija gruodį pasiekė aukščiausią lygį per tris dešimtmečius, skatinama sparčiai augančių elektros kainų, padidinusių pragyvenimo išlaidas, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys.
Pasak Švedijos statistikos departamento, vartotojų kainų indeksas (VKI) paspartėjo iki 12,3 proc., palyginti su 11,5 proc. rodikliu lapkritį.
Tai yra aukščiausias rodiklis nuo 1991 metų vasario mėnesio.
JK ekonomika lapkritį netikėtai ūgtelėjo 0,1 proc.
Didžiosios Britanijos ekonomika lapkritį netikėtai ūgtelėjo, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, tačiau analitikai vis tiek mano, kad šiais metais su pragyvenimo išlaidų krize susidurianti šalis panirs į recesiją.
Bendrasis vidaus produktas (BVP) lapkritį pasistiebė 0,1 proc., teigiama Nacionalinio statistikos biuro (ONS) pranešime, o rodiklio sumažėjimo išvengti padėjo paslaugų sektorius, kuris plėtėsi nepaisant virtinės streikų įvairiuose sektoriuose.
Eurobarometro tyrimas: 92 proc. Latvijos gyventojų susirūpinę dėl pragyvenimo brangimo
Absoliuti dauguma, arba 92 proc., Latvijos gyventojų yra susirūpinę dėl pragyvenimo brangimo, parodė naujausias Eurobarometro tyrimas.
Europos Parlamento atstovas spaudai Latvijoje Janis Krastinis naujienų agentūrai LETA pareiškė, kad dėl augančių pragyvenimo išlaidų visoje Europos Sąjungoje (ES) susirūpinę daugiau kaip devyni iš dešimties respondentų. Dėl kainų kilimo ypač susirūpinę Graikijos, Kipro, Italijos ir Portugalijos gyventojai.
TVF neblogins pasaulio ekonomikos augimo 2023 metais prognozės
Nors pasaulio ekonomikoje tęsiasi sunkus laikotarpis, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) neplanuoja eilinį kartą mažinti pasaulio ekonomikos augimo 2023 metais prognozės, kuri šiuo metu sudaro 2,7 proc., pareiškė TVF vadovė Kristalina Georgieva, kurią cituoja „Deutsche Welle“.
Jos teigimu, 2023-ieji pasaulio ekonomikai ir vėl bus sudėtingi ir nugalėti infliacijos dar nepavyks, tačiau, jei neįvyks jokių nenumatytų įvykių, neatsiras ir poreikio bloginti prognozes.
Metinė infliacija JAV gruodį smuko į žemiausią per daugiau kaip metus lygį
Metinė infliacija Jungtinėse Valstijose gruodį smuko į žemiausią per daugiau kaip metus lygį, parodė ketvirtadienį paskelbti vyriausybės duomenys, kurie gali reikšti, kad infliacijos pikas jau praeityje.
Amerikiečių namų ūkiams per 2022 metus teko atlaikyti į dešimtmečių aukštumas pakilusią infliaciją. Tuo tarpu Federalinio rezervo sistema (FRS) didino bazinę palūkanų normą sparčiausiu nuo 9-ojo dešimtmečio tempu, tikėdamasi atvėsinti didžiausią pasaulio ekonomiką.
DIENOS PJŪVIS. Kaip išeisime iš krizės ir padėsime verslui įveikti sunkumus? Interviu su ministre Aušrine Armonaite
Karas Ukrainoje, rekordiškai išaugusios elektros ir dujų kainos, milžiniškas maisto ir kitų prekių bei paslaugų pabrangimas, 20 proc. viršijanti infliacija 2022 metais neretai privertė pagalvoti, kokie gi bus 2023-ieji. Kaip išeisime iš krizės? Ar valdžia padės verslui įveikti sunkumus? Kokį planą turime?
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ interviu su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Pasaulio bankas paskelbė sumažintą pasaulio ekonomikos augimo prognozę 2023 metams
Pasaulio bankas antradienį perspėjo, kad pasaulinė ekonomika yra atsidūrusi „pavojingai arti“ nuosmukio ir sumažino savo prognozę 2023 metams, atsižvelgdamas į aukštą infliaciją, didėjančias palūkanų normas ir Rusijos invazijos į Ukrainą padarinius.
Gruodį – 18,9 proc. suderinta vidutinė metinė infliacija
Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), gruodžio mėnesį buvo 18,9 procento.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pagal SVKI apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 0,8 punkto mažesnė, nei apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI).
„VKI yra labiau tinkamas įvertinti kainų pokyčiams vienoje šalyje, kaip keičiasi gyventojų pragyvenimo kaštai ir perkamoji galia.
Vokietijoje pramonės gamyba lapkritį šiek tiek atsigavo
Vokietijoje pramonės gamyba lapkritį šiek tiek atsigavo, rodo pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys, nuogąstavimams dėl energijos krizės kiek sumažėjus, nors didžiausios Europos ekonomikos perspektyvos vis dar nedžiugina.
Remiantis preliminariais federalinės statistikos agentūros „Destatis“ duomenimis, gamybos apimtys, palyginti su spaliu, išaugo 0,2 procento.
Tuo metu atnaujinti duomenys parodė, kad gamyba spalį sumažėjo 0,4 proc.
Važiuoti į Lenkiją apsipirkti gali tekti ir toliau: ekspertas sako, kad metas pradėti taupyti
Žmonės vis labiau žiūrės, ką perka, norėdami sutaupyti, prognozuoja kainų palyginimo ekspertas iš Pricer.lt Arūnas Vizickas. Gali tekti migruoti iš brangų įvaizdį turinčio prekybos tinklo į pigesnį. Be to, ekspertas prognozuoja, kad žmonės restoranus ir kavines pakeist į maistą namuose. Mat, praėjusiais metais maisto produktų prekės brango daugiau nei 30 procentų, tačiau jau yra manančių, kad infliacija dar nemažės.
Putino godumas auga: nori pusės bendrovių pelno karui Ukrainoje finansuoti
Augant išlaidoms karui Ukrainoje, Rusijos valdžia nusprendė iš trąšų gamybos ir anglių gavybos bendrovių pareikalauti „vienkartinės išmokos“ ir taip pat sumažinti išlaidas, nesusijusias su gynyba, rašo agentūra „Bloomberg“, kurią cituoja „Deutsche Welle“.
„Bloomberg“ duomenimis, apie tai rašoma dokumente, kurį dar gruodžio viduryje parengė Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas. Oficialiai apie dokumentą kol kas nebuvo skelbta.
Rekordinės kainos gąsdina gyventojus: konkurencijos tarnyba atsakė, ar gali ką nors padaryti
Šoktelėjusios prekių ir paslaugų kainos yra ne Lietuvos konkurencijos tarybos klausimas ir tarybai įtarimo šiuo metu nekelia, sako jos vadovas Šarūnas Keserauskas.
Praėjusiais metais didelei daliai lietuvių teko susiveržti diržus. Šoktelėjo energijos, paslaugų ir maisto kainos.
Konkurencijos tarybos vadovas sako, kad kylančios kainos įtarimo tarybai šiuo metu nekelia – reikalinga gilesnė analizė.
Ekspertai apie šildymo kainas: kokių sąskaitų sulauksime 2023 m. ir kodėl naudinga šilta žiema
Šiemet Lietuvos gyventojai pastebi ne tik sparčiai brangstančias prekes ir paslaugas, bet ir augančias sąskaitas už komunalines paslaugas. Vis tik sąskaitas už šildymą lemia ne tik geopolitiniai veiksniai, bet ir oras, tad kuo šiltesnė ši žiema bus, tuo geriau bus gyventojams ir verslui.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad jei žiema išsilaikys šilta, didesnių kainų už dujas neturėtume sulaukti, jos gal net ir mažės.
Karštai su tv3.lt. Ar ir 2023 m. matysime taip sparčiai kylančias kainas – kaip išgyventi ateinantį sunkmetį?
Ką tik pasibaigę metai buvo pilni chaoso ir baimės – Rusijos Ukrainoje pradėtas karas nemažai ką pakeitė. Daugelis spėja, kad panašiai sunkūs metai gali būti ir šie. O štai lietuviai labiausiai baiminasi dėl vis dar kylančių kainų ir nustojusių augti atlyginimų. Šį pirmadienį TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ klausia – kaip išgyventi ateinantį sunkmetį?
Dujų ir elektros kainos pernai buvo kosminėse aukštumose, o to pasekmes pajausime šį sausį, kai šildymas ir elektra pabrangs trečdaliu.
Ko laukti 2023-aisiais? Svarbiausi Lietuvos ekonomikos ir verslo įvykiai
Prasidėjus naujiems metams, BNS pristato svarbiausias numatomas ekonomikos prognozes, verslo įvykius bei įgyvendinamus strateginius projektus 2023-aisiais.
Ekonomikos perspektyvos
Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Europos Komisija, SEB ir „Swedbank“ prognozuoja, kad 2023 metais Lietuvos BVP turėtų augti nuo 0 iki 1,4 proc. Tačiau nepalankaus scenarijaus atveju ekonomika galėtų nežymiai smukti – nuosmukis nesiektų 1 procento.
Ekonomistas pasakė, kurį kitų metų laikotarpį lietuviai gyvens geriausiai
Naujųjų metų išvakarėse mus gąsdina ir Kinija, dėl kurios Europai gali pritrūkti dujų, ir Austrija, kurios ministrė žada elektros tiekimo pertrūkius. Bet gal, nepaisant šių gąsdinimų, kitąmet gyvensime geriau nei šįmet?
Į šį klausimą TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Lietuvių kišenes toliau tuštins būsto paskolos: „Juodžiausias taškas laukia kitais, o gal 2024 metais“
Šiemet Lietuvių kišenes labiausiai tuštino brangęs maistas, o kitąmet viena skaudžiausių temų taps ženkliai išbrangusios paskolų palūkanos. Europos Centriniam Bankui didinant palūkanų normas, paskolas pasiėmusiems lietuviams atsiras galvos skausmas, kaip susimokėti bankui kas mėnesį papildomus kelis šimtus eurų.
Brangstančios paskolos didžiulį nerimą kelia ir verslams. Na, o laimėtojais šioje situacijoje ekspertai regi bankus, kuriems skolininkai ir turės susimokėti didesnes įmokas.
Elektros kainų šuoliai kitais metais: taupyti primins išmaniosios programėlės
Užklupus žiemai ir šalčiams, elektros suvartojimo mastai taip pat padidėjo, o kai kurios valstybės iš anksto įspėja gyventojus apie būtinybę sumažinti elektros suvartojimą. Elektros tiekėjai įvardijo, ar gyventojai yra informuojami apie galimus energijos kainų svyravimus, taip pat patarė, kokių veiksmų griebtis, jeigu norite sutaupyti.
Ekonomistai turi gerų žinių: kainų augimas eina į pabaigą?
Infliacija Lietuvoje trečią mėnesį iš eilės mažėja. Išankstiniais gruodžio duomenimis, ji siekia 20 procentų, pusantro procento mažiau nei lapkritį. Pasak ekonomistų, tai gera žinia, kitąmet maisto produktai esą gali pradėti pigti.
Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Nors Kalėdos praūžė, žmonių su pirkinių maišeliais prekybos centruose pilna ir šiandien. Jei dovanų kažkam pristigo, prekybininkai vilioja akcijomis.
Ryga sukuria daugiau kaip pusę Latvijos BVP
Latvijos centrinė statistikos valdyba penktadienį paskelbė, jog sostinė Ryga sukūrė 52,8 proc. 2020-ųjų Latvijos bendrojo vidaus produkto (BVP), kuris tuometinėmis kainomis įvertintas 30,3 mlrd. eurų.
Sostinės regiono indėlis buvo 16,1 proc., Kuržemės – 9,2 proc., Žiemgalos – 8,3 proc., Latgalos – 6,9 proc., Vidžemės – 6,6 procento.
Didžiausia BVP dalis vienam gyventojui buvo Rygoje – 25,9 tūkst. eurų, o mažiausia – Latgalos regione – 8,1 tūkst. eurų.
Klaipėdoje planuojama statyti naują gamyklą: įdarbintų apie 100 darbuotojų
Klaipėdos plieno gaminių gamybos bendrovė „Fabbro“ planuoja statyti naują metalo konstrukcijų gamyklą, kurioje įdarbintų apie 100 darbuotojų.
Anot įmonės vadovo Igorio Guno, bendrovė ateityje planuoja turėti daugiau užsakymų, o gamyklos pajėgumai turėtų siekti apie 6 tūkst. tonų konstrukcijų per metus.
„Mes planuojame turėti užsakymų, bet kol kas jų neturime. Galvojame, kad jų turėsime, o kokia situacija bus pasaulyje, ne taip paprasta dabar pasakyti“, – BNS sakė I. Gunas.
Ingrida Šimonytė: 2023-ieji bus nelengvi
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad 2023 metai bus nelengvi Lietuvai, bet ekonomines problemas valstybė bent iš dalies amortizuos – šalies ekonomika nežymiai augs, žmonių perkamoji galia nemažės, jie turės darbo, atlyginimai didės, o kainos augs lėčiau.
„Ateinančiais metais mes tikimės, kad žmonių perkamoji galia bent jau išsilaikys nemažėjanti.
Darbuotojų atleidimai, ribojimai, kalbos apie mokesčius: vardijami pagrindiniai 2022 metų ekonominiai įvykiai
Naujienų agentūra BNS pateikia jos požiūriu svarbiausius besibaigiančių 2022 metų Lietuvos ekonomikos ir verslo įvykius.
Štai ką turime prisiminti:
Sausis
3 d. Po 2021 metų gruodžio 9-oios tebesitęsiant „Belaruskalij“ trąšų tranzitui per Lietuvą „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) vadovas Mantas Bartuška paliko postą.
Ekonomistė Laura Mociūnaitė: infliacija mažėjo trečią mėnesį iš eilės
Metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą Lietuvoje gruodžio mėn., remiantis išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, dar sumažėjo ir sudarė 20 proc. (lapkričio mėn. – 21,4 proc., spalio mėn. – 22,1 proc., rugsėjo mėn. – 22,5 proc.), rašom pranešime spaudai.
Dalis verslininkų gali prašyti paramos: reikia atitikti 2 sąlygas
Ne pramonės srityje veikiančios smulkios ir vidutinės įmonės, kuriančios ir diegiančios žaliąsias inovacijas gali kreiptis paramos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 5 mln. eurų kvietimą.
„Kuriantieji ir diegiantieji aplinkai palankius produktus galės pasinaudoti iki 50 tūkst. eurų parama, o iš viso planuojama finansuoti 97 projektus“, – pranešime sakė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis: išbrangęs maistas gali pradėti pigti
Trečią mėnesį iš eilės mažėjančią infliaciją lemia atpigęs kuras, žaliavos, energijos ištekliai, o artimiausiu metu galima tikėtis ir pingančių maisto produktų, sako ekonomistai. Anot jų, labai svarbu. kad gruodį mėnesio infliacija tesiekia 0,1 proc. ir tai teikia vilčių, kad jau sausį gali būti defliacija.
„Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, pasiektas lauktas infliacijos pikas.
Lietuvoje gruodį – 20 proc. išankstinė metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija Lietuvoje gruodį, palyginti su 2021 metų gruodžiu, siekė 20 proc., skelbia Statistikos departamentas.
Metinė infliacija mažėja trečią mėnesį iš eilės.
Išankstinė mėnesio infliacija – gruodį, palyginti su lapkričiu – siekė 0,1 proc., o vidutinė metinė infliacija – 18,9 procento.
Ekonomistų nuomonės išsiskyrė: štai su kokiais iššūkiais susidursime kitąmet
Rusijos sukeltas karas Ukrainoje bei neapibrėžtumas dėl jo kitąmet bus reikšmingiausias arba vienas iš daugiausiai įtakos Lietuvos ekonomikai turinčių veiksnių, mano dauguma BNS kalbintų ekonomistų. Kai kurie visgi teigia, kad didžiausias karo poveikis jau praeityje, o kitąmet daugiau įtakos turės prastėjanti bendra pasaulio ekonomikos būklė, palūkanų šuolis.
Pasaulio ekonomikos laukia lėto augimo dešimtmetis – JAV ekonomistas
Pasaulio ekonomika artimiausią dešimtmetį augs silpnai, tačiau didelių krizių veikiausiai neįvyks, interviu JAV transliuotojui CNBC pareiškė pasaulinės ekonomikos profesorius, kelių ekonomikos knygų autorius, „Tressis Gestion“ vyriausiasis ekonomistas Danielis Lacalle.
Krėpšta: įmonių paskolų portfelis šiemet augo sparčiausiai nuo 2008-ųjų
Įmonių paskolų portfelis šiemet augo sparčiausiai nuo 2008 metų finansų krizės, sako Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta.
„Stebėjome Lietuvoje sparčiausią kredito augimą iš esmės nuo pasaulinės finansų krizės laikų, nuo 2008 metų“, – žurnalistams trečiadienį sakė S. Krėpšta.
JAV ilgalaikio naudojimo prekių užsakymų skaičius lapkritį sumažėjo labiau nei tikėtasi
JAV pagamintų ilgalaikio naudojimo prekių užsakymų skaičius lapkritį sumažėjo labiau nei tikėtasi, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys.
JAV prekybos departamento pranešime teigiama, kad po trijų iš eilės mėnesinių prieaugių užsakymų ilgalaikio vartojimo prekėms sumažėjo 2,1 proc. iki 270,6 mlrd. JAV dolerių.
Daugiausia pokytį lėmė naujų orlaivių užsakymų nuosmukis – anot analitikų, šis rodiklis yra labai nepastovus komponentas.
Pramonės gamyba Lietuvoje lapkritį išliko nepakitusi
Lapkritį visos pramonės produkcijos vertė Lietuvoje siekė 3,4 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su spaliu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, liko nepakitusi, (nepašalinus – padidėjo 1,6 proc.).
Per mėnesį padidėjo kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos produkcija– 6,7 proc. (nepašalinus – 4,4 proc.), rafinuotų naftos produktų gamybos – 6,6 proc. (8,2 proc.), metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos – 2,9 proc. (3,3 proc.
Tadas Povilauskas. Kokios patirties pasiimsime iš šių metų?
Karas Ukrainoje, istoriškai labai didelė infliacija, sparčiai didėjusios palūkanų normos, vertybinių popierių kainų nuosmukis ir dar daug kitų neigiamai skambančių žodžių galima vartoti apibūdinant šiuos ekonominius metus. Tačiau džiugu, kad recesijos Lietuvoje pavyko išvengti, ir 2022 metus užbaigiame kur kas geriau, negu baiminomės vasario pradžioje.
Ukrainos bankų pelnas šiemet sumenko 70 proc.
Ukrainos komerciniai bankai per 11 šių metų mėnesių uždirbo 19,429 mlrd. grivinų grynojo pelno – 70,5 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai, skelbia „Ukrinform“, remdamasi šalies centrinio banku.
Vien per praėjusį mėnesį pelno uždirbta 2,3 karto daugiau nei pernai lapkritį – 8,451 mlrd. grivinų.
Pajamos sausį-lapkritį augo 32 proc. iki 322 mlrd. grivinų, išlaidos – 1,7 karto iki 302,6 mlrd. grivinų.
„Teltonika“ Vilniuje sukurs 700 darbo vietų
Lietuvos aukštųjų technologijų grupė „Teltonika“ į technologijų parką Vilniuje, Liepkalnyje, investuos 96 mln. eurų ir sukurs 700 darbo vietų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketvirtadienį pranešė pasirašiusi sutartį su „Teltonikos“ grupe, kur iki 2029 metų sostinėje šalia Liepkalnio gatvės 14-kos hektarų teritorijoje įsikurs „Teltonika High-Tech Hill“ antro etapo technologijų parkas.
Pasaulio bankas sumažino Kinijos ekonomikos augimo prognozę
Pasaulio bankas antradienį sumažino Kinijos augimo prognozę šiems metams, nes pandemija ir nekilnojamojo turto sektoriaus krizė paveikė antrąją pagal dydį pasaulio ekonomiką.
Savo pranešime institucija sumažino prognozę iki 2,7 proc., palyginti su 4,3 proc. įverčiu, prognozuotu birželį.
Pasaulio bankas taip pat pakoregavo kitų metų prognozę, sumažindamas ją nuo 5,2 iki 4,3 procento.
Grįžo iš Norvegijos ir nustebo dėl maisto kainų Lietuvoje: „Nežinau, kaip žmonės čia išsilaiko“
Rekordiškai išbrangęs maistas kelia vis karštesnes aistras aukščiausiuose politikos sluoksniuose. Prezidentūra ir opozicija ragina vyriausybę nubusti ir imtis veiksmų stabdyti maisto brangimą. Tačiau premjerė ir toliau laikosi savo – į šią nemonopolinę sritį nesikiša. O ekonomistai perspėja, kad nepaliaujamai brangstantis maistas grasina praryti visus sunkiau besiverčiančių lietuvių pinigus.
Skaistė: Lietuvos ekonomika kitais metais stabilizuosis ir augs
Lietuvos ekonomika kitais metais stabilizuosis ir augs, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Tikiu, kad, nepaisant iššūkių, visgi turėsime kitais metais ekonomikos augimą ir turbūt galime būti ramūs, kad situacija stabilizuosis ir susitvarkys“, – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) tarybos posėdyje šeštadienį sakė G. Skaistė.
