Eurostatas sumažino ankstesnį įvertį, rodžiusį nedidelį augimą, po to, kai ekonomikos galiūnė Vokietija praėjusį mėnesį pranešė panirusi į recesiją.
Blogesni nei tikėtasi duomenys paskelbti infliacijai ir didesnėms palūkanų normoms pažabojus paklausą didžiausioje Europos ekonomikoje.
Eurostatas sumažino ankstesnį 0 procentų augimo 2022 metų paskutinį ketvirtį ir 0,1 procento augimą pirmąjį 2023 metų ketvirtį įvertį iki 0,1 proc. susitraukimo abiem laikotarpiais.
Du ketvirčius iš eilės mažėjantis bendrasis vidaus produktas (BVP) yra techninio nuosmukio slenkstis.
Neraminančios naujienos paskelbtos po skausmingų Europos ekonomikoms metų, nes dėl Rusijos karo prieš Ukrainą kilusios energijos kainos sukėlė infliacijos spiralę.
Europos Centrinis Bankas (ECB), pradėjęs precedento neturinčią pinigų politikos griežtinimo kampaniją praėjusių metų liepą, į tai atsakė padidindamas bazines palūkanų normas 3,75 procentinio punkto.
Naujausi skaičiai verčia abejoti optimistiškesnėmis prognozėmis visiems 2023 metams.
Gegužės viduryje Europos Komisija prognozavo, kad 20 šalių, naudojančių bendrą valiutą, augimas per metus sieks 1,1 procento.
