dyzelis

Lietuvoje infliacija jau perkopė 6 procentus, tačiau tai gali būti dar ne pabaiga. Brangstant degalams, dujoms ir elektrai, kainos kyla vis sparčiau. Ekonomistas įspėja – artimiausiais mėnesiais infliacija gali tapti net dviženklė. Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Artėjant šildymo sezonui gyventojams gali tekti plačiau atverti pinigines. Ekonomistas prognozuoja, kad pirmoje žiemos pusėje šilumos kaina gali būti maždaug trečdaliu didesnė nei pernai. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Šią besibaigiančią savaitę degalų kainos Baltijos šalių sostinėse judėjo skirtingomis kryptimis, rodo naujausia degalinių tinklo „Circle K“ atlikta kainų palyginimo analizė. Per savaitę degalai Taline ir Vilniuje pabrango, o Rygoje – atpigo. Taline 95 markės benzino kaina per savaitę pakilo 12 centų, 98 markės benzino – 9,1 cento, o dyzelino – 17 centų. Rygoje benzinas atpigo 12 centų, o dyzelinas – 11 centų. Vilniuje visų rūšių degalų kainos pakilo 6 centais.

Už dyzelino litrą – beveik 2 eurai. Tokios kainos jau šviečia dalies Lietuvos degalinių švieslentėse. Degalinių atstovai kainų augimą sieja su paaštrėjusia situacija Hormūzo sąsiauryje. Tuo metu kol kas neaišku, kokių sprendimų dėl akcizų politikos imsis paskirtasis finansų ministras. Jei suplanuotas akcizų didinimas nebus sušvelnintas, nuo kitų metų dyzelinas gali pabrangti dar 9 centais už litrą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vidutinės benzino ir dyzelino kainos šalies degalinėse antradienio rytą, palyginus su pirmadieniu, padidėjo atitinkamai 5,9 proc. ir 5,1 proc., o suskystintos naftos dujos (SND) pabrango 0,4 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Jos teigimu, tendencijos rodo, jog po žemesnių savaitgalio kainų, antradieniais degalų kainos dažniausiai padidėja.

Pirmadienį baigiantis laikinai sumažinto dyzelino akcizo galiojimui bei JAV ir Iranui paskelbus apie taikos sutartį, finansų ministras sako, kad pratęsti šią lengvatą būtų brangu ir netikslu. „Baigėsi karas, baigėsi mūsų akcizas, tai kokia aukščiausia kokybė buvo sprendimo. O jei rimtai, (...) šiandien ryte jau naftos kaina yra gerokai žemesnė ir pratęsti būtų tikrai ganėtinai brangu ir nelabai tikslu“, – pirmadienį žurnalistams sakė Kristupas Vaitiekūnas.

Lietuvoje penktadienio rytą, palyginti su ketvirtadieniu, vidutinės benzino, dyzelino ir suskystintos naftos dujų (SND) kainos sumažėjo atitinkamai 1,4 proc., 1,5 proc. ir 0,5 procento Agentūros duomenimis, dyzelino kainos ketvirtadienį svyravo nuo 1,79 euro iki 2,08 euro už litrą, o vidutinė jo kaina siekė 1,90 euro ir buvo 1,5 proc.

Amerikai blokavus priėjimą prie Irano uostų, o naftos kainai šovus į viršų, kyla pagrindinis klausimas – kur tai nuves? Kol Donaldas Trumpas demonstruoja galią, o Iranas grasina sąjungininkams, ekspertai perspėja: pasekmes pajusime kiekvienas.

Nors valstybė kalba apie žaliąjį kursą, dalies institucijų autoparkas vis dar kelia klausimų. Susisiekimo ministras pripažįsta, kad situacija nėra ideali, tačiau tikina, kad artimiausiu metu laukia pokyčiai. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja susisiekimo ministras Juras Taminskas ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Degalų kainoms kiek aprimus, daliai vairuotojų gali atrodyti, kad didžiausias sukrėtimas jau praeityje. Vis dėlto apie pigesnį kurą kalbėti dar anksti – Europoje išlieka dyzelino problema, o mažesnių kainų degalinėse būtų galima tikėtis tik tada, kai rinką nustos kaustyti karo ir tiekimo neapibrėžtumas. Kada tai bus? Apie tai diskutuoja Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus. Apie pigesnį kurą kalbėti anksti Gerbiamas Algirdai, grįžtant prie degalų rinkos ir Lietuvos.

Siekiant suvaldyti išaugusias degalų kainas, ruošiasi pasiūlyti laikinai sumažinti dyzelino akcizą, biudžeto pajamų netekimą kompensuojant surenkamomis papildomomis lėšomis iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM), sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Pasak ministro, ketinama koreguoti tik dyzelino akcizą, kadangi jis pabrangęs gerokai labiau nei benzinas, yra naudojamas plačiau, įskaitant ir valstybės poreikius.

Lietuvoje drastiškai šoktelėjo kuro kainos, vietomis dyzelinas jau siekia 2,5 euro už litrą. Žmonės lieja pyktį, kai kurie iš automobilių persėdo į viešąjį transportą ir atsisako nebūtinų kelionių, o valdžia žada ieškoti sprendimų. Tuo metu kitose šalyse vietomis jau trūksta kuro, įvesti kuro ribojimai – vienas žmogus per dieną gali įsipilti vos 30–50 litrų kuro. Logistai pasakoja, kad šiuo metu vežėjai išgyvena sunkų laikotarpį dėl kuro kainų.

Latvijos vyriausybė antradienį planuoja svarstyti Finansų ministerijos parengtą fiskaliniu požiūriu neutralų įstatymo projektą dėl dyzelino akcizo sumažinimo maždaug 15 procentų, siekiant sušvelninti staigaus kuro kainų kilimo poveikį ekonomikai ir gyventojams, pranešė ministerija. Remiantis jos skaičiavimais, tai leistų sumažinti kuro kainą apie 8,6 cento už litrą, įskaitant pridėtinės vertės mokestį.

Praėjusį penktadienį asmenys pasišalino nesusimokėję už kurą degalinėse. Kaip praneša policija, apie 12 val. Mažeikiuose, Žemaitijos g., nenustatyti asmenys, atvykę automobiliu „SEAT“, degalinėse „Circle K“ ir „Orlen“ įsipylė dyzelino ir neatsiskaitę pasišalino. Pradėtas tyrimas Bendras nuostolis – 431 euras. Pradėtas tyrimas.

 Dėl karo Artimuosiuose Rytuose ir dėl to sukilusių naftos kainų taupieji vokiečiai užsipilti degalų važiuoja į Lenkiją. Vokietijos automobilių savininkų asociacijos ADAC duomenimis, „Super E10“ benzino praėjusią savaitę kainavo 2,01 euro, o litras dyzelino – 2,13 euro, tai yra apie 15 ir 24 procentais daugiau nei vasario mėnesį.

Izraelio ir JAV karas su Iranu plinta regione. Kiek ši eskalacija gali užsitęsti ir kaip tai smogs ekonomikai – degalų kainoms bei mūsų piniginėms? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas. Eskalacija regione: kiek ilgai tai gali tęstis? Kokias čia pagrindines ekonomines rizikas tai kelia? M. Dubnikovas: Labai paprastai: pažiūrėkime į pagrindines antraštes.

Ne – mėsai, lėktuvams, dyzeliniams automobiliams ir keltams – Amsterdamo valdžia nusprendė kovoti su klimato kaita uždrausdama mėsainio, dešrų ar kitų mėsos gaminių reklamą. Taip pat draudžia reklamuoti skrydžius lėktuvais ar dyzelinius automobilius. Galbūt tokią Europos biurokratų sugalvotą praktiką reikėtų perimti ir lietuviams? Vilniečių nuomonės skirtingos, o štai žalieji planetos teisių gynėjai sako, kad tokia iniciatyva būtina.

Lietuvos automobilių rinka po truputį keičiasi, tačiau dyzeliniai automobiliai vis dar išlieka dominuojantys. Ir nors elektromobilių pardavimai auga, ekspertai pripažįsta – vairuotojų pasirinkimus pirmiausia lemia ne mada ar ekologija, o finansinės galimybės.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. brangsta benzinas ir dyzelinas – Vyriausybė tęsia akcizų didinimą su CO2 dedamąja, motyvuodama gynybos, sveikatos apsaugos ir aplinkosaugos išlaidomis. Finansų ministerija sprendimus vadina būtinais, tačiau Ekonomikos komitetas iki pat balsavimo įspėjo apie žalą vežėjams: šiemet dyzelio sunaudojimas Lietuvoje sumažėjo 150 mln. litrų, dalis degalų, tikėtina, nupirkta Lenkijoje.

Lietuva apskųsta Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Neįgyvendinus oro taršos mažinimo įsipareigojimo dabar šaliai gali grėsti milijonus per dieną siekiančios baudos. Viena priežasčių, kuri trukdo Lietuvai sumažinti oro taršą, yra vienas seniausių dyzelinių automobilių parkų Europoje. Lietuvoje neekologišku dyzelinu varomą automobilį turi net 2 iš 3 vairuotojų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Pastarosiomis savaitėmis šalyje degalai ir toliau brango – benzino kaina didėjo 0,4 proc., o dyzelino – 0,6 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, rugsėjo 29-ąją litras benzino šalies degalinėse vidutiniškai kainavo 1,41 euro, dyzelinas – 1,48 euro. Atsinaujinančių išteklių energetikos atstovai brėžia, jų vertinimu, niūrią prognozę kitiems metams.

Praėjusią savaitę šalies degalinėse 1,7 proc. atpigus benzinui, o 3,1 proc. dyzelinui, degalų kaina Lietuvoje tapo mažiausia Baltijos šalyse, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, balandžio 14 dieną litras benzino Lietuvos degalinėse vidutiniškai kainavo 1,44 euro, o dyzelinas – 1,47 euro. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų šiemet sumažėjo nuo 14 iki 3 centų už litrą.

Lietuvos verslas skundžiasi valdžiai ir įnirtingai bado pirštais į pigesnį dyzeliną Lenkijoje bei kitose Europos šalyse. Mat gyventojai ir verslas masiškai degalus pilasi užsienyje, o dėl to valstybė surenka mažiau akcizų, nei buvo suplanavusi. Tiesa, tiek finansų ministras Rimantas Šadžius, tiek premjeras Gintautas Paluckas situacijos nedramatizuoja ir ramina, esą mokesčiai surenkami pagal planą.  Lietuvių gausa pasienyje Lenkija nesiskundžia.

Nauji metai – naujos kainos ir degalinėse. Dyzelinas kai kur pabrango 25 centais už litrą, o benzinas – beveik 20 centų. Tiesa, yra degalinių, kur pabrangimas dar siekia vos vieną kitą centą. Degalinių atstovai pripažįsta, kad taip reaguoja į naujametinį akcizų padidinimą, o kainų korekcijos esą užsitęs dar apie savaitę. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Vienoje degalinėje Vilniuje litras dyzelino šiandien kainuoja 1,65 eurų, o benzinas vos – 11 ct pigiau.

Iš 1,7 mln. Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių net 1,1 mln. arba maždaug du trečdaliai yra varomi dyzelinu. Jų, kaip ir kitų automobilių, vairuotojai, suprantama, ieško būdų, kaip sutaupyti degalams. Vienas iš tokių – piltis ne įprastą, o žymėtą arba vadinamą žaliąjį dyzeliną, kuris šiaip skirtas žemės ūkio veiklai. Taisyklės draudžia žymėtą dyzeliną naudoti ne žemės ūkio veiklai, tačiau neįmanoma sukontroliuoti, kad taip nebūtų daroma.

Seimas spręs, ar valstybei siekti tikslo iki 2030 metų transporte sumažinti benzino, dyzelino ir kitų iš naftos gaunamų degalų vartojimą ne mažiau kaip 41 proc. (palyginti su 2021-asiais) ir kaip tai padaryti.  Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti tai numatančias Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas: už balsavo 93 Seimo nariai, du susilaikė. Pataisas pristačiusio liberalo Romualdo Vaitkaus teigimu, 41 proc.

Daugelis pastebi, kad pastaruoju metu degalų kainos Lietuvos degalinėse kiekvieną savaitę po truputį kyla. Vis tik dyzelinas už 3 eurus iš tiesų stebina, mat tai yra net dvigubai brangiau, nei įprasta šiomis dienomis. Lietuvos energetikos agentūra neseniai skelbė, kad šią savaitę benzinas Lietuvoje brango 0,04 proc., dyzelinas – 0,7 proc. Anot agentūros, vidutinė benzino kaina Lietuvoje dabar yra didžiausia šiemet, t. y. 1,61 Eur/l. Tiek pat vidutiniškai atsieina ir dyzelinas.

Oro temperatūroms ritantis žemyn, vairuotojai siekia užkirsti kelią nemaloniems netikėtumams, kurie patikrina automobilių akumuliatoriaus ir variklio užvedimo galimybes. Visgi norint tinkamai pasirūpinti automobiliu, dėmesį jam turime skirti ne tik žiemos sezonu, bet ir ištisus metus. Ekspertai akcentuoja, jog viena iš užduočių – tinkama variklio alyvos priežiūra, kurios savybės šaltuoju ir šiltuoju metų laiku skiriasi.

Vidutinė benzino kaina per savaitę Lietuvoje padidėjo vienu centu, o dyzelinis kuras pabrango trimis centais, rodo ketvirtadienį Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbta apžvalga. Rugpjūčio 7–14 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,56 euro, kai prieš savaitę jo kaina siekė 1,55 euro, o dyzelino litro kaina padidėjo 3 centais iki 1,5 euro. Baltijos šalyse pigiausi degalai ir toliau išlieka Lietuvoje, nurodo LEA.

Degalų kainos vėl stiebiasi aukštyn – tiek benzinas, tiek dyzelinas kas savaitę brangsta vis keliais procentais. Ekonomistai aiškina, kad tai lemia naftos kainų kilimas. Tačiau priartėti prie karo pradžioje regėtų dviejų eurų už litrą jos esą galėtų nebent ištikus nenumatytiems atvejams. Degalų kainas vairuotojai prisimena gerai, tik labiausiai nenorėtų, kad pasikartotų prieš pusantrų metų patirtas scenarijus – kai Rusijai užpuolus Ukrainą kainos šoko į neregėtas aukštumas.

Seimas priėmė „žaliųjų“ kuro akcizų paketą. Dėl to pabrangs dyzelinas ir benzinas, gamtinės dujos, anglys, krosnių kuras. Dyzelino mokesčiai prilygs benzino ir net juos viršys, tad vyriausybė viliasi, kad didesnėmis kainomis privers lietuvius rinktis mažiau taršų kurą. Nauji mokesčiai pykdo vairuotoius, o verslininkai perspėja, kad dėl to dar labiau padidės kitų prekių ir paslaugų kainos, tačiau oro kokybė nuo to vargu, ar pagerės.

Dyzelinių automobilių vairuotojai gali kiek atsikvėpti. Kai kuriose degalinėse dyzelino kaina tapo mažesnė nei benzino – kaip senais laikais. O ir apskritai degalų kainos nusistovėjo gan stabilios. Ekonomistai aiškina, kad dyzelino atpigimą lėmė ir šilta žiema. Visgi dar didesnio kainų kritimo žemyn tikėtis esą nereikėtų.

Vidutinės benzino kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 2 centais, dyzelinis kuras atpigo 2 centais, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vasario 13–20 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,52 euro, arba dviem centais daugiau nei prieš savaitę, o dyzelinis kuras atpigo dviem centais iki 1,62 euro. Degalai Lietuvoje išlieka pigiausi Baltijos šalyse, nurodo LEA.

Skambios valdžios frazės, kad Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų, nėra tikslios. Pasaulinė naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad į Lietuvą rusiškų automobilinių dujų importas karo metu išaugo net 8,5 karto. Statistikos departamentas, nors ir turi kitokius skaičius, bet patvirtina, kad rusiškų dujų importas gerokai išaugo. Tiesa, kam konkrečiai jos skirtos, lieka iki galo neaišku.

Kalėdinis pigių degalų festivalis baigėsi. Degalų kainos vėl kopia į viršų. Ypač tai jaučia dyzelinių automobilų vairuotojai. Litras dyzelino beveik 20 centų brangesnis už benziną. Dyzelino kainas dar labiau kaitina Europoje tvyranti įtampa ruošiantis atsisakyti rusiškų degalų. Ekspertai prognozuoja, kad jau po dviejų savaičių įsigaliojus embargui rusiškiems naftos produktams, dyzelino kaina dar labiau šoks į viršų. Benzinas ir dyzelinas degalinėse vėl brangsta.

Degalinių tinklui „Circle K“ kelioms valandoms gana ženkliai atpiginus degalus, prie degalinių nusidriekė ilgos vairuotojų eilės, kilo net spūstys gatvėse.  Žmonės negailėjo nei laiko, nei pinigų, o kai kurie bagažines užpildė talpomis kurui pilti ir pylėsi jo šimtus litrų. O štai kiti vairuotojai stebėjosi, kam gaišti laiką eilėse, kai pigesnio kuro galima rasti ne tokiose gražiose, bet pigiose degalinėsene be jokių akcijų.

Aukso laikai naftos perdirbėjams. Nafta pinga, tačiau degalus vairuotojai ir toliau priversti pirkti brangiai. Užtai pelnus iš naftos perdirbimo perdirbėjai semia net ir dešimt kartų didesnius nei buvo prieš karą Ukrainoje. O turtus jiems krauname mes – degalų pirkėjai. Ekonomistai perspėja, kad artimiausiais mėnesiais įsigaliosiant rusiškos naftos ir degalų embargui, dyzelinas gali dar labiau pabrangti, mat reikiamo kiekio pasigaminti Europa nėra pajėgi.

Šiuo metu žaliavinė nafta pasaulio rinkose yra pigesnė nei prieš dešimt metų, tačiau benzinas ir dyzelinas degalinėse kainuoja daugiau nei tuo metu. Kodėl taip yra ir kam atitenka papildomi pinigai, kuriuos sumokame už kurą? Vyriausiasis „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo paskyroje paaiškino, kodėl pasaulinės naftos kainos yra mažesnės nei 2012 m., o degalai Lietuvoje – brangesni.

Ar norėtumėte per metus sutaupyti 1000 eurų? Ir viskas, ką jums reikia padaryti, tai nuimti koją nuo akseleratoriaus pedalo, sumažinti kondicionieriaus temperatūrą mašinoje, o kartais išvis į automobilį nelipti. Tokiais patarimais ir skaičiavimais dalijasi Lietuvos energetikos agentūra ir pastebi – nepaisant rekordinių degalų kainų, jų vartojimas nemažėja.

Brangstant maistui ir artėjant bado grėsmei, vien mūsų šalyje kasdien į automobilių bakus išpilama 200 tūkstančių litrų aliejaus, kurį galėtume panaudoti maistui. Taip aiškina nevyriausybinės organizacijos. Pasak jų, nebepilant į automobilius aliejaus, atpigtų ir pats aliejus parduotuvėse, ir visas maistas, o svarbiausia – jo netrūktų. Degalinių atstovai tokiam siūlymui pritartų ir priduria: dėl biodegalų vairuotojams dažniau tenka važiuoti piltis kuro.

Augant kainoms žmonės stengiasi sutaupyti įvairiausiose srityse, kad patirtų kuo mažesnes išlaidas. Ne išimtis ir kuro kainos. Tam, kad degalus pilti tektų rečiau, vienas ekspertas pasidalino patarimais, kurie padės sumažinti kuro sąnaudas vairuojant ir taip sutaupyti pinigų. Daugumoje šalių kuro kainos yra sukilusios tiek, kad siekia beveik 2 eurus/l, nepaisant to, pilatės benziną ar dyzelį.

Vokietijoje benzinas pigesnis nei Lietuvoje – jo kaina už litrą krito keliasdešimt centų, kai valdantieji vasarai nusprendė sumažinti akcizus, tad dabar litrą vokiečiai gali įsipilti ir už 1,85 centus. O Lietuvoje degalų kainos jau siekia naujus rekordus. Štai benzino litras perkopė 2 eurų ribą. Mūsų vyriausybė Vokietijos pavyzdžiu sekti neketina ir sako, kad brangimą stengiasi kompensuoti šį mėnesį įvykdytu pensijų, pašalpų ir mažiausių algų, vaiko pinigų padidinimu.

Pasaulyje į seniai regėtas aukštumas šokus naftos kainoms rekordiniai skaičiai žiebiasi ir Lietuvos degalinėse. Už benziną Vilniuje vairuotojai jau moka 2 eurus be dešimtoisios dalies cento. Dažnam vairuotojui šiaušiasi plaukai, o ekonomistai net nebando guosti ir ragina ruoštis dar didesniam degalų kainų augimui. Degalų kainos Lietuvoje toliau kopia aukštyn. Psichologiškai svarbią dviejų eurų už litrą kainą per plauką jau pasiekė populiariausias 95-os markės benzinas.

Prie Ukrainos degalinių formuojasi eilės, o visoje šalyje ypatingai trūksta degalių. Pasak Ukrainos ekonomikos ministrės, šalyje yra tiek kuro, kad jo užtektų artimiausioms kelioms dienoms. Ukrainos ministrų kabineto posėdis šiandien sprendė, kaip elgtis šioje situacijoje, praneša „24t.ua“. Šalies ekonomikos ministrė Julija Sviridenko teigė, kad valstybė imasi būtinų priemonių ir iki mėnesio pabaigos Ukrainą turėtų pasiekti 350–360 tonų degalų.

Po trumpalaikio stabtelėjimo degalinių švieslentėse į viršų vėl ėmė kopti benzino ir dyzelino kaina. Vairuotojai skundžiasi, kad degalų kaina auga kone kasdien po kelis centus. O paskutinę balandžio savaitę „Orlen Lietuva“ didmeninės dyzelino kainos pakilo apie 15 centų už litrą, įkandin augo ir didmeninės benzino kainos. Pasak degalinių atstovų, toks degalų kainų šuolis atsispindi ir švieslentėse.

Europos Sąjungai sprendžiant, ar atsisakyti rusiškos naftos importo, ekonomistai piešia kelis galimus scenarijus, kaip naftos embargas paveiktų degalų kainas Lietuvoje. Pasak ekonomistų, benzinas ir dyzelinas gali perkopti dviejų eurų ribą, blogiausiu atveju, pasiekti ir 2,5 euro už litrą. Nors toks kainų šuolis būtų didelis, tačiau trumpalaikis. O kai kurie kalbinti žmonės tikina, kad mokės tiek, kiek reikės, pasak jų, tokia laisvės kaina.

Ekonomistas Raimondas Kuodis ragina Vyriausybę mažinti automobilių greitį automagistralėse. Jo įsitikinimu, didžiausias leistinas greitis Lietuvoje turi būti 90 km/val. Taip mašinos sudegins mažiau degalų ir bus švaresnis oras, ir Rusija gaus už naftą, degalus ir dujas mažiau pinigų, kuriais finansuoja karą ir žudynes. Tačiau Lietuvos Vyriausybė tokį siūlymą ignoruoja ir ragina pačius vairuotojus sąmoningai rinktis mažesnį greitį, o ne įvedinėti naujus draudimus.

Vienos Šiaulių vairavimo mokyklos instruktoriai per dieną moko 5–6 būsimuosius vairuotojus. O per dieną su jais prisuka apie 150 kilometrų, pilnus bakus pripila kas keturias–penkias dienas. Nepilsi – nevažiuosi. Būtent degalai sudaro didžiąją dalį vairavimo mokyklų išlaidų, tad už B kategorijos kursus klientai jau dabar moka brangiau nei prieš porą mėnesių ir kaina dar didės. „Praeitų metų pabaigoj kainavo 350 eurų. Šiuo metu turim 380 eurų.

Ir benzino, ir dyzelino kainoms artėjant prie dviejų eurų už litrą, degalinių atstovai kamuolį meta valdžiai – esą ši turi imti pavyzdį iš Lenkijos, mažinti akcizą ir leisti naudoti mažiau švarių ir užtat brangių biodegalų. Tai kainą esą leistų sumažinti bent keliasdešimt centų. Premjerė Šimonytė aiškina, kad naudą pajustų visai ne vairuotojai, tad pokyčių nesiims. Kiek dar tęsis šį Rusijos užkurta mėsmalė ir naftos kainų šuoliai – ekonomistai gerų žinių neturi.