Donaldas Trumpas

Penktadienį Vienoje vykusioje Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) specialioje sesijoje dvylika šalių įspėjo apie didėjantį branduolinės avarijos pavojų Ukrainoje. Kasdieniniai Rusijos išpuoliai prieš šalies energetikos infrastruktūrą ne tik palieka milijonus ukrainiečių kęsti šaltį, „bet taip pat daro neigiamą poveikį branduolinei saugai Ukrainoje, dėl ko branduolinės avarijos tikimybė tampa vis realesnė“, pabrėžiama šalių bendroje deklaracijoje.

Ukraina nebuvo informuota apie susitarimų, pasiektų per susitikimą Ankoridže, turinį, žurnalistams sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.  „Niekas manęs neinformavo apie tai, kas buvo susitarta Ankoridže. Neturiu jokios oficialios informacijos“, – teigė jis ir pridūrė, kad galiausiai „visi sužinos, tai tik laiko klausimas“. Pasak jo, Ukraina suvokia, kad per susitikimą buvo aptariami esminiai klausimai.

Prieš kelias savaites Venesuelos lyderį nuvertęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas imasi panašios taktikos Irano atžvilgiu: šalia Islamo Respublikos krantų jau atplaukė jo vadinamoji „armada“, o visuomenės palaikymo neturintis teokratinis režimas sulaukė JAV prezidento įspėjimų.

Europos Sąjunga (ES) su JAV turi racionaliai susitarti, kokiu grafiku Europoje bus mažinamas amerikiečių karių buvimas, sako už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius. „Mums labai svarbu būtų racionaliai susitarti su mūsų transatlantiniais partneriais amerikiečiais, kokiu grafiku jie mažins savo pajėgumus Europoje, kad mes galėtume turėti aiškų planą, kaip juos pakeisti“, – LRT radijui penktadienį kalbėjo A. Kubilius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį nutraukė kabineto posėdį, pareikšdamas, kad pirmesni ilgi ir sekinantys susitikimai, kurių metu jis buvo pastebėtas ilsintis akis, buvo „gana nuobodūs“. Tačiau D. Trumpas neigė, kad ankstesniuose Baltuosiuose rūmuose vykusiuose posėdžiuose, iš kurių vienas truko tris valandas ir 17 minučių, kol jo komanda paeiliui jį liaupsino, buvo pastebėtas miegantis.

Pekinas ketvirtadienį pareiškė, kad bet kokie bandymai jį suvaržyti yra pasmerkti nesėkmei, praėjus kelioms dienoms po JAV gynybos departamento pareiškimo, kad šiais metais prioritetas bus skiriamas Kinijos suvaržymui išlaikant pagarbius santykius. „Faktai įrodė, kad bet koks bandymas suvaržyti ar blokuoti Kiniją yra pasmerktas žlugti“, – spaudos konferencijoje sakė Kinijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Jiang Binas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Ukraina liausis smūgiuoti į energetikos taikinius, jei tą patį padarys Rusija.  „Jei Rusija nesmogs į mūsų energetikos infrastruktūrą – gamybos įrenginius ar bet kokius kitus energetikos objektus – mes nesmogsime į jos“, – dieną anksčiau per spaudos konferenciją Kyjive žurnalistams sakė V. Zelenskis. Taip pat penktadienį paskelbtas V. Zelenskio pareiškimas, kad Rusija sustabdė karo belaisvių mainus.

„The New York Times“ skelbia, kad rusų derybininkai privačiai atsiprašė dėl smūgio Odesai ir keleiviniam traukiniui Ukrainoje. Leidinys ketvirtadienio vakarą publikavo straipsnį apie tai, kad Vladimiras Putinas esą sutiko paskelbti savaitės „energetines paliaubas“ Ukrainoje. Jame cituojamas Ukrainos prezidento patarėjas, tačiau jo pavardė neatskleidžiama.

Rusija naktį puolė Ukrainą daugiau nei 100 dronų ir viena raketa, penktadienį pranešė Kyjivo oro pajėgos, prieš tai JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad Maskva sutiko nutraukti atakas prieš sostinę ir kitus miestus.  Nuo ketvirtadienio 18 val. „priešas iš Voronežo srities paleido balistinę raketą „Iskander-M“, taip pat 111 smogiamųjų dronų“, pranešė Ukrainos oro pajėgos.

Ketvirtadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko savaitę neapšaudyti Ukrainos miestų itin šaltų orų laikotarpiu. Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala savo „Facebook“ paskyroje įvertino šį epizodą. „Trumpas teigia asmeniškai paprašęs Putino savaitę neatakuoti Ukrainos miestų dėl didelio šalčio. Ir Putinas esą sutiko.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketvirtadienį gyrė Europos Sąjungą (ES) kaip „alternatyvą imperializmui ir autokratijai“, galinčią sudaryti sandorius su panašiai mąstančiais partneriais pasaulyje, kuriame didėja didžiųjų galių konkurencija. F. Merzas pabrėžė nuolatinę NATO vertę, kurioje Europa sustiprins savo gynybos pastangas, ir teigė, kad ji visada sieks bendradarbiavimo su Jungtinėmis Valstijomis – bet ne kaip pavaldinė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vladimiras Putinas sutiko savaitę neapšaudyti Ukrainos miestų. JAV Karo tyrimų institutas (ISW) sako, kad ši situacija bus naudinga rusams. Anot analitikų, savaitės „energetinės paliaubos“ Rusijai nėra reikšminga nuolaida turint omenyje tai, kad Rusija toliau prieštarauja ilgalaikiam ugnies nutraukimui, o panašius pasiūlymus yra pateikusi siekdama savo politinių tikslų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad artimai sąjungininkei Didžiajai Britanijai „labai pavojinga“ bendradarbiauti su Kinija.  Jis tai sakė per dokumentinio filmo apie savo žmoną, pirmąją ponią Melanią Trump, premjerą, kai tuo metu Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris buvo atvykęs į Pekiną derybų su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas nedalyvaus svarbiame NATO ministrų susitikime, skelbia „Politico“. Vietoj jo susitikime dalyvaus jo pavaduotojas, Pentagono politikos vadovas Elbridge‘as Colby. Tai jau antras kartas, kai aukšti JAV pareigūnai į NATO susitikimą siunčia savo pavaduotojus. Skelbiama, kad Hegsethas nedalyvaus svarbiame susitikime Apie tai leidiniui patvirtino JAV pareigūnas ir Europos diplomatas.

Specialusis JAV pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ketvirtadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Palestinos kovotojų grupuotė „Hamas“ nusiginkluos pagal JAV prezidento Donaldo Trumpo iniciatyva parengtą taikos Gazos Ruože planą. „Mes išvarėme teroristus ir jie demilitarizuosis. Jie tai padarys, nes neturi kito pasirinkimo.

Rusijos Nacionalinio gerovės fondas gali būti visiškai išeikvotas kiek daugiau nei per metus, jei naftos kainos išliks dabartiniame lygyje. Tokią prognozę pateikia Rusijos valstybinis „Gazprombank“, rašo „The Moscow Times“....

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi išvengti karinių veiksmų prieš Iraną, kuris pagrasino smogti amerikiečių bazėms ir lėktuvnešiams, reaguodamas į bet kokią ataką. Baltųjų rūmų šeimininkas sakė, kad kalbasi su Iranu, ir paliko atvirą galimybę išvengti karinės operacijos. Anksčiau D. Trumpas įspėjo Iraną, kad „laikas senka“ po to, kai Artimųjų Rytų vandenyse buvo dislokuota lėktuvnešio „USS Abraham Lincoln“ smogiamoji grupė.

Naujoji Zelandija penktadienį atmetė kvietimą dalyvauti JAV prezidento Donaldo Trumpo „Taikos taryboje“, tapdama viena iš keleto šio pasiūlymo nepriėmusio šalių. „Naujoji Zelandija neprisijungs prie tokios Tarybos, kokia ji yra dabar, bet toliau stebės įvykių eigą“, – pareiškė užsienio reikalų ministras Winstonas Petersas.

Prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad lėktuvai „Bombardier“ ir kiti Kanadoje gaminami orlaiviai neteks JAV išduotų sertifikatų, kol Kanada aprobuos Amerikoje pagamintus orlaivius „Gulfstream“. Savo socialiniame tinkle „Truth Social“ D. Trumpas apkaltino Kanadą, kad ji „neteisingai, neteisėtai ir atkakliai atsisakė“ išduoti sertifikatus 500, 600, 700 ir 800 modelio amerikietiškiems lėktuvams ir reaktyviniams lėktuvams „Gulfstream“. „Šiuo dokumentu mes atšaukiame jų „Bombardie...

Donaldas Trumpas ir vėl grasina galingais smūgiais Iranui, jei šis nesutiks išsižadėti ambicijų kurti branduolinį ginklą. D. Trumpas reikalauja branduolinio susitarimo, kurio režimas nenori ir įspėja – laikas senka. Didindamas spaudimą režimui, D. Trumpas į Artimuosius Rytus pasiuntė galingą karinių laivų armadą. Tuo metu Teheranas sako, kad į bet kokį smūgį atsakys smūgiu. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. D. Trumpas demonstruoja galią ir didina spaudimą teroristiniam Irano režimui.

Prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė ieškinį JAV mokesčių tarnybai (IRS), kuriuo siekia iš jos prisiteisti 10 milijardų dolerių už neva nutekintas mokesčių deklaracijas, kurios, jo teigimu, pakenkė jo verslui.

Ketvirtadienį JAV prezidentas pasirašė vykdomąjį įsakymą, kuriuo grasinama įvesti papildomų muitų naftą Kubai pardavinėjančioms šalims, dar labiau padidindamas šiai komunistinei salos valstybei daromą spaudimą. „Importuojamoms prekėms, kurios yra gaminamos užsienio šalyje, tiesiogiai ar netiesiogiai parduodančioje ar kitaip tiekiančioje naftą Kubai, gali būti taikomas papildomas ad valorem (nustatyto dydžio) muitas“, – rašoma Baltųjų rūmų paskelbtame vykdomajame įsakyme.

Prie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasados sostinėje penktadienį vyks protesto akcija prieš JAV grasinimus okupuoti Grenlandiją. Akcijos organizatoriai kritikuoja Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos poziciją, kurią vadina nuolaidžiavimu JAV vykdomiems tarptautinės teisės pažeidimams, bei ragina ES ir NATO aiškiai įsipareigoti ginti Grenlandijos nepriklausomybę ir jos gyventojų teises.

Rusija neatsisako planų okupuoti Donbasą. Skelbiama, kad šalis agresorė nusistatė naują „terminą“ – iki 2026 m. balandžio mėnesio pasiekti Donecko srities administracines sienas. Kaip praneša „RBK–Ukraina“, apie tai pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Pavlo Palisa. Pasak jo, rusų planai nepasikeitė – jie nori užimti visą Donbasą.

Britų transliuotojas BBC trečiadienį paskyrė laikinąjį generalinį direktorių vietoje Timo Davie, atsistatydinusio po ginčo dėl dokumentinio filmo, kuriame buvo klaidinančiai sumontuota 2021 metais JAV prezidento Donaldo Trumpo pasakyta kalba. T. Davie pasitrauks balandžio 2-ąją, o Rhodri Talfanas Daviesas „eis laikinojo generalinio direktoriaus pareigas, kol darbą pradės naujas nuolatinis generalinis direktorius“, savo interneto svetainėje pranešė transliuotojas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pasienio tarnybos vadovas ketvirtadienį žadėjo tęsti federalinių imigracijos tarnybų operacijas Mineapolyje, tačiau pripažino, kad misija „turi būti tobulinama“, ir tikino, kad agentai neišvengs atsakomybės už savo veiksmus. „Mes užtikrinsime tikslingų teisėsaugos operacijų vykdymą“, – žurnalistams Mineapolyje sakė Tomas Homanas.  „Savo misijos jokiu būdų neatsisakome. Tiesiog ją vykdome protingiau. Prezidentas Trumpas nori, kad tai sutvarkyčiau.

Aukšto rango JAV pasiuntinys, dalyvaujantis pastangose užbaigti Rusijos plataus masto karą prieš Ukrainą, uždaro pokalbio metu su nedidele žurnalistų grupe pademonstravo elementaraus Ukrainos politinės sistemos ir paties karo supratimo stoką, sužinojo leidinys „Kyiv Independent“. Pareigūnas dalyvauja aukšto lygio derybose tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, kai Ukraina, Rusija ir Jungtinės Valstijos vėl įžengia į aktyvią diplomatinę fazę, prezidentui Donaldui Trumpui atnaujinus pastangas užbaigti k...

Galimybė kurti naujas bazes ir infrastruktūrą, didesnė operatyvinė laisvė JAV bei „Auksinis kupolas“ („Golden Dome“) Grenlandijoje: tai, pasak amerikiečių specialiojo pasiuntinio Grenlandijai Jeffo Landry‘io,  galėtų būti pagrindiniai susitarimo su Danija dėl Arkties salos punktai. JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai aneksuoti Grenlandiją praėjusiomis savaitėmis sukėlė nesutarimus tarp Danijos, kuriai priklauso sala, ir JAV.

 Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum ketvirtadienį pranešė, kad „produktyviai ir nuoširdžiai“ telefonu pasikalbėjo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu apie prekybos ir saugumo klausimus. C. Sheinbaum palako gerus diplomatinius santykius su JAV lyderiu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpasketvirtadienį pareiškė įsakęs vėl atidaryti Venesuelos komercinę oro erdvę iki šios dienos pabaigos.  Tai jis pareiškė, praėjus keturioms savaitėms po JAV karinės operacijos Karakase, per kurią buvo nuverstas lyderis Nicolas Maduro.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad asmeniškai kreipėsi į Rusijos lyderį Vladimirą Putiną su prašymu savaitę susilaikyti nuo smūgių Kyjivui ir keliems kitiems miestams, ir šis esą su tuo sutiko. Apie tai D. Trumpas pranešė kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose, rašo „Clash Report“. „Aš asmeniškai paprašiau Putino savaitę neapšaudyti Kyjivo ir kitų Ukrainos miestų, kol laikosi stiprūs šalčiai. Jis sutiko tai padaryti“, – sakė jis.

Ketvirtadienį auksas toliau brango ir buvo parduodamas šiek tiek žemiau nei 5 600 JAV dolerių už unciją (31,1 g), o sidabro kaina viršijo 120 dolerių, investuotojams geopolitinio ir ekonominio nestabilumo sąlygomis ieškant saugaus turto. Pasak „Reuters“, aukso neatidėliotino sandorio kaina šoktelėjo 3 proc. – iki 5 560,07 dolerių už unciją, po to, kai sesijos metu trumpam buvo pasiektas rekordinis 5 594,82 dolerių lygis. Metalo kaina siekė rekordines aukštumas devynias sesijas iš eilės.

Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas ketvirtadienį perspėjo Jungtines Valstijas nepradėti naujo karo Artimuosiuose Rytuose, reaguodama į JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimus smūgiais Iranui. „Kalbant apie atakas, manau, kad regionui nereikia naujo karo“, – pareiškė ji.  Vašingtonas neatmetė karinės intervencijos prieš Teheraną galimybės dėl mirtino atsako į protestus, vykusius anksčiau šį mėnesį.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas kreipėsi į šalies parlamentą, pavadindamas Europos Sąjungos konsolidaciją prieš agresyvią Donaldo Trumpo politiką Grenlandijos atžvilgiu bloko „vienybės ir ryžto“ įrodymu.

Nauja idėja Briuselyje – steigti Europos saugumo tarybą, kurioje didžiosios šalys spręstų žemyno saugumo klausimus. Tokią mintį viešai išsakė gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius. Tai būtų Europos biurokratų atsakas Donaldui Trumpui ir Amerikai, kuria dalis vakarų europiečių jau pradeda nebepasitikėti. Bet ekspertai sako, kad tai kol kas panašu tik į eilines gražias, bet tuščias europiečių kalbas.

Izraelis grąžino 15 palestiniečių palaikus į Gazos Ruožą. Kūnus perdavė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) darbuotojai, ketvirtadienį patvirtino organizacija. Izraelio šaltiniai taip pat patvirtino perdavimą. Šiuo žingsniu, kuris sekė po paskutinio Izraelio įkaito palaikų grąžinimo, įvykdytos sąlygos pereiti prie kito Gazos taikos plano etapo, sakė šaltiniai. JAV prezidento Donaldo Trumpo planas buvo užtvirtintas lapkritį JT Saugumo Tarybos rezoliucija.

Po 1,5 mėnesio atokvėpio šalies tarnybos šią savaitę ir vėl fiksavo baltarusių kontrabandinių balionų antplūdį – didžiausią šiais metais. Vilniaus oro uosto darbas dėl balionų buvo sustabdytas tris kartus, skrydžiai sujaukti dviem tūkstančiams keleivių. Radarai fiksavo daugiau nei 40 į šalies teritoriją galimai įskridusių balionų, 8 kontrabandinius krovinius pareigūnai surado.

Kitą savaitę baigiantis Naujosios START sutarties galiojimui, Rusija įspėjo dėl padarinių strateginiam stabilumui pasaulyje. „Tada susidarys rimtas deficitas, kuris, vargu, ar atitinka mūsų abiejų šalių ir iš tikrųjų viso pasaulio interesus, nes čia kalbama apie globalų strateginį stabilumą“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, turėdamas omenyje Rusijos ir JAV susitarimą dėl branduolinių ginklų arsenalo ribojimo.

JAV elektromobilių gamintoja „Tesla Inc.“ grynąjį pelną paskutinį 2025-ųjų ketvirtį sumažino 61 proc., sumenkus pardavimams bei išaugus sąnaudoms, bendrovės vadovui Elonui Muskui didinant investicijas į naujas technologijas, pirmiausia –  į dirbtinio intelekto. Pasak bendrovės pranešimo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu užpernai, grynasis pelnas sunyko nuo 2,13 mlrd. iki 840 mln. JAV dolerių,  pardavimų pajamos – 25,7 mlrd. iki 24,9 mlrd. dolerių.

JAV Teksaso valstijoje dviejų žmonių žudikui įvykdyta mirties bausmė – suleista mirtina nuodų injekcija. Egzekucija 55-erių Charlesui Thompsonui įvykdyta trečiadienio vakarą Hantsvilio kalėjime, pranešė Teksaso teisėsaugos institucija. Tai buvo pirmoji egzekucija JAV 2026 m. Ch. Thompsonas 1998 m. Hiūstono priemiestyje nušovė buvusią savo draugę ir jos draugą. Nužudytos moters sūnus iš ankstesnės santuokos, kuriam motinos nužudymo dieną buvo 13 metų, pareiškė norą dalyvauti egzekucijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pasirengęs susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, kad aptartų pačius jautriausius klausimus, ypač susijusius su teritorijomis ir Zaporižios atomine elektrine (ZAES). Tačiau panašu, kad Kremlius šiuo susitikimu nėra suinteresuotas. Tai pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha per Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų tarybos nuotolinį posėdį, rašo UNIAN.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketvirtadienį paragino Europos lyderius vienytis ir įsitvirtinti kaip nepriklausoma jėga naujojoje pasaulio tvarkoje, kurioje vis labiau dominuoja Jungtinės Valstijos, Kinija ir kiti galingi žaidėjai. „(Europa yra – ELTA) alternatyva imperializmui ir autokratijai pasaulyje“, – savo kalboje apie užsienio politiką parlamentui sakė Vokietijos kancleris, praėjus savaitei nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo retorikos sušvelnėjimo Grenlandijos atžvilgiu.

Pekinas ketvirtadienį pareiškė, kad pastangos jį sulaikyti yra „pasmerktos žlugti“, praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV gynybos departamentas paskelbė, kad šiais metais pirmenybę teiks Kinijos pažabojimui, kartu išlaikydamas pagarbius santykius. „Faktai įrodo, kad bet kokios pastangos sulaikyti ar blokuoti Kiniją yra pasmerktos žlugti“, – brifinge sakė Gynybos ministerijos atstovas spaudai Jiang Binas.

Europos etaloninės „Brent“ naftos barelis ketvirtadienį iki vidurdienio pabrango maždaug 2 proc. iki 70 dolerių, pasiekdamas aukščiausią kainos lygį nuo pernai rugsėjo, atsinaujinus JAV grasinimams Iranui,  sustiprinusiems geopolines rizikas, skelbia „Trading Economics“. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) perspėjo Teheraną sutikti su branduoliniu susitarimu arba susidurti su kariniais smūgiais, sakydamas, kad JAV karinio jūrų laivyno pajėgos regione yra pasi...

Po daugiau nei mėnesio pertraukos antradienio vakarą dėl kontrabandinių balionų grėsmės vėl apribojus Vilniaus oro uosto veiklą, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad Baltarusija nebendradarbiauja su Lietuva, užkardant kontrabandą.

Rusijos naftos bendrovė „Lukoil“, kuriai dėl karo Ukrainoje taikomos JAV sankcijos, ketvirtadienį paskelbė, kad planuoja parduoti savo užsienyje esantį verslą JAV investicinei bendrovei „Carlyle“. Sutartis jau sudaryta, tačiau ją dar turi patvirtinti JAV finansų institucijos, Maskvoje pranešė „Lukoil“. Tiesa, tęsiamos derybos ir su kitais potencialiais pirkėjais, paaiškino bendrovė. „Carlyle“ jokio pareiškimo dar nepateikė.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas, ketvirtadienį susitikę Pekine, pabrėžė būtinybę glaudinti šalių santykius dėl geopolitinių iššūkių spaudimo. K. Starmerio kelionė į Kiniją yra pirmasis britų ministrų pirmininkų vizitas šioje šalyje nuo 2018 metų, o premjeras – tarp virtinės Vakarų lyderių, pastaruoju metu siekiančių suartėjimo su Pekinu, kol JAV prezidentas Donaldas Trumpas gręžiasi nuo tradicinių sąjungininkų.

Danijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį pareiškė esąs optimistiškesnis po to, kai prasidėjo techninės derybos su Jungtinėmis Valstijomis dėl Grenlandijos. „Vakar Vašingtone įvyko pats pirmasis aukšto lygio pareigūnų susitikimas Grenlandijos klausimu“, – žurnalistams Europos Sąjungos (ES) susitikime Briuselyje sakė Larsas Lokke Rasmussenas. „Viskas praėjo gerai, labai konstruktyvioje atmosferoje ir tone, planuojami nauji susitikimai.

JAV federalinis teisėjas trečiadienį laikinai užblokavo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos galimybę sulaikyti pabėgėlius Minesotoje, laukiančius nuolatinio gyventojo statuso, ir nurodė paleisti tuos, kurie jau buvo sulaikyti. D. Trumpas išsiuntė tūkstančius federalinių imigracijos agentų į demokratų valdomą valstiją, vykdydamas plataus masto reidus, kurių metu kilo pasipiktinimas dėl dviejų civilių mirčių.