Donaldas Trumpas

JAV ir Izraelio karo su Iranu paskatintos naftos kainos trečiadienį tęsia savo kelią į viršų. Tuo metu akcijos kursai ir toliau smunka, investuotojams vis labiau nerimaujant dėl infliacijos šuolio ir jo poveikio pasaulio ekonomikai. JAV ir Izraeliui toliau bombarduojant Iraną, ekspertai įspėja, kad toliau mažėjant naftos tiekimui iš Artimųjų Rytų kainos toliau kils ir tai smogs viltims dėl tolesnio pinigų politikos sušvelninimo.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nepuolė Irano „dėl Izraelio“, o siekdamos apsaugoti savo saugumo interesus, taip, regis, atsitraukdamas nuo komentarų, kuriuos išsakė ankstesnę dieną.

Tęsiantis kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, situaciją uždarame posedyje trečiadienį aptars Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK).  „Aptarsime situaciją Artimųjų Rytų regione, lietuvių evakuaciją“, – Eltai posėdžio išvakarėse teigė parlamento URK pirmininkas Remigijus Motuzas.  „Mūsų Seimo nariai nori žinoti, išgirsti viską iš pirmų lūpų (…), šiandien matome įvairias interpretacijas dėl mūsų tautiečių grįžimo į Lietuvą“, – akcentavo jis.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas priėmė sprendimą paleisti du Ukrainoje priverstinai mobilizuotus Vengrijos piliečius, kuriuos „kartu su savimi“ išsiveš užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas kovo 4 dieną kalbėjo apie karą su Iranu ir nurodė, kad jį vertina 15 balų iš 10-ies, rašo „Sky News“....

JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino savo ketinimus įvesti 15 proc. pasaulinius muitus importui į JAV. Juos jis galės taikyti iki penkių mėnesių, sakė D. Trumpas Ovaliniame kabinete susitikęs su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažėrė liaupsių NATO generaliniam sekretoriui Markui Rutte. „Manau, jis fantastiškas“, – kalbėdamas apie iš Nyderlandų kilusį M. Rutte sakė D. Trumpas, antradienį Ovaliniame kabinete priimdamas Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą. Kalbėdamas apie Europos šalis, jis taip pat išskyrė tas, kurios, jo nuomone, buvo „linkusios padėti“, ir tas, kurios tokiomis nebuvo. „Kai kurios Europos šalys buvo linkusios padėti, o kai kurios – ne.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad tarp Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino egzistuoja „milžiniška neapykanta“. Tuo pačiu jis išreiškė įsitikinimą, kad karo sureguliavimas vis dėlto yra įmanomas. Pasak D. Trumpo, kartais jis atsakomybę priskiria vienai pusei, o kartais – kitai. Ką Trumpas pasakė apie Zelenskį ir Putiną? Bendraudamas su žurnalistais D. Trumpas teigė, kad konfliktą tarp Kyjivo ir Maskvos lydi precedento neturinti asmeninė priešprieša.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas savo susitikime su JAV prezidentu Donaldu Trumpu patvirtino Europos poziciją dėl karo Ukrainoje. „Mes visi norime, kad šis karas kuo greičiau baigtųsi, – sakė F. Merzas Baltuosiuose rūmuose. – Tačiau Ukraina turi išsaugoti savo teritoriją ir savo saugumo interesus“. F. Merzas taip pat pabrėžė, kad Vokietija ir JAV yra vieningos nuomonės Irano klausimu.

JAV pirmoji ponia Melania Trump pirmadienį tapo pirmąja pasaulio lyderio sutuoktine, pirmininkavusia Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžiui Niujorke. Pasak Baltųjų rūmų, galingiausios JT institucijos susitikime daugiausia dėmesio buvo skirta vaikams, technologijoms ir švietimui konfliktų metu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pagrasino nutraukti prekybą su Ispanija, kurios kairiojo sparno vyriausybė atsisakė leisti JAV lėktuvams naudotis jos bazėmis atakuoti Iraną ir prieštaravo gynybos finansavimo didinimui NATO rėmuose. „Ispanija elgėsi baisiai“, – sakė D. Trumpas žurnalistams, susitikęs su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu. JAV nenori nieko bendro su Ispanija „Mes nutrauksime visą prekybą su Ispanija. Mes nenorime nieko bendro su Ispanija“, – teigė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį Baltuosiuose rūmuose priėmė Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą. Jis vadino F. Merzą draugu, su kuriuos susitinka „labai įdomiu laiku“. „Mūsų šalys gerai sutaria“, – sakė D. Trumpas ir pareiškė, kad abi pusės kalbės ir apie Iraną. Anot prezidento, jis džiaugiasi šiuo susitikimu. D. Trumpas negailėjo pagyrų svečiui. „Jis labai gerai atlieka savo darbą“, – teigė prezidentas Ovaliniame kabinete.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė esąs nepatenkintas Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Keiru Starmeriu, kuris neprisijungė prie JAV ir Izraelio atakos prieš Iraną, tačiau leido JAV pajėgoms naudotis JK bazėmis. „Nesu patenkintas JK“, – sakė D. Trumpas, susitikęs su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu Baltuosiuose rūmuose. „Tai ne Winstonas Churchillis“ „Mums prireikė trijų, keturių dienų, kad išsiaiškintume, kur galime nusileisti“, – teigė D. Trumpas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradeda susitikimą su Vokietijos kancleriu aptardamas karą Irane. Jis teigia, kad Friedrichas Merzas „mums padėjo“ ir buvo „iš tiesų labai malonus“, rašo „Sky News“. Kalbėdamas apie Iraną, jis sako: „Jie neturi laivyno – jis sunaikintas, jie neturi oro pajėgų – jos sunaikintos, jie neturi oro erdvės stebėjimo sistemų – jos sunaikintos.“ „Beveik viskas buvo sunaikinta“, – tęsia jis.

Pasauliui su nerimu stebint karą Irane patys amerikiečiai bando suvokti, ką gi daro jų prezidentas, ar Trumpas neįtrauks Amerikos į dar vieną ilgą karą Artimuosiuose Rytuose? Naujausios apklausos rodo, kad smūgius Iranui palaiko mažiau tik trečdalis amerikiečių. O ir pati administracija jau keičia retoriką – pirma kalbėjusi apie Irano režimo pakeitimą, šį tikslą viešai stumia į šoną. Ir aiškina, kad operaciją pradėjo todėl, kad smūgiuoti Iranui jau planavo Izraelis.

Praėjusį kartą, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis bombardavo Iraną, žurnalistas paklausė Vladimiro Putino, kaip jis reaguotų, jei per ataką žūtų aukščiausiasis Irano lyderis. „Aš net nenoriu to aptarinėti“, – tuomet atsakė Rusijos prezidentas. Nepraėjus nė devyniems mėnesiams, po to, kai šeštadienį per Izraelio vadovaujamą ir JAV remiamą tikslinį smūgį žuvo ajatola Ali Khamenei, V. Putinas nebeturėjo kito pasirinkimo, kaip tik reaguoti.

Tęsiantis įtampai Artimuosiuose Rytuose, Lietuvos diplomatijos vadovas susidariusią situaciją antradienį aptarė su Bahreino užsienio reikalų ministru dr. Abdullatifu bin Rashidu Al Zayani. „Lietuvos ir Bahreino ministrai aptarė saugumo situaciją Artimuosiuose Rytuose bei Bahreine esančių Lietuvos piliečių situaciją.

JAV prezidento specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas televizijos „Fox News“ eteryje pareiškė, kad Iranas derybose metų pradžioje JAV atstovams prisipažino turintis pakankamai sodrinto urano 11 branduolinių bombų pagaminimui. Pasak jo, Islamo Respublikos atstovai didžiavosi tuo, kad šaliai pavyko apeiti visus kontrolės protokolus ir pasiekti tokį lygį. „Per pirmąjį susitikimą abu Irano derybininkai mums be jokios gėdos tiesiai šviesiai pareiškė, kad jie turi 460 kilogramų 60 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas internete pasidalijo trumpa naujiena apie karą Irane. Pasak jo, deryboms su Iranu jau „per vėlu“. Atsakydamas kitam „Truth Social“ vartotojui, kuris teigė, kad JAV smūgiai lėmė „Trumpo doktrinos gimimą“, JAV prezidentas apie Iraną sakė: „Jų oro gynyba, oro pajėgos, karinis jūrų laivynas ir vadovybė sunaikinti. Jie nori kalbėtis.

Antradienį naftos kainos toliau kyla į viršų, investuotojams stebint padėtį Artimuosiuose Rytuose, kur JAV ir Izraelis toliau bombarduoja Iraną, o Teheranas toliau smūgiuoja kaimyninėms šalims. Karas Irane sutrikdė energijos išteklių tiekimą, nes svarbus Hormūzo sąsiauris yra faktiškai uždarytas, nukentėjo energetikos infrastruktūra. Tarptautiniu etalonu laikomos „Brent“ naftos barelio kaina šoktelėjo daugiau nei 8 proc. iki pasiekė 85,12 JAV dolerio – didžiausio lygio nuo 2024 m. liepos.

Ant JAV prezidento Donaldo Trumpo kaklo pastebėtas naujas išbėrimas sukėlė klausimų, tačiau jo asmeninis gydytojas sako, kad nerimauti pagrindo nėra. Ant D. Trumpo kaklo pastebėtas išbėrimas yra kremo, kurį jis naudoja kaip „profilaktinį odos gydymą“, rezultatas, pirmadienį CNN sakė jo asmeninis gydytojas. „Prezidentas Trumpas naudoja labai paprastą kremą dešinėje kaklo pusėje, kuris yra profilaktinis odos gydymo preparatas“, – sakė dr. Seanas Barbabella savo pareiškime.

Gitanas Nausėda antradienį surengė sušaukė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, kuriame buvo apžvelgti įvykiai Artimuosiuose Rytuose. Vis dėlto prezidentas sulaukė ir klausimų apie neseniai patirtą traumą, dėl kurios net buvo paguldytas į ligoninę bei daug diskusijų susilaukusią nugriautą tvorą savo sklype. G. Nausėda pripažino, kad tvora iš tiesų pateko į valstybines žemes, tačiau teigė, kad jų jam tikrai nereikia ir jis laukia tos akimirkos, kai visa tai pasibaigs.

Paaštrėjus konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir Iranui ėmusis veiksmų blokuoti svarbų naftos tanklaivių maršrutą toliau kilo naftos ir dujų kainos. Antradienį „Brent“ rūšies naftos kaina pakilo dar daugiau nei 3 proc. ir pasiekė metinį maksimumą – 80 JAV dolerių už barelį. Pirmadienį ji buvo pakilusi net 13 proc. ir viršijo 82 JAV dolerius už barelį, be iškart šiek tiek nukrito.

Antradienį NATO pareiškė, kad palankiai vertina „galimybę išplėsti konsultacijas branduoliniais klausimais“ su Paryžiumi, prezidentui Emmanueliui Macronui pažadėjus sustiprinti Prancūzijos branduolinį arsenalą.  Pirmadienį E. Macronas pareiškė, kad Prancūzija išplės savo branduolinį arsenalą ir galėtų pirmą kartą dislokuoti branduoliniais ginklais apginkluotus lėktuvus šalyse sąjungininkėse. Tai reikštų didelį Europos gynybos pokytį įtemptų santykių su Jungtinėmis Valstijomis metu.

Lietuva kartu su Lenkija iš anksto žinojo apie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Izraelio planus smūgiuoti Iranui, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Taip, mes kartu su Lenkija ir kitais sąjungininkais tokia informacija disponavome. Kaip jūs puikiai suprantate, tokios informacijos negalima skelbti“, – paklaustas, ar Lietuva iš anksto žinojo , apie būsimus smūgius Irane, atsakė G. Nausėda.

Po Valstybės gynimo tarybos posėdžio prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pareiškė, kad Lietuva supranta JAV karo veiksmus Irane, ir pasmerkė Teherano atsaką atakuojant Persijos įlankos valstybes. „Mes suprantame JAV tikslus vykdant šią karinę operaciją, nes visos diplomatinės pastangos, kurios buvo dėtos siekiant sustabdyti branduolinio ginklo kūrimą Irane, deja, nedavė to rezultato, kurio tikėtasi.

Duodamas parodymus, kuriuos pirmadienį paviešino JAV Kongreso komitetas, buvęs prezidentas Billas Clintonas pareiškė, kad nieko nežinojo apie dabar jau mirusio finansininko Jeffrey Epsteino seksualinius nusikaltimus.

Tęsiantis įtampai Artimuosiuose Rytuose, Lietuva pradeda piliečių, esančių šiame regione, evakuaciją, trečiadienį pranešė ministrė pirmininkė Inga Ruginienė.  „Atsižvelgdami į situaciją Artimuosiuose Rytuose, pradedame evakuacijos operaciją“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė premjerė.  Anot Vyriausybės vadovės, priimtas sprendimas pradėti pažeidžiamų grupių evakuaciją iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) bei aplinkinių šalių.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį sušaukė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, kuriame ketina apžvelgti įvykius Artimuosiuose Rytuose bei jų įtaką pasaulio ir Baltijos regiono saugumui. Prezidentas nurodė, kad situacija keičiasi labai sparčiai. „Artimųjų Rytų situacija lieka įtempta.

Nors oficialūs „Formulės-1“ bandymai Bahreine pasibaigė ramiai, vos per savaitę geopolitinė situacija regione pasikeitė neatpažįstamai. Eskaluotas ginkluotas konfliktas, į kurį įsitraukė Izraelio, JAV bei Irano karinės pajėgos, kelia tiesioginę grėsmę ne tik regiono saugumui, bet ir numatytam čempionato tvarkaraščiui. Teherano grasinimai atsakomaisiais smūgiais Bahreinui, Katarui bei Jungtiniams Arabų Emyratams verčia čempionato organizatorius rimtai svarstyti apie artimiausių etapų atšaukimą.

Artimuosiuose Rytuose prasidėjus kariniam konfliktui, Valstybės saugumo departamentas (VSD) nefiksuoja požymių, kad Lietuvoje reikėtų kelti terorizmo grėsmės lygį. „Terorizmo grėsmės lygį Lietuvoje nustato Nacionalinis krizių valdymo centras. VSD tuo tarpu nefiksuoja indikatorių, skatinančių siūlyti kelti grėsmės lygį“, – teigiama departamento atsakyme Eltai. Terorizmo grėsmės lygį iš Europos šalių pakėlė vienintelė Vengrija.

Dauguma amerikiečių nepritaria prezidento Donaldo Trumpo administracijos kariniams smūgiams Iranui, rodo kelios apklausos, atliktos po to, kai JAV šeštadienio rytą atakavo Teheraną, praneša žinių portalas „Politico“. Remiantis trumpųjų žinučių apklausos, kurią transliuotojo CNN užsakymu šeštadienį ir sekmadienį atliko įmonė SSRS, rezultatais, beveik šeši iš 10 amerikiečių nurodė, kad nepritaria sprendimui imtis karinių veiksmų prieš minimą Artimųjų Rytų šalį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį priima Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą, atvykstantį pirmojo užsienio lyderio vizito po to, kai Jungtinės Valstijos kartu su Izraeliu sudavė smūgius Iranui, įtraukusius Artimuosius Rytus į karą. Iš anksto suplanuotame susitikime Baltuosiuose rūmuose didžiausias dėmesys turėjo būti skiriamas karui Ukrainoje ir įtemptiems Europos Sąjungos (ES) bei JAV prekybos santykiams, siekiant pataisyti pašlijusius transatlantinius ryšius.

Antradienį naftos kainos toliau kyla į viršų, o akcijų kursai juda žemyn, investuotojams stebint padėtį Artimuosiuose Rytuose, kur JAV ir Izraelis toliau bombarduoja Iraną, o Teheranas toliau smūgiuoja kaimyninėms šalims. „West Texas Intermediate“ naftos barelis antradienį pabrango 2 proc. iki 72,65 JAV dolerio už barelį. „Brent“ rūšies naftos kaina padidėjo 2,5 proc. iki 79,67 JAV dolerio už barelį. Tokijo akcijų biržos indeksas „Nikkei 225“ sumažėjo 2,6 proc.

Ketvirtą dieną Artimuosiuose Rytuose tęsiantis konfliktui, prasidėjusiam po JAV ir Izraelio smūgių Iranui, antradienį regione pranešta apie naujas atakas, įskaitant Izraelio bombardavimą Libane ir dronų ataką prieš Jungtinių Valstijų ambasadą Saudo Arabijos sostinėje Rijade. Konfliktas, prasidėjęs savaitgalį, išprovokavo atsakomąsias Teherano atakas visame regione, o besitęsiantys karo veiksmai nerodo jokių atoslūgio ženklų. Toliau apžvelgiame svarbiausius įvykius.

JAV ir Izraelio smūgių Iranui sukeltas konfliktas Artimuosiuose Rytuose nebus nesibaigiantis karas, tačiau gali užtrukti, pirmadienį transliuotame interviu sakė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu. Kalbėdamas televizijai „Fox News“, B. Netanyahu taip pat tvirtino, kad Izraelis ir JAV privalėjo veikti, nes Iranas statė naujus branduolinių ginklų objektus, kurių po kelių mėnesių būtų buvę neįmanoma atakuoti. „Nesibaigiančio karo nebus, – sakė B. Netanyahu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu britų dienraščiui „The Sun“ pareiškė, kad istoriniai ryšiai tarp jo šalies ir Jungtinės Karalystės (JK) yra „nebe tokie, kokie buvo anksčiau“. „Tai buvo patys tvirčiausi santykiai iš visų. O dabar mes palaikome labai stiprius ryšius su kitomis Europos šalimis“, – sakė D. Trumpas, išskirdamas Prancūziją ir Vokietiją, JK premjerui Keirui Starmeriui atsisakius leisti Jungtinėms Valstijoms naudotis britų karinėmis bazėmis Kipre karui su Iranu.

Vasario 28-ąją JAV ir Izraelis surengė atakas prieš Iraną, vėliau pranešta apie Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei žūtį. JAV prezidentas Donaldas Trumpas žada atkeršyti už pirmąsias JAV karių žūtis, Iranas sako, kad su JAV nesiderės.  Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Šarūnu Liekiu.

Jungtinių Valstijų ambasada Rijade patvirtino, kad buvo atakuota, ir paragino žmones laikytis atokiau, tuo pačiu pranešdama, kad antradienį ji bus uždaryta. „Venkite ambasados teritorijos iki atskiro pranešimo – dėl išpuolio prieš šį objektą“, – teigiama pranešime. Jame JAV piliečiai raginami slėptis ten, kur šiuo metu yra.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pranešė, kad ketina pirmą kartą kaip prezidentas dalyvauti kasmetinėje Baltųjų rūmų korespondentų vakarienėje.

Slovakijos elektros tinklo operatorė SEPS trečiadienį nutraukė avarinį elektros tiekimą Rusijos užpultai Ukrainai. „Nuo šio paskelbimo momento SEPS nebevykdo avarinio elektros tiekimo“, – žurnalistams Bratislavoje pareiškė SEPS vadovas Martinas Magathas. Taip valstybinė įmonė vykdo vyriausybės nurodymą, kuriuo ministras pirmininkas Robertas Fico pagrasino prieš daugiau nei savaitę.

JAV pareigūnai pabrėžia, kad prezidento Donaldo Trumpo veiksmai Irane nėra pirmiausia nukreipti į režimo pakeitimą. Pirmadienį interviu „Fox News“ viceprezidentas J.D. Vance‘as sakė, kad „idealiame pasaulyje“ Jungtinės Valstijos sveikintų Teherano lyderį, norintį bendradarbiauti su Vašingtonu. Tačiau pagrindinis D. Trumpo tikslas, pasak jo, yra užtikrinti, kad Iranas niekada neįsigytų branduolinio ginklo, nepriklausomai nuo to, kas jį valdo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį užsiminė, kad Jungtinės Valstijos greitai imsis atsakomųjų veiksmų po to, kai į jų ambasadą Saudo Arabijos sostinėje Rijade smogė du, kaip įtariama, Irano dronai. Kalbėdamas televizijos tinklui „NewsNation“, D. Trumpas sakė, kad „greitai sužinosite“, kaip Jungtinės Valstijos atsakys, išsamesnės informacijos nepateikdamas.

Kariniuose veiksmuose prieš Irano režimą neketinusi dalyvauti Europa į karo chaosą buvo įtraukta jau pirmosiomis karo dienomis. Mažiausiai keturios Europos šalių karinės bazės Artimuosiuose Rytuose ir Kipre patyrė Irano smūgius. Iš pradžių pasyviai stebėjusios Europos valstybės žada aktyviai gintis. Apie pirmąsias amerikiečių karių aukas prakalbęs Donaldas Trumpas sako, kad mirčių bus daugiau. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, jame ketinama apžvelgti įvykius Artimuosiuose Rytuose bei jų įtaką pasaulio ir Baltijos regiono saugumui. Susitikime taip pat bus pristatytos Baltijos gynybos linijos stiprinimo priemonės.

Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas ir buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas padarė virtinę provokuojančių pareiškimų apie JAV ir Izraelio karinę kampaniją prieš Iraną. Pasak jo, netrukus gali prasidėti Trečiasis pasaulinis karas, jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas tęs savo kursą. Jo žodžius cituoja Rusijos žiniasklaida. „Jei Trumpas tęs savo beprotišką nusikalstamą politinių režimų keitimo kursą, Trečiasis pasaulinis karas neabejotinai prasidės.

Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį, reaguodamas į kritiką, kad jo karas su Iranu neturi aiškaus tikslo, išvardijo keturis uždavinius, įskaitant siekį užtikrinti, kad šalis niekada neįgytų branduolinio ginklo. Jis teigė, kad smūgiai buvo „paskutinė ir geriausia galimybė“ smogti Iranui – ilgamečiam Jungtinių Valstijų priešininkui. „Mūsų tikslai yra aiškūs“, – sakė jis per renginį Baltuosiuose rūmuose po to, kai JAV pareigūnai pateikė įvairių JAV ir Izraelio puolimo priežasčių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, tęsdamas savo spaudos konferenciją, teigė, kad JAV yra „gerokai priekyje mūsų laiko prognozių“, kurios siekė keturias-penkias savaites, rašo „Sky News“. Jis sako, kad JAV turi „galimybių tęsti tai [karą] gerokai ilgiau“, atsakydamas į teiginius, esą jis nori užbaigti konfliktą „labai greitai“. „Man nebūna nuobodu, čia nėra nieko nuobodaus“, – priduria D. Trumpas.

Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) oro uostuose netrukus bus pradedami vykdyti specialūs skrydžiai, skirti dėl situacijos regione įstrigusiems keleiviams išvykti, praneša JAE Civilinės aviacijos generalinės tarnyba. Priduriama, kad planuojami „Etihad“, „Emirates“ ir „flydubai“ skrydžiai. Pažymima, kad skrydžiai bus organizuojami pagal oro bendrovių sudarytus grafikus.