Nepraėjus nė devyniems mėnesiams, po to, kai šeštadienį per Izraelio vadovaujamą ir JAV remiamą tikslinį smūgį žuvo ajatola Ali Khamenei, V. Putinas nebeturėjo kito pasirinkimo, kaip tik reaguoti. Šis nužudymas turėjo suaktyvinti du giliausius V. Putino instinktus: giliai įsišaknijusią paranoją dėl savo paties ilgaamžiškumo ir politinio išlikimo siekį, kurį apibrėžia pergalė prieš Ukrainą bet kokia kaina.
Abu šie aspektai atsispindėjo trumpame pareiškime Kremliaus svetainėje, kuriame V. Putinas pasmerkė A. Khamenei nužudymą kaip „nužudymą... įvykdytą ciniškai pažeidžiant visas žmogaus moralės ir tarptautinės teisės normas“. Tai buvo stipresnė reakcija nei po kito buvusio Rusijos sąjungininko, Venesuelos vadovo Nicoláso Maduro, sulaikymo anksčiau šiais metais. Tačiau pažymėtina, kad V. Putinas neįvardijo šalių, atsakingų už šį nužudymą.
„Bunkerio mentalitetas“ ir baimė dėl režimo kaitos
Rusijos sluoksniuose A. Khamenei mirtis sukėlė palyginimus su kito diktatoriaus žlugimu. Pasak gerai informuoto Rusijos žurnalisto Michailo Zygariaus, mobiliojo ryšio telefonu nufilmuoti vaizdai, kuriuose užfiksuota, kaip 2011 m. po NATO vadovaujamos intervencijos iki mirties sumušamas Libijos lyderis Muammaras Gaddafi, sukėlė V. Putino įniršį.
Netrukus po M. Gaddafi nuvertimo, 2012 m. gegužę, V. Putinas grįžo į prezidento postą po kadencijos premjero kėdėje. Jis pradėjo darbą su akivaizdžia misija – nutraukti ryšius su Vakarais ir išgyvendinti vidaus opoziciją, kurią kaltino siekiu bendradarbiauti su Rusijos priešais siekiant pakeisti režimą.
Metams bėgant V. Putinas grimzdo į vis didesnę izoliaciją. Per COVID pandemiją tiek užsienio svečiai, tiek Rusijos pareigūnai turėjo laikytis kelių metrų atstumo nuo Rusijos prezidento. Velionis Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas jį praminė „dieduku bunkeryje“, užsimindamas apie tyrimą dėl prabangių rūmų, kuriuose esą įrengtas 50 metrų gylyje po žeme iškastas tunelių tinklas.
Pastarieji įvykiai – dviejų Rusijos sąjungininkų (N. Maduro ir A. Khamenei) nuvertimas vienas po kito – privertė kai kuriuos prokremliškus komentatorius sulaužyti neformalią taisyklę vengti atviros kritikos JAV po Donaldo Trumpo sugrįžimo. Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas rašė, kad JAV ataka prieš Iraną atskleidė tikrąjį D. Trumpo veidą, o propagandistas Vladimiras Solovjovas klausė žiūrovų: „Ar suprantame, kad pokalbis apie Iraną yra ir pokalbis apie Rusiją?“.
Nepaisant asmeninių nuogąstavimų ir aštrių Kremliaus poziciją atspindinčių politikų pasisakymų, pats Kremlius išlaikė diplomatinį toną. Praėjus dienai po to, kai V. Putinas pasmerkė nužudymą, jo atstovas Dmitrijus Peskovas išreiškė „gilų nusivylimą“, kad JAV derybos su Iranu žlugo, tačiau kartu išsakė „didžiulį dėkingumą“ už JAV pastangas tarpininkauti siekiant taikos su Ukraina. Žinutė aiški: V. Putinas neleis savo jausmams dėl Irano sutrukdyti jo tikslams Ukrainoje. Maskvai Irano krizė turi ir privalumų: didėjančios naftos kainos, nesutarimai tarp Europos ir JAV bei Vašingtono, dėmesio nukreipimas nuo karo Ukrainoje.
V. Putinas turi atgrasymo priemonę, kurios neturėjo nei M. Gaddafi, nei A. Khamenei – didžiausią pasaulyje branduolinį arsenalą. Tačiau branduoliniai ginklai neapsaugo nuo vidinių grėsmių. Jei sąjungininkų žlugimas paaštrina V. Putino baimes, jos greičiausiai sutelktos ne į NATO raketas, o į rūmų intrigas, pažymima „Politico“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
