Donaldas Trumpas

Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama sukritikavo gėdos jausmo ir etiketo stoką šalies politiniame diskurse, šeštadienį pirmą kartą reaguodamas į Donaldo Trumpo socialinio tinklo paskyroje pasirodžiusį įrašą, kuriame jis ir jo žmona Michelle pavaizduoti kaip beždžionės.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis šeštadienį pranešė, kad prieš kitą savaitę Ženevoje vyksiančias JAV tarpininkaujamas derybas su Rusija telefonu kalbėjosi su amerikiečių pasiuntiniu Steve'u Witkoffu ir Donaldo Trumpo žentu. „Turėjau pokalbį su prezidento Trumpo pasiuntiniais S. Witkoffu ir Jaredu Kushneriu prieš trišalius susitikimus Ženevoje“, – socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen šeštadienį pareiškė mananti, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis dar trokšta kontroliuoti Grenlandiją, nors ir neseniai atsisakė grasinimų ją užimti jėga. Miunchene vykusioje saugumo konferencijoje paklausta, ar D. Trumpas vis dar nori kontroliuoti Arkties salą, M. Frederiksen atsakė: „Deja, manau, kad noras išliko toks pat.“ D. Trumpo kalbos apie Grenlandiją išaugino įtampą tarp JAV ir Europos.

Buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton šeštadienį griežtai sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos poziciją dėl Ukrainos, pavadindama ją „gėdinga“. „Manau, kad pastangos priversti Ukrainą sudaryti pasidavimo sutartį su [Rusijos prezidentu Vladimiru] Putinu yra gėdingos“, – sakė H. Clinton per diskusiją Miuncheno saugumo konferencijoje.

Vašingtonui spaudžiant Teheraną sudaryti susitarimą dėl jo branduolinės programos apribojimo, Šveicarija šeštadienį pranešė, kad Omanas kitą savaitę Ženevoje surengs JAV ir Irano derybas. „Šveicarija yra visada pasirengusi pasiūlyti savo geranorišką pagalbą, kad palengvintų dialogą tarp Jungtinių Valstijų ir Irano“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovas. „Omanas kitą savaitę Ženevoje surengs JAV ir Irano derybas.

Kalifornijos gubernatorius ir aršus prezidento Donaldo Trumpo kritikas Gavinas Newsomas pasakė, kad mato augantį Europos ryžtą pasipriešinti JAV lyderiui. „Manau, kad šiandien Europa jaučiasi vieningesnė nei bet kada anksčiau“, – šeštadienį antrą kartą dalyvaudamas Miuncheno saugumo konferencijos diskusijoje pareiškė šis JAV Demokratų partijos atstovas.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad taikos derybos su Rusija žlunga ne dėl Ukrainos nenoro. „Mes esame pasirengę sudaryti susitarimą, kuris atneš tikrą taiką. Tikime, kad šį karą galima užbaigti. Šį karą galima užbaigti oriai“, – kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijoje teigė jis.

Miuncheno saugumo konferencijoje nuskambėjo labiausiai laukta kalba. Į daugiau nei pusšimtį lyderių kreipėsi Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Marco Rubio. Ir nors kritikos Europai jis neišvengė, tačiau jo kalba buvo gerokai švelnesnė ir palankesnė nei pernai šoko terapija Europai virtęs viceprezidento J.D. Vance'o kreipimasis. Rubio paneigė gandus apie transatlantinės eros pabaigą ir pabrėžė, kad spaudžia Europą, nes nori stiprios sąjungininkės.

Miunchene, kur vyksta saugumo konferencija, subūrusi įvairių pasaulio šalių lyderius, prie demonstracijos prieš Irano vyriausybę šeštadienį prisijungė apie 200 tūkst. žmonių, pranešė policija. Protestuotojai, susirinkę Miuncheno Teresės pievoje (vok. Theresienwiese), pasmerkė Irano Islamo Respublikos vadovybę, praėjusį mėnesį kruvinomis represijomis numalšinusią visoje šalyje vykusius protestus.

JAV gyvenantis paskutinio Irano šacho sūnus šeštadienį paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą padėti Irano žmonėms ir pareiškė, kad „atėjo laikas užbaigti Islamo Respubliką“. „Prezidentui Trumpui (...). Irano žmonės girdėjo jus sakant, kad pagalba jau pakeliui, ir jie jumis tiki. Padėkite jiems“, – Miuncheno saugumo konferencijoje žurnalistams sakė Reza Pahlavi.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šeštadienį pažadėjo tęsti savo kampaniją prieš „pseudopilietines organizacijas, nupirktus žurnalistus, teisėjus ir politikus“, teigdamas, kad šis darbas atliktas tik „pusiau“. Nacionalistinių pažiūrų lyderis susiduria su sunkiausiu iššūkiu nuo grįžimo į valdžią 2010 metais, nes jo partija „Fidesz“ populiarumu dabar atsilieka nuo opozicinės partijos TISZA, o balandžio 12-ąją šalyje vyks parlamento rinkimai.

Jungtinė Karalystė (JK) šiais metais Šiaurės Atlanto vandenyne dislokuos savo lėktuvnešio grupę, taip demonstruodama jėgą grėsmės, kurią Rusija kelia Arktyje, akivaizdoje, šeštadienį pranešė britų pareigūnai.

Buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sekretoriaus Marco Rubio kalba Miunchene – balti dažai, kuriais amerikiečiai siekė uždažyti akivaizdų plyšį transatlantiniame aljanse. Anot politiko, nepaisant to, kad žemynai kadaise rėmėsi panašiomis vertybėmis, dabar amerikiečiams svarbiausi yra bendri interesai, kurių tarp JAV ir Europos – nėra daug.

Baigė galioti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos branduolinė sutartis. Rusija siūlė sutartį pratęsti, o Vašingtonas reikalauja susitarimą iš esmės atnaujinti. Amerika norėtų įtraukti naujų technologijų ginklus ir Kiniją, kuri, Pentagono skaičiavimais, jau po ketverių metų turės daugiau kaip 1000 kovinių branduolinių galvučių. Analitikai tvirtina, kad Rusija nereikalaus Kinijos mažinti branduolinį arsenalą. Bet kuriuo atveju, naujas susitarimas, jei bus pasiektas, taps istoriniu momentu.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad vyriausybės pasikeitimas Irane būtų „geriausia, kas galėtų nutikti“, ir pasiuntė į Artimuosius Rytus antrą lėktuvnešį, jog sustiprintų karinį spaudimą Islamo Respublikai. Šios D. Trumpo pastabos buvo bene atviriausias jo raginimas nuversti Irano dvasininkų valdžios aparatą. Jos nuskambėjo JAV lyderiui spaudžiant Vašingtono priešininką Teheraną sudaryti susitarimą dėl jo branduolinės programos apribojimo.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, šeštadienį sakydamas svarbią kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje, pareiškė, kad Vašingtonas ir Europa yra glaudžiai susiję. „Mes norime, kad Europa būtų stipri. Mes tikime, kad Europa privalo išlikti“, – sakė M. Rubio.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris Miuncheno saugumo konferencijoje pasakys, kad Europa yra „miegantis milžinas“ ir gynybos srityje privalo mažiau kliautis Jungtinėmis Valstijomis, penktadienį pranešė jo biuras. „Kalbu apie Europos saugumo ir didesnės Europos autonomijos viziją, kuri nereiškia JAV pasitraukimo, bet visiškai atliepia raginimą labiau dalytis našta ir perkuria ryšius, kurie mums taip gerai tarnavo“, – šeštadienį pasakys britų ministras pirmininkas.

JAV kariuomenė penktadienį pranešė, kad per smūgį laivui Karibų jūroje žuvo trys įtariami narkotikų prekeiviai, tad Vašingtono kovos su narkotikais kampanijos aukų skaičius išaugo bent iki 133. Prezidento Donaldo Trumpo administracija pradėjo taikytis į įtariamus kontrabandininkų laivus rugsėjo pradžioje, tvirtindama, kad faktiškai kariauja su įtariamais „narkoteroristais“, veikiančiais iš Venesuelos. Nuo to laiko buvo suduota dešimtys smūgių.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje pasakys bene labiausiai laukiamą kalbą, o sąjungininkai ieškos signalų apie Vašingtono poziciją Europos atžvilgiu. Pagrindinis klausimas yra tas, ar M. Rubio, kuris kalbės 9 val. ryto (vietos, 10 val.

Vašingtono atstovas NATO penktadienį pareiškė, kad Rusija gali niekada nebūti pasirengusi sudaryti susitarimą dėl karo prieš Ukrainą, kurį Maskvos pajėgos pradėjo beveik prieš ketverius metus, pabaigos. „Manau, kad ukrainiečiai dabar yra pasiruošę sudaryti pagrįstą susitarimą, kuris esant tokioms aplinkybėms būtų teisingas“, – per diskusiją Miuncheno saugumo konferencijoje sakė ambasadorius Matthew Whitakeris.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis papasakojo, kaip įsivaizduoja susitikimą su Rusijos autoritariniu lyderiu Vladimiru Putinu ir ką norėtų jam pasakyti. „Svarbu ne noras pažvelgti jam į akis. Man nesvarbios emocijos susitikimo metu. Turime klausimų, susijusių su Ukrainos teritorija, kurių šiandien niekas negali išspręsti. Įvairių šalių politika leido Putinui išreikšti savo nuomonę šiuo klausimu – okupuoti žemes ir pateisinti savo veiksmus.

Rusijos prezidento padėjėjo Vladimiro Medinskio sugrįžimas į derybų procesą rodo, kad Kremlius nėra suinteresuotas tolesnėmis taikos derybomis su Ukraina.  Tokią nuomonę išreiškė buvęs JAV ambasadorius Maskvoje Michaelas McFaulas, rašo UNIAN. „Aš buvau nusivylęs, kai tai išgirdau. Mano nuomone, ponas Medinskis nėra rimtas derybininkas. Jis jau buvo juo anksčiau ir nepasiekė jokių rezultatų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį stojo ginti Europą kaip sektiną pavyzdį, žemynui siekiant atkurti įtemptus santykius su Jungtinėmis Valstijomis. „Užuot mus kritikavę, visi turėtų sekti mūsų pavyzdžiu“, – Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė jis, tokią pastabą išsakydamas po to, kai JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as praėjusiais metais savo kreipimesi į šio kasmetinio renginio dalyvius užsipuolė Europos politiką imigracijos ir žodžio laisvės srityse.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pranešė, kad į Artimuosius Rytus siunčia antrąją lėktuvnešio grupę, perspėdamas, kad Iranui išauš „bloga diena“, jei nepavyks susitarti dėl jo branduolinės programos. D. Trumpas suintensyvino grasinimus Irano Islamo Respublikai po praėjusį mėnesį saugumo pajėgų beprecedenčio masto smurtinio susidorojimo su protestuotojais, per kuriuos, žmogaus teisių grupių duomenimis, žuvo tūkstančiai žmonių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad apsilankys Venesueloje, kurios lyderis praėjusį mėnesį buvo nuverstas per Jungtinių Valstijų karinį reidą, tačiau dar nežino, kada tai bus. „Ketinu apsilankyti Venesueloje“, – Baltuosiuose rūmuose į žurnalistų klausimą apie galimą vizitą atsakė D. Trumpas, tačiau pridūrė, kad nenusprendė dėl datos.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, anot vokiečių leidinio „Süddeutsche Zeitung“, ruošiasi galimiems naujiems konfliktams su Jungtinėmis Valstijomis. Jis nurodė parengti sąrašą spaudimo priemonių, pavyzdžiui, susijusių su vokiškomis prekėmis, kurios labai svarbios JAV ekonomikai, penktadienį rašė laikraštis. Vokietijos federalinė vyriausybė nepatvirtino egzistuojant tokį sąrašą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį susitiks su specialiųjų pajėgų kariais, kurie sausio mėnesį per Vašingtono surengtą specialią operaciją Karakase sučiupo ilgametį Venesuelos lyderį Nicolas Maduro. Baltieji rūmai nurodė, kad susitikime Fort Brago karinėje bazėje Šiaurės Karolinoje taip pat dalyvaus JAV pirmoji ponia Melania Trump.

Jungtinių Tautų (JT) branduolinės priežiūros agentūros vadovas penktadienį pareiškė, kad susitarti su Iranu dėl jo branduolinių įrenginių patikrinimų yra įmanoma, bet „labai sunku“. Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi  Miuncheno saugumo konferencijoje sakė, kad inspektoriai grįžo į Iraną po praėjusių metų Izraelio ir JAV pajėgų atakų, tačiau negalėjo aplankyti nė vienos iš vietų, į kurias buvo taikytąsi.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį pareiškė esąs „pasiruošęs deryboms“ su rusų lyderiais, tačiau tvirtino, kad Rusija dar nėra pasirengusi rimtoms taikos deryboms su Ukraina. „Norime kalbėtis, jei tai bus prasminga, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė F. Merzas. – Tačiau, kaip galima suprasti iš Amerikos pusės, Rusija dar nenori rimtai kalbėtis.

Socialiniuose tinkluose plinta nauji teiginiai apie vadinamuosius Epsteino bylos failus – JAV gyvenančios lietuvės Nerijos Laurinavičius teigimu, istorija jų paviešinimu tikrai nesibaigė, o situacija Vašingtone pastarosiomis dienomis tapo dar labiau įtempta.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gynybos sekretoriaus pavaduotojui Elbridge'ui Colby prakalbus apie NATO 3.0 versiją, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako besidžiaugiantis, kad tai nėra Aljanso pabaigos strategija, tačiau apgailestauja, kad pasiūlymą teikia ne Europa. „Labai gerai, kad tai yra ne NATO pabaigos strategija ar ne NATO uždarymo strategija. Tai yra naujas etapas.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte penktadienį pareiškė, kad Europoje „pasikeitė mąstymas“ dėl išlaidų gynybai ir karinio bendradarbiavimo. Kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijos atidarymo dieną, M. Rutte sakė, kad pokyčiai buvo akivaizdūs ketvirtadienį Briuselyje vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime. „Jutau kambaryje pasikeitusią mąstyseną, – sakė jis. – Daugelį metų, dešimtmečius, JAV skundėsi, kad mes Europoje gynybai skiriame nepakankamai lėšų. Dabar tai pasikeitė.

Danijos vyriausybė penktadienį Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose aptars Grenlandijos klausimus su JAV pareigūnais, įskaitant valstybės sekretorių Marco Rubio, žurnalistams sakė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen. „Sutarėme surengti keletą susitikimų su Amerikos politikais, įskaitant valstybės sekretorių, taip pat (ir dėl) Grenlandijos“, – sakė ji, atvykusi į konferenciją.

Pentagonas nurodė dislokuoti antrą lėktuvnešį Artimuosiuose Rytuose, ketvirtadienį pranešė JAV žiniasklaida, Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui svarstant karinių veiksmų prieš Iraną galimybę. Praėjusią savaitę Vašingtonas ir Teheranas surengė netiesiogines derybas dėl Irano branduolinės programos ateities, o D. Trumpas ketvirtadienį perspėjo apie galimas pasekmes šaliai, jei susitarimas branduoliniu klausimu nebus pasiektas.

Įtakingiausi lyderiai Miunchene tris dienas diskutuos apie pasaulį, kuriame kiekviena šalis dabar palikta viena sau. Kol Donaldas Trumpas siekia pajungti visą Vakarų pusrutulį, Ukraina priversta veikti iš anksto, kad netaptų naujo geopolitinio susitarimo auka. „RBC-Ukraine“ analizuoja, kaip didžiosios valstybės vėl dalijasi pasaulį ir ar 2026-aisiais dar yra šansų stabilumui. Miunchenas ne kartą tapo pasaulio politikos lūžio tašku.

Kasmetinė Miuncheno saugumo konferencija šiemet vyksta diplomatinių pastangų nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą aklavietės fone. Nepaisant dešimčių pasaulio lyderių dalyvavimo, Europos pareigūnai nesitiki proveržio, rašo „Politico“. Į viešbutį „Bayerischer Hof“ Miunchene atvyks Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Ke...

Europai atėjo laikas nustoti būti strateginiu stebėtoju ir pradėti formuoti saugumo politiką, dėstoma Lietuvos diplomatijos vadovo Kęstučio Budrio išplatintame viešame laiške Europai. „Pasaulis keičiasi po jūsų kojomis. Peržiūrimos galios struktūros. Aljansai yra atidžiai stebimi. Imperinis mąstymas grįžta į sceną. Jūs esate klestintys. Jūs esate demokratiški. Jumis žavimasi. Tačiau žavesys be stiprybės skatina piktnaudžiavimą. Turtas be galios skatina išnaudojimą.

Po keletą mėnesių trukusių derybų Taivanas ir Jungtinės Valstijos pasirašė prekybos susitarimą, kurio tikslas – sumažinti muitų barjerus ir plėsti partnerystę aukštųjų technologijų srityje. „Tai naujas Taivano užsienio prekybos etapas“, – penktadienį pasakė Taivano prezidentas Lai Ching-te, pridurdamas, kad susitarimas padės sustiprinti ekonominį ir technologinį bendradarbiavimą su JAV – pagrindine šios savarankiškos salos sąjungininke.

Vakarų šalių gyventojai vis labiau įsitikina, kad pasaulis juda link globalinio karo. JAV, Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos valstybių piliečiai mano, kad Trečiojo pasaulinio karo pradžia per artimiausius penkerius metus yra visai realus scenarijus.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio prieš išvykdamas į Miuncheno saugumo konferenciją pabrėžė glaudžius Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos ryšius.  „Europa mums svarbi“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė M. Rubio.

Artėjant JAV rinkimų sezonui, deryboms dėl karo tarp Ukrainos ir Rusijos užbaigimo gali kilti grėsmė, teigiama „The Atlantic“ pranešime. Skelbiama, kad galimas Donaldas Trumpo pasitraukimas iš diplomatinio proceso didina riziką sutrikdyti taikos dialogą ir sukuria papildomą spaudimą Kyjivui. JAV prezidentas D. Trumpas svarsto galimybę pasitraukti iš derybų dėl karo tarp Ukrainos ir Rusijos sureguliavimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį atšaukė istorines mokslines išvadas, pagrindžiančias JAV reglamentus dėl planetą šildančios taršos mažinimo. Tai žymi didžiausią jo iki šiol įvykdytą žingsnį, nukreiptą prieš klimato politiką. Aplinkos apsaugos agentūros 2009 metų „išvados dėl pavojaus“ panaikinimas buvo susietas su tiesioginiu šiltnamio efektą sukeliančių dujų standartų automobiliams panaikinimu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paragino Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį sudaryti susitarimą dėl Rusijos invazijos nutraukimo ir pareiškė, kad Maskva nori susitarti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šį pavasarį Majamyje vyksiančiame viršūnių susitikime priims Lotynų Amerikos lyderius, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pranešė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas. Pakviesti Argentinos, Paragvajaus, Bolivijos, Salvadoro, Ekvadoro ir Hondūro lyderiai. Susitikimas vyks po to, kai JAV pajėgos neseniai sučiupo ir nuvertė Venesuelos lyderį Nicolas Maduro, o Hondūre pradėjo dirbti konservatyvus prezidentas, laimėjęs rinkimus su D. Trumpo parama.

Prezidentas Gitanas Nausėda išvyksta į Vokietiją, kur dalyvaus penktadienį prasidėsiančioje Miuncheno saugumo konferencijoje. Kaip pranešė Prezidentūra, G. Nausėda sakys kalbą pagrindinėje konferencijos diskusijoje „Laikant frontą: Europos gynyba ir parama Ukrainai“, taip pat konferencijos paraštėse vyksiančiame renginyje „Europos hibridinių grėsmių testavimo laboratorija: NATO priešakinių valstybių patirčių ir pamokų vertinimas“. Be to, numatyti prezidento susitikimai su Vokietijos kancleri...

JAV Teisingumo departamento antimonopolinio skyriaus vadovė Gail Slater ketvirtadienį atsistatydino dėl vidinių neramumų jos departamente ir kaltinimų, kad byloms kenkia su Baltaisiais rūmais susijusių lobistų kišimasis.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ketvirtadienį pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas kuria sąlygas, kurios galėtų lemti „gerą susitarimą“ su Iranu, nors jis vis dar skeptiškai vertina bet kokio sandorio kokybę.

Baltieji rūmai pranešė, kad JAV pirmoji ponia Melania Trump trečią kartą padėjo sugrąžinti pagrobtus Ukrainos vaikus į jų šeimas. Apie tai teigiama pareiškime, kurį Baltieji rūmai paskelbė vasario 12 d., rašo „Evropeiskaja Pravda“. Pažymėtina, kad pareiškime sakoma, jog Donaldo Trumpo žmona padėjo suvienyti ne tik ukrainiečių, bet ir „rusų vaikus“. Kaip nurodė Baltieji rūmai, tą dieną M. Trump „suvienijo rusų ir ukrainiečių vaikus su jų šeimomis“. Kaip žinoma, būtent Rusija prievarta išveža u...

Švedija ketvirtadienį pranešė, kad siųs naikintuvus patruliuoti Grenlandijoje, o tai bus naujai inicijuotos NATO misijos Arktyje, kuria siekiama nuraminti JAV prezidentą Donaldą Trumpą, dalis. Vyriausybė pareiškime teigė, kad, vykstant NATO misijai „Arctic Sentry“, minėtoje autonominėje Danijos teritorijoje patruliuos švedų gamybos naikintuvai „Gripen“. „Švedijai, kaip NATO sąjungininkei, tenka atsakomybė prisidėti prie visos Aljanso teritorijos saugumo.