Donaldas Trumpas

Venesuelos laikinoji prezidentė ketvirtadienį pranešė pakeitusi visus savo aukšto rango kariuomenės vadus – tai naujausia reformų banga po to, kai Jungtinės Valstijos nušalino ankstesnį prezidentą Nicolą Maduro. Delcy Rodriguez apie pokyčius paskelbė socialinėje žiniasklaidoje, kitą dieną po to, kai atleido ilgametį gynybos ministrą, kuris buvo artimas N. Maduro, ir pakeitė jį buvusiu žvalgybos vadovu.

Jungtinės Valstijos ir Japonija ketvirtadienį po abiejų šalių vadovų susitikimo Vašingtone paskelbė apie 40 mlrd. dolerių vertės projektą, skirtą statyti branduoliniams reaktoriams Tenesio ir Alabamos valstijose. JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Japonijos ministrės pirmininkės Sanae Takaichi susitikimas vyko po pernykščio Tokijo sutikimo pagal naują prekybos paktą su Vašingtonu iki 2029 m. investuoti 550 mlrd. dolerių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV jau laimėjo Irane....

Dar neseniai tik fantastiniai filmai rodė mums ateitį, kurioje karus už mus ar net prieš mus kariauja robotai. O šiandien tai jau tampa realybe, kurią kasdien matome kare Irane. Amerikiečiai savo operacijose pirmą kartą plačiai pasitelkia dirbtinį intelektą, kuris greitai randa priešus ir parodo, kur nukreipti dronus bei raketas.

Karinis konfliktas Vidurio Rytuose virsta pasauline energetikos krize. Po Izraelio atakos į didžiausią Irano dujų telkinį, Teheranas keršija – atakavo energetikos kompleksą, kuris pagamina penktadalį viso pasaulio suskystintų dujų ir jomis aprūpina Aziją ir Europą. Po smūgių, dujų kaina šovė į viršų – Europoje pasiekė didžiausią lygį per trejus metus – maždaug 70 eurų už megavatvalandę.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį privertė Japonijos ministrę pirmininkę krūptelėti, netikėtai užsimindamas apie 1941 m. įvykdytą išpuolį prieš Perl Harborą, savo pažiūros nekalta remarka neabejotinai sukeldamas nerimą šalyje, kuri dabar yra tvirta JAV sąjungininkė. Itin draugiško susitikimo su ministre pirmininke Sanae Takaichi metu D. Trumpas žurnalistams paaiškino, kodėl apie vasario 28 d. JAV ir Izraelio suduotą smūgį Iranui iš anksto nepranešė sąjungininkams.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys vėl atvyko pas Aliaksandrą Lukašenką, bet prieš tai turėjo ne vieną susitikimą Vilniuje.  Inga Ruginienė tradiciškai prašė išspręsti Lietuvos problemas, suvaldyti mums kenkiantį A. Lukašenką. Gitanas Nausėda amerikietį perspėjo, kad Baltarusijos diktatorius gudrus ir neverta tikėti jo žodžiais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad galėtų išspręsti problemą su Iranu „per 2 sekundes“. Tokį pareiškimą Amerikos lyderis padarė susitikimo su Japonijos ministre pirmininke Sanae Takaichi metu. D. Trumpas gyrėsi, kad JAV turi ginklų, kurių galia yra „neįsivaizduojama“, rašo „RBC-Ukraina“. „O, jei tik norėtumėte, galėtumėte tai užbaigti per dvi sekundes. Tačiau mes elgiamės labai apdairiai“, – pridūrė jis.

JAV vyriausybei stengiantis suvaldyti dėl karo Artimuosiuose Rytuose sparčiai kylančias energijos kainas, prezidento Donaldo Trumpo administracija nesvarsto naftos eksporto draudimo, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį pranešė JAV pareigūnas. „Naftos ir dujų eksporto apribojimai nesvarstomi“, – sakė D. Trumpo administracijos pareigūnas. Siekia sumažinti energijos kainas Vašingtonas pastarosiomis dienomis siekia sumažinti energijos kainas, kurios skaudžiai smogia vartotojams.

Donaldo Trumpo pasiuntinys vėl atvyko pas Lukašenką, bet prieš tai turėjo ne vieną susitikimą Vilniuje. Ruginienė tradiciškai prašė išspręsti Lietuvos problemas, suvaldyti mums kenkiantį Lukašenką. Nausėda amerikietį perspėjo, kad Baltarusios diktatorius gudrus ir neverta tikėti jo žodžiais. Trumpo pasiuntinys atskirai susitiko ir su parlamentarais marginalais, Gražuliu, Vėgėle, Jankūnu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo paklaustas dėl karo su Iranu. Jis sako manantis, kad Japonija „imsis iniciatyvos“ šiame kare, „kitaip nei NATO“, rašo „Sky News“. JAV prezidentas taip pat teigia: „Aš nesiunčiu karių niekur – ir jei siųsčiau, jums to nesakyčiau.

Ketvirtadienį po pietų, pasibaigus Jungtinių Valstijų pasiuntinio Baltarusijos klausimais Johno Coale‘o susitikimui su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, buvo pranešta apie tai, kad baltarusių valdžios institucijos paleis dar vieną politinių kalinių grupę, savo internetinėje svetainėje rašo televizijos kanalas „Belsat“. Transliuotojo duomenimis, viena laisvę vėl išvydusių politinių kalinių grupė jau išvyko iš Minsko.

JAV žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard pareiškė, kad Vašingtonas ir Tel Avivas siekia skirtingų tikslų kare prieš Iraną, taip parodydama sąjungininkų požiūrių skirtumus, praneša „Reuters“. „Tikslai, kuriuos iškėlė prezidentas, skiriasi nuo tikslų, kuriuos iškėlė Izraelio vyriausybė“, – sakė T. Gabbard per Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto posėdį. Pasak jos, abiejų pusių veiksmai jau rodo skirtingus operacijos vykdymo būdus.

Remiantis JAV žiniasklaida, prezidentas Donaldas Trumpas iš anksto buvo informuotas apie Izraelio smūgį svarbiam naftos telkiniui „South Pars“. Tai paneigia D. Trumpo teiginius, kad JAV nieko nežinojo apie šią ataką. „The Wall Street Journal“ rašo, kad JAV žinojo ir neprieštaravo.  D. Trumpas esą pritarė smūgiui, kad būtų padidintas spaudimas Iranui atidaryti Hormūzo sąsiaurį. Iranas šiuo metu blokuoja pasauliniam naftos eksportui svarbų sąsiaurį.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas ketvirtadienį pareiškė, kad, dėl karo Artimuosiuose Rytuose sparčiai kylant energijos kainos, Vašingtonas gali panaikinti sankcijas jau gabenamai Irano naftai. Šiuos komentarus televizijos kanalui „Fox Business“ S. Bessentas išsakė tuo metu, kai Iranas smogė didžiausiam pasaulyje suskystintų gamtinių dujų (SGD) gamybos kompleksui Katare ir pagrasino sunaikinti regiono energetikos infrastruktūrą, o dėl to vėl šoktelėjo naftos ir dujų kainos.

Tęsiantis kariniams veiksmams Artimuosiuose Rytuose, šiame regione esančių Lietuvos piliečių skaičius neviršija 600, teigia Užsienio reikalų ministerija (URM).  „Šiuo metu regione esančių Lietuvos piliečių skaičius siekia iki 600, tačiau pastebima, kad nežymus judėjimas vyksta abiem kryptimis – išvykstančiųjų srautai stabilizavosi, piliečiai šiuo metu nebesikreipia dėl pagalbos išvykti, jau fiksuojami pavieniai atvejai, kai gyventojai vyksta į regiono šalis, todėl bendras piliečių ska...

Specialusis JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Baltarusijos klausimais Johnas Coale‘as po derybų su Aleksandru Lukašenka paskelbė, kad rengiamas galimas Baltarusijos vadovo vizitas į JAV, praneša naujienų agentūra „BELTA“. „Mes aptarėme galimą prezidento Lukašenkos vizitą į JAV ir stengsimės jį surengti“, – sakė Coale‘as.

FTB pradėjo tyrimą dėl aukšto rango JAV kovos su terorizmu pareigūno, kuris protestuodamas prieš karą su Iranu pasitraukė iš pareigų, trečiadienį pranešė JAV žiniasklaida. Skelbiama, kad šis pareigūnas, Josephas Kentas, įtariamas įslaptintos informacijos nutekinimu. J. Kentas Nacionalinio kovos su terorizmu centro (NCTC) direktoriaus pareigas ėjo iki antradienio, kai atsistatydino.

JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas ketvirtadienį pareiškė, kad nėra jokio termino užbaigti prieš tris savaites kartu su Izraeliu pradėtą karą prieš Iraną bei kad „JAV kariuomenė kontroliuoja Irano likimą“. „Nenorėtume nustatyti tikslaus termino“, – žurnalistams sakė P. Hegsethas, pridurdamas, kad „mes labai gerai laikomės plano“ ir kad prezidentas Donaldas Trumpas nuspręs, kada sustoti.

Danija ir jos sąjungininkės sausį buvo dislokavusios karius Grenlandijoje, baimindamosi JAV invazijos, išaugus įtampai dėl prezidento Donaldo Trumpo siekio aneksuoti Arkties salą, ketvirtadienį pranešė Danijos transliuotojas DR. DR teigė matęs sausio 13 d. datuotą įsakymą dėl karinių operacijų, kuriuo remiantis Danijos pajėgos buvo pasiųstos į autonominę Danijos teritoriją.

Europos Parlamentas (EP) žengė svarbų pirmąjį žingsnį siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) prekybos susitarimą su JAV – pritarė muitų amerikiečių prekėms mažinimui. Procesas buvo sustabdytas po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino daugelį prezidento Donaldo Trumpo įvestų muitų. EP Tarptautinės prekybos komitetas balsavime pritarė ES muitų mažinimui kai kurioms amerikiečių prekėms, kaip numatyta rugpjūčio susitarime, kurio Briuselis pažadėjo laikytis.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva negali tikėtis JAV karių buvimo šalyje, tačiau atsisakyti prisidėti prie tarptautinių misijų. Pasak šalies vadovo, tokia pozicija būtų nesąžininga ir galėtų kelti grėsmę partnerystei.

JAV pasiuntinys Johnas Coale'as ketvirtadienį Minske susitiko su autoritariniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, Vašingtonui siekiant šimtų politinių kalinių išlaisvinimo šioje Rusijos sąjungininkėje.

Kuo ilgiau tęsiasi konfliktas Artimuosiuose Rytuose, tuo daugiau NATO išteklių jis eikvoja, kurie skiriami pagrindinėms NATO užduotims – paramai Ukrainai ir pasirengimui galimam karui su Rusija, rašo „Politico“. Po kelių savaičių Europos šalys turės priimti sprendimą, ar būsimas oro gynybos sistemų siuntas siųsti savo sąjungininkams Persijos įlankoje, ar Ukrainai, pažymėjo Pieteris Wezemanas, tarptautinio saugumo ekspertas ir ginkluotės kontrolės specialistas.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui paprašius Europos šalių prisijungti prie pastangų prieš Iraną ir dislokuoti laivus, kad atvertų Hormūzo sąsiaurį, sulaukė neigiamo atsako net iš kai kurių artimiausių Amerikos sąjungininkų.

 Prodemokratiška tyrimų grupė „Freedom House“ trečiadienį pranešė, kad laisvės lygis Jungtinėse Valstijose nukrito į žemiausią lygį per pusę amžiaus, prezidentui Donaldui Trumpui agresyviai naudojantis vykdomąja galia.

Dėl naujų išpuolių prieš svarbią energetikos infrastruktūrą Artimuosiuose Rytuose padidėjus nuogąstavimams dėl pasaulinių naftos ir dujų tiekimo sutrikimų, naftos kainos ketvirtadienį kopia aukštyn. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina ketvirtadienio ryte pašoko daugiau nei 5 proc., priartėjusi prie 113 JAV dolerių už barelį ribos, o WTI rūšies naftos kaina paaugo 1,06 proc. iki 97,34 JAV dolerio už barelį, rodo portalo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

JAV naikintuvas F-35 atliko avarinį nusileidimą JAV karinėje bazėje Artimuosiuose Rytuose po to, kai, kaip manoma, buvo pataikytas Irano ugnies, teigia du su situacija susipažinę šaltiniai, rašo CNN.

Kinija neplanuoja kitais metais įsiveržti į Taivaną, o kontrolę savivaldžioje saloje siekia perimti nenaudodama jėgos, teigiama trečiadienį paskelbtoje metinėje JAV žvalgybos ataskaitoje. Pekinas laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir ne kartą grasino panaudoti jėgą salos kontrolei perimti, pastaraisiais metais didindamas karinį spaudimą ir rengdamas pratybas aplink salą.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį vyksta į Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą Briuselyje, kuriame su Bendrijos lyderiais aptars paramą Ukrainai, saugumo padėtį Artimuosiuose Rytuose. Kaip pranešė Prezidentūra, dvi dienas vyksiančiame susitikime lyderiai taip pat kalbėsis apie Europos saugumo ir gynybos stiprinimą, Europos Sąjungos (ES) konkurencingumo ir bendrosios rinkos stiprinimo klausimus.

Karinę operaciją prieš Iraną pradėjusios JAV ir Izraelis iki galo neįvertino energetinių išteklių eksportui itin svarbaus Hormūzo sąsiaurio uždarymo pasekmių, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, dėl Irano sprendimo blokuoti su JAV ir jos sąjungininkėmis susijusių laivų eismą šia kritiškai svarbia logistikos arterija ilgainiui gali rimtai nukentėti pasaulio ekonomika, todėl Vašingtonas ir Europos partneriai turėtų išspręsti nesutarimus.

Laivų sekimo sistemų duomenys trečiadienį parodė, kad į Kubą, kurioje dėl JAV ekonominės blokados reguliariai sutrinka elektros tiekimas, plaukia Rusijos tanklaivis su daugiau nei 700 tūkst. barelių naftos. Pasak jūrų transporto analitikų bendrovės „Kpler“, kovo 8 d. į laivą „Anatolij Kolodkin“, kuriam yra taikomos Vakarų sankcijos, Rusijos Primorsko uoste buvo pakrauta 730 tūkst. barelių naftos, o trečiadienį 16.00 val. Grinvičo laiku jis plaukė Rytų Atlanto vandenynu Kubos link.

JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard savo kalboje Senate nepaminėjo dalies parengto pareiškimo, kuriame buvo kalbama apie tai, kad po 2025 m. JAV smūgių Iranas nebandė atkurti savo branduolinės programos, praneša „Bloomberg“. Pagal iš anksto parengtą jos kalbos tekstą, Iranas metus nebandė atkurti savo urano sodrinimo pajėgumų po operacijos „Midnight Hammer“. Visų pirma buvo pažymėta, kad įėjimai į požemines patalpas buvo užsandarinti.

Teisėsaugos pareigūnų teigimu, trečiadienį Rio de Žaneiro favelose vykusios Brazilijos policijos operacijos metu žuvo septyni įtariami prekeiviai narkotikais, tarp jų – gaujos vadas, taip pat vienas vietinis gyventojas, patekęs į kryžminę ugnį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (79) sukėlė naujų diskusijų dėl savo sveikatos, kai supainiojo Baltųjų rūmų spaudos sekretorę Karoline Leavitt su į ją panašia buvusia patarėja Kellyanne Conway, skelbia „RadarOnline.com“. Prezidentas kelis kartus kreipėsi į buvusią vyresniąją patarėją K. Conway, nors iš tiesų norėjo pagirti savo spaudos sekretorę K. Leavitt.

JAV federalinis teisėjas antradienį nurodė Donaldo Trumpo administracijai grąžinti į darbą daugiau nei 1 tūkst. radijo „Amerikos balsas“ (Voice of America, VOA) darbuotojų ir leisti vyriausybės finansuojamai žiniasklaidos priemonei atnaujinti transliacijas.

Daliai NATO šalių atsisakius padėti Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) dėl susiklosčiusios situacijos Hormūzo sąsiauryje, o vėliau Baltųjų rūmų šeimininkui Donaldui Trumpui pareiškus, jog nebereikia jokios pagalbos, prezidentas Gitanas Nausėda sako besitikintis, jog visus nesutarimus pavyks užglaistyti.

NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį pareiškė, kad karinio aljanso nariai svarsto „geriausią būdą“ atverti Hormūzo sąsiaurį, per kurį paprastai keliauja didžioji dalis pasaulio naftos atsargų. „Bendravau su daugeliu sąjungininkų. Žinoma, visi sutinkame, kad sąsiauris turi būti vėl atidarytas.

Irano režimas kovo 18-osios naktį surengė balistinių raketų ataką Izraelyje. Teigiama, kad taip keršijama už tai, jog žydai ir amerikiečiai nukovė jų saugumo vadą ir represijas vykdančių Basidžų vadovą. Tačiau naktį Izraelis paskelbė sunaikinęs ir režimo žvalgybos vadovą. Savo ruožtu Vašingtonas praneša apie 2 tonas sveriančių bombų smūgius Irano raketų bazėms prie Hormūzo sąsiaurio. Naktiniame danguje virš Izraelio – visas spiečius nuo balistinių raketų atsiskyrusių smogiamųjų užtaisų.

Artėjant rugpjūčio mėnesį Islandijoje įvyksiančiam referendumui dėl šalies derybų dėl narystės ES atnaujinimo, Europos Sąjunga trečiadienį pasirašė gynybos susitarimą su šia Šiaurės Atlanto sala. Šiuo susitarimu siekiama stiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje, ypač Arktyje, kuri, dėl visuotinio atšilimo tirpstant jūros ledui, tampa strategiškai vis svarbesnė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino sąjungininkams palikti juos vienus užtikrinti saugumą Hormūzo sąsiauryje. Savo socialiniame tinkle „Truth Social“ jis trečiadienį rašė, kad šalims, kurios naudojasi šiuo sąsiauriu laivybai, galėtų leisti pačioms rasti sprendimą. Taip jis reagavo į daugelio šalių atsisakymą karinėmis priemonėmis paremti JAV šioje laivybos teritorijoje.

JAV žvalgyba trečiadienį padarė išvadą, kad Iranas neatkūrinėjo branduolinio sodrinimo pajėgumų, kurie buvo sunaikinti per 2025 metų birželio mėnesio JAV ir Izraelio ataką, ir tai prieštarauja prezidento Donaldo Trumpo pateiktiems tebesitęsiančio karo pateisinimams. Nacionalinės žvalgybos direktorė ir D. Trumpo sąjungininkė Tulsi Gabbard šia išvada pasidalijo rašytiniuose parodymuose, pateiktuose atliekant kasmetinį grėsmių vertinimą, tačiau kalbėdama su senatoriais šio fakto nepakartojo.

Prezidento Donaldo Trumpo administracija reikalaus 50 šalių piliečių sumokėti 15 000 dolerių (apie 13 800 eurų) užstatus kreipiantis dėl atvykimo į JAV, trečiadienį pranešė Valstybės departamento pareigūnas. Pareigūnas, naujienų agentūrai „Reuters“ kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, nurodė, kad į sąrašą, kuriame jau yra 38 kitos šalys (daugiausia Afrikoje), įtraukiama 12 naujų valstybių.

Šios savaitės įvykiai Amerikos sąjungininkams atvėrė akis: už impulsyvių ir kaprizingų prezidento Donaldo Trumpo veiksmų neslypi jokia strategija, ideologija ar planas, leidinyje „The Atlantic“ rašo istorikė ir žurnalistė Anne Applebaum. Pasaulio lyderius įžeidinėjusiam ir jų interesus ignoravusiam JAV prezidentui nepavyko įtikinti sąjungininkų prisidėti prie saugumo Hormūzo sąsiauryje užtikrinimo, nes jie jau supranta, kad jų pasiaukojimą D. Trumpas labai greitai pamirš, tikina ji.

Po trečiadienį įvykusio JAV delegacijos vizito Minske laukiama sprendimo dėl dar vienos politinių kalinių grupės paleidimo. Baltarusijos opozicijos veikėjas ir pats buvęs politinis kalinys Siarhejus Cichanouskis apie tai sakė interviu „Ukrinform“. Jis pažymėjo, kad JAV valdžios institucijos veda derybas su Aliaksandro Lukašenkos režimu dėl tolesnio politinių kalinių paleidimo. „Tokios derybos vyksta.

Nuo karo su Iranu pradžios Hormūzo sąsiaurį kirto apie 90 laivų, įskaitant naftos tanklaivius, ir šalis vis dar eksportuoja milijonus barelių naftos tuo metu, kai vandens kelias praktiškai uždarytas, rodo laivybos ir prekybos duomenų platformos.

JAV federalinis teisėjas antradienį įpareigojo šalies prezidento Donaldo Trumpo administraciją grąžinti daugiau kaip 1 tūkst. „Amerikos balso“ (angl. „Voice of America“, VOA) darbuotojų į darbą ir atnaujinti šios vyriausybės finansuojamos žiniasklaidos priemonės transliacijas.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Keirą Starmerį susitikti ir rasti bendrą kalbą, gilėjant politiniams nesutarimams tarp abiejų lyderių dėl karo Irane. Kalbėdamas po derybų su K. Starmeriu Londone, V. Zelenskis interviu britų transliuotojui BBC teigė nenurodinėsiantis D. Trumpui, ką daryti, tačiau pabrėžė dialogo būtinybę.

NATO ir daugumai kitų sąjungininkų atmetus JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimus padėti užtikrinti saugumą Hormūzo sąsiauryje, jis antradienį skundėsi paramos trūkumu karui, kurį teigė vykdąs pasaulio labui, net jei pasaulis jo pastangų ir nevertina. D. Trumpas taip pat užsiminė apie galimybę persvarstyti santykius su NATO.