Donaldas Trumpas

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pasistengė nesureikšminti JAV prezidento Donaldo Trumpo komentaro, neva jis svarsto galimybę pasitraukti iš NATO, pavadindamas juos „triukšmu“. D. Trumpas, kuris taip pat tvirtino, kad Jungtinė Karalystė neturi karinio jūrų laivyno, kritikuoja sąjungininkus už tai, kad jie neprisijungė prie jo pradėto karo su Iranu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo sugriežtinamos rinkimų taisyklės Jungtinėse Valstijose, pranešė Baltieji rūmai. Antradienį vakare pasirašytame įsake numatyta visoje šalyje sudaryti rinkimų teisę turinčių asmenų sąrašus, griežčiau tikrinti rinkėjų pilietybę ir įvesti naujas balsavimo paštu taisykles.

Premjerė Inga Ruginienė sako, kad šiandien abejonių dėl NATO vieningumo nėra ir Lietuva turi pasitikėti Aljansu. „Mes turime pasitikėti NATO aljansu ir aiškiai skleisti žinutę, kad NATO aljansas stiprus“, – Vyriausybėje žurnalistams trečiadienį sakė I. Ruginienė. Taip ji kalbėjo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad JAV rimtai svarsto galimybę palikti NATO po to, kai Aljansas neprisijungė prie jo karo prieš Iraną.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas atsidūrė prie pralaimėjimo ribos, tačiau perspėjo, kad JAV pajėgos gali suintensyvinti smūgius taip, kad šalies būtų „beveik neįmanoma“ atstatyti.

Buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas savo memuaruose atskleidė detalių, kurios meta šešėlį jo vadovavimo laikotarpiui. „The Baltic Sentinel“ skelbiama, kad buvęs įtakingas politikas savo memuaruose pripažino, jog sutiko svarstyti dalies NATO pajėgų išvedimą iš Rytų Europos.  Knygoje „On My Watch: Leading NATO in a Time of War“ (2025 m., „W. W. Norton & Company“, 480 psl.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį per vizitą Japonijoje gyrė Europos patikimumą, priešpriešindamas jį šalims, kurios „gali jums pakenkti net nepranešusios“, taip, regis, įgeldamas JAV prezidentui Donaldui Trumpui. JAV lyderis antradienį užsipuolė Prancūziją, socialiniuose tinkluose parašydamas, kad Paryžius „visiškai nepadeda“ per karą su Iranu, jau išplitusį po visus Artimuosius Rytus.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pareiškė, kad pasibaigus karui prieš Iraną Jungtinės Valstijos „turės iš naujo įvertinti“ savo santykius su NATO. „Manau, nekyla abejonių, kad, deja, šiam konfliktui pasibaigus, turėsime peržiūrėti tuos santykius. Turėsime iš naujo įvertinti NATO vertę tame aljanse mūsų šaliai“, – „Fox News“ laidos vedėjui Seanui Hannity sakė M. Rubio. Jis pridūrė, kad galutinį sprendimą turės priimti prezidentas Donaldas Trumpas.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį per pokalbį telefonu su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu paragino suintensyvinti politines ir diplomatines pastangas siekiant užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose.

Popiežius Leonas XIV sako, kad tikisi, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas ieško „išėjimo kelio“ iš karo Irane, rašo „Sky News“. Šis komentaras yra tiesioginis Amerikos pontifiko pasisakymas, skirtas JAV prezidentui. Kritika Trumpui Kalbėdamas su žurnalistais prie savo rezidencijos Castel Gandolfo mieste, netoli Romos, jis sakė: „Man buvo pasakyta, kad prezidentas Trumpas neseniai pareiškė norintis užbaigti karą. Tikėkimės, kad jis ieško išeities.

Irano užsienio reikalų ministras pareiškė, kad šalis nepriims paliaubų – tik nuolatinį kovų Artimuosiuose Rytuose nutraukimą. Kalbėdamas su „Al Jazeera“, Abbasas Araghchi pridūrė, kad palaiko tiesioginį ryšį su JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu, tačiau jam perduotos žinutės nėra „derybos“. S. Witkoffas yra vienas iš pareigūnų, vadovaujančių Vašingtono komandai netiesioginėse derybose su Iranu.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono biuras antradienį pareiškė esąs „nustebęs“ dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo pažertos kritikos Prancūzijai ir pabrėžė, kad šalies pozicija dėl JAV karinių lėktuvų skrydžių virš jos teritorijos nepasikeitė. „Prancūzija nuo pat pirmos dienos nepakeitė savo pozicijos“, – pažymėjo prezidentūra.

Donaldas Trumpas lieja pykti, kai Ispanija, Italija ir Prancūzija atsisakė Jungtinėms Valstijoms padėti vykdyti karines operacijas Artimuosiuose rytuose. Tuo metu Baltieji rūmai užsimena, kad arabų šalims siūlys sumokėti milijardinę sąskaitą už karinius veiksmus prieš Teherano režimą. O Irano parlamentas pritarė laivybos Hormūzo sąsiauriu apmokestinimui ir draudimui šiuo keliu naudotis Izraeliui bei Jungtinėms Vlastijoms. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Premjerė Inga Ruginienė balandžio pabaigoje lankysis Ispanijoje, su kurios ministru pirmininku Pedro Sanchezu be kita ko ketina aptarti ispanų sprendimą užverti oro erdvę misijas prieš Iraną vykdantiems JAV lėktuvams.

Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė nekomentuoja kalbų apie galimą susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tačiau pabrėžia pasirengimą kalbėtis su bet kuriuo pasaulio lyderiu. Ji taip pat tikina, kad su prezidentu Gitanu Nausėda sutariama dėl bendros pozicijos, o svarbiausias prioritetas išlieka oro gynybos stiprinimas, augant įtampai dėl karo Artimuosiuose Rytuose ir galimų ginkluotės tiekimo trikdžių.

Pažymėdamas, kad karas tęsiasi „vos“ mėnesį, JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas teigė, kad „artėjančios dienos bus lemiamos ir Iranas tai žino“. Jis aiškino, kad jie beveik nieko negali padaryti „kariniu“ požiūriu. „Taip, jie vis dar paleis kai kurias raketas, bet mes jas numušime“, – sakė jis. P. Hegsethas pridūrė, kad per pastarąsias 24 valandas užfiksuotas mažiausias Irano paleistų raketų ir dronų skaičius.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas savo platformoje „Truth Social“ paskelbė raginimą Jungtinei Karalystei „eiti ir pasiimti naftą“. Jis teigia: „Visoms toms šalims, kurios negali gauti kuro dėl Hormūzo sąsiaurio, pavyzdžiui, Jungtinei Karalystei, kuri atsisakė įsitraukti į Irano „nukirsdinimą“, turiu jums pasiūlymą: pirma – pirkite iš JAV, mes turime pakankamai, ir antra – sukaupkite šiek tiek pavėluotos drąsos, eikite į sąsiaurį ir tiesiog PASIIMKITE tai.

Floridos valstijos oro uostą pirmadienį leista pavadinti JAV prezidento Donaldo Trumpo vardu, o po kelių valandų jis pats pristatė Majamyje planuojamo dangoraižio, kuriame įsikurs jo prezidentinė biblioteka, projektą. Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas pasirašė įstatymą, leidžiantį Palm Bičo tarptautinį oro uostą pervadinti Prezidento Donaldo J. Trumpo tarptautiniu oro uostu.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sukritikavo Ispaniją ir kitas NATO sąjungininkes dėl ribotos paramos kare su Iranu ir užsiminė, kad Vašingtonas po konflikto gali iš naujo įvertinti Aljansą. M. Rubio sakė, kad Jungtinės Valstijos nustatė, jog NATO narė Ispanija, kurią jos yra įsipareigojusios ginti, neleido JAV naudotis savo oro erdve ir tuo gyrėsi, teigiama komentarų transliuotojui „Al Jazeera“ stenogramoje, kurią pirmadienį paskelbė jo departamentas.

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad yra bandoma organizuoti šalies vadovo Gitano Nausėdos ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą. „Taip. Taip, žinoma“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė, paklausta, ar bandoma suorganizuoti tokį susitikimą. „Žinoma, kad prezidentas, pribrendus tam tikram klausimų ratui, susitiks su prezidentu Trumpu“, – kalbėjo patarėja.

Irano revoliucinė gvardija antradienį pagrasino nusitaikyti į tokias pirmaujančias JAV technologijų įmones kaip „Apple“, „Google“ ir „Meta“, jei per „tikslinius nužudymus“ bus nukauta daugiau Irano lyderių.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt vykstančioje spaudos konferencijoje žurnalistui atsakė „pasiskaičiuokite patys“, kai jos buvo paklausta, kiek dar truks karas su Iranu, rašo „Sky News“. Ji pakartoja Donaldo Trumpo anksčiau nurodytą 4-6 savaičių laikotarpį šiam karui, kuris prasidėjo vasario 28 d., nepaisydama žurnalisto pastabos, kad Marco Rubio pastarosiomis dienomis teigė, jog operacija truks dar 2 arba 4 savaites.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai padėkojo Aliaksandrui Lukašenkai ir pakvietė jį atvykti į Ameriką. Kol kas neaišku, ar toks susitikimas įvyks, tačiau akivaizdu, kad Lietuvos diplomatijai tai tampa rimtu iššūkiu – kaip laviruoti šioje situacijoje. Vieni pabrėžia, kad būtina laikytis vertybinės politikos ir vengti bet kokių kontaktų su diktatoriumi, kiti ragina elgtis pragmatiškai ir siekti naudos.

Amerikos prezidentas pareiškė, kad labiausiai norėtų perimti Irano naftą. Jis pripažino svarstantis galimybę užimti Chargo salą, per kurią režimas eksportuoja savo žaliavą. Po naujausių Donaldo Trumpo pareiškimų ir savaitgalį prie konflikto prisijungusių Jemeno husių naftos kaina pakilo iki 116 dolerių už barelį.

Šimtai tūkstančių lietuvių, nusprendusių pasitraukti iš antros pensijų pakopos, nekantriai laukia savo sukauptų pinigų. Tačiau dėl karo Irane krenta pasaulio investicinių fondų vertės, o kartu ir lietuvių turtas antroje pakopoje. Anot ekspertų, lietuviai antroje pakopoje šį mėnesį jau prarado apie pusę milijardo eurų. O kiek lietuviai galiausiai atgaus pinigų, lems ir JAV prezidento sprendimai atakuoti arba ne Irano energetikos jėgaines.

Remiantis laivybos duomenimis, per Hormūzo sąsiaurį plaukia daugiau laivų, tačiau jų vis dar gerokai mažiau nei prieš prasidedant konfliktui Artimuosiuose Rytuose, rašo CNN. Pakistanas praėjusį savaitgalį paskelbė, kad Iranas leis 20 su Pakistano vėliava plaukiojančių laivų praplaukti šiuo svarbiu jūrų keliu.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šį rytą atsisakė aptarti, su kokiais konkrečiais asmenimis Irane Jungtinės Valstijos derasi, tačiau teigė, kad šalies vadovybėje atsirado „skilimų“, rašo CNN. Paklaustas apie JAV prezidento Donaldo Trumpo pirmadienio rytą socialiniuose tinkluose paskelbtą žinutę, kurioje teigiama, kad JAV derasi su „NAUJU IR DAUG LABIAU PROTINGU REŽIMU“, M. Rubio atsisakė įvardyti, su kuo vyksta derybos dėl karo pabaigos.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sako, jog nuolat palaiko ryšį su partneriais JAV ir ragina juos nedaryti spaudimo ES šalims dėl sankcijų Baltarusijai švelninimo. „Mes nuolat bendraujame su amerikiečiais partneriais ir raginame juos nedaryti spaudimo ES šalims, visų pirma Lietuvai, kad šios panaikintų Europos sankcijas“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė S. Cichanouskaja.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai padėkojo Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai. D. Trumpas naktį iš sekmadienio į pirmadienį paskelbė žinutę savo platformoje „Truth Social“. „Praėjusią savaitę mano pasiuntinys Baltarusijoje Johnas Cole, po derybų su labai gerbiamu prezidentu Aliaksandru Lukašenka, pasiekė, kad būtų paleisti dar 250 politinių kalinių! Taigi nuo praėjusių metų gegužės prezidento Lukašenkos malonės dėka iš viso paleista jau gerokai daugiau nei 500 ...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė nematantis problemų dėl to, kad Maskva tiekia naftą Kubai. Tokį pareiškimą jis padarė sankcionuotam Rusijos naftos tanklaiviui artėjant prie komunistų valdomos salos. Trumpas: „Nesvarbu, ar jie gaus laivą naftos, ar ne – tai nieko nepakeis“ „Kubai galas, jie turi blogą režimą, labai blogą ir korumpuotą vadovybę.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad JAV kariuomenė planuoja pastatyti didelį kompleksą po naująja pokylių sale, kurią jis stato Baltuosiuose rūmuose. „Kariuomenė stato didžiulį kompleksą po pokylių sale, jis yra statomas, ir mums sekasi labai gerai, todėl lenkiame grafiką“, – lėktuve „Air Force One“ žurnalistams sakė D. Trumpas.

Sekmadienį JAV, Palm Beacho tarptautiniame oro uoste – sujudimas dėl saugumo, skelbia „New York Post“. JAV karinės oro pajėgos į orą skubiai kėlė naikintuvus F-16 ir ėmėsi kitų priemonių. Visai netrukus lėktuvas „Air Force One“ iš oro uosto turėjo išskraidinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą. Buvo sustabdyti skrydžiai oro uoste.

Irano valstybinė žiniasklaida pranešė apie smūgius Isfahane, netoli vieno iš šalies branduolinių objektų....

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad JAV ir Izraelio karo prieš Iraną metu buvo pasiektas režimo pakeitimas, o susitarimas su Teheranu gali būti pasiektas „netrukus“. Iranas surengė smūgius Kuveite ir Saudo Arabijoje, o po to, kai buvo atakuoti Irano elektros įrenginiai, kai kurios Teherano dalys ir aplinkinės teritorijos liko be elektros energijos.

Amerika sukilo prieš valdžią. Visose 50-yje valstijų įvyko daugiau kaip 3 200 protestų prieš Donaldo Trumpo vidaus ir užsienio politiką, įskaitant veiksmus Artimuosiuose Rytuose. „Karaliams – ne“ akcijų organizatoriai teigia, kad protestuose dalyvavo apie 9 mln. amerikiečių – 40 proc. daugiau nei per birželį vykusiame „Karaliams – ne“ proteste. „Demokratai žlugę, o respublikonai leidžia D. Trumpui daryti, ką nori“, – sakė protesto dalyvė.

Į Kubą pirmadienį turėtų atplaukti JAV sankcijų sąraše esantis Rusijos naftos tanklaivis, rodo tarptautinės laivybos duomenys. Šis reisas meta iššūkį de facto amerikiečių vykdomai kuro blokadai energijos stygių jaučiančiai salai. Jūrų analitikos bendrovės „Kpler“ duomenimis, 730 tūkst. barelių žaliavinės naftos gabenantis „Anatolijus Kolodkinas“ sekmadienį buvo į šiaurę nuo Haičio ir plaukė vakarų Kuboje esančio Matansaso uosto link.

Amerikiečiai visoje šalyje protestuoja prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo politiką ir reiškia nepritarimą jo veiksmams Irane. Taip pat, Lietuvoje šiandien, kaip ir didžiojoje dalyje pasaulio, yra minima Verbų sekmadienio diena. Amerikiečiai visoje šalyje protestuoja prieš Donaldo Trumpo politiką ir reiškia nepritarimą jo veiksmams Irane. Tuo metu spauda viešina gandus, esą Pentagonas planuoja sausumos operaciją Irane.

Šeštadienį visose Jungtinėse Valstijose į gatves išėjo milžiniškos protestuotojų minios, reiškusios pasipiktinimą prezidento Donaldo Trumpo, jų teigimu, autoritariniu valdymu, taip pat radikalia imigracijos politika ir karu su Iranu. Organizatoriai teigimu, JAV didžiuosiuose miestuose ir miesteliuose šeštadienį vykusiuose daugiau nei 3,3 tūkst. mitingų dalyvavo daugiau nei 8 mln. žmonių. JAV valdžios institucijos oficialių dalyvių skaičiavimų nepateikė.

Sausio mėnesį per naktinį reidą JAV pajėgų sučiuptas nušalintasis Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro ir jo žmona šeštadienį pirmojoje žinutėje socialiniuose tinkluose iš kalėjimo teigė besijaučiantys „ryžtingi“ ir „ramūs“. N. Maduro ir jo žmona Cilia Flores Bruklino kalėjime laikomi beveik tris mėnesius. JAV kariai prezidentinę porą iš jų rezidencijos Karakase išgabeno sausio mėnesį, o vėliau buvo pranešta, kad jie neturi prieigos prie interneto ar laikraščių.

Minint 22-ąsias šalies narystės NATO metines, Vilniaus Lukiškių aikštėje sekmadienį vyks iškilminga ceremonija. Jos metu bus pakeltos Lietuvos ir NATO vėliavos, skambės Aljanso bei valstybinis himnai. Taip pat vyks Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos parodomoji programa su dedikuotomis salvėmis, orkestro muzikinis sveikinimas bei žygiavimas. „Kartu su NATO sąjungininkais esame susitelkę ir įsipareigoję išlaikyti transatlantinę vienybę bei ginti kiekvieną Aljanso centimetrą.

Iranas planuoja pertvarkyti Hormūzo sąsiaurio valdymą, siekdamas užtikrinti ilgalaikę naudą ekonomikai ir saugumui, sekmadienį pareiškė viceprezidentas Mohammadas Reza Arefas. Taip pat pranešama, kad sekmadienį kilo susirūpinimas dėl karo išplitimo į Raudonąją jūrą, kai Irano remiami Jemeno husių sukilėliai įsitraukė į mėnesį trunkantį karą Artimuosiuose Rytuose ir prisiėmė atsakomybę už dvi raketų atakas prieš Izraelį.

2026 m. vasario 28 d. svetainės „Polymarket“ vartotojas slapyvardžiu „Magamyman“ pastatė 87 tūkst. dolerių (apie 80,5 tūkst. eurų) prognozuodamas, kad JAV netrukus suduos smūgį Iranui. Praėjus vos kelioms valandoms, tai tapo tikrove, o vartotojas uždirbo daugiau nei pusę milijono dolerių. Tai – vadinamųjų pranašysčių rinkų kasdienybė, kurioje galima statyti už bet ką: nuo karo Ukrainoje pabaigos iki NASA ekspedicijų ar net religinių įvykių.

Į konfliktą artimuosiuose Rytuose įsitraukia Teherano remiama Jemeno husių grupuotė: raketomis atakavo Izraelį. Karas regione plečiasi, kai Jungtinių Valstijų pareigūnai tvirtina, kad derybos su Teheranu prasidės dar šią savaitę, o kariniai veiksmai bus užbaigti per kelias savaites.  Vaikai su koviniais ginklais ant savo tėvų pečių protestuoja Jemene. Tai parodomasis Teherano remiamų teroristų husių protestas, kuriame reiškiamas palaikymas Iranui ir Libanui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl atsidūrė dėmesio centre po pasisakymo apie savo sveikatą. Viešai kalbėdamas jis atskleidė atlikęs kognityvinį testą, tačiau jo žodžiai daliai žmonių sukėlė dar daugiau klausimų. Pranešama, kad apie tai jis kalbėjo per savo antrosios kadencijos vyriausybės posėdį, kur susirinkusiems žurnalistams teigė testą laikęs net tris kartus, rašo express.co.uk.  Prabilo apie atlikto testo rezultatus „Aš vienintelis prezidentas, kuris laikė kognityvinį testą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Iranas privalo atverti Hormūzo sąsiaurį naftos gabenimui, jei nori taikos susitarimo, ir šį svarbų vandens kelią pavadino „Trumpo sąsiauriu“. JAV prezidentas taip pat pagrasino Kubai sakydamas, kad „Kuba bus kita“, ir atmetė nuogąstavimus, jog JAV pastarojo meto kariniai veiksmai gali kainuoti jam politinę paramą.

Hibridiniame kare sienos neegzistuoja, o jo tikslas – skaldyti mūsų visuomenę ir sieti nepasitikėjimą mūsų gyvenimo būdu, sako Europos Sąjungos (ES) karinio komiteto pirmininkas generolas Sean'as Clancy. „Koks yra hibridinio karo tikslas? Tikslas – įbauginti, destabilizuoti, suskaldyti, kurstyti nepasitikėjimą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pagrasino Kubai ir neigė nuogąstavimus, kad jis gali netekti politinės paramos dėl pastaruoju metu JAV vykdomų karinių veiksmų. D. Trumpas vis labiau spaudžia Kubos komunistinę vyriausybę. JAV faktiškai įvedė naftos blokadą šiai Karibų jūros valstybei, o sausio mėnesį D. Trumpas sakė svarstantis užimti šalį. Penktadienį Majamyje kalbėdamas Saudo Arabijos remiamame investicijų forume „FII Priority“, JAV prezidentas pareiškė, kad jo MAGA (angl.

Šeštadienio naktį Izraelis tęsė atakas prieš Iraną, o Izraelio sostinėje Tel Avive per raketų ataką iš Irano ir Libano žuvo vyras. Izraelio kariuomenė paskelbė anksti šeštadienį surengusi smūgius prieš Irano režimo taikinius, o naujienų agentūros AFP žurnalistas Irano sostinėje Teherane girdėjo apie 10 galingų sprogimų ir matė juodų dūmų kamuolius.

Žiniasklaidai skelbiant, jog premjerėInga Ruginienė davė užduotį užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui suorganizuoti susitikimą su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu Donaldu Trumpu, šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sako – apie tariamus planus Prezidentūra nėra informuota.  „Negaliu pasakyti. Premjerė kalbasi su ministru, tai jų dvišalis reikalas.

Donaldas Trumpas dešimčiai dienų – iki balandžio 6 dienos atideda ultimatumą Iranui ir ketinimus atakuoti Irano elektrines. Esą to prašė iraniečių derybininkai. Pasaulinę energetikos krizę malšinti skuba ir D. Trumpo administracijos pareigūnai: praneša, kad laivyba Hormūzo sąsiauriu palaipsniui atsinaujina. Tačiau jūrų stebėjimo agentūros šių teiginių nepatvirtina. Niūri savaitės pabaiga Volstryte: finansų centre fiksuotas didžiausias indeksų kritimas per pastarąjį karo mėnesį.