Donaldas Trumpas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Iranas siekia sukurti raketas, galinčias smogti Jungtinėms Valstijoms – tolimojo nuotolio ginklų technologiją, kurią turi tik nedaugelis šalių. „Jie jau sukūrė raketas, kurios gali kelti grėsmę Europai ir mūsų bazėms užsienyje, ir jie dirba kurdami raketas, kurios netrukus pasieks Jungtines Amerikos Valstijas“, – sakė D. Trumpas savo metiniame pranešime.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį metiniame pranešime gyrėsi „epochiniu lūžiu“, siekdamas pataisyti savo prastus reitingus ir atremti didėjančius iššūkius šalies viduje bei užsienyje prieš lemiamus kadencijos vidurio rinkimus. Kreipdamasis į bendrą Kongreso posėdį, D. Trumpas sulaukė respublikonų ovacijų stovint, tuo tarpu demokratai protestuodami liko sėdėti, o kartais ir replikavo valstybės vadovui.

Jungtinės Tautos, Jungtinės Valstijos, vasario 24 d. (AFP-BNS). Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja antradienį, minint ketvirtąsias Rusijos invazijos metines, išreiškė paramą Ukrainai, tačiau tarp šalių, susilaikiusių balsuojant, buvo ir Jungtinės Valstijos.

Ukraina visada palaiko JAV siekį kuo greičiau užbaigti karą. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bendraudamas su žiniasklaida po Ukrainos ir Šiaurės Europos bei Baltijos šalių viršūnių susitikimo, atsakydamas į žurnalisto klausimą apie žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas norėtų užbaigti karą iki 2026 m. liepos 4 d., tai yra iki JAV Nepriklausomybės dienos, rašo UNIAN.

Vienas buvęs JAV imigracijos pareigūnas pirmadienį pareiškė, kad federalinių agentų mokymai yra nepakankami ir ydingi, taip padidindamas spaudimą prezidento Donaldo Trumpo antiimigracinei kampanijai. Ryanas Schwankas šį mėnesį atsistatydino iš teisės dėstytojo pareigų JAV Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) akademijoje Glinke, Džordžijos valstijoje, kai, pasak jo, jam buvo nurodyta mokyti naujokus pažeidinėti JAV konstituciją.

Vokietija nori atvirų prekybos ryšių su Kinija, kurie būtų grindžiami sąžininga konkurencija, prieš išvykdamas į Pekiną, antradienį pareiškė kancleris Friedrichas Merzas. „Konkurencija yra sveika, kol ji yra sąžininga“, – sakė F. Merzas. „Norime partnerystės su Kinija, kuri būtų subalansuota, patikima, reguliuojama ir sąžininga, – sakė Vokietijos kancleris. – Būtent tai ir siūlome. Ir būtent to tikimės iš Kinijos pusės.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi antradienį prieš vėliau šią savaitę numatytas derybas su JAV pareiškė, kad branduolinis susitarimas yra „pasiekiamas“. „Turime istorinę galimybę sudaryti precedento neturintį susitarimą, kuris spręstų abiem pusėms svarbius klausimus ir įgyvendintų abipusius interesus“, – tinkle „X“ paskelbtame įraše teigė A. Araghchi ir pridūrė, kad susitarimas yra „pasiekiamas, bet tik tuo atveju, jei diplomatijai bus teikiama pirmenybė“. JAV ir Irano atstovai...

Prezidentas Gitanas Nausėda sako nematantis pagrindo abejoti dėl NATO ateities ir pabrėžia transatlantinės partnerystės svarbą. „Nematau priežasčių manyti, kad NATO artimiausioje ateityje gali kilti problemų. Miuncheno saugumo konferencija, kurioje dalyvavau, aiškiai parodė, kad JAV reikia Europos, o Europai reikia JAV. NATO yra mūsų planas A, B ir C“, – antradienį publikuotame „Kyiv Post“ interviu sakė šalies vadovas.

Praėjo lygiai ketveri metai, kai Putinas pradėjo plataus masto invaziją Europoje užpuldamas Ukrainą. Rusijos diktatorius planavo greitai palaužti ukrainiečius ir dar tais pačiais metais Kyjive surengti propagandinį gegužės 9-osios paradą, tačiau maskoliai iki šiol užstrigę Donbase. Karo metinių proga Zelenskis Kyjive priima Europos lyderius ir tikisi, kad čia apsilankys ir Donaldas Trumpas.

Maskva antradienį pareiškė susirūpinimą dėl Vašingtono teiginių, kad jis atnaujins branduolinius bandymus, jog prisiderintų prie tariamų slaptų Kinijos ir Rusijos sprogdinimų, ir kartu perspėjo, jog toks sprendimas sukeltų pavojingą „domino efektą“. Kalbėdamas prieš nusiginklavimo konferenciją Ženevoje, Rusijos ambasadorius Genadijus Gatilovas pasmerkė praėjusiais metais paskelbtą JAV prezidento Donaldo Trumpo pranešimą, kad jo šalis yra pasirengusi atlikti pirmąjį branduolinį bandymą nuo 1992 ...

Praėjo lygiai ketveri metai, kai Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją Europoje užpuldamas Ukrainą. Rusijos diktatorius planavo greitai palaužti ukrainiečius ir dar tais pačiais metais Kyjive surengti propagandinį gegužės 9-osios paradą, tačiau maskoliai iki šiol užstrigę Donbase. Karo metinių proga Volodymyras Zelenskis Kyjive priima Europos lyderius ir tikisi, kad čia apsilankys ir Donaldas Trumpas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Vladimirą Putiną, ragindamas užbaigti karą. Jis pridūrė, kad yra pasirengęs asmeniniam susitikimui, jei tai padėtų nutraukti kovos veiksmus. Ukrainos lyderis taip pat pažymėjo, kad kol kas neturi jokių pareiškimų Rusijos visuomenei.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui grasinant kariniu smūgiu Iranui, didžiausias pasaulyje lėktuvnešis „USS Gerald R. Ford“ pasiekė JAV karinio laivyno bazę „Souda Bay“ Kretoje. Agentūros AFP reporteris pranešė, kad lėktuvnešis Graikijos Viduržemio jūros salą pasiekė pirmadienį. Graikijos gynybos ministerija antradienį nenorėjo komentuoti „USS Gerald R. Ford“ atvykimo. D. Trumpas prieš tai jau nusiuntė lėktuvnešį „USS Abraham Lincoln“, jis nuo sausio pabaigos yra Artimųjų Rytų regione.

Irano karinėms pajėgoms priklausanti, giliai ideologizuota Islamo revoliucinė gvardija (IRGC) pradėjo pratybas šalies pietinėje Persijos įlankos pakrantėje, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida. „Pradėtos IRGC sausumos pajėgų jungtinės 1404 m. (2026 m.) pratybos“,– paskelbė valstybinė šalies televizija, nurodydama šių metų datą pagal Irano ir Grigaliaus kalendorius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kalboje, skirtoje Rusijos invazijos metinėms paminėti, pareiškė, kad norėtų, jog Donaldas Trumpas apsilankytų Ukrainoje, rašo UNIAN. „Aš tiksliai žinau: tik apsilankęs Ukrainoje ir savo akimis pamatęs mūsų gyvenimą ir kovą, pajutęs mūsų žmones ir šį skausmo jūrą – tik taip galima suprasti, apie ką iš tiesų yra šis karas. Ir dėl ko. Kas čia yra agresorius. Kam reikia daryti spaudimą. Suprasti, kad Ukraina gina gyvybę, kovoja būtent dėl to.

Įtakinga Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno sesuo retai vykstančio partijos suvažiavimo metu buvo paaukštinta valdančiosios partijos struktūroje, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Didžiausias pasaulyje lėktuvnešis „USS Gerald R. Ford“ pasiekė JAV karinę bazę Kretos Soudos įlankoje, iš kur tęs kelionę į Artimuosius Rytus, kad prisijungtų prie gausių ten dislokuotų karinių pajėgų. Prezidentas Donaldas Trumpas, kuris praėjusiais metais įsakė suduoti seriją smūgių Iranui, ne kartą grasino Teheranui imtis naujų karinių veiksmų, jei šis nesudarys naujo susitarimo dėl ginčytinos branduolinės programos, kuria, Vakarai baiminasi, siekiama sukurti atominį ginklą.

JAV jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Danas Caine‘as, anot žiniasklaidos, įspėjo prezidentą Donaldą Trumpą ir jo komandą dėl karinės operacijos Irane rizikų. Jis ypač matąs pavojų įsitraukti į ilgą konfliktą ir nesulaukti pakankamai sąjungininkų paramos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį, per ketvirtąsias Rusijos invazijos metines, paragino Europos Sąjungą (ES) nustatyti aiškų jo šalies įstojimo į bloką terminą.

JAV prezidento Donaldo Trumpo metinis pranešimas daugiausia bus skirtas vidaus klausimams, tačiau tai taip pat proga respublikonui pagrįsti savo užsienio politikos priemones amerikiečiams, kurie vis labiau nerimauja dėl jo prioritetų. Prezidentas prie savo didžiausių laimėjimų priskiria tarpininkavimą dėl trapios paliaubų sutarties Gazos Ruože, autokratinio lyderio Nicolas Maduro sulaikymą Venesueloje ir spaudimą kitoms NATO narėms didinti išlaidas gynybai.

Minint ketvirtąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius apkaltino JAV prezidentą Donaldą Trumpą bičiuliavimusi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Automobilių pramonėje tikrai nėra įprasta, kai vienos didžiausių pasaulio automobilių gamybos korporacijų vadovas viešai žarsto komplimentus tiesioginiams konkurentams. Tačiau „Ford“ generalinis direktorius Jimas Farley pastaraisiais metais taip aktyviai ir atvirai giria kiniškus elektromobilius, kad kartais jo kalbos primena tiesioginę Kinijos pramonės reklamą.

Įtampa tarp JAV ir Irano, panašu, neslūgsta. Po praėjusią savaitę įvykusių derybų, Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas turi pasiekti susitarimą per 10–15 dienų. Skirtingų šalių užsienio reikalų ministerijos ragina savo piliečius palikti Iraną. Praėjusią savaitę Ženevoje vykusios derybos tarp JAV ir Irano rezultatų neatnešė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį (trečiadienį Lietuvos laiku) Kongrese skaitys savo metinį pranešimą. Praėjus metams po sugrįžimo į pareigas, D. Trumpas iškilo kaip prezidentas, nepaisantis įprastai šalies vadovui keliamų lūkesčių. Jis įgyvendina savo galvą sukančią darbotvarkę, aukštyn kojomis apvertė vidaus prioritetus, sugriovė užsienio aljansus ir metė iššūkį šalies pamatinei stabdžių ir atsvarų sistemai.

Lenkija turėtų turėti nuosavą branduolinių ginklų programą, vasario mėnesį pareiškė prezidentas Karolis Nawrockis. Ką daryti Lietuvai – ar mums reikia branduolinio ginklo? Apie galimybę turėti branduolinį ginklą K. Nawrockis pasisakė vasarį, duodamas interviu lenkų žiniasklaidai. Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) vadovas Linas Kojala sako, kad ši tema lenkams nėra nauja.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis parodė bunkerį, kuriame leido pirmąsias karo dienas. Savo kreipiesi į ukrainiečius antradienį, per karo 4-ąsias metines, jis nurodė, kad būtent iš šio bunkerio surengė pirmuosius pokalbius su pasaulio lyderiais karo pradžioje. „Būtent čia kalbėjausi su prezidentu Bidenu. Būtent čia išgirdau, kad yra grėsmė, kad reikia skubiai palikti Ukrainą, kad esame pasiruošę padėti.

Antradienį įsigalioja nauji JAV muitai importuojamoms prekėms, prezidentui Donaldui Trumpui atkuriant savo prekybos darbotvarkę po to, kai Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą prieš daugelį jo pasaulinių muitų. Naujieji muitai, iš pradžių – 10 procentų dydžio, vadinami priemone „spręsti didelio ir rimto Jungtinių Valstijų mokėjimų balanso deficito problemą“, teigiama penktadienį išplatintame Baltųjų rūmų pranešime.

Rusijos karui prieš Ukrainą persiritus į penktuosius metus ir svarstant, ar jau šiemet gali būti pasiekta taika, signatarai Albinas Januška ir Petras Vaitiekūnas įžvelgia kelis galimus scenarijus. A. Januškos nuomone, galimos priverstinės paliaubos arba tolesnis karas. P. Vaitiekūnas pažymi, kad gali būti, jog Ukrainoje karas baigsis, bet tada Rusija savo agresiją nukreips į kitą šalį ar regioną.

Rusija 2022 m. vasario 24 d. pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą ir sukėlė kruviniausią ginkluotą konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Minint jau ketvirtąsias invazijos metines, naujienų agentūra AFP apžvelgia karo padėtį ir kai kuriuos padarinius abiem šalims. Sugriovimai Ukrainoje Karo veiksmai Ukrainoje sukėlė didžiulius sugriovimus. Dėl mūšių griuvėsiais virto ištisi Rytų ir Pietų Ukrainos miestai, tarp jų – Bachmutas, Toreckas ir Vovčanskas.

Taikos susitarimui, kuris užbaigtų karą Ukrainoje, labiausiai trukdo būtent Rusijos vadovas Vladimiras Putinas. Tokį pareiškimą per ketvirtąsias plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metines padarė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, rašo UNIAN.

Vakarų šalių gyventojai vis labiau įsitikina, kad pasaulis juda link globalinio karo. JAV, Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos valstybių piliečiai mano, kad Trečiojo pasaulinio karo pradžia per artimiausius penkerius metus yra visai realus scenarijus. Tuo pačiu, Donaldas Trumpas paskelbė 10 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas bendraudamas su Rusija yra arba išdavikas, arba išskirtinis lyderis, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė Nobelio taikos premijos laureatas Lechas Walesa. „Iš pirmo žvilgsnio šiandien jis atrodo kaip Rusijos pagalbininkas, paprasčiausias išdavikas. Tai vienas iš požiūrio taškų“, – sakė buvęs Lenkijos prezidentas ir buvęs profesinės sąjungos „Solidarumas“ (Solidarnosc) lyderis, artėjant ketvirtosioms Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metinėms.

Po neseniai Aukščiausiojo Teismo priimto sprendimo dėl tarifų Europos Sąjungos (ES) importui į Jungtines Amerikos Valstijas bus taikomas 15 proc. tarifas, pirmadienį pranešė aukštas pareigas einantis Baltųjų rūmų pareigūnas.  Naujasis tarifas grindžiamas pasaulinių tarifų įsaku, kurį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė po Aukščiausiojo Teismo sprendimo, sakė pareigūnas.

Lenkijos saugumas skelbia sulaikęs Baltarusios pilietį, kuris Minskui šnipinėjo strateginius ir saugumui svarbius objektus. Baltarusių šnipas veikė ne tik Lenkijoje, bet ir Lietuvoje bei Vokietijoje. O kol lenkų saugumiečiai gaudo šnipus, šalies prezidentas Karolis Nawrockis viešai iškėlė naują ambiciją – pasigaminti Lenkijai nuosavus branduolinius ginklus. Apie norą savo teritorijoje turėti tokius ginklus, paskelbė ir Estijos ministras. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Po operacijos, per kurią žuvo ieškomiausias Meksikos narkotikų baronas, per susirėmimus su kartelio šauliais žuvo 25 šalies kariai, pirmadienį pranešė vienas aukštas saugumo pareigūnas. „Chalisko naujosios kartos“ kartelio lyderis Nemesio „El Mencho“ Oseguera sekmadienį buvo sužeistas per susišaudymą su kariais Chalisko valstijos Tapalpos mieste ir mirė, kai buvo skraidinamas į Meksiko miestą, nurodė kariuomenė.

Europos etaloninės „Brent“ naftos barelio kaina pirmadienį pakilo iki 72,1 JAV dolerio, beveik pasiekdama pastarojo pusmečio aukštumas, rinkos dalyviams vertinant JAV ir Irano branduolinio susitarimo tikimybę ir laukiant tolesnių derybų šią savaitę, skelbia „Trading Economics“. Kita vertus, manoma, kad bet koks JAV karinis smūgis Iranui būtų apribotas pasirinktomis karinėmis ar vyriausybinėmis vietovėmis, taip sumažinant plataus masto tiekimo sutrikimų rizikas.

Pirmadienį Vašingtonas apkaltino Kiniją labai išplėtus savo branduolinį arsenalą ir pakartojo, kad Pekinas atliko slaptus branduolinius bandymus, bei dar kartą pareikalavo, kad Kinija dalyvautų sudarant naują ginklų kontrolės sutartį. Vašingtonas pareiškė, kad šio mėnesio pradžioje pasibaigęs „New START“ – paskutinės sutarties tarp didžiausių branduolinių valstybių – Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos – galiojimas suteikia galimybę pasiekti geresnį susitarimą, įtraukiant Pekiną.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienį pareiškė, kad jo šalis išgyvena „sudėtingas ir iššūkių kupinas dienas“, augant įtampai tarp Jungtinių Valstijų ir Irano po amerikiečių prezidento Donaldo Trumpo grasinimo smogti, jei Teheranas atsisakys priimti naują branduolinį susitarimą. „Išgyvename labai sudėtingas ir iššūkių kupinas dienas, – sakė B. Netanyahu įstatymų leidėjams trumpoje kalboje parlamente. – Mes stebime situaciją ir esame pasirengę bet kokiam scenarijui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pagrasino šalims baudžiamaisiais importo muitų didinimais, jei jos nuspręs „žaisti žaidimus“ su tarifais. Taip jis kalbėjo po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino didžiąją dalį jo pasaulinės muitų politikos.

Izraelio kraštutinių dešiniųjų finansų ministras Bezalelis Smotrichas (Bezalelis Smotričas) pirmadienį pareiškė, kad palestiniečių kovotojų grupuotei „Hamas“ netrukus gali būti duotas terminas sudėti ginklus. „Manome, kad artimiausiomis dienomis „Hamas“ bus įteiktas ultimatumas nusiginkluoti ir visiškai demilitarizuoti Gazą“, – per interviu visuomeniniam transliuotojui „Kan“ sakė B. Smotrichas.

JAV muitinės ir sienų apsaugos tarnyba (U.S. Customs and Border Protection, CBP) nuo vasario 24 dienos nustos rinkti importo muitus, kuriuos JAV Aukščiausiasis Teismas prieš kelias dienas pripažino neteisėtais, skelbia Vokietijos visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle“, remdamasis CBP pirmadienio pranešimu. Praėjusių metų balandžio pradžioje JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie didelį muitų padidinimą virtinei valstybių, įskaitant Europos Sąjungos šalis.

Kyjivas svarsto galimybę per artimiausius 3 mėnesius – iki gegužės 15-osios – surengti prezidento rinkimus, skelbia „Financial Times“. Anoniminiai šaltiniai tvirtina, kad tam esą spaudžia JAV, grasindamos atimti saugumo garantijas, tačiau prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia: rinkimai bus įmanomi tik užtikrinus būtinas saugumo sąlygas ir pasiekus paliaubas.

Išvesdamos savo karius iš Sirijos, JAV pajėgos pasitraukė iš dar vienos bazės. Agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad dešimtys sunkvežimių su šarvuočiais bei surenkamomis konstrukcijomis paliko Kasrako bazę šiaurės rytinėje Hasekės provincijos ir pajudėjo Irako kryptimi. Tiek Sirijos vyriausybės šaltinių, tiek kurdų pajėgų duomenimis, JAV kariuomenė visišką pasitraukimą iš Sirijos turėtų baigti per mėnesį. Kasrako bazė yra jau trečioji bazė per dvi savaites, iš kurios pasitraukė JAV pajėgos.

Europos Sąjunga (ES), anot žiniasklaidos, gali stabdyti prekybos susitarimo su JAV ratifikavimo procesą. ES nori gauti iš JAV daugiau informacijos apie naują muitų programą, pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, kuria remiasi agentūra „Reuters“. ES neturi kito pasirinkimo, kaip tik atidėti patvirtinimo procesą, kad būtų galima išsiaiškinti situaciją, sakė Zeljana Zovko, Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos vyriausioji derybininkė prekybos klausimais.

Islandija svarsto galimybę surengti referendumą ir rugpjūtį atnaujinti derybas dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES). Tai atskleidė du žmonės, susipažinę su Islandijos pasirengimu narystei ES, praneša „Politico“. Apie tai prabilta didėjant ES plėtros pagreičiui – Briuselis kuria planą, pagal kurį Ukrainai galėtų būti suteikta dalinė narystė ES jau 2027 m., o Juodkalnija, labiausiai prie narystės priartėjusi šalis, sausio mėnesį sėkmingai užbaigė dar vieną derybų etapą.

Ukrainos prezidentas sureagavo į besikeičiančią JAV prezidento Donaldo Trumpo retoriką jo atžvilgiu. Apie tai V. Zelenskio buvo paklausta interviu BBC metu. Žurnalistas Jeremy Bowenas priminė, kad D. Trumpas yra V. Zelenskį ne kartą išplūdęs, o kartą netgi pavadinęs „diktatoriumi be rinkimų“. Išgirdęs klausimą V. Zelenskis nusijuokė. „Aš nesu diktatorius ir aš nepradėjau karo, štai ir viskas“, – atsakė jis.

JAV aukščiausiasis teismas paskelbė, kad didžioji dalis dar praėjusių metų balandžio mėnesį Donaldo Trumpo įvestų muitų yra neteisėti. Toks sprendimas sudavė smūgį muitais paremtai JAV prekybos politikai bei dešimtims jau sudarytų prekybos susitarimų. Nepaisant to, neabejojama, kad, nors ir sunkesnėmis aplinkybės, muitų politikos nebus atsisakyta, o šiais metais matysime tik dar daugiau chaoso ir neapibrėžtumo.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Aukščiausiajam teismui nutarus, jog prezidento Donaldo Trumpo sprendimai dėl muitų tarifų prekybos partneriams – neteisėti, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikisi, kad transatlantiniai partneriai laikysis anksčiau pasiekto susitarimo su Europos Sąjunga (ES). „Mes tikimės, kad JAV laikysis susitarimo, kuris buvo pasiektas pernai rugpjūtį.

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitinka Briuselyje, kad aptartų naują paskolą Kyjivui ir 20-ąjį sankcijų paketą, kurį rengiamasi pritaikyti Rusijai dėl karo Ukrainoje. Derybos vyks likus vienai dienai iki ketvirtųjų plataus masto Rusijos įsiveržimo metinių, kurios bus minimos vasario 24 d. Dėl 90 mlrd. eurų paskolos buvo sutarta gruodžio mėnesį, ją patvirtino ir Europos Parlamentas.