Donaldas Trumpas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pažadėjo atkeršyti už pirmąsias JAV karių žūtis kare, kurį jis pradėjo siekdamas nuversti dvasininkų valdžią Irane. Iranas atsakė raketomis visuose Artimuosiuose Rytuose, net kai jos elitinės Revoliucinės gvardijos būstinė virto griuvėsiais. D. Trumpas teigė planuojantis apie keturias savaites truksiantį konfliktą po šeštadienį suduotų masinių JAV ir Izraelio smūgių, per kuriuos žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei.

JAV ir Izraelio tikslas Irane per šias dvi konflikto dienas nebuvo pasiektas, sako Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas dr. Žilvinas Švedkauskas. Anot jo, režimas toliau veikia, valdymo struktūros nesuiro, kol kas nematyti protestuotojų ar kareivių, kurie sudėtų ginklus ir atsisakytų kovoti prieš JAV, Izraelį.

Neeilinėje Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų taryboje sekmadienį dalyvavęs Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys akcentuoja, kad didžiausias prioritetas šiuo metu – Bendrijos piliečių, esančių Artimuosiuose Rytuose, saugumas.  „Mūsų piliečių saugumas konflikto paveiktose valstybėse – šiuo metu svarbiausias prioritetas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys prieš neeilinę Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybą telefonu kalbėjo su Izraelio užsienio reikalų ministru Gideonu Saaru ir Kuveito užsienio reikalų ministru Šeichu Jarrah Jaberu Al-Ahmadu Al-Sabahu. Kaip nurodoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime, pokalbių metu Lietuvos diplomatijos vadovas aptarė saugumo padėtį Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos regionuose, galimus tarptautinės bendruomenės veiksmus situacijai deeskaluoti.

Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienio vakarą telefonu su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu ir Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbuaptarė saugumo situaciją Artimuosiuose Rytuose. Pokalbio su K. Nawrockiu metu, anot Prezidentūros, ypatingas dėmesys skirtas Lietuvos ir Lenkijos piliečių saugumui Artimuosiuose Rytuose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad per tebesitęsiančius JAV ir Izraelio bombardavimus šalyje žuvo 48 Irano lyderiai. „Niekas negali patikėti mūsų sėkme, 48 lyderių neliko vienu šūviu. Ir viskas sparčiai juda į priekį“, – D. Trumpas cituojamas interviu „Fox News„ . Jis pridūrė, kad kalbėsis su likusiais Irano lyderiais, tačiau nebuvo tikras, kada tai ivyks. „Jie nori kalbėtis, ir aš sutikau kalbėtis, todėl aš su jais kalbėsiuosi.

Per aviacijos smūgį Teherane žuvo buvęs Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas, sekmadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra „Ilna“.  M. Ahmadinejadas šaliai vadovavo 2005–2013 m.  Buvęs lyderis, kuriam buvo 69-eri, žuvo savo namuose rytinėje Teherano dalyje. Kartu su M. Ahmadinejadu žuvo ir jo asmens sargybinis.

Džiaugsmo šūksniai Teherane. Irano kerštas ir gedulas. Protestai vienose musulmoniškojo pasaulio dalyse, šventės – kitose. Pasaulis džiūgavo, pyko arba nerimavo sekmadienį išgirdęs žinią, kad Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei buvo nužudytas per JAV ir Izraelio smūgius Islamo respublikai, įvykdytus diena anksčiau.

JAV ir Izraeliui rengiant oro ataką, per kurią žuvo Irano aukščiausiasis lyderis, padėjo Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) informacija, kad ajatola Ali Khamenei dalyvaus aukščiausio rango Irano pareigūnų susitikime, sekmadienį pranešė laikraštis „The New York Times“ (NYT). A. Khamenei žuvo per JAV ir Izraelio Teheranui suduotus oro smūgius, sekmadienį patvirtino Irano valstybinė žiniasklaida. Vašingtonas ir Tel Avivas tvirtina, kad siekia režimo pakeitimo Islamo Respublikoje.

Artimuosiuose Rytuose tvyrant įtampai ir tebesitęsiant raketų smūgiams, pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclerės Aistė Stakėnienės, įvairiose šalyse yra įstrigę per tūkstantį Lietuvos piliečių. Nors kai kurie jų kreipėsi pagalbos dėl išvykimo, ji kol kas nebus teikiama.  Anot A. Stakėnienės, daugiausia Lietuvos piliečių – virš 1000 – šiuo metu yra Jungtiniuose Arabų Emiratuose (JAE). Apie 400 jų yra registravęsi URM sistemoje. Iš jų 80 paprašė pagalbos išvykti iš šios šalies.

Patvirtinus ajatolos Ali Khamenei žūtį, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Irano žmonėms, izraeliečiams ir visiems Artimiesiems Rytams priartėjo geresnės ateities viltis. „Irano diktatoriaus Ali Khamenei nebėra. Daug diktatorių galvoja, kad jie amžini. Mes ką tik pamatėme dar vieną išnykstant. Geresnės ateities viltis Irano žmonėms, taip pat izraeliečiams ir visiems Artimiesiems Rytams, atrodo, priartėjo“, – socialiniame tinkle „X“ sekmadienį paskelbė jis.

Prasidėjus karo veiksmams tarp Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bei Irano, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys situaciją Artimuosiuose Rytuose sekmadienį aptars su kitais Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrais.  „Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sekmadienį nuotoliniu būdu dalyvaus neeiliniame ES Užsienio reikalų tarybos susitikime, skirtame aptarti situaciją Irane ir Artimųjų Rytų regione“, – teigiama pranešime.

Irano saugumo vadovas Ali Larijani pareiškė, kad nuo sekmadienio prasidės pereinamasis procesas po aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymo. „Netrukus bus suformuota laikinoji vadovybės taryba. Prezidentas, teismų sistemos vadovas ir teisininkas iš Saugotojų tarybos prisiims atsakomybę iki kito lyderio išrinkimo“, – sakė A. Larijani, Irano aukščiausiosios saugumo institucijos, Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos, vadovas, buvęs A. Khamenei patarėjas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos smogs Iranui dar neregėta jėga, jei jis imsis atsakomųjų veiksmų už JAV ir Izraelio smūgius, per kuriuos žuvo šalies aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei. „Iranas ką tik pareiškė, kad šiandien smogs labai stipriai, stipriau nei kada nors anksčiau“, – savo platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.

Sekmadienio vakarą – nauja smūgių Iranui banga. Izraelio kariuomenė paskelbė smogusi dešimtims režimo karinių vadaviečių, įskaitant Revoliucinės gvardijos štabą, rašo „SkyNews“. Skaičiuojamos aukos.

Jungtinės Valstijos ir Izraelis ryte pradėjo didelę karinę operaciją Irane. Smogė svarbiausiems islamistinio režimo vadams ir karinėms bazėms, su žeme sulygino vyriausybinius pastatus. Po pirmųjų smūgių JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad jo tikslas – ne tik sunaikinti branduolinį potencialą ir raketų programą, bet nuversti patį teroristinį režimą – kviečia iraniečius versti represinę valdžią.

Prasidėjus karo veiksmams Artimuosiuose Rytuose, Lietuva solidarizuojasi su Irano užpultomis šalimis ir smerkia neišprovokuotus režimo veiksmus, tikina ministrė pirmininkė Inga Ruginienė. „Lietuva atidžiai stebi įvykius Artimuosiuose Rytuose, nuolat koordinuodama veiksmus su sąjungininkais ir partneriais. Raginame visus ten esančius Lietuvos piliečius laikytis vietos saugumo rekomendacijų – esame pasirengę teikti informaciją ir pagalbą.

Prasidėjus karo veiksmams tarp Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bei Irano, Lietuva atidžiai seka įvykius Artimuosiuose Rytuose, palaiko ryšį su sąjungininkais, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.  „Lietuva atidžiai stebi įvykius Artimuosiuose Rytuose. Šiuo klausimu palaikome glaudų ryšį su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis ir sąjungininkais.

Dėl karo veiksmų tarp Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bei Irano Užsienio reikalų ministerija (URM) rekomenduoja Lietuvos piliečiams nevykti į Jordaniją bei Persijos įlankos regiono šalis: Bahreiną, Iraką, Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), Katarą, Kuveitą, Omaną ir Saudo Arabiją.

„Paramount Skydance“ penktadienį paskelbė, kad įsigis „Warner Bros. Discovery“ pagal sandorį, kuriuo jungtinė bendrovė vertinama 110 mlrd. JAV dolerių (93 mlrd. eurų). Pranešimas pasirodė po to, kai „Paramount Skydance“, valdoma Donaldą Trumpą palaikančio technologijų paveldėtojo Davido Ellisono, įveikė „Netflix“ įtemptame pasiūlymų dėl kainos kare. Aiškus tikslas „Mūsų siekį įsigyti „Warner Bros.

Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karinėms pajėgoms šeštadienį atakavus Iraną, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas rekomenduoja Irane esantiems lietuviams evakuotis, o viešintiems Izraelyje – ieškoti slėptuvės ir nejudėti po šalį. Anot jo, šiuo metu Irane yra 17, o Izraelyje 219 lietuvių. „Nuo pat šiandien ryto mes esame pakėlę budrumo lygį.

Melania Trump ketina įrašyti savo vardą į istoriją, pirmininkaudama Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžiui – tai bus pirmasis toks atvejis JAV pirmosios ponios gyvenime. Renginys, numatytas pirmadienio popietę, vyks jai užimant pirmininko vietą. Tai bus pirmas kartas, kai pirmoji ponia vadovaus tokiam posėdžiui, patvirtino JT atstovas spaudai Stephane Dujarric, pranešė Independent.

Irano raketų smūgis padarė „didelę žalą“ Kuveito oro bazės, kurioje dislokuotos Italijos karinės oro pajėgos, kilimo ir tūpimo takui, Italijos užsienio reikalų ministro Antonio Tajani žodžius šeštadienį citavo šalies naujienų agentūra ANSA.  „Kilimo ir tūpimo takas buvo smarkiai apgadintas, bet nė vienas Italijos karinio personalo narys nenukentėjo“, – žurnalistams sakė A. Tajani. „Italijos karinių oro pajėgų nariai, esantys Kuveito bazėje, kuri buvo užpulta Irano raketomis, yra saugūs.

Šeštadienį prasidėjus bendrai JAV ir Izraelio karinei kampanijai prieš Iraną, dėl kurios ilgai nerimauta, Artimųjų Rytų ir viso pasaulio šalys išreiškė nuogąstavimus, kad gali įsiplieksti platesnis regioninis konfliktas. Šeštadienį ryte Izraelis pareiškė pradėjęs prevencinius smūgius prieš Iraną, pavadinęs juos prevenciniais.

JAV ir Izraelio atakas prieš Teheraną išprovokavo Irano vyriausybės „smurtas prieš savo tautą ir kitas šalis“, šeštadienį pareiškė Ukraina. „Dabartinių įvykių priežastis yra būtent Irano režimo smurtas ir savavališkumas, ypač nužudymai ir represijos taikių protestuotojų atžvilgiu, kurie pastaraisiais mėnesiais įgavo ypač didelį mastą“, – teigiama Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva atidžiai stebi įvykius Irane ir palaiko ryšį su savo diplomatinėmis atstovybėmis regione. „Irano destruktyvus elgesys regione, pavojingos branduolinės ambicijos, parama Rusijos agresijai prieš Ukrainą ir didžiulės vidaus represijos yra nepriimtinos.

Prasidėjus Izraelio ir JAV karinei kampanijai prieš Iraną, „airBaltic“ atšaukia visus skrydžius į Tel Avivą ir iš jo iki kovo 4 d. imtinai, šeštadienį pranešė Latvijos nacionalinė aviakompanija. Iš Rygos į Tel Avivą „airBaltic“ paprastai skrenda tris kartus per savaitę. Aviakompanija savo pranešime pabrėžia, pagrindinis jos prioritetas – keleivių, darbuotojų ir skrydžių saugumas, ir teigia aktyviai palaikanti ryšį su vietos ir tarptautinėmis institucijomis.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas šeštadienį supeikė Jungtines Valstijas už smūgius Iranui ir pareiškė abejojąs, ar Vašingtonas sąžiningai pradėjo derybas siekdamas išvengti konflikto. „Taikos kūrėjas vėl parodė savo tikrąjį veidą“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, šiuo metu einantis Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas. „Visos derybos su Iranu buvo tik priedanga. Niekas tuo net neabejojo.

Po Izraelio ir Jungtinių Valstijų naktį surengtų atakų šeštadienį Irano sostinės Teherano degalinėse susidarė ilgos eilės, minios žmonių bandant palikti miestą. Daugelyje vietų uždarytos parduotuvės.

Buvo smogta JAV karinei bazei Bahreine, šeštadienį po JAV ir Izraelio atakos prieš Iraną pranešė Persijos įlankos salų valstybė. Vėliau šiuos smūgius patvirtino Irano kariuomenė. Pasak Bahreino, nuo raketų atakos nukentėjo JAV karinio jūrų laivyno 5-osios flotilės būstinė, rašė naujienų agentūra „The Associated Press“. Irano kariuomenė vėliau pareiškė smogus JAV karinei bazei Bahreine, atsakydama į Izraelio ir Jungtinių Valstijų atakas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį patvirtino, kad Amerika pradėjo „didelius karinius veiksmus“ prieš Iraną ir kreipėsi į Irano tautą, ragindamas ją perimti valdžią karinei operacijai pasibaigus.

JAV ginkluotosios pajėgos, pasak prezidento Donaldo Trumpo, pradėjo plataus masto karinius veiksmus prieš Iraną. Tai jis pareiškė socialiniame tinkle „Truth Social“ išplatintame vaizdo įraše. „Mūsų tikslas yra apsaugoti amerikiečius, kad būtų eliminuota tiesioginė Irano režimo grėsmė“, – sakė D. Trumpas. Iranas esą kuria ilgojo nuotolio raketas, kurios kelia grėsmę JAV ir kitoms šalims. „Mes sunaikinsime jų raketas ir sulyginsime su žeme jų raketų pramonę“, – kalbėjo prezidentas.

Izraelis užpuolė Iraną, šio sostinėje Teherane girdimi sprogimai. Prie atakos prisijungė ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), tai patvirtino prezidentas Donaldas Trumpas. Kaip skelbia „The Jerusalem Post“, Izraelio kariuomenė išsiuntė perspėjimus savo gyventojams likti netoli saugomų vietovių. Irano valstybinė žiniasklaida pranešė apie smūgius, nukreiptus prieš žvalgybą, taip pat apie smūgius centrinėje Teherano dalyje. Izraelis šiuos smūgius pavadino prevenciniais.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija, dėl Artimuosiuose Rytuose didėjančios įtampos patikslinusi savo patarimus dėl kelionių, penktadienį skubiai patarė Vokietijos piliečiams nevykti į Izraelį. „Skubiai nerekomenduojama vykti į Izraelį ir Rytų Jeruzalę“, – nurodė ministerija savo interneto svetainėje paskelbtame patarime. Anksčiau šis patarimas buvo taikomas tik tam tikroms Izraelio dalims, tačiau dabar jis taikomas visai šaliai, patvirtino šaltinis ministerijoje.

Penktadienį duodamas parodymus Kongreso komitetui apie savo gerai žinomus ryšius su Jeffrey Epsteinu, buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas paneigė padaręs ką nors neteisėto, o demokratai siekė nukreipti dėmesį į paties Donaldo Trumpo santykius su nuteistu seksualiniu nusikaltėliu. B. Clintonas daug kartų minimas J. Epsteino dokumentuose, tačiau jis tvirtina, kad nutraukė ryšius dar iki to, kai šis gėdą užsitraukęs milijardierius 2008 m. buvo nuteistas už seksualinius nusikaltimus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad „norėtų nenaudoti“ JAV kariuomenės Irano puolimui, „bet kartais tai tiesiog būtina“, rašo „CNBC News“. Kartu D. Trumpas pridūrė, kad „galutinio sprendimo“ dėl Irano puolimo dar nėra. Trumpas: nesame patenkinti Irano derybų eiga „Mes nesame patenkinti jų derybų eiga“, – penktadienį Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė D. Trumpas. „Jie negali turėti branduolinių ginklų“, – pridūrė jis. Primename, kad įtampa dėl Irano auga.

Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas prakalbo apie „draugiško Kubos perėmimo“ perspektyvą, skelbia „Reuters“. Baltuosiuose rūmuose žurnalistams jis pareiškė, kad valstybės sekretorius Marco Rubio sprendžia šį klausimą „labai aukštu lygiu“. „Kubos vyriausybė derasi su mumis, ir jie turi didelių problemų“, – sakė D. Trumpas. „Jie neturi pinigų. Šiuo metu jie neturi nieko, bet jie derasi su mumis, ir galbūt mes draugiškai perimsime Kubą“, – cituojamas jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį atskleis savo viziją, kaip Prancūzijos branduolinis arsenalas galėtų sustiprinti Europos gynybą, žemynui skubant persiginkluoti prieš agresyvią Rusiją ir Vašingtonui nusišalinant.  E. Macrono kalbos Prancūzijos branduolinių povandeninių laivų bazėje Bretanėje bus atidžiai klausomasi visoje Europoje.

Jungtinės Karalystės (JK) ambasados darbuotojai Irane dėl dabartinės „saugumo padėties“ buvo laikinai atitraukti iš šalies, penktadienį pranešė užsienio reikalų ministerija. JK ambasada Teherane, kuri praėjusį mėnesį buvo laikinai uždaryta, toliau „dirbs nuotoliniu būdu“, pažymėjo ministerija. Ši žinia buvo paskelbta po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą pagrasino smogti Iranui, o Vašingtonas telkia karines pajėgas Artimuosiuose Rytuose.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pirmadienį Izraelyje rengia derybas dėl Irano, pranešė Valstybės departamentas, Jungtinėms Valstijoms telkiant pajėgas ir grasinant smogti Teheranui. JAV diplomatijos vadovas į Izraelį vyks po to, kai JAV ambasada Jeruzalėje pranešė dėl saugumo rizikų leidžianti ne pirmos būtinybės vyriausybės darbuotojams ir jų šeimos nariams išvykti iš Izraelio, o tai sukėlė įtarimų, kad prezidentas Donaldas Trumpas ketina įgyvendinti savo grasinimus suduoti smūgius.

JAV ir Pietų Korėjos kariuomenės pranešė, kad kitą mėnesį surengs kasmetines pavasario pratybas, siekdamos sustiprinti bendrus savo šalių gynybinius pajėgumus, prastėjant santykiams su branduolinį ginklą turinčia Šiaurės Korėja. Pranešime teigiama, kad pratybos „Freedom Shield“ („Laisvės skydas“) numatytos kovo 9–19 dienomis.

Niujorko meras Zohranas Mamdani ketvirtadienį susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, ragindamas skirti 21 mlrd. dolerių (17,79 mlrd. eurų) federalinių dotacijų 12 tūkst. prieinamų būstų ir infrastruktūros projektams. Z. Mamdani paskelbė savo nuotrauką Baltuosiuose rūmuose, kurioje jis įteikia D. Trumpui netikrą laikraščio pirmąjį puslapį, ant kurio parašyta: „Trumpas miestui: statykime“. Apie šį susitikimą iš anksto nebuvo skelbiama.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ateinantį antradienį antrą kartą Baltuosiuose rūmuose Vašingtone susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Priešpiet numatyti pokalbiai Ovaliniame kabinete, Berlyne pranešė vyriausybės atstovas Sebastianas Hillė. Po to F. Merzas ir D. Trumpas pietaus. Atstovo teigimu, susitikime bus kalbama apie dvišalius santykius, saugumo politikos padėtį bei „prekybos ir konkurencijos klausimus“. F. Merzas pirmadienį išvyks į JAV.

Viena galinga Irano remiama Irako ginkluota grupuotė nurodė savo kovotojams pasirengti ilgo karo kaimyniniame Irane scenarijui, jeigu Jungtinės Valstijos pradėtų karinę operaciją šioje šalyje. „Kataeb Hezbollah“  įspėjo JAV, kad, pradėjusios karą regione, jos patirs „didžiulius nuostolius“, o vienos ginkluotos grupuotės vadas naujienų agentūrai AFP teigė, jog yra labai tikėtina, kad jo grupuotė įsikiš, jei bus suduoti smūgiai.

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas telefonu Volodymyrui Zelenskiui išreiškė norą, kad karas Ukrainoje baigtųsi per mėnesį. D. Trumpo žodžiai nuskambėjo prieš Ženevoje vykstančias dvišales amerikiečių ir ukrainiečių derybas. Tiesa, prieš jas savo poziciją garsiai pademonstravo ir Vladimiras Putinas – surengė masinę Ukrainos infrastruktūros ir gyvenamųjų rajonų ataką. Ukrainiečiai po šios atakos kviečia D. Trumpą atvykti į jų šalį ir pamatyti, kaip Ukraina atrodys po mėnesio.

JAV ambasada Jeruzalėje penktadienį pranešė leidžianti ne pirmos būtinybės vyriausybės darbuotojams ir jų šeimos nariams išvykti iš Izraelio dėl saugumo rizikų, pridurdama, kad norintys išvykti asmenys turėtų tai padaryti, kol dar yra prieinami skrydžiai. „2026 metų vasario 27 dieną Valstybės departamentas leido išvykti nebūtiniems JAV vyriausybės darbuotojams ir JAV vyriausybės darbuotojų šeimos nariams iš misijos Izraelyje dėl saugumo rizikų“, – savo interneto svetainėje nurodė ambasada.

Čekija šiemet ketina sumažinti pagrindines išlaidas gynybai iki mažiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir rizikuoja užrūstinti JAV bei kitas NATO sąjungininkes, praneša „Politico“. Čekijos premjero Andrejaus Babišo vadovaujama naujoji populistų koalicija parengė biudžeto projektą, kuriame numatoma gynybos finansavimą mažinti 900 mln. eurų, palyginus su buvusios vyriausybės pasiūlymu 2026 metams.

JAV gyvenęs vyras, kurį kartu su keletu kitų asmenų per susišaudymą nukovė Kubos pakrančių apsauga, norėjo išlaisvinti komunistinę salą, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį pranešė jo politinis bendražygis. Trečiadienį Kubos pakrančių apsauga apšaudė greitaeigį katerį ir nukovė vieną bei sužeidė dar vieną amerikietį, pranešė oficialus JAV asmuo. Kubos teigimu, susišaudymo metu žuvo keturi ir buvo sužeisti dar šeši laive buvę žmonės.

Derybos tarp Ukrainos, JAV ir Rusijos dėl karo išlieka sudėtingos ir daugiasluoksnės. Kol kas neįmanoma prognozuoti tikslių jų pabaigos terminų. Tai interviu leidiniui „Al Modon“ pareiškė Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylas Budanovas. K. Budanovas trijų šalių taikos derybas įvertino kaip itin sudėtingą ir daugialypį procesą, kuriame šiuo metu neįmanoma nustatyti konkrečių užbaigimo terminų.