Donaldas Trumpas

Ant JAV prezidento Donaldo Trumpo kaklo pastebėtas naujas išbėrimas sukėlė klausimų, tačiau jo asmeninis gydytojas sako, kad nerimauti pagrindo nėra. Ant D. Trumpo kaklo pastebėtas išbėrimas yra kremo, kurį jis naudoja kaip „profilaktinį odos gydymą“, rezultatas, pirmadienį CNN sakė jo asmeninis gydytojas. „Prezidentas Trumpas naudoja labai paprastą kremą dešinėje kaklo pusėje, kuris yra profilaktinis odos gydymo preparatas“, – sakė dr. Seanas Barbabella savo pareiškime.

Gitanas Nausėda antradienį surengė sušaukė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, kuriame buvo apžvelgti įvykiai Artimuosiuose Rytuose. Vis dėlto prezidentas sulaukė ir klausimų apie neseniai patirtą traumą, dėl kurios net buvo paguldytas į ligoninę bei daug diskusijų susilaukusią nugriautą tvorą savo sklype. G. Nausėda pripažino, kad tvora iš tiesų pateko į valstybines žemes, tačiau teigė, kad jų jam tikrai nereikia ir jis laukia tos akimirkos, kai visa tai pasibaigs.

Paaštrėjus konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir Iranui ėmusis veiksmų blokuoti svarbų naftos tanklaivių maršrutą toliau kilo naftos ir dujų kainos. Antradienį „Brent“ rūšies naftos kaina pakilo dar daugiau nei 3 proc. ir pasiekė metinį maksimumą – 80 JAV dolerių už barelį. Pirmadienį ji buvo pakilusi net 13 proc. ir viršijo 82 JAV dolerius už barelį, be iškart šiek tiek nukrito.

Antradienį NATO pareiškė, kad palankiai vertina „galimybę išplėsti konsultacijas branduoliniais klausimais“ su Paryžiumi, prezidentui Emmanueliui Macronui pažadėjus sustiprinti Prancūzijos branduolinį arsenalą.  Pirmadienį E. Macronas pareiškė, kad Prancūzija išplės savo branduolinį arsenalą ir galėtų pirmą kartą dislokuoti branduoliniais ginklais apginkluotus lėktuvus šalyse sąjungininkėse. Tai reikštų didelį Europos gynybos pokytį įtemptų santykių su Jungtinėmis Valstijomis metu.

Lietuva kartu su Lenkija iš anksto žinojo apie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Izraelio planus smūgiuoti Iranui, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Taip, mes kartu su Lenkija ir kitais sąjungininkais tokia informacija disponavome. Kaip jūs puikiai suprantate, tokios informacijos negalima skelbti“, – paklaustas, ar Lietuva iš anksto žinojo , apie būsimus smūgius Irane, atsakė G. Nausėda.

Po Valstybės gynimo tarybos posėdžio prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pareiškė, kad Lietuva supranta JAV karo veiksmus Irane, ir pasmerkė Teherano atsaką atakuojant Persijos įlankos valstybes. „Mes suprantame JAV tikslus vykdant šią karinę operaciją, nes visos diplomatinės pastangos, kurios buvo dėtos siekiant sustabdyti branduolinio ginklo kūrimą Irane, deja, nedavė to rezultato, kurio tikėtasi.

Duodamas parodymus, kuriuos pirmadienį paviešino JAV Kongreso komitetas, buvęs prezidentas Billas Clintonas pareiškė, kad nieko nežinojo apie dabar jau mirusio finansininko Jeffrey Epsteino seksualinius nusikaltimus.

Tęsiantis įtampai Artimuosiuose Rytuose, Lietuva pradeda piliečių, esančių šiame regione, evakuaciją, trečiadienį pranešė ministrė pirmininkė Inga Ruginienė.  „Atsižvelgdami į situaciją Artimuosiuose Rytuose, pradedame evakuacijos operaciją“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė premjerė.  Anot Vyriausybės vadovės, priimtas sprendimas pradėti pažeidžiamų grupių evakuaciją iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) bei aplinkinių šalių.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį sušaukė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, kuriame ketina apžvelgti įvykius Artimuosiuose Rytuose bei jų įtaką pasaulio ir Baltijos regiono saugumui. Prezidentas nurodė, kad situacija keičiasi labai sparčiai. „Artimųjų Rytų situacija lieka įtempta.

Nors oficialūs „Formulės-1“ bandymai Bahreine pasibaigė ramiai, vos per savaitę geopolitinė situacija regione pasikeitė neatpažįstamai. Eskaluotas ginkluotas konfliktas, į kurį įsitraukė Izraelio, JAV bei Irano karinės pajėgos, kelia tiesioginę grėsmę ne tik regiono saugumui, bet ir numatytam čempionato tvarkaraščiui. Teherano grasinimai atsakomaisiais smūgiais Bahreinui, Katarui bei Jungtiniams Arabų Emyratams verčia čempionato organizatorius rimtai svarstyti apie artimiausių etapų atšaukimą.

Artimuosiuose Rytuose prasidėjus kariniam konfliktui, Valstybės saugumo departamentas (VSD) nefiksuoja požymių, kad Lietuvoje reikėtų kelti terorizmo grėsmės lygį. „Terorizmo grėsmės lygį Lietuvoje nustato Nacionalinis krizių valdymo centras. VSD tuo tarpu nefiksuoja indikatorių, skatinančių siūlyti kelti grėsmės lygį“, – teigiama departamento atsakyme Eltai. Terorizmo grėsmės lygį iš Europos šalių pakėlė vienintelė Vengrija.

Dauguma amerikiečių nepritaria prezidento Donaldo Trumpo administracijos kariniams smūgiams Iranui, rodo kelios apklausos, atliktos po to, kai JAV šeštadienio rytą atakavo Teheraną, praneša žinių portalas „Politico“. Remiantis trumpųjų žinučių apklausos, kurią transliuotojo CNN užsakymu šeštadienį ir sekmadienį atliko įmonė SSRS, rezultatais, beveik šeši iš 10 amerikiečių nurodė, kad nepritaria sprendimui imtis karinių veiksmų prieš minimą Artimųjų Rytų šalį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį priima Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą, atvykstantį pirmojo užsienio lyderio vizito po to, kai Jungtinės Valstijos kartu su Izraeliu sudavė smūgius Iranui, įtraukusius Artimuosius Rytus į karą. Iš anksto suplanuotame susitikime Baltuosiuose rūmuose didžiausias dėmesys turėjo būti skiriamas karui Ukrainoje ir įtemptiems Europos Sąjungos (ES) bei JAV prekybos santykiams, siekiant pataisyti pašlijusius transatlantinius ryšius.

Antradienį naftos kainos toliau kyla į viršų, o akcijų kursai juda žemyn, investuotojams stebint padėtį Artimuosiuose Rytuose, kur JAV ir Izraelis toliau bombarduoja Iraną, o Teheranas toliau smūgiuoja kaimyninėms šalims. „West Texas Intermediate“ naftos barelis antradienį pabrango 2 proc. iki 72,65 JAV dolerio už barelį. „Brent“ rūšies naftos kaina padidėjo 2,5 proc. iki 79,67 JAV dolerio už barelį. Tokijo akcijų biržos indeksas „Nikkei 225“ sumažėjo 2,6 proc.

Ketvirtą dieną Artimuosiuose Rytuose tęsiantis konfliktui, prasidėjusiam po JAV ir Izraelio smūgių Iranui, antradienį regione pranešta apie naujas atakas, įskaitant Izraelio bombardavimą Libane ir dronų ataką prieš Jungtinių Valstijų ambasadą Saudo Arabijos sostinėje Rijade. Konfliktas, prasidėjęs savaitgalį, išprovokavo atsakomąsias Teherano atakas visame regione, o besitęsiantys karo veiksmai nerodo jokių atoslūgio ženklų. Toliau apžvelgiame svarbiausius įvykius.

JAV ir Izraelio smūgių Iranui sukeltas konfliktas Artimuosiuose Rytuose nebus nesibaigiantis karas, tačiau gali užtrukti, pirmadienį transliuotame interviu sakė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu. Kalbėdamas televizijai „Fox News“, B. Netanyahu taip pat tvirtino, kad Izraelis ir JAV privalėjo veikti, nes Iranas statė naujus branduolinių ginklų objektus, kurių po kelių mėnesių būtų buvę neįmanoma atakuoti. „Nesibaigiančio karo nebus, – sakė B. Netanyahu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu britų dienraščiui „The Sun“ pareiškė, kad istoriniai ryšiai tarp jo šalies ir Jungtinės Karalystės (JK) yra „nebe tokie, kokie buvo anksčiau“. „Tai buvo patys tvirčiausi santykiai iš visų. O dabar mes palaikome labai stiprius ryšius su kitomis Europos šalimis“, – sakė D. Trumpas, išskirdamas Prancūziją ir Vokietiją, JK premjerui Keirui Starmeriui atsisakius leisti Jungtinėms Valstijoms naudotis britų karinėmis bazėmis Kipre karui su Iranu.

Vasario 28-ąją JAV ir Izraelis surengė atakas prieš Iraną, vėliau pranešta apie Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei žūtį. JAV prezidentas Donaldas Trumpas žada atkeršyti už pirmąsias JAV karių žūtis, Iranas sako, kad su JAV nesiderės.  Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Šarūnu Liekiu.

Jungtinių Valstijų ambasada Rijade patvirtino, kad buvo atakuota, ir paragino žmones laikytis atokiau, tuo pačiu pranešdama, kad antradienį ji bus uždaryta. „Venkite ambasados teritorijos iki atskiro pranešimo – dėl išpuolio prieš šį objektą“, – teigiama pranešime. Jame JAV piliečiai raginami slėptis ten, kur šiuo metu yra.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pranešė, kad ketina pirmą kartą kaip prezidentas dalyvauti kasmetinėje Baltųjų rūmų korespondentų vakarienėje.

Slovakijos elektros tinklo operatorė SEPS trečiadienį nutraukė avarinį elektros tiekimą Rusijos užpultai Ukrainai. „Nuo šio paskelbimo momento SEPS nebevykdo avarinio elektros tiekimo“, – žurnalistams Bratislavoje pareiškė SEPS vadovas Martinas Magathas. Taip valstybinė įmonė vykdo vyriausybės nurodymą, kuriuo ministras pirmininkas Robertas Fico pagrasino prieš daugiau nei savaitę.

JAV pareigūnai pabrėžia, kad prezidento Donaldo Trumpo veiksmai Irane nėra pirmiausia nukreipti į režimo pakeitimą. Pirmadienį interviu „Fox News“ viceprezidentas J.D. Vance‘as sakė, kad „idealiame pasaulyje“ Jungtinės Valstijos sveikintų Teherano lyderį, norintį bendradarbiauti su Vašingtonu. Tačiau pagrindinis D. Trumpo tikslas, pasak jo, yra užtikrinti, kad Iranas niekada neįsigytų branduolinio ginklo, nepriklausomai nuo to, kas jį valdo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį užsiminė, kad Jungtinės Valstijos greitai imsis atsakomųjų veiksmų po to, kai į jų ambasadą Saudo Arabijos sostinėje Rijade smogė du, kaip įtariama, Irano dronai. Kalbėdamas televizijos tinklui „NewsNation“, D. Trumpas sakė, kad „greitai sužinosite“, kaip Jungtinės Valstijos atsakys, išsamesnės informacijos nepateikdamas.

Kariniuose veiksmuose prieš Irano režimą neketinusi dalyvauti Europa į karo chaosą buvo įtraukta jau pirmosiomis karo dienomis. Mažiausiai keturios Europos šalių karinės bazės Artimuosiuose Rytuose ir Kipre patyrė Irano smūgius. Iš pradžių pasyviai stebėjusios Europos valstybės žada aktyviai gintis. Apie pirmąsias amerikiečių karių aukas prakalbęs Donaldas Trumpas sako, kad mirčių bus daugiau. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, jame ketinama apžvelgti įvykius Artimuosiuose Rytuose bei jų įtaką pasaulio ir Baltijos regiono saugumui. Susitikime taip pat bus pristatytos Baltijos gynybos linijos stiprinimo priemonės.

Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas ir buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas padarė virtinę provokuojančių pareiškimų apie JAV ir Izraelio karinę kampaniją prieš Iraną. Pasak jo, netrukus gali prasidėti Trečiasis pasaulinis karas, jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas tęs savo kursą. Jo žodžius cituoja Rusijos žiniasklaida. „Jei Trumpas tęs savo beprotišką nusikalstamą politinių režimų keitimo kursą, Trečiasis pasaulinis karas neabejotinai prasidės.

Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį, reaguodamas į kritiką, kad jo karas su Iranu neturi aiškaus tikslo, išvardijo keturis uždavinius, įskaitant siekį užtikrinti, kad šalis niekada neįgytų branduolinio ginklo. Jis teigė, kad smūgiai buvo „paskutinė ir geriausia galimybė“ smogti Iranui – ilgamečiam Jungtinių Valstijų priešininkui. „Mūsų tikslai yra aiškūs“, – sakė jis per renginį Baltuosiuose rūmuose po to, kai JAV pareigūnai pateikė įvairių JAV ir Izraelio puolimo priežasčių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, tęsdamas savo spaudos konferenciją, teigė, kad JAV yra „gerokai priekyje mūsų laiko prognozių“, kurios siekė keturias-penkias savaites, rašo „Sky News“. Jis sako, kad JAV turi „galimybių tęsti tai [karą] gerokai ilgiau“, atsakydamas į teiginius, esą jis nori užbaigti konfliktą „labai greitai“. „Man nebūna nuobodu, čia nėra nieko nuobodaus“, – priduria D. Trumpas.

Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) oro uostuose netrukus bus pradedami vykdyti specialūs skrydžiai, skirti dėl situacijos regione įstrigusiems keleiviams išvykti, praneša JAE Civilinės aviacijos generalinės tarnyba. Priduriama, kad planuojami „Etihad“, „Emirates“ ir „flydubai“ skrydžiai. Pažymima, kad skrydžiai bus organizuojami pagal oro bendrovių sudarytus grafikus.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį išvyko į Vašingtoną, kur taps pirmuoju Europos lyderiu, apsilankiusiu pas prezidentą Donaldą Trumpą po to, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis pradėjo karą prieš Iraną. Anksčiau suplanuotame antradienio susitikime Baltuosiuose rūmuose buvo tikimasi daugiausia dėmesio skirti karui Ukrainoje, JAV ir ES prekybos įtampai bei platesnėms pastangoms atkurti pašlijusius transatlantinius ryšius.

Prieš pasirodysiant Donaldo Trumpo kalbai, JAV prezidentas interviu CNN žurnalistui Jackui Tapperiui atskleidė daugiau apie vykdomą kampaniją prieš Iraną, rašo „Sky News“. „Mes jų dar net nepradėjome stipriai smogti. Didžioji banga dar net neprasidėjo. Didžioji ataka netrukus ateis“, – apie karinę operaciją sakė D. Trumpas. Numušė 2 rusiškus lėktuvus Tuo tarpu Kataras teigia numušęs du rusiškos gamybos lėktuvus iš Irano.

Aktyvuota Užsienio reikalų ministerijos karštoji linija, kuria visą parą teikiama konsulinė informacija apie situaciją Artimųjų Rytų regione. Karštosios linijos tel. nr. +370 630 10845, teikiama informacija nuolat atnaujinama atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją.

JAV šeštadienį pradėjo bombarduoti Iraną be paaiškinimo, be Kongreso pritarimo, netgi be bandymo užsitikrinti visuomenės paramą. Smūgiai Irane prasidėjo be nuoseklios strategijos Irano žmonėms ir be plano, pagal kurį jie galėtų nuspręsti, kaip sukurti legitimią Irano valstybę, istorikė ir žurnalistė Anne Applebaum rašo leidinyje „The Atlantic“. A. Applebaum teigimu, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos politika Irano atžvilgiu yra nenuosekli ir stokoja aiškios strategijos.

JAV šeštadienį pradėjo bombarduoti Iraną be paaiškinimo, be Kongreso pritarimo, netgi be bandymo užsitikrinti visuomenės paramą. Smūgiai Irane prasidėjo be nuoseklios strategijos Irano žmonėms ir be plano, pagal kurį jie galėtų nuspręsti, kaip sukurti legitimią Irano valstybę, istorikė ir žurnalistė Anne Applebaum rašo leidinyje „The Atlantic“. A. Applebaum teigimu, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos politika Irano atžvilgiu yra nenuosekli ir stokoja aiškios strategijos.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, jame ketinama apžvelgti įvykius Artimuosiuose Rytuose bei jų įtaką pasaulio ir Baltijos regiono saugumui. Susitikime taip pat bus pristatytos Baltijos gynybos linijos stiprinimo priemonės.

Irano remiama Irako grupuotė perspėja apie galimą eskalaciją regione – jos kovotojai raginami ruoštis ilgam konfliktui, jei JAV imtųsi karinių veiksmų prieš Iraną. „Kataeb Hezbollah“ grasina JAV dideliais nuostoliais ir neatmeta tiesioginio įsitraukimo. Taip pat šiandien ryte Pakistanas bombardavo Afganistano sostinę ir kelis kitus regionus. Pakistanas teigia, kad tai yra karas su Talibano valdomu Afganistanu.

Izraelio ir JAV karas su Iranu plinta regione. Kiek ši eskalacija gali užsitęsti ir kaip tai smogs ekonomikai – degalų kainoms bei mūsų piniginėms? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas. Eskalacija regione: kiek ilgai tai gali tęstis? Kokias čia pagrindines ekonomines rizikas tai kelia? M. Dubnikovas: Labai paprastai: pažiūrėkime į pagrindines antraštes.

Izraelio ir JAV karui su Iranu plintant regione, Lietuvos užsienio reikalų ministerija keliaujančiuosius į Kiprą ragina imtis papildomų atsargumo priemonių. „Dėl padidėjusios regioninės įtampos keliautojams rekomenduojama imtis papildomų atsargumo priemonių. Rekomenduojama atidžiai sekti vietos naujienas ir oficialius pranešimus, reguliariai tikrinti oro linijų informaciją ir laikytis Kipro institucijų nurodymų“, – pirmadienį nurodė ministerija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Jungtinės Karalystės (JK) laikraščiui „Daily Telegraph“ pareiškė esąs labai nusivylęs britų premjero Keiro Starmerio pirminiu atsisakymu leisti Vašingtonui naudotis britų karinėmis bazėmis atakoms prieš Iraną.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog jei situacija Artimuosiuose Rytuose blogės ir ten įstrigę Lietuvos piliečiai neturės galimybių grįžti namo, būtų galima kalbėti apie žmonių evakavimą pervežant į kaimynines šalis.  „Tos intensyvios atakos iš Irano pusės yra. Ir gal net yra tam tikrų požymių, kad resursas yra ir šiek tiek apmažėjęs.

 Auganti įtampa Artimuosiuose Rytuose paveikė dalį reguliarių skrydžių iš Lietuvos oro uostų (LTOU). Nuo karinio konflikto pradžios šeštadienį Vilniaus oro uoste iš viso fiksuoti aštuonių skrydžių sutrikimai, palietę maršrutus į Dubajų ir Tel Avivą, pirmadienį pranešė LTOU. Iš viso šiais maršrutais kovo 2–8 dienomis buvo suplanuoti devyni išvykimai: šeši į Dubajų ir trys į Tel Avivą.

Šeštadienį JAV ir Izraelis surengė atakas prieš Iraną, vėliau pranešta apie Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei žūtį. JAV prezidentas Donaldas Trumpas žada atkeršyti už pirmąsias JAV karių žūtis. Iranas sako, kad su JAV nesiderės. Šį savaitgalį įsiplieskė dar vienas karas – JAV ir Izraelis surengė karinius veiksmus Irane. Per atakas žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei, taip pat pranešama apie kelias dešimtis Irano lyderių žūčių.

ES turėjo greičiau sureaguoti į JAV ir Izraelio pradėtą puolimą prieš Iraną, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys, pabrėždamas, jog Bendrija turėtų bendradarbiauti su Vašingtonu, siekiant ilgalaikių pokyčių Artimuosiuose Rytuose. „Dėl Europos Sąjungos reakcijos greičio vakar turėjau taip pat pastabų kolegoms. Mes esame per lėti ir per ilgai užtrunka mūsų visų pozicijų ir pareiškimų derinimas. Tą reikia pripažinti.

Tęsiantis kariniams veiksmams Artimuosiuose Rytuose, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, jog galimybės derėtis ir susitarti su Iranu vis dar išlieka.  „Mes matome, kad diplomatinės pastangos, kurios buvo dėtos, (jog būtų galima – ELTA) derybų keliu pasiekti, kad Iranas nutrauktų savo raketų ir branduolinę programą, nepavyko. Galime tik apgailestauti, kad turbūt jokių kitų priemonių tuo metu nebuvo“, – pirmadienį žurnalistams sakė K. Budrys.

Augant įtampai Artimuosiuose Rytuose, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog šiuo metu nėra svarstoma apie evakuaciją. „Šiai dienai galiu pasakyti, kad nėra svarstoma aktyvuoti evakuacijos ar repatriacijos, bet visi mechanizmai iš Europos Sąjungos pusės yra tam paruošti“, – ministerijoje pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo diplomatijos vadovas. Pasak jo, regione yra apie 2 tūkst.

Lietuva griežtai smerkia nepagrįstas Irano atakas prieš JAE, Omaną, Bahreiną, Katarą, Saudo Arabiją, Kuveitą ir kitas šalis, teigė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kalbėdamasis telefonu su Jungtinių Arabų Emiratų  (JAE) ir Omano Sultonato užsienio reikalų ministrais. Pasak jo, tokie veiksmai yra šiurkštus šių valstybių suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimas, kuris kelia grėsmę regiono stabilumui ir tarptautinei taikai.

Po to, kai vasario 28-osios naktį Izraelis užpuolė Iraną, šio sostinėje Teherane buvo girdimi sprogimai. Prie atakos prisijungė ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), tai patvirtino prezidentas Donaldas Trumpas. Šiuo metu vyrauja neramumai visuose Artimuose Rytuose, Iranui nusprendus plėsti savo atsakomuosius veiksmus. Apie šią situaciją daugiau informacijos pateikė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. K. Budrys ragino visus piliečius sekti viešai prieinamą informaciją.

Pirmadienį naftos kainos šoktelėjo į viršų, o akcijų kursai juda žemyn reaguodami į neramumus Artimuosiuose Rytuose po JAV ir Izraelio smūgių Iranui, po kurių buvo uždarytas svarbus Hormūzo sąsiauris ir užpulti keli laivai. Ankstybos prekybos sesijos Azijoje metu „Brent“ rūšies naftos kaina šoktelėjo iki šiek tiek daugiau nei 80 JAV dolerių už barelį, palyginti su 72,87 JAV dolerio kaina penktadienį, o vėliau šiek tiek sumažėjo iki mažiau nei 79 JAV dolerių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Irano valdžia, o konkrečiai – aukščiausiasis lyderis ir vyriausiasis vadas Ali Khamenei, du kartus bandė jį nužudyti. Apie tai Amerikos lyderis papasakojo per pokalbį telefonu su „ABC News“ korespondentu Jonathanu Karlu, apie kurį pastarasis pranešė socialiniame tinkle „X“. „Aš jį pasiekiau anksčiau, nei jis pasiekė mane. Jie bandė du kartus. Ką gi, aš jį pasiekiau pirmas“, – apie A. Khamenei kalbėjo D. Trumpas.