Donaldas Trumpas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ką tik baigė atsakinėti į klausimus Vašingtone. Savo komentaruose jis kritikavo Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Keirą Starmerį ir Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą, rašo „Sky News“. Kalbėdamas apie JK, D. Trumpas pareiškė: „Jūsų ministras pirmininkas ten nebuvo, kaip žinote – jis atvyko po to, kai mes laimėjome. Jis sakė, kad norėtų nusiųsti keletą laivų (į Hormūzo sąsiaurį). Aš atsakiau: mes jau laimėjome. Mums jų nebereikia.

Iranas leido 10 naftos tanklaivių praplaukti per strateginį Hormūzo sąsiaurį, „įteikdamas dovaną“, kuria siekia parodyti, kad rimtai žiūri į derybas dėl karo užbaigimo, ketvirtadienį pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Užsimindamas apie anksčiau šią savaitę išsakytus mįslingus komentarus apie Teherano „dovaną“, D. Trumpas sakė, kad Iranas anksčiau šią savaitę leido vandens keliu praplaukti aštuoniems „dideliems naftos laivams“, o vėliau – dar dviem.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad įkalintam Venesuelos lyderiui Nicolas Maduro, kuris vėl stojo prieš teismą Niujorke, gali būti pateikta papildomų kaltinimų. Po to, kai sausį per naktinį reidą jį sulaikė JAV pajėgos, N. Maduro neprisipažino kaltu dėl kaltinimų, įskaitant sąmokslą vykdyti „narkoterorizmą“, kokaino importą ir kulkosvaidžių laikymą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Vašingtono karinės operacijos prieš Iraną „gerokai“ lenkia grafiką, primindamas savo pradinį keturių–šešių savaičių terminą karui, kuris prasidėjo beveik prieš mėnesį. „Skaičiavome, kad mūsų misijai įgyvendinti prireiks maždaug keturių–šešių savaičių. Praėjus dvidešimt šešioms dienoms, mes gerokai, tikrai, labai lenkiame grafiką“, – per pirmąjį kabineto posėdį nuo konflikto pradžios sakė D. Trumpas.

Europos įstatymų leidėjai ketvirtadienį balsavo už tai, kad būtų lengviau steigti naujus migrantų sulaikymo centrus už Europos Sąjungos ribų, vadinamuosius „grąžinimo punktus“. 389 Europos Parlamento nariai balsavo už tai, 206 buvo prieš, o 32 susilaikė. Dešiniosios partijos sudarė aljansą su kraštutinių dešiniųjų grupėmis, kurių anksčiau vengė, kad ši priemonė būtų priimta, o kairiosios ir centro partijos balsavo prieš.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms „nieko nereikia iš NATO“. „NATO valstybės nepadarė absoliučiai nieko, kad padėtų susitvarkyti su šia išprotėjusia, dabar jau karine prasme sunaikinta Irano valstybe“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė jis. „JAV nieko nereikia iš NATO“, – pareiškė jis.

Siekiant padėti „atgaivinti“ Maskvos ir Vašingtono ryšius, Jungtinėse Valstijose lankosi Rusijos įstatymų leidėjų grupė, ketvirtadienį pranešė Kremlius. Rusai šią savaitę Vašingtone turi susitikti su JAV įstatymų leidėjais, skelbė Rusijos žiniasklaida. „Tikimės, kad šie pirmieji nedrąsūs žingsniai prisidės prie tolesnio mūsų dvišalio bendravimo atkūrimo“, – atsakydamas į naujienų agentūros AFP klausimą apie šią kelionę nurodė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Praėjus beveik trims mėnesiams po to, kai buvo sulaikytas JAV specialiųjų pajėgų ir išgabentas iš Venesuelos, nušalintasis prezidentas Nicolas Maduro ketvirtadienį (17.00 val. Lietuvos laiku) antrą kartą bus atvesdintas į teismą. Per pirmąjį pasirodymą federaliniame teisme Niujorke sausį 63-erių N. Maduro neprisipažino kaltu dėl JAV jam pareikštų kaltinimų ir savo ruožtui apkaltino JAV jį pagrobus.

Rusijos keliama grėsmė Vokietijai kasdien didėja, perspėjo Bundesvero asociacijos vadovas ir paragino kur kas sparčiau stiprinti karinius pajėgumus.  Vietos ginklų pramonė turi plėsti pajėgumus ir galiausiai pereiti prie pamaininio darbo, „kad galėtų pereiti į savotišką karo ekonomiką, jei bus tolesnė eskalacija“, – laikraščiui „Rheinische Post“ sakė asociacijos vadovas André Wüstneris.

JAV vadovaujamos derybos dėl taikos Ukrainoje jau gali būti baigtos, ketvirtadienį paskelbtame interviu nuogąstavo artimus ryšius tiek su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tiek su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu palaikantis Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas. „Tai galėjo įvykti dėl karo Irane, kuris atitraukia daug dėmesio nuo karo Ukrainoje.

Premjerė Inga Ruginienė davė užduotį užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui suorganizuoti susitikimą su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu Donaldu Trumpu arba viceprezidentu J. D. Vanceʼu, remdamasis šaltiniais rašo portalas „Delfi“. Užsienio reikalų ministro patarėja Kristina Belikova komentare portalui šios informacijos nei patvirtino, nei paneigė.

Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė atmetė teiginius, kad Rusija iki 2027 m. galėtų būti pasirengusi okupuoti Baltijos valstybes, pavadindama tokius perspėjimus spekuliatyviais ir tvirtindama, kad Maskvai trūksta pajėgumų kariauti su NATO. Duodama interviu transliuotojui „TVP World“, B. Bražė teigė, kad Latvija nepritaria šiam vertinimui, kurį, kaip pranešama, išsakė Ukrainos pareigūnai, ir pasakė, kad tokie pareiškimai „kenkia“ pačiam Kyjivo siekiui tapti NATO nariu.

Europos šalys dar nėra pasirengusios karui, antradienį įspėjo Danijos ginkluotųjų pajėgų vadas, rašo „Politico“. „Turime pakeisti savo mąstyseną – pereiti nuo problemų nustatymo prie sprendimų įgyvendinimo. Mūsų jau nebestebina, bet dar tikrai nesame pasiruošę“, – sakė Danijos generalinio štabo vadovas generolas Michaelas Wiggersas Hyldgaardas Paryžiaus gynybos ir strategijos forume.

Naftos kaina gali šoktelėti iki 200 JAV dolerių už barelį – tokiam scenarijui ruošiasi JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, rašo „Bloomberg“. Leidinio duomenimis, kalbama apie ekonominių pasekmių modeliavimą. Tuo tarpu ekspertai įspėja, kad net 170 JAV dolerių už barelį bus rimtas smūgis, o 200 JAV dolerių gali turėti didžiulių pasekmių pasaulio rinkoms. Taip pat „Bloomberg“ šaltiniai pabrėžia, kad tai tik vienas iš galimų scenarijų.

Ketvirtadienį naftos kainos šiek tiek pakilo, o akcijų rinkos svyruoja, investuotojams stebint įvykius Artimuosiuose Rytuose po to, kai, kaip teigiama, Irano pareigūnai atsakė į JAV reikalavimus užbaigti konfliktą, dėl kurio iškilo beprecedentės energetikos krizės grėsmė. Rinkos atsigavo nuo pirmadienio vakaro, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė grasinimo sunaikinti Irano energetikos infrastruktūrą ir pasakė, kad abi pusės veda taikos derybas.

JAV kariuomenė pranešė, kad trečiadienį JAV karinėms pajėgoms sudavus smūgį laivui, kuriuo Karibų jūroje plaukė įtariami narkotikų kontrabandininkai, žuvo keturi žmonės.

Kitą dieną po to, kai Teheranas atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo 15 punktų paliaubų planą, Amerikos vadovas pareiškė, kad Iranas „maldauja sudaryti susitarimą“ ir kad ne jis spaudžia derėtis. Anksčiau ketvirtadienį D. Trumpas sakė Teheranui, kad šis „greičiau rimtai imtųsi“ derėtis dėl susitarimo, kuriuo būtų užbaigtas karas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Jungtinės Valstijos siūlo Kyjivui saugumo garantijas mainais į Ukrainos kariuomenės išvedimą iš neokupuotų Donecko ir Luhansko sričių dalių, rašo „Ukrinform“. „JAV savo pasiūlymą dėl saugumo garantijų, reikalingų taikos susitarimui Ukrainoje, susiejo su tuo, kad Kyjivas perduotų visą rytinį šalies regioną – Donbasą – Rusijai“, – teigė V. Zelenskis.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas praneša apie sėkmingas derybas su Irano atstovais, tiesa, kokiais – neatskleidžia. D. Trumpas tikina, kad režimas sutinka atšaukti savo branduolinę programą ir giriasi esą iraniečiai derybininkai įteikė jam labai brangią dovaną. Tuo metu Teheranas skelbia, kad D. Trumpas derasi nebent pats su savimi ir neigia jo žodžius apie bet kokius susitarimus.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

„The Athletic“ žurnalistas Adamas Craftonas praneša, kad į JAV vyksiantiems kai kurių šalių futbolo sirgaliams ir žaidėjams teks susidurti su didžiuliais finansiniais barjerais. Prezidento Donaldo Trumpo administracijos įvesta „Vizų užstato bandomoji programa“ reikalauja, kad B-1 ir B-2 vizų prašantys asmenys sumokėtų iki 15 tūkst. JAV dolerių užstatą. Ši taisyklė palies penkias į pasaulio čempionatą patekusias valstybes: Alžyrą, Žaliąjį Kyšulį, Senegalą, Dramblio Kaulo Krantą ir Tunisą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukėlė nerimą daliai žiūrovų po to, kai tiesioginės transliacijos metu jo veidas atrodė tarsi „nutįsęs“, o ant dešinės rankos buvo pastebėtas spalvos pakitimas. Pastaraisiais mėnesiais D. Trumpas ne kartą buvo matytas su mėlynėmis plaštakų viršuje, kurias jis dažnai maskuoja makiažu. Baltųjų rūmų atstovė Karoline Leavitt anksčiau aiškino, kad tokie pėdsakai atsirado dėl dažno rankų spaudimo, pranešė Express.

Kalbėdama apie derybas dėl karo užbaigimo Irane, Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt yra labai kategoriška ir teigia, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas „pasirengęs sukelti pragarą“, rašo „Sky News“. Ji nurodė, kad D. Trumpas „nori taikos“, tačiau jei Iranas nepriims fakto, jog yra pralaimėjęs, JAV prezidentas „užtikrins, kad jiems bus smogta stipriau nei bet kada anksčiau“. „Pasirengęs sukelti pragarą“ K. Leavitt aiškino: „Prezidentas Trumpas neblefuoja ir yra pasirengęs s...

JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris pareiškė, kad grasinimas siųsti JAV karius į Iraną skirtas užtikrinti, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas „turėtų visas galimybes“ šiame konflikte, praneša „Newsmax“. Jis pabrėžė, kad „grėsmė arba galimybė“ dislokuoti karius Irane reiškia siekį užtikrinti, jog prezidentas D. Trumpas „turėtų visas būtinas priemones šiam konfliktui vykdyti“. M. Whitakeris pažymėjo, kad nors galutinis sprendimas dėl sausumos pajėgų dislokavimo dar nepriimtas, JAV prezide...

JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas interviu „Newsmax“ palygino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, sakydamas, kad abu yra griežti ir tiesmuki. „Zelenskis yra griežtas. Jis labai panašus į prezidentą Trumpą. Jis labai tiesmukas, labai griežtas – ne savo ūgiu, bet tuo, koks jis yra, kaip jis veikia ir kaip kalba“, – sakė K/ Kelloggas. Diplomatas teigė, kad pats yra lankęsis Ukrainoje, buvęs fronto linijoje ir supranta situaciją iš vidaus.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ne juokais supykdė Europos partnerius savo nedviprasmišku pritarimu JAV prezidento Donaldo Trumpo karui su Iranu, kol žemynas kovoja su konflikto sukelta energetikos krize, o tai dar labiau apsunkina transatlantinius santykius, rašo „Financial Times“ (FT). M. Ruttės pasiūlymas, kad Europos sąjungininkai galiausiai „susivienytų“ ir atsižvelgtų į JAV prezidento raginimą dislokuoti karinio jūrų laivyno pajėgas Hormūzo sąsiauryje, papiktino pareigūnus kel...

Jungtinės Valstijos perdavė Iranui 15 punktų paliaubų planą, pranešė pareigūnas, Vašingtonui tuo pat metu siunčiant desantininkus į Artimuosius Rytus padėti trečiadienį ten atvykstantiems jūrų pėstininkams. Irano kariuomenė išjuokė diplomatines pastangas ir tęsė atakas prieš Izraelį bei Persijos įlankos regioną, įskaitant smūgį, sukėlusį gaisrą Kuveito tarptautiniame oro uoste.

Buvęs laikinasis UFC pusvidutinio svorio kategorijos čempionas Colby Covingtonas nusprendė padėti tašką savo politinėje veikloje. Beveik dešimtmetį „mėgstamiausiu Donaldo Trumpo kovotoju“ vadintas amerikietis patvirtino, kad po antrosios JAV prezidento kadencijos visiškai pasitrauks iš šios sferos. Dar 2018 metais pirmuoju UFC čempionu, atvežusiu savo diržą į Ovalųjį kabinetą, tapęs C. Covingtonas ilgą laiką aktyviai dalyvavo prezidento rinkimų kampanijose.

Kandidatas iš partijos, siekiančios paspartinti Grenlandijos nepriklausomybę, netrukus atstovaus salai Danijos parlamente. Naudingųjų iškasenų turtinga sala, kurios geidė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, turi dvi iš 179 vietų Danijos įstatymų leidžiamojoje institucijoje. Grenlandijos rinkėjai antradienį balsavo tiek už politinę partiją, tiek už kandidatą, o bendras rezultatas lėmė, kas jiems atstovaus. Qarsoqas Hoeghas-Damas surinko 21,6 proc.

JAV prezidento Donaldo Trumpo reitingas krito iki žemiausio lygio nuo sugrįžimo į Baltuosius rūmus. Per apklausą JAV, kurią naujienų agentūros „Reuters“ užsakymu atliko „Ipsos“ institutas, 36 proc. respondentų nurodė esantys patenkinti D. Trumpo vadovavimu. Praėjusią savaitę šis rodiklis dar buvo 40 proc. Sumenkusio reitingo priežastimis nurodomos išaugusios degalų kainos ir platus nepritarimas JAV kartu su Izraeliu pradėtam karui prieš Iraną.

Po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas yra pasirengęs derėtis, sumažindamas rinkos nuogąstavimus dėl tiekimo sutrikimų, naftos kainos vėl nukrito žemiau svarbios 100 JAV dolerių už barelį ribos. Po D. Trumpo pareiškimų naftos „Brent“, kurios pristatymo terminas – gegužė, kaina nukrito iki šiek tiek mažiau nei 100 JAV dolerių už barelį, per keletą minučių sumažėdama apie 4 proc.

Trečiadienį naftos kainos smarkiai sumažėjo, o akcijų kursai pakilo, nes atsirado vilties, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose atslūgs, kadangi pasirodė pranešimų, jog Vašingtonas nusiuntė Iranui taikos planą, o Teheranas paskelbė, kad leis „nepriešiškiems“ naftos tanklaiviams praplaukti pro svarbų Hormūzo sąsiaurį.

Danijos socialdemokratai, vadovaujami premjerės Mette Frederiksen, antradienį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose užėmė pirmąją vietą, tačiau partijos rezultatas yra prasčiausias per daugiau nei 120 metų ir kairiųjų blokui nepavyko užsitikrinti daugumos. Suskaičiavus visus balsus žemyninėje Danijoje, paaiškėjo, kad kairiųjų blokas gavo 84 mandatus 179 vietų parlamente, o dešinieji – 77. Daugumai suformuoti reikia 90 vietų parlamente.

Irano kariuomenės atstovas trečiadienį išjuokė JAV pastangas pasiekti susitarimą dėl ugnies nutraukimo, iškeldamas klausimų dėl to, ar Vašingtono pasiūlytas 15 punktų planas turi galimybių sėkmei. Irano kariuomenės centrinės būstinės „Khatam al Anbiya“, vadovaujančios reguliariajai kariuomenei ir sukarintai Revoliucinei gvardijai, atstovo pulkininko leitenanto Ebrahimo Zolfaghari komentarai nuskambėjo po to, kai tarpininkai perdavė minimą planą Iranui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė „visišką ir absoliučią paramą“ Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui, ragindamas rinkėjus jį perrinkti balandžio mėnesio rinkimuose, kuriuose 16 metų trukusi jo valdžia patirs beprecedentį iššūkį.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka trečiadienį pradėjo savo pirmąjį oficialų vizitą Šiaurės Korėjoje, pranešė jo šalies valstybinė žiniasklaida. Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“ nurodė, kad dviejų dienų vizito tikslas – stiprinti ryšius bei „nustatyti pagrindines abipusio intereso sritis ir perspektyviausius projektus“. Abiem šalims yra taikomos Vakarų sankcijos, abi jos yra artimos Rusijai ir yra kaltinamos žmogaus teisių pažeidimais.

Iranas yra pasirengęs blokuoti dar vieną svarbų sąsiaurį ir net sunaikinti savo infrastruktūrą, kad sustabdytų galimą JAV išsilaipinimą, skelbia „The Guardian“ ir CNN.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Iranas įteikė jam „labai didelę dovaną“, susijusią su Hormūzo sąsiauriu, kuri sustiprino jo pasitikėjimą, jog jis kalbasi su tinkamais žmonėmis Teherane. Šis paslaptingas pareiškimas nuskambėjo praėjus dienai po to, kai D. Trumpas netikėtai atidėjo atakas prieš Irano elektrines, kuriomis grasino, ir nurodė, kad Vašingtonas veda derybas su neįvardytais asmenimis Irane.

Danijos ministrės pirmininkės Mette Frederiksen socialdemokratai ir kairiųjų blokas antradienį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose išsiveržė į priekį, tačiau daugumos neužsitikrino, rodo dvi balsavusiųjų apklausos, paskelbtos uždarius rinkimų apylinkes.

Nepaisant Teherano pareiškimų, esą jokių derybų su Vašingtonu nevyksta – pasaulį pasiekia vis daugiau signalų apie galimus užkulisinius pokalbius. Apie tai praneša ir Artimųjų rytų regiono, ir Europos pareigūnai. Esama informacijos, kad šią savaitę Pakistane net gali įvykti tiesioginės Irano ir Amerikos atstovų derybos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Raketa smogė centrinei Tel Avivo gatvei, kai Iranas paleido raketų į Izraelį ir įlankos šalis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ką tik pasakė žurnalistams Ovaliajame kabinete, kad Iranas „sutiko, jog niekada neturės branduolinio ginklo“, rašo „Sky News“. JAV prezidentas teigė, kad Iranas kalbasi su Vašingtonu ir „jie kalba protingai“. Paklaustas, ar jis siųstų savo pasiuntinius Steve‘ą Witkoffą ir Jaredą Kushnerį derėtis dėl taikos su iraniečiais, D. Trumpas atsakė: „Mes dabar deramės. Jie tai daro kartu su Marco, J. D. Kita pusė, galiu pasakyti, norėtų sudaryti susitarimą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose pasisakė apie karą Irane, rašo „Sky News“. Apibūdindamas JAV operaciją šalyje kaip „milžinišką sėkmę“, jis išvardijo įprastus pasiekimus – Irano lyderių, kariuomenės ir karinio jūrų laivyno neutralizavimą. „Visi lyderiai jau pašalinti. Niekas nežino, su kuo kalbėtis“, – sako D. Trumpas.

Minesotos pareigūnai antradienį pateikė ieškinį federaliniam teismui, kuriame kaltina JAV prezidento Donaldo Trumpo administraciją nuslėpus įrodymus, susijusių su trimis atvejais, kai federaliniai pareigūnai paleido šūvius į asmenis, įskaitant Renee Good ir Alexo Pretti nužudymą. Ieškinyje teigiama, kad federalinė vyriausybė nesilaikė savo pažado bendradarbiauti su valstijų tyrimais, atliekamais po operacijos „Metro Surge“, todėl teismas prašomas įpareigoti ją tai padaryti.

Pranešama, kad kovo 23 d. Memfyje vykusioje Nacionalinės gvardijos spaudos konferencijoje Donaldas Trumpas vėl atrodė užmigęs. Sėdėdamas šalia JAV generalinės prokurorės Pam Bondi, politikas sunkiai laikė akis atmerktas per teisėsaugos apskritojo stalo diskusiją apie nusikalstamumą mieste. Tai vyko net tuo metu, kai P. Bondi jį gyrė už pastangas kovojant su nusikalstamumu.

Vos per keletą savaičių karas Artimuosiuose Rytuose tapo itin tikru gelbėjimosi ratu Rusijos valdžiai. Rusijos Federacijos biudžeto deficitas per pirmuosius du metų mėnesius tapo nevaldomas, bet Hormūzo sąsiaurio, per kurį keliauja apie penktadalis pasaulio naftos, blokada sukėlė staigų žaliavų kainų šuolį. Tai gali padėti Kremliui išlaikyti planuojamą metinio deficito lygį ir toliau prioritetine tvarka finansuoti karines išlaidas.

Izraelio leidinys „Ynet“ skelbia, kad naujasis Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei sutiko pradėti derybas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Leidinio šaltinių teigimu, Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi perdavė JAV prezidento specialiajam pasiuntiniui Steve'ui Witkoffui, kad naujasis aukščiausiasis lyderis pritarė derybų procesui.

Likus maždaug penkiolikai minučių iki JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbiant apie savo sprendimą sustabdyti smūgius prieš Irano energetikos infrastruktūrą buvo užfiksuota tūkstančiai naftos sandorių – gerokai daugiau nei įprastai, antradienį pranešė finansinė žiniasklaida. Pasak „Financial Times“, pirmadienį nuo 10.49 iki 10.50 val. Grinvičo laiku prekybos nafta apimtys šoktelėjo iki maždaug 580 mln. JAV dolerių. „Bloomberg“ šią sumą įvertino 650 mln. JAV dolerių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad karas Ukrainoje išeikvojo JAV ginklų atsargas, ir paragino Kongresą skirti mažiausiai 200 milijardų JAV dolerių papildomo finansavimo karui Irane, rašo „CBS News“. Jis pažymėjo, kad pagalba Ukrainai greitai išeikvojo JAV ginklų atsargas, sukeldama „nerimą keliančią situaciją gynybos pramonei“. Leidinys pažymi, kad nepaisant JAV išteklių išeikvojimo, Kyjivas mato naujas galimybes sustiprinti savo vaidmenį pasaulio politikos scenoje.

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris „pažeidžiančiu tarptautinę teisę“ pavadino JAV ir Izraelio karą prieš Iraną. „Mūsų užsienio politika netaps labiau įtikinamesnė, jei tarptautinės teisės pažeidimo nevadinsime tarptautinės teisės pažeidimu, – pareiškė jis antradienį savo kalboje, skirtoje Užsienio reikalų ministerijos atkūrimo 75-osioms metinėms.

Pirmadienį Pentagonas sugriežtino apribojimus žurnalistams, nušviečiantiems JAV kariuomenę, prieš tai teismui nusprendus, kad ankstesnė spaudos prieigos pertvarka prieštarauja Konstitucijai. Šis suvaržymas yra naujausia iš virtinės priemonių, kurių prezidentas Donaldas Trumpas ir aukščiausi pareigūnai ėmėsi prieš žurnalistus ir naujienų agentūras.