Donaldas Trumpas

 Laikinajam JAV karinio jūrų laivyno sekretoriui pareiškus, kad Vašingtonas sustabdė ginklų pardavimą Taivanui siekdamas pasilikti pakankamai šaudmenų operacijoms Irane, šaltinis penktadienį paneigė, kad sprendimas susijęs su karu Artimuosiuose Rytuose. „Šiuo metu darome pertrauką, kad užtikrintume, jog turime reikiamų šaudmenų operacijai „Epinis įniršis“ – kurių turime daug“, – Kongreso posėdyje paklaustas apie sustabdytą 14 mlrd.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad praleis savo sūnaus Donaldo Trumpo jaunesniojo vestuves. Apie tai jis penktadienį pranešė savo socialiniame tinkle „Truth Social“. „Nors labai norėjau būti kartu su savo sūnumi Donu jaunesniuoju ir naujausia Trumpų šeimos nare, jo būsima žmona Bettina, tačiau dėl su vyriausybe susijusių aplinkybių ir mano meilės Jungtinėms Amerikos Valstijoms to padaryti negaliu.

JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard atsistatydina, teigia trys su šiuo klausimu susipažinę asmenys, kuriais remiasi CNN. T. Gabbard informavo bendražygius, kad traukiasi, nes jos vyras kovoja su vėžiu, nurodė šie asmenys. Baltieji rūmai ir T. Gabbard biuras kol kas neatsakė į prašymą pakomentuoti. Pasak vieno iš šaltinių, T. Gabbard apie savo sprendimą informavo prezidentą Donaldą Trumpą.

Rusijoje ir Baltarusijoje baigėsi vienos didžiausių branduolinių pratybų – jų metu diktatoriai išbandė įvairias raketas be branduolino užtaiso. Lukašenka giriasi, kad dabar turi ne vieną sistemą, kuri gali iššauti raketas su branduoliniu užtaisu pusės tūkstančio kilometrų atstumu. Pasak ekspertų, Rusijos branduolinis šantažas skirtas pirmiausia Vakarams, Putinas nori įbauginti šalis, kad šios neremtų Ukrainos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Briuselyje vėl svarstoma, kas galėtų kalbėti su Kremliumi, ir tarp pavardžių – Angela Merkel, Mario Draghi bei Alexanderis Stubbas. Tik klausimas, ar Europai reikia Putino „užkalbėtojo“, kai pati Rusija vis aiškiau renkasi ne dialogą, o spaudimą ir grasinimus? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega ir ambasadorius Eitvydas Bajarūnas.

NATO sąjungininkai ir gynybos pareigūnai penktadienį neslėpė, kad yra suglumę dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo pranešimo, jog jis nusiųs 5 tūkst. JAV karių į Lenkiją, nors vos prieš kelias savaites įsakė išvesti iš Europos tiek pat karių. Visiškas nuomonės pasikeitimas įvyko po kelių savaičių, per kurias D. Trumpas ir jo administracija vis kalbėjo apie tai, kad mažins, o ne didins JAV karinį buvimą Europoje.

Legendinė JAV vakaro pokalbių laida „The Late Show with Stephen Colbert“ baigėsi emocingu ir žvaigždžių pilnu finalu. Paskutinėje, net 80 minučių trukusioje laidoje pasirodė tokios žvaigždės kaip Paul McCartney, Elvis Costello, Bryan Cranston, Ryan Reynolds, Tig Notaro bei kiti garsūs svečiai. Laidos pabaiga siejama su Donaldo Trumpo įtaka.

Ukrainos padėtis mūšio lauke gerėja, todėl Europos Sąjungos (ES) tęsiama parama gali paskatinti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną iš naujo įvertinti savo lūkesčius dėl karo, prieš penktadienį Helsingborge vyksiantį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą sakė Lenkijos diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis. „Klausėmės (Ukrainos) užsienio reikalų ministro (Andrijaus) Sybihos pranešimo. Padėtis gerėja.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) nusprendus nusiųsti į Lenkiją dar 5 tūkst. amerikiečių karių, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tiki, jog tai bus ilgalaikis sprendimas.  „Mes girdėjome žinias iš Vašingtono šį rytą ar šią naktį. Mes tikime, kad turėti dislokuotus karius čia yra JAV interesas. Tai efektyviausias atgrasymo būdas, tai pigiausias būdas išlaikyti taiką žemyne. Tai taip pat yra karinė nauda ir JAV“, – žurnalistams Švedijoje teigė K. Budrys.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) paskelbus apie sprendimą Lenkijoje dislokuoti 5 tūkst. karių, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tvirtina, kad tai yra viena efektyviausių atgrasymo priemonių regione. „Tai pigiausias būdas užtikrinti taiką žemyne, be to, tai teikia karinės naudos ir Jungtinėms Valstijoms. Mes suinteresuoti juos turėti fronto linijoje, nes tai yra veiksmingiausia atgrasymo priemonė.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui pranešus, kad į Lenkiją siunčiami 5 tūkst. amerikiečių karių, Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda sako – šis sprendimas yra svarbus žingsnis, stiprinantis Aljanso Rytų flango saugumą. „Prezidento D. Trumpo sprendimas siųsti papildomus 5 tūkst. JAV karių į Lenkiją yra reikšmingas žingsnis NATO rytinio flango saugumui“, – socialiniame tinkle „X“ penktadienį rašė G. Nausėda.

Valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį įspėjo Kubą, kad Jungtinės Valstijos yra itin susitelkusios į komunistinės sistemos pakeitimą. Tai įvyko po to, kai salą sukrėtė JAV pateikti kaltinimai buvusiam jos prezidentui Rauliui Castro. JAV kariuomenė paskelbė, kad lėktuvnešis „USS Nimitz“ ir jį lydintys karo laivai įplaukė į Karibų jūrą, nors prezidentas Donaldas Trumpas, paklaustas, ar šiuo dislokavimu siekiama įbauginti Kubą, atsakė: „Ne, visiškai ne.

Antradienį Gynybos departamentas pranešė, kad JAV kariuomenės brigadų skaičių Europoje mažina nuo keturių iki trijų. Kyla klausimas, koks bus JAV pajėgų Lietuvoje likimas? Pentagonas „sumažino Europoje dislokuotų kovinių brigadų (BCT) skaičių nuo keturių iki trijų“, – teigiama jo pranešime. Remiantis Kongreso ataskaita, vieną kovinę brigadą sudaro nuo 4 iki 4,7 tūkst. karių.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Švedijoje paragino parengti „planą B“ Hormuzo sąsiauriui atverti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad į Lenkiją dislokuoja 5 tūkst. amerikiečių karių. Tai įvyko po to, kai Vašingtonas pranešė, jog anksčiau planuotas dislokavimas buvo atšauktas, spaudžiant Europą apsiginti pačiai. D. Trumpas teigė, kad šis žingsnis grindžiamas jo santykiais su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu – nacionalistų sąjungininku, kurį jis teigė „didžiuojasi galėdamas paremti“ praėjusiais metais K. Nawrockio laimėtuose rinkimuose.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį vykdamas į NATO derybas Švedijoje vėl sukritikavo Aljansą už tai, kad šis neparėmė JAV karo su Iranu. „NATO yra daug šalių, kurios su mumis sutinka, kad Iranas negali turėti branduolinio ginklo, kad Iranas kelia grėsmę pasauliui“, – sakė M. Rubio žurnalistams Majamyje prieš išvykdamas į NATO užsienio reikalų ministrų derybas Švedijos Helsingborge. Prezidentas Donaldas Trumpas „pasakė: „Gerai, aš kažką dėl to padarysiu“, sakė M. Rubio.

Jungtinėms Valstijoms pateikus kaltinimus žmogžudyste buvusiam Kubos prezidentui Rauliui Castro, Kinija pareiškė remianti šią Karibų jūros salą ir kartu paragino Vašingtoną „liautis mosavus teismų vėzdu“ prieš šią šalį. JAV kaltinimai 94-erių eksprezidentui, apie kuriuos paskelbta trečiadienį, pakurstė spėliones, kad prezidentas Donaldas Trumpas mėgins nuversti šią komunistinę valstybę.

Praėjusią savaitę Baltųjų rūmų pareigūnai viešai įvertino Ukrainos kariuomenę geriau nei sąjungininkų Europoje, o kai kuriais aspektais Kyjivą įvertino net geriau nei pačias JAV, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir toliau neigia Ukrainos karinę galią, rašo „Defense News“. Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra „stipriausios ir galingiausios ginkluotosios pajėgos visoje Europoje“, – praėjusią savaitę sakė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, remdamasis Rusijos ir Ukrainos nuostolių fronte san...

Pasak JAV Pietų karinės vadavietės ir vieno JAV pareigūno, prezidento Donaldo Trumpo administracijai darant spaudimą Kubos vyriausybei, trečiadienį į pietinę Karibų jūros dalį atplaukė lėktuvnešis „Nimitz“ ir jį lydintys karo laivai, kurie šiame regione pasiliks mažiausiai keletą dienų.

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris JAV ir Izraelio pradėtą puolimą Irane pavadino karu, kurio buvo galima išvengti. „Tai nereikalingas karas“, – sakė jis ketvirtadienį paskelbtoje portalo „t-online“ tinklalaidėje „Vorangedacht“. F. W. Steinmeieris paminėjo 2015 m. sudarytą branduolinį susitarimą su Teheranu, kurį JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 m. vienašališkai nutraukė. „Būtų buvę gerai, jei būtume išlaikę šį susitarimą.

JAV specialusis pasiuntinys Grenlandijoje, Arkties saloje, kuri itin domina prezidentą Donaldą Trumpą, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad „atėjo laikas“ Vašingtonui atkurti savo buvimą Danijos autonominėje teritorijoje. Šaltojo karo įkarštyje Vašingtonas Grenlandijoje turėjo 17 karinių objektų, tačiau bėgant metams juos uždarė ir šiuo metu turi tik vieną – Pitufiko bazę salos šiaurėje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu visai neseniai susikirto aptardami tolesnius veiksmus Irano atžvilgiu, trečiadienį remdamiesi nenurodytais šaltiniais pranešė „Axios“ ir „Wall Street Journal“....

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius trečiadienį pareiškė, kad Berlynas dar negavo jokių įpareigojančių planų iš JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos dėl amerikiečių karių išvedimo iš Vokietijos. „Vis dar nėra tikrai patikimo patvirtinimo“, – po parlamento gynybos komiteto posėdžio sakė ministras. Jis nurodė, kad Vokietija girdėjo, jog Europoje dislokuotų JAV brigadų skaičius gali būti sumažintas viena formuote.

Trumpas Pekine kalbėjo apie verslą, sojas, naftą ir lėktuvus, tačiau tikrasis šio vizito svoris – ne pasirašytuose pažaduose. Po devynerių metų pertraukos Amerikos prezidento kelionė pas Xi Jinpingą parodė, kad pasaulio politinė trauka keičiasi: į Kiniją šiandien važiuoja ne tik sąjungininkai, bet ir konkurentai. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Rusija neatmeta prezidento Vladimiro Putino susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu galimybės lapkritį Kinijoje vyksiančiame Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo forumo (APEC) viršūnių susitikime. „Teoriškai taip.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės svarsto buvusią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel paskirti bloko pasiuntine Rusijai, skelbia laikraštis „Financial Times“ (FT). Taip bandoma atgaivinti derybas su Maskva dėl karo Ukrainoje. Remdamasis anoniminiais šaltiniais, leidinys trečiadienį pranešė, kad ES šalių užsienio reikalų ministrai šį klausimą ketina svarstyti kitą savaitę vyksiančiame susitikime Kipre.

Europai svarstant išsirinkti derybininką, kuris galėtų atstovauti Bendrijos interesams dialoge su Rusija, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, jog tokio kontakto užmezgimas – neišvengiamas.  „Aš jau buvau sakęs prieš ketverius–penkerius metus, kad mes esame priversti rasti bendravimo lauką. Ar mes bendrausime per Vadovų tarybą, kažkokį atstovą, išrinktą žmogų, ar per specialųjį pasiuntinį, mes tą dalyką darysime“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė R. Žemaitaitis.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) sumažino savo brigadų Europoje skaičių nuo keturių iki trijų. Priėmus sprendimą sumažinti JAV karių skaičių, „laikinai atidedamas“ ir pajėgų dislokavimas Lenkijoje, antradienį praneša Pentagonas. O tai – neraminanti signalas ir Lietuvai, teigia žurnalistas Artūras Anužis. „Dramblys kambaryje“ – taip A. Anužis aprašo vengimą Lietuvoje kalbėti, kad 4 tūkst. JAV karių neatvykimas į Lenkiją liečia ir mus.

Naujos prognozės rodo vis didesnį įsitikinimą, kad tropinėje Ramiojo vandenyno dalyje besiformuojantis El Nino reiškinys gali būti vienas stipriausių per visą stebėjimų istoriją. Įspėjama apie rekordinius karščius ir didžiulį humanitarinį poveikį. Kai kurios Ramiojo vandenyno dalys sparčiai šyla. Šios savaitės duomenys rodo, kad jūros paviršiaus temperatūra yra maždaug 0,5 °C aukštesnė nei įprasta.

Irano revoliucinė gvardija trečiadienį įspėjo, kad karas Artimuosiuose Rytuose išplis už regiono ribų, jei JAV ir Izraelis atnaujins atakas prieš Islamo Respubliką.

ES valstybių narių ir Europos Parlamento atstovai pasiekė susitarimą dėl prieštaringai vertinamo muitų sandorio su Jungtinėmis Valstijomis įgyvendinimo.

Nepaisant įtampos tarp Vašingtono ir jo sąjungininkų dėl daugybės klausimų – nuo Irano iki muitų, JAV prezidentas Donaldas Trumpas kitą mėnesį vyks į Didžiojo septyneto šalių viršūnių susitikimą Prancūzijoje, antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė Baltųjų rūmų atstovas. Kol kas nebuvo patvirtinta, ar D. Trumpas dalyvaus birželio 15–17 d. Prancūzijos Alpėse įsikūrusiame Eviano kurorte vyksiančiame Didžiojo septyneto (D7) susitikime.

Gynybos departamentas antradienį pranešė, kad JAV kariuomenės brigadų skaičių Europoje mažina nuo keturių iki trijų – 2021 m. egzistavusio lygio, Vašingtonui spaudžiant žemyną labiau pasirūpinti savo paties gynyba. Pentagonas „sumažino Europoje dislokuotų kovinių brigadų (BCT) skaičių nuo keturių iki trijų“, – teigiama jo pranešime. Remiantis Kongreso ataskaita, vieną kovinę brigadą sudaro nuo 4 iki 4,7 tūkst. karių.

Vyriausiasis NATO vadas antradienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas išvesti 5 tūkst. karių iš Vokietijos nekenkia aljanso gynybai. „Norėčiau pabrėžti, kad šis sprendimas neturi įtakos mūsų regioninių planų įgyvendinimui“, – žurnalistams sakė JAV generolas Alexusas Grynkewichius, vyriausiasis NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vadas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienio naktį atvyko į Pekiną, kur susitiks su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Šiuo vizitu siekiama pademonstruoti tvirtus santykius praėjus vos kelioms dienoms po geopolitinio varžovo Donaldo Trumpo vizito. V. Putinas nusileido Pekino tarptautiniame oro uoste netrukus po 23 val. 15 min. vietos (5 val. 15 min. Lietuvos) laiku, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

JAV derasi su Ukraina dėl ukrainietiškų dronų ir elektroninės kovos sistemų bandymų bei galimo įsigijimo, taip pat dėl prieigos prie tam tikrų karinių technologijų, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. Agentūros duomenimis, Pentagonas jau kreipėsi su prašymu išbandyti kelis Ukrainos kurtų gynybinių ginklų JAV teritorijoje. Kalbama apie dronus ir elektroninės kovos sistemas, kurios įrodė savo vertę kare su Rusija.

Duodamas interviu Šveicarijos laikraščiui „Neue Zürcher Zeitung“ (NZZ), Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžė, kad NATO yra stipriausia kada nors sukurta organizacija ir teigė neturintis abejonių dėl kolektyvinės gynybos įsipareigojimo. K. Budrys taip pat pasiuntė griežtą perspėjimą rusams dėl Kaliningrado: pasak jo, NATO turi visas reikalingas priemones, kad prireikus visiškai sunaikintų ten esančias Rusijos oro gynybos ir raketų bazes.

Buvęs JAV pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas pripažino besijaučiantis suglumintas JAV sprendimo stabdyti planuotą rotacinį karių dislokavimą Lenkijoje, praneša naujienų portalas „TVP World“. Gen. B. Hodgesas teigė, kad JAV Gynybos departamento sprendimas buvo priimtas nepateikus aiškios informacijos apie platesnę strategiją, todėl buvo netikėtas ne tik Lenkijai ir kitoms sąjungininkėms Aljanse, bet ir JAV Kongresui.

Po beveik dešimtmečio pertraukos į Pekiną atvykęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu aptarė didžiausius pasaulio konfliktus – nuo karo Ukrainoje iki įtampos Artimuosiuose Rytuose. Visgi svarbiausias klausimas Kinijos lyderio teigimu išliko Taivanas. Apie tai laidoje kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovas dr. Arvydas Kumpis.

Europa „nededa pakankamai diplomatinių pastangų“ Rusijos atžvilgiu ir kartu turėtų labiau stengtis didinti paramą Ukrainai. Pasak „Ukrinform“, buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel šias pastabas išsakė Berlyne vykusiame WDR Europos forume, skaitmeninės konferencijos „re:publica“ metu. A. Merkel paragino Europą „dėti daugiau diplomatinių pastangų“ dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir „labiau pasitikėti savo jėgomis“. „Nuvertinti Putiną ir europiečių klaidas dabar būtų tokia pat klaida.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas per praėjusią savaitę vykusias derybas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu pareiškė, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas galiausiai gali pasigailėti dėl invazijos į Ukrainą.

NATO svarsto galimybę pradėti misiją, skirtą padėti laivams praplaukti per blokuojamą Hormūzo sąsiaurį, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais.

Donaldas Trumpas vėl skelbia, kad taika Ukrainoje – jau visai arti, tačiau užkulisinėse derybose vis dar lieka daugiau klausimų nei atsakymų. Kol Ukraina siekia bent laikino ugnies nutraukimo, pagrindinė intriga išlieka ta pati – ar Vladimiras Putinas iš tiesų pasirengęs paliauboms, ir ar JAV prezidentas gali priversti Maskvą sėsti prie realių derybų stalo. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – diskusija su „Atlantic Council“ eksperte dr.

Jungtinių Amerikos Valstijų pozicija Grenlandijos atžvilgiu nepasikeitė, pirmadienį po pirmojo susitikimo saloje su prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniu pareiškė šios Danijos autonominės teritorijos premjeras.  Ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas susitikimą su pasiuntiniu Jeffu ​​Landry pavadino konstruktyviu, tačiau pabrėžė, kad nėra „jokių ženklų (...) jog kas nors pasikeitė“ JAV pozicijoje.

Lietuva rengiasi žengti dar vieną svarbų žingsnį – prie JAV vadovaujamų pastangų Hormūzo sąsiauryje gali prisidėti ir mūsų kariai. Toks sprendimas kelia diskusijų, tačiau kartu siunčia aiškią žinią Vašingtonui: Lietuva ne tik tikisi sąjungininkų paramos, bet ir pati pasirengusi būti patikima partnere. Ar tai teisingas sprendimas? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – diskusija su „Atlantic Council“ eksperte dr.

Nors hibridinių automobilių paklausa muša rekordus, dėl Irano karo sukeltų tiekimo grandinės sutrikimų ir išaugusių žaliavų kainų „Toyota“ šiemet ruošiasi prarasti apie 4,3 mlrd. JAV dolerių pelno. Tai viena griežčiausių ir tiesiškiausių didžiųjų tarptautinių korporacijų prognozių dėl šio geopolitinio konflikto padarinių verslui. Ketvirčio finansiniai rezultatai jau rodo aiškias neigiamas tendencijas. Iki kovo pabaigos „Toyota“ veiklos pelnas susitraukė beveik perpus ir siekė 569,4 mlrd.

Pasaulyje vyraujant sąmyšiui, į valdžią nesunkiai prasibrauna savanaudžiai, siekiantys tik asmeninių tikslų. Ryškiausias pavyzdys – Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas, kuris neretai pavadinamas tiesiog psichopatu.

Lietuva šiuo metu išgyvena aukso amžių, o krizės ar jos užuominų kol kas nematyti, sako vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tiesa, anot jo, jeigu karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose tęsis, problemos artimiausiais mėnesiais, ypač rudenį, gali suaštrėti. „Dabar nėra jokios krizės ir jokių užuominų, (kad ji bus – ELTA) – žiūrint ir į pramonės duomenis, ir į vartojimo duomenis.

Pirmadieninės rytinės prekybos sesijos metu daugumos Azijos vertybinių popierių biržų indeksai smuko pratęsdami pasaulinį akcijų pigimą. Tuo metu dėl aklavietės Artimuosiuose Rytuose naftos kainos pakilo daugiau nei dviem procentais. Vašingtonas ir Teheranas balandžio mėnesį susitarė dėl paliaubų, tačiau derybos dėl konflikto užbaigimo yra sustojusios, o regione tęsiasi pavieniai išpuoliai.