Donaldas Trumpas

Rusija ir Ukraina nemato didelės prasmės tęsti taikos derybas tarpininkaujant JAV, nepaisant Vašingtono viešų pareiškimų apie pažangą, praneša „Financial Times“ (FT), remdamasis šalių pozicijas žinančiais šaltiniais. Leidinys pažymi, kad tiek Kyjive, tiek Maskvoje manoma, kad diplomatinis procesas faktiškai yra patekęs į aklavietę ir dabartinėmis sąlygomis turi mažai šansų atsinaujinti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį iki pat paryčių ypač aktyviai leido laiką socialiniuose tinkluose, paskelbdamas dešimtis sąmokslo teorijų ir vulgarių memų, nukreiptų prieš jo priešininkus. Naujausia įrašų lavina platformoje „Truth Social“ pasirodė tuo metu, kai 79-erių respublikono sveikatos būklė sulaukia vis didesnio visuomenės dėmesio.

Trečiadienį JAV valstybės sekretorius Marco Rubio turi lankytis Pekine su prezidentu Donaldu Trumpu, nepaisant Kinijos sankcijų. Pekinas taiko jam naujas taisykles, pakeitęs ir jo pavardės rašybą. Būdamas JAV senatoriumi, M. Rubio uoliai gynė žmogaus teises Kinijoje, ši į tai atsakė du kartus įvesdama jam sankcijas – tokią taktiką kur kas dažniau prieš savo priešininkes naudoja JAV.

Iranas vis dar turi didžiąją dalį savo mobiliųjų paleidimo įrenginių ir raketų atsargų, antradienį pranešė JAV žiniasklaida. Tuo tarpu antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsipuolė žiniasklaidą, sakydamas, kad „jie padeda priešui ir jį kursto“. „The New York Times“ citavo gegužės pradžioje parengtas slaptas JAV žvalgybos tarnybų išvadas, kuriose teigiama, kad Iranas vis dar turi apie 70 proc. savo mobiliųjų paleidimo įrenginių ir maždaug 70 proc. ikikarinių raketų atsargų.

Donaldas Trumpas sukėlė diskusijų bangą dėl savo sveikatos – internautai teigia, kad prezidentas „užmigo tiesioginiame eteryje“ Socialiniuose tinkluose sparčiai plinta vaizdo įrašas, kuriame JAV prezidentas D. Trumpas, kaip teigiama, užsnūsta Baltųjų rūmų susitikimo metu, pranešė Express. Plinta vaizdo įrašas Įrašu pasidalijo demokratas Harry Sissonas.

Irano kariuomenės atstovas spaudai trečiadienį pareiškė, kad Teheranui kontroliuojant Hormuzo sąsiaurį būtų galima gauti „reikšmingos“ finansinės naudos ir sustiprinti šalies tarptautines pozicijas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį savo platformoje „Truth Social“ paskelbė žemėlapio iliustraciją, kurioje Venesuela pažymėta JAV vėliava ir užrašu „51-oji valstija“. Šis provokuojantis įrašas, paskelbtas tuo metu, kai D. Trumpas skrido į Kiniją, kur dalyvaus itin svarbiame viršūnių susitikime, pasirodė kitą dieną po to, kai laikinoji Venesuelos prezidentė Delcy Rodriguez pareiškė, kad jos šalis „niekada“ nesvarstė galimybės tapti 51-ąja JAV valstija – net ir po to, kai sausio mėnesį ...

JAV prezidento Donaldo Trumpo siūlomas priešraketinis skydas per dvidešimt metų galėtų kainuoti daugiau nei vieną trilijoną dolerių, teigiama antradienį paskelbtoje Kongreso biudžeto biuro (CBO) ataskaitoje. Ši nepriklausoma biudžeto priežiūros institucija apskaičiavo, kad per 20 metų bendros „Auksinio kupolo“ projekto išlaidos sieks apie 1,2 trilijono JAV dolerių, o vien viešųjų pirkimų išlaidos sudarys maždaug trilijoną JAV dolerių.

AV lyderis Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad šią savaitę Pekine vyksiančių svarbių derybų metu prašys prezidento Xi Jinpingo atverti Kiniją JAV verslui. „Prašysiu prezidento Xi, nepaprastai iškilaus Lyderio, „atverti“ Kiniją, kad šie puikūs žmonės galėtų daryti savo stebuklus ir padėtų pakelti Liaudies Respubliką į dar aukštesnį lygį!“ – socialiniuose tinkluose rašė D. Trumpas, turėdamas omenyje jį kelionėje lydinčius JAV įmonių vadovus.

Siekdamas paskatinti prekybą nepaisant galimos įtampos dėl Taivano ir Irano, JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį atvyksta į Pekiną. Tai pirmas JAV prezidentų vizitas Kinijoje per beveik dešimtmetį. Antradienį iš Vašingtono išvykęs į kelionę, kurią teko atidėti dėl jo karo, D. Trumpas sakė besitikintis „ilgo pokalbio“ su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu apie Iraną. Ši šalis yra priklausoma nuo Kinijos – pagrindinės JAV sankcionuojamos iraniečių naftos pirkėjos.

Donaldo Trumpo paskyroje jo socialiniame tinkle „Truth Social“ naktį iš pirmadienio į antradienį buvo stebėtas išskirtinis aktyvumo protrūkis – JAV prezidentas, be kita ko, paskelbė dešimtis sąmokslo teorijų ir memų, nukreiptų prieš savo oponentus. Tai įvyko tuo metu, kai visuomenei kyla vis daugiau klausimų apie 79-erių metų respublikono sveikatą.

Tarp kritikuojančių didžiules Pasaulio taurės kainas atsidūrė ir netikėtas vardas. Kritikos bilietų kainoms pažėrė ir JAV prezidentas. Donaldas Trumpas sukritikavo būsimus Pasaulio taurės bilietų įkainius ir aiškiai pasakė, kad pats už tokią kainą nebūtų linkęs mokėti. JAV prezidentas pareiškė, jog už maždaug 1 000 JAV dolerių už bilietą jis ir pats nemokėtų, taip sureaguodamas į dideles kainas, kurios, bus taikomos 2026 m. pasaulio čempionato rungtynėms.

Valstybės vadovai nusprendė siųsti Lietuvos karius į pagalbą Amerikai, atblokuojant Hormuzo sąsiaurį prie Irano. Tiesa, tokią misiją dar turės palaiminti Seimas, siųstume iki 40 karių ir civilių. Tik Seime ir vėl gali kilti ginčai – Žemaitaitis jau pareiškė, kad kol kas nemato pagrindo dalyvauti tokioje operacijoje. Jam trūksta misijos detalių. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) pritarus, kad Lietuva turėtų jungtis prie tarptautinių jūrinio saugumo operacijų Hormuzo sąsiauryje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad toks sprendimas – ne vien simbolinis, jis rodo šalies ryžtą prisiimti atsakomybę sprendžiant krizę Artimuosiuose Rytuose.

Praėjus keliems mėnesiams po to, kai baigė galioti paskutinė Rusijos ir Jungtinių Valstijų sutartis, ribojusi abiejų šalių dislokuotų branduolinių galvučių skaičių, Rusija antradienį išbandė naują tolimojo nuotolio raketą, galinčią nešti branduolines galvutes. Vasarį pasibaigus vadinamosios Naujosios START sutarties galiojimui, dvi didžiausios pasaulio branduolinės galios oficialiai buvo atleistos nuo daugybės apribojimų.

Praėjus metams po to, kai prezidento Donaldo Trumpo sekėjai sumokėjo 100 dolerių (apie 92 eurus) užstatus už „Trump“ prekės ženklo auksinį telefoną, nė vienas įrenginys dar nebuvo išsiųstas, o neseniai atliktas mažu šriftu įrašytas sąlygų pakeitimas privertė kai kuriuos sunerimti, kad jie gali ir niekada jų nesulaukti.

Jungtinėms Valstijoms svarstant apie Vokietijoje dislokuotų amerikiečių karių pajėgų mažinimą, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras teigia, kad šalis galėtų papildomai priimti tūkstantį sąjungininkų karių. „Jungtinės Amerikos Valstijos mums yra labai svarbios ir jų buvimas čia regione yra mums labai svarbus.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir toliau išlieka įsipareigojusios Lietuvos gynybai, sako Vilniuje viešintis NATO pajėgų Europoje ir JAV Europos vadavietės (EUCOM) vadas generolas Alexusas G. Grynkewichius. „Kalbant apie 5 tūkst. karių (išvedamų iš Vokietijos – ELTA) – manau, kad Pentagonas paskelbs informaciją apie karių sudėtį artimiausiomis dienomis. Aš neturiu informacijos, kurią galėčiau paskelbti čia ir dabar: kaip ar kur tie kariai galėtų būti perkelti.

Vokietijos gynybos pramonės milžinė „Rheinmetall“ žengia į kruizinių raketų rinką, įsteigusi bendrą įmonę kartu su aviacijos ir kosmoso pramonės bendrove „Destinus“, praneša „Kyiv Post“. Anot leidinio „The Financial Times“, projektas pavadinimu „Rheinmetall Destinus Strike Systems“ 2026 m. pabaigoje arba 2027 m. pradžioje pradės gaminti kruizines raketas ir balistinę raketinę artileriją.

Vilniuje antradienį, gegužės 12 d., susitiko Šiaurės Europos kariuomenių vadai. Regiono ir sąjungininkų kariniai lyderiai diskutavo apie Europos saugumą, NATO rytinio flango gynybą ir prisitaikymą prie šiuolaikinio karo realijų. Ypatingas svečias – JAV Europos vadavietės bei NATO pajėgų Europoje vyriausiasis sąjungininkų pajėgų vadas generolas Alexusas Grynkewichius. Jis kartu su Lietuvos kariuomenės vadu Raimundu Vaikšnoru organizavo minėtą konferenciją.

Konkrečiai kalbėti apie karo Ukrainoje pabaigą dar anksti, antradienį pareiškė Kremlius, nepaisant Rusijos prezidento Vladimiro Putino kiek anksčiau išsakyto teiginio, esą šis karas „artėja prie pabaigos“, tačiau pažymėjo, kad karas Ukrainoje bet kada gali būti sustabdytas, jei Ukraina „prisiims atsakomybę ir priims reikiamą sprendimą“. V. Putinas šeštadienį po Antrojo pasaulinio karo pergalės parado Raudonojoje aikštėje gana netikėtai pareiškė, kad karas „artėja prie pabaigos“.   Ta...

Lietuva pareikš protestą dėl praėjusios nakties Rusijos masinės atakos prieš Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus, sako su Ukrainos prezidento administracijos vadovu Kyrylo Budanovu antradienį susitikęs Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) pritarus Lietuvos jungimuisi prie tarptautinių jūrinio saugumo operacijų Hormuzo sąsiauryje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad detalesnė informacija apie šalies indėlį šioje misijoje paaiškės vėliau. Pasak šalies vadovo, pirmiausia laukiama aiškesnės Jungtinių Valstijų pozicijos ir informacijos apie sąjungininkų pagalbos poreikį.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vadovui Donaldui Trumpui užsiminus, kad iš Vokietijos išvedami amerikiečių kariai galėtų būti perkelti į Lenkiją, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tikina, jog svarbiausia, kad bendras Jungtinių Valstijų dėmesys Europai išliktų. Tuo metu į kurią regiono valstybę kariai bus perkelti, pasak G. Nausėdos – antraeilis klausimas.  „Mes esame suinteresuoti, kad tie kariai, apie kuriuos buvo kalbėta, liktų.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimas prisidėti prie JAV iniciatyvos atlaisvinti Hormuzo sąsiaurį – savalaikis, siekiant išlaikyti amerikiečių karius Europoje. „Manau, kad savalaikis, teisingas (sprendimas – BNS). Mes turime aiškiai suprasti, kad mūsų interesas yra išsaugoti Ameriką kiek įmanoma ilgiau Europoje.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) pritarus Lietuvos jungimuisi prie tarptautinių jūrinio saugumo operacijų Hormuzo sąsiauryje, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, jog šiuo metu Lietuvos kariuomenė vertina konkrečius galimo valstybės indėlio variantus.

Pentagono duomenimis, Jungtinėms Valstijoms smarkiai išaugo Irano karo kaštai. Išlaidos jau yra „arčiau“ 29 mlrd. dolerių (per 24,6 mlrd. eurų), per klausymus Atstovų Rūmuose sakė aukštas Pentagono atstovas Julesas W. Hurstas III.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad karas Ukrainoje yra labai arti pabaigos, ir jis tiki, kad tarp Rusijos ir Ukrainos bus pasiektas susitarimas.

Baltieji rūmai pirmadienį pranešė, kad gegužės 26 d. Walterio Reedo karo ligoninėje netoli Vašingtono planuojama atlikti JAV prezidento Donaldo Trumpo sveikatos patikrinimą. Anot Baltųjų rūmų, D. Trumpui bus atliktas „eilinis metinis dantų ir sveikatos patikrinimas“, esantis „reguliarios profilaktinės sveikatos priežiūros“ dalimi.

Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas paragino kurti naują demokratinių valstybių aljansą, kuris prireikus galėtų pasipriešinti Jungtinėms Valstijoms, teigdamas, kad prezidentas Donaldas Trumpas, atrodo, stengiasi, kad jo šalis atsikratytų jai įprasto pasaulinio lyderio vaidmens.

Pasibaigus trijų dienų paliauboms su Rusija, antradienį Kyjivas patyrė dronų ataką, pranešė Ukrainos pareigūnai. „Priešo dronai šiuo metu yra virš Kyjivo. Prašome likti saugiose vietose, kol bus atšauktas pavojus“, – „Telegram“ paskelbė sostinės karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka. Pavojaus sirena sostinėje buvo pirmoji nuo penktadienio, prieš įsigaliojant paliauboms.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas gyrė savo „puikius santykius“ su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu prieš šią savaitę Pekine vyksiantį susitikimą. „Aš jį labai gerbiu, tikiuosi, jis gerbia mane“, – sako D. Trumpas.

Amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad JAV ir Irano paliaubos laikosi „ant gyvybės palaikymo aparato“. Toks pareiškimas nuskambėjo abiem pusėms nesutariant dėl sąlygų pradėti derybas dėl karo užbaigimo. „Paliaubos laikosi ant gyvybės palaikymo aparato, kai įeina gydytojas ir sako: „Pone, jūsų artimasis turi maždaug vieno procento tikimybę išgyventi“, – žurnalistams sakė D. Trumpas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako turįs „patį geriausią planą“ dėl Irano ir pakartoja, kad Teheranas negali turėti branduolinio ginklo. Atsakydamas į žiniasklaidos klausimus Ovaliajame kabinete, D. Trumpas sako, kad jo planas yra „labai paprastas“. „Nežinau, kodėl jūs nepasakote taip, kaip yra – Iranas negali turėti branduolinio ginklo“, – sako jis vienam žurnalistui. Irano pasiūlymą Trumpas pavadino kvailu „Mes darome paslaugą pasauliui“, – priduria jis.

Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimas jungtis prie tarptautinių jūrinio saugumo operacijų Hormuzo sąsiauryje yra orientuotas į laisvos ir saugios laivybos užtikrinimą strategiškai svarbiame pasaulinės prekybos maršrute, sako premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Dobrovolskas.  „Dabartinė situacija regione kelia rizikų pasaulinei prekybai ir ekonominiam stabilumui, todėl svarbu veikti kartu su partneriais“, – Eltai nurodė I. Dobrovolskas.

Jungtinių Amerikos Valstijų automobilių pramonė ir politikai vienijasi bendram tikslui. Artėjant aukščiausio lygio Vašingtono ir Pekino vadovų susitikimui, prezidentui Donaldui Trumpui siunčiama griežta žinutė. Verslo ir valdžios atstovai reikalauja neatverti vietinės rinkos Kinijos automobilių gamintojams. Sausio mėnesį Detroite D. Trumpas viešai pareiškė, kad Kinijos bendrovių gamyklos Jungtinėse Valstijose būtų sveikintinas žingsnis, tačiau šie žodžiai sukėlė nerimą vietos gamintojams.

JAV pagrasinus išvesti dalį savo pajėgų iš Vokietijos, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog amerikiečių karių perkėlimas į sieną su agresorėmis turinčias valstybes padidintų atgrasymą. Pentagonas per artimiausius 6–12 mėnesių iš Vokietijos planuoja išvesti apie 5 tūkst. karių. Baltųjų rūmų šeimininkas taip pat pagrasino pajėgas atitraukti ir iš Italijos bei Ispanijos.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad Kremlius tyčiojasi iš JAV lyderio Donaldo Trumpo paskelbtų trijų dienų paliaubų ir bandymų siekti taikos. „Rusija tyčiojasi iš bet kokių pasiūlymų pasiekti paliaubas ir taiką. Karo spektaklis Raudonojoje aikštėje buvo vienintelis prezidento Putino interesas, susijęs su paliaubomis. Tai yra apgaulė“, – pirmadienį Briuselyje prieš ES Užsienio reikalų tarybą kalbėjo ministras.

CNN atlikta viešai prieinamų aviacijos duomenų analizė rodo, kad prie Kubos krantų sparčiai daugėja JAV karinių žvalgybos skrydžių. Remiantis „Flightradar24“ duomenimis, nuo vasario 4 d. JAV karinės jūrų pajėgos ir oro pajėgos atliko mažiausiai 25 tokius skrydžius, naudodamos pilotuojamus orlaivius ir dronus; dauguma jų vyko netoli dviejų didžiausių šalies miestų – Havanos ir Santjago de Kuba, o kai kurie prie pakrantės priartėjo per 64 kilometrus.

Buvęs Lenkijos teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro, kuris yra ieškomas dėl įtariamų nusikaltimų, iš Vengrijos persikėlė į Jungtines Valstijas, į kurią atvyko gavęs JAV prezidento Donaldo Trumpo išduotą vizą, rašo „Politico“. Z. Ziobro nuo 2025 m. gyveno Vengrijoje, po to, kai tuometinis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas suteikė jam politinį prieglobstį. Tačiau naujasis Vengrijos lyderis Peteris Magyaras pažadėjo pradėjęs eiti pareigas pradėti Z. Ziobro ekstradicijos procedūrą.

Dešimtims milijonų žmonių gali grėsti badas, jei trąšoms nebus greitai leista keliauti per Hormuzo sąsiaurį, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė Jungtinių Tautų (JT) darbo grupės, kurios tikslas – užkirsti kelią artėjančiai humanitarinei krizei, vadovas.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys pirmadienį Briuselyje dalyvauja ES Užsienio reikalų taryboje, kurios metu su Bendrijos kolegomis aptars Rusijos agresiją prieš Ukrainą, paramą šiai šaliai, spaudimo Kremliui didinimą. K. Budrys dvišaliu formatu taip pat susitiks su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha. Jie pasirašys bendrą deklaraciją, kuria Lietuva įsipareigos skirti daugiau nei 10 mln.

Šiuo metu rengiamas ir, kaip tikimasi, įvyks 1 000 kalinių mainų sandoris tarp Ukrainos ir Rusijos. Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė vakariniame vaizdo kreipimesi. V. Zelenskis teigė, kad „taip pat tęsiami kontaktai su JAV puse dėl garantijų, kad bus įgyvendinti neseniai pasiekti susitarimai, apie kuriuos paskelbė Jungtinių Valstijų prezidentas“. „Kalinių mainai – 1 000 už 1 000 – yra rengiami ir turi įvykti.

Kataras įspėjo Iraną nenaudoti Hormuzo sąsiaurio kaip spaudimo priemonės vykstančiose derybose su Jungtinėmis Valstijomis dėl dabartinio karo užbaigimo. Pasak Dohos vyriausybės, premjeras Mohammedas bin Abdulrahmanas Al Thani sekmadienį telefonu Irano užsienio reikalų ministrui Abbasui Araghchiui pareiškė, kad krizė tik paaštrėtų, jeigu Teheranas šį svarbų vandens kelią panaudotų kaip svertą. Jūrų laisvė yra „nesvarstoma“ iš principo, sakė A. Al Thani.

Trapios viltys apie karo Irane pabaigą neseniai rekordinėse aukštumose buvusią naftos kainą dabar nuleido iki 100 dolerių už barelį. Taip pasaulinės rinkos pasitinka Donaldo Trumpo žinutes apie esą sėkmingas derybas su Iranu. Tačiau ekonomistai ragina neatsipalaiduoti ir nepradėti per anksti švęsti, nes įtampa tarp Irano ir Jungtinių Valstijų išlieka didelė. O ir naftos bei jos produktų atsargų pasauliui gali pradėti trūkti jau vidurvasarį. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Anksti sekmadienio rytą prie Kataro krantų į laivą pataikė nežinomas sviedinys, pranešė Jungtinės Karalystės (JK) jūrų agentūra. Tai įvyko po to, kai Irano Islamo revoliucinė gvardija pagrasino taikytis į JAV interesus regione. JK jūrų prekybos operacijų centras nurodė, kad biriųjų krovinių laivas pranešė, jog į jį už 23 jūrmylių (43 km) į šiaurės rytus nuo Dohos pataikė „nežinomas sviedinys“. „Kilo nedidelis gaisras, kuris buvo užgesintas, aukų nėra.

Pergalės dienos spektaklis, kurį Maskvoje surengė Vladimiras Putinas. Ukraina sugebėjo taip įbauginti Kremlių, kad pirmą kartą per beveik 20 metų parade nepasirodė karinė technika. Vietoje to  Putinas miniai karių ir karo veteranų rodė propagandinius filmus su savo arsenalu. Beje, paradas vyko jau prasidėjus trijų dienų paliauboms tarp Ukrainos ir Rusijos, apie kurias vakar paskelbė Donaldas Trumpas. Lygiai 10 valandą ryto Maskvoje prasidėjo didžiausia propagandinė V. Putino šventė.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pasisakė apie susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Kaip skelbia rusų agentūra TASS, V. Putinas pareiškė, kad „yra pasirengęs susitikti su Zelenskiu“. Tai padaryti jis esą pasiryžęs „ne tik Maskvoje, bet ir trečiojoje šalyje“. Priduriama, kad susitikimui jis kelia sąlygą – susitiktų „tik tam, kad pasirašytų sutartį“. V. Zelenskis yra pasakęs, kad į Maskvą nevyktų, taip pat yra kvietęs V. Putiną išdrįsti atvykti į Kyjivą.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pabandė paaiškinti, kodėl gegužės 9-osios parade Maskvoje nebuvo karinės technikos. Kaip skelbia rusų agentūra TASS, V. Putinas teigia, kad parade technikos nebuvo „ne tik dėl saugumo priežasčių, bet ir siekiant sutelkti dėmesį į specialiąją karinę operaciją“. Specialiąja karine operacija Kremlius vadina savo kruviną agresiją prieš Ukrainą.