Donaldas Trumpas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasisakė prieš Rusijos grįžimą į G7 šalių grupę šiuo metu. „Manau, kad dabar nėra geras laikas“, – sakė jis renginyje Baltuosiuose rūmuose. Langas užsivėrė, pridūrė jis. Dar vasarį D. Trumpas sakė, kad Rusija turėtų grįžt į G7. Išmesti ją buvo „klaida“, sakė jis tada. Dabar D. Trumpas kalbėjo, kad, jei Rusija būtų likusi Didžiojo septyneto grupėje, Ukrainos karo galbūt nebūtų buvę.

Išskirtiniame interviu BBC Joe Bidenas pareiškė, kad Donaldo Trumpo administracijos spaudimas Ukrainai atiduoti teritoriją Rusijai yra „šių laikų nuolaidžiavimas“. Pirmadienį J. Bidenas davė pirmąjį interviu nuo tada, kai baigė eiti JAV prezidento pareigas ir išvyko iš Baltųjų rūmų.

Buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas pirmą kartą nuo savo kadencijos pabaigos davė interviu žiniasklaidai. Jis apie svarbiausias aktualijas kalbėjosi su BBC. Dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas praktiškai nuolat kritikuoja J. Bideną. Bidenas nutraukė tylą dėl Trumpo Iki šios savaitės pats J. Bidenas iš esmės laikėsi tradicijos, kad buvę prezidentai nekritikuoja savo pirmtakų jų kadencijos pradžioje.

Donaldo Trumpo komanda ragino nuo Rusijos agresijos besiginančią Ukrainą priimti iš JAV deportuotus asmenis, rašo „Washington Post“. Leidinys skelbia matęs dokumentus, kurie leidžia daryti tokią išvadą. „Šis neįprastas prašymas iliustruoja administracijos agresyvius bandymus rasti partnerių, kurie sutiktų priimti JAV deportuotus asmenis“, – teigiama straipsnyje. Trumpas turėjo neįprastą prašymą kare dalyvaujančiai šaliai Anot leidinio, visa tai įvyko anksčiau šiais metais.

Prieš Kinijos prezidentui Xi Jinpingui atvykstant į Maskvą, Rusijos oro uostai buvo paralyžiuoti dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronų atakų, rašo „The Moscow Times“. Antradienio vakarą, dieną prieš oficialaus Xi Jinpino vizito pradžią, Rusijos gynybos ministerija pranešė apie antrą per parą Ukrainos dronų ataką prieš Rusijos regionus. Dėl to buvo sustabdytas kai kurių oro uostų darbas.

Naujasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas antradienį pažadėjo būti labai europietišku lyderiu, kitoms žemyno šalims tikintis, kad Berlynas imsis didesnio tarptautinio vaidmens. „Mane paveikė mano darbas Europos Parlamente, jis mane iki šiol smarkiai formavo“, – sakė F. Merzas, anksčiau antradienį antruoju balsavimu Bundestage išrinktas Vokietijos kancleriu.

Trečiadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys išvyksta į Varšuvą, kur dalyvaus neformaliame Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime.  Jo metu diplomatijos vadovai aptars politinę ir karinę paramą Ukrainai, sankcijas Rusijai ir šios šalies atsakomybės užtikrinimą, Europos saugumo, ES plėtros klausimus  bei transatlantinius santykius.

Vėlų antradienio vakarą Indija raketomis atakavo Pakistaną. Į jį netrukus sureagavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas.  „Tai gėda“, – kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose sakė jis, pridurdamas, kad apie ataką „išgirdo vos įžengęs pro Ovaliojo kabineto duris“. „Tikiuosi, kad tai labai greitai baigsis“, – pridūrė D. Trumpas.

Tvyrant įtampai tarp abiejų šalių, JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį Baltuosiuose rūmuose priėmė naująjį Kanados premjerą Marką Carney‘į. D. Trumpas žurnalistų akivaizdoje pakartojo savo reikalavimą, kad Kanada turėtų tapti 51-ąja JAV valstija. M. Carney‘is atsakė: „Mes niekada nebūsime parduodami“. Prezidentas kalbėjo, kad siekia naujo prekybos susitarimo su Kanada. Prieš susitikimą jis socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė, kad JAV „kasmet subsidijuoja Otavą 200 mlrd.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad kitą savaitę, prieš vizitą Artimuosiuose Rytuose, padarys „labai, labai didelį pranešimą“. „Ketiname padaryti labai, labai didelį pranešimą. Tokį didelį, koks tik gali būti, ir nesakysiu, kokį. Ir jis labai teigiamas“, – Ovaliniame kabinete užsiminė D. Trumpas, nepateikdamas daugiau detalių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį telefonu kalbėdamasis su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu pasmerkė mėginimus „perrašyti“ Antrojo pasaulinio karo istoriją, Maskvai besirengiant minėti 80-ąsias pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines. „Atkreiptinas dėmesys, kad abi šalys yra pasiryžusios apginti tiesą apie Antrojo pasaulinio karo įvykius ir atremti mėginimus perrašyti karo baigtį ir suklastoti istoriją“, – rašoma Kremliaus paskelbtoje pokalbio transkripcijoje.

  JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį paskelbė, kad Irano remiami hučių sukilėliai Jemene sutiko daugiau nebepulti regiono vandenimis plaukiančių laivų, tačiau šių savo Baltuosiuose rūmuose išsakytų remarkų plačiau nekomentavo. „Hučiai paskelbė... kad nebenori kariauti. Jie tiesiog nenori kariauti. Ir mes tai gerbsime, mes nutrauksime bombardavimą, nes jie kapituliavo“, – sakė D. Trumpas.

JAV žvalgybos agentūros atmetė prezidento Donaldo Trumpo teiginį, kuriuo jis siekė pateisinti daugiau kaip 200 venesueliečių deportavimą į Salvadorą, sakoma pirmadienį paskelbtame išslaptintame memorandume.  Nacionalinės žvalgybos tarybos memorandumas, datuojamas balandžio 7 diena, rodo, jog JAV žvalgybos agentūros netiki D. Trumpo teiginiais, kad Venesuelos gauja „Tren de Aragua“ (TDA) yra susijusi su venesueliečių prezidento Nicolaso Maduro vyriausybe.

Antradienį pasirodę naujausi oficialūs duomenys parodė, kad kovą JAV prekybos deficitas pasiekė naują rekordą, kai belaukiant „išsivadavimo dienos“, kai prezidentas Donaldas Trumpas žadėjo paskelbti naujus muitus, smarkiai išaugo importo apimtys. Bendras didžiausios pasaulio ekonomikos prekybos atotrūkis tą mėnesį išaugo net 14,0 proc. ir pasiekė 140,5 mlrd. JAV dolerių sumą, teigiama Prekybos departamento pranešime.

Europos Sąjunga (ES) antradienį ruošiasi pristatyti planą dėl visiško likusių dujų ryšių su Maskva nutraukimo. Politikų teigimu, tai rimtas iššūkis, žinant, kad Europa jau seniai priklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro. ES energetikos vadovas Danas Jorgensenas išdėstys priemones, kurių įgyvendinimas buvo atidėtas, Briuseliui laukiant, ar Rusijos ir Jungtinių Valstijų derybose bus pasiektas susitarimas dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

Iki Kremliaus organizuojamo parado Raudonojoje aikštėje pergalei prieš nacistinę Vokietiją paminėti likus kelioms dienoms, ukrainiečių dronų kruša privertė keletą Rusijos oro uostų, tarp jų ir veikiančių Maskvoje, antradienį apriboti skrydžius.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney antradienį pirmą kartą po perrinkimo susitinka su Donaldu Trumpu, žadėdamas pasipriešinti Jungtinių Valstijų prezidento taikomiems muitams ir grasinimams aneksuoti JAV šiaurinę kaimynę. 60-metis Liberalų partijos lyderis teigė, kad, valdant D. Trumpui, santykiai su Jungtinėmis Valstijomis nebegali būti tokie patys, ir perspėjo, kad iš susitikimo Baltuosiuose rūmuose nereikėtų tikėtis jokių skubių susitarimų.

Tarpininkas Kataras antradienį pranešė, kad vis dar deda pastangas dėl paliaubų Gazos Ruože, net ir po to, kai Izraelis patvirtino planą išplėsti karines operacijas šioje teritorijoje, o palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ pareiškė, kad nėra suinteresuota tolesnėmis derybomis.

Holivudas pirmadienį skeptiškai reagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo pranešimą apie 100 proc. muitų taikymą užsienio filmams, o kino industrijos atstovai tai pavadino politika, kurią skubotai sugalvojo prezidentas, nesuprantantis, kaip veikia ši industrija. „Tai neturi jokios prasmės“, – apie D. Trumpo idėją AFP sakė pramogų verslo teisininkas Jonathanas Handelis.

Netikėtai Vokietijos konservatoriui Freidrichui Merzui antradienį per balsavimą parlamente pritrūko balsų, kad būtų išrinktas kitu Vokietijos kancleriu, nors tai buvo laikoma tik formalumu. Naujienų agentūra AFP apžvelgia po pertraukos į politiką sugrįžusio ir po pergalės per visuotinius rinkimus kanclerio posto siekiančio Krikščionių demokratų partijos lyderio pažiūras ir gyvenimo faktus.

Friedricho Merzo kandidatūrai į Vokietijos kanclerius patvirtinti pirmajame parlamento balsavimo rate pritrūko šešių balsų. Per slaptą balsavimą jis užsitikrino 310 balsų „už“ – šešiais balsais mažiau nei reikalaujama 316 balsų dauguma, nors buvo prognozuojama, kad jo patvirtinimo procesas eisis sklandžiai. Iš viso parlamente yra 630 narių. Dabar partijos pasitrauks aptarti tolesnių žingsnių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad Maskva ir Kyjivas nori užbaigti karą Ukrainoje ir kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas po neseniai kritusių naftos kainų yra labiau linkęs į taiką, rašo „Reuters“. „Manau, kad dabartinėmis naftos kainomis, kai nafta atpigo, Rusija yra palankioje padėtyje susitarimui, jie nori susitarti. Ukraina nori susitarti“, – pirmadienį Ovaliniame kabinete žurnalistams sakė D. Trumpas.

Olafas Scholzas pirmadienį per paskutinį savo kaip Vokietijos kanclerio pokalbį su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu pažadėjo, kad vokiečiai ir toliau rems Ukrainą. Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, O. Scholzas išliko aktyvus Ukrainos rėmėjas. Jis „patvirtino nuolatinį ir tvirtą Vokietijos solidarumą su Ukraina“, sakoma kadenciją baigiančio Vokietijos kanclerio atstovo spaudai Steffeno Hebestreito pareiškime.

Jungtinių Valstijų iždo sekretorius Scottas Bessentas neseniai pasirašytą susitarimą tarp JAV ir Ukrainos dėl naudingųjų iškasenų pirmadienį pavadino „numanoma saugumo garantija dėl ekonominės partnerystės“. Susitarimas, pagal kurį JAV ir Kyjivas kartu eksploatuos svarbiausius Ukrainos naudingųjų iškasenų išteklius, buvo pasirašytas po praeitą šeštadienį Vatikane – per popiežiaus Pranciškaus laidotuves – įvykusio JAV vadovo Donaldo Trumpo ir ukrainiečių lyderio Volodymyro Zelenskio susitik...

Elonas Muskas pradėjo remti Respublikonų partiją tada, kai įsižeidė dėl Joe Bideno elgesio, o ne dėl savo politinių įsitikinimų, sako milijardieriaus tėvas Errolas Muskas, rašo „The Times“. Anot jo, E. Muskas beveik visada balsavo už demokratus, tačiau 2020 m. viešai susipyko su partija. Muskas įsižeidė dėl Bideno Milijardieriaus tėvas sako, kad jo sūnus buvo „susierzinęs“, jog J. Bideno administracija nepakvietė didžiausio JAV elektromobilių gamintojo „Tesla“ į 2021 m. rugpjūčio mėn.

Gegužės 1 d. JAV Atstovų Rūmai priėmė įstatymą, kuriuo panaikinama Kalifornijai suteikta išimtis pagal Švaraus oro (angl. „Clean Air) įstatymą. Ši išimtis iki šiol leido valstijai taikyti griežtesnius taršos reikalavimus nei federaliniai standartai ir nuo 2035 m. uždrausti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais prekybą.   Kalifornija jau kelis dešimtmečius turi teisę nustatyti griežtesnius išmetamųjų teršalų standartus nei federalinė valdžia.

Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas pirmadienį įsakė bent 20 proc. sumažinti JAV kariuomenėje tarnaujančių keturių žvaigždučių generolų ir admirolų skaičių, sakoma gynybos sekretoriaus atmintinėje. Tai – naujausias didelis sukrėtimas Pentagone, vadovaujant prezidento Donaldo Trumpo administracijai, šiemet jau atleidusiai keletą aukšto rango pareigūnų.  Atmintinėje taip pat raginama papildomai 10 proc. sumažinti generolų ir admirolų bei 20 proc. Nacionalinės gvardijos karininkų skaičių.

Praėjusią savaitę pasirašytas Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sutarimas dėl naudingųjų iškasenų bus naudingas abiem valstybėms, teigia prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė. Visgi, pasak jos, kol kas nėra aišku, ar tai padės sustabdyti Rusijos karą prieš Ukrainą.  „Šis susitarimas suartina JAV ir Ukrainą. Suartina per labai konkrečius dalykus: galimybe naudotis tais mineralais, kurie yra Ukrainos teritorijoje.

Praėjusią savaitę Donaldo Trumpo ir Baltųjų rūmų socialinių medijų paskyrose pasirodė dirbtinio intelekto sugeneruota nuotrauka, kurioje D. Trumpas vaizduojamas kaip popiežius. Nuotrauka sukėlė pasipiktinimą. D. Trumpas pirmadienį pakomentavo nuotrauką, rašo „The New York Times“. D. Trumpas pareiškė, kad „neturi nieko bendra“ su šia nuotrauka. „Kažkas sukūrė mano nuotrauką, kurioje aš apsirengęs popiežiaus drabužiais, ir ją paskelbė internete.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį pareiškė, kad spaudžia JAV prezidentą Donaldą Trumpą sugriežtinti sankcijas Rusijai ir taip priversti ją baigti karą prieš Ukrainą, rašo „Politico“. A. Duda sako, kad D. Trumpas yra vienintelis, kuris gali priversti Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo. „Amerika gali panaudoti įvairias ekonomines priemones, kad priverstų Rusiją laikytis tam tikrų veiksmų“, – sako A. Duda.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako manantis, kad netvarios taikos tikimybė Ukrainoje yra maža.  „Ar mes turėsime blogą taiką? Bloga taika reikštų trumpalaikę taiką, kuria niekas netiki, nei Ukrainos pusė, nei JAV, nei Rusija. Tai aš tokią tikimybę vertinčiau kaip mažą“, – interviu BNS sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Buvęs JAV viceprezidentas, dirbęs su Donaldu Trumpu, Mike‘as Pence‘as sukritikavo D. Trumpo požiūrį į Vladimirą Putiną. Apie tai jis kalbėjo interviu CNN. M. Pence‘as nesutinka su D. Trumpo nuomone apie Rusijos režimo lyderį V. Putiną. D. Trumpas praėjusią savaitę pareiškė, kad tiki Putino žodžiais, jog jis nori taikos su Ukraina.

Naktį iš antradienio į trečiadienį Rusijos pajėgos apšaudė balistinėmis raketomis Ukrainos sostinę Kyjivą. Skelbiama, kad mieste veikia oro gynybos sistemos, viename iš rajonų kilo gaisras dėl nukritusių raketos nuolaužų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad norėtų bendradarbiauti su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, kad būtų nutrauktas Rusijos karas Ukrainoje. D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė, kad surengė su juo pokalbį telefonu, ir pridūrė, kad R. T. Erdoganas taip pat pakvietė jį apsilankyti Turkijoje, o Turkijos vadovas susitiks su juo Vašingtone.

Vokietijos parlamentarai antradienį balsuos dėl Friedricho Merzo kandidatūros į šalies kanclerio postą, jo konservatyviajam CDU/CSU blokui sudarius koalicijos susitarimą su centro kairiaisiais socialdemokratais (SPD). 69-erių F. Merzui reikės daugumos parlamentarų palaikymo, kad būtų išrinktas 10-uoju Vokietijos kancleriu po Antrojo pasaulinio karo ir pakeistų šiame poste Olafą Scholzą. Balsavimas planuojamas 9 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku.

Darbo vizitu į Lenkiją vykstanti Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė su valstybės gynybos ministru Wladyslawu Kosiniaku-Kamyszu ketina aptarti dvišalių santykių, gynybos pajėgumų ir pramonės vystymo bei paramos Ukrainai klausimus.

Maskvos meras Sergejus Sobianinas anksti antradienį pranešė apie naujas bepiločių orlaivių atakas prieš Rusijos sostinę. Oro gynybos pajėgos numušė mažiausiai 10 bepiločių, skridusių į Maskvą iš skirtingų krypčių, platformoje „Telegram“ pareiškė S. Sobianinas. Bepiločio orlaivio nuolaužos nukrito ant greitkelio, tačiau kol kas negauta pranešimų apie padarytą rimtą žalą ar sužalotus žmones.

Antradienį Seimas spręs, ar paskirti prezidento Gitano Nausėdos vyriausiąją patarėją Ireną Segalovičienę Valstybės kontrolės vadove. Patarėjos kandidatūra Seimui buvo pateikta balandžio viduryje, vėliau pretendentė susitikinėjo su Seimo frakcijomis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos autoritarinio lyderio Vladimiro Putino paskelbtos trijų dienų trukmės paliaubos Ukrainoje, yra žingsnis į priekį taikos link. Šį pareiškimą Amerikos vadovas išsakė pirmadienį kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose, rašo UNIAN. „Prezidentas Putinas ką tik paskelbė trijų dienų paliaubas, kurios neskamba kaip daug, bet tai yra daug, jei žinote, nuo ko pradėjome. <...> Tai karas, kurio niekada neturėjo būti.

Kanados medijų turinio kūrėjų asociacija (CMPA) pirmadienį pareiškė, kad prezidento Donaldo Trumpo siūlomas 100 proc. tarifas užsienyje sukurtiems filmams sukels „ekonominių sunkumų“ Kanadoje ir Jungtinėse Valstijose. Pasaulio kino pramonė sukrėsta po naujausio D. Trumpo pranešimo apie muitų tarifus, nors plano detalės tebėra neaiškios.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas yra būtinas daugeliu atžvilgių, tačiau dar nėra numatytas, gegužės 5 d. pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, rašoma „Kyiv Independent“. D. Peskovo pareiškimas paskelbtas tuo metu, kai D. Trumpo administracija bando priversti Kyjivą ir Maskvą sėsti prie derybų stalo.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pirmadienį paragino Jungtines Valstijas atsisakyti, jo teigimu, nerealių reikalavimų, kad būtų pasiektas susitarimas dėl Teherano branduolinės programos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pasakė, kad norėtų Rusijos invaziją Ukrainoje užbaigti bendromis jėgomis su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, su kuriuo ką tik kalbėjo telefonu. D. Trumpas savo socialinių tinklų platformoje „Truth Social“ pridūrė, kad R. Erdoganas pakvietė jį apsilankyti Turkijoje bei ketina susitikti su juo Vašingtone.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pirmadienį paskelbė reikalingų dokumentų neturintiems migrantams, sutinkantiems „deportuotis“ atgal į gimtąją šalį, sumokėsianti po 1 000 JAV dolerių ir padengsianti jų kelionės išlaidas. „Jei čia tikrai esate neteisėtai, geriausias, saugiausias ir ekonomiškiausias būdas išvykti iš Jungtinių Valstijų ir išvengti arešto yra deportuotis“, – pareiškė vidaus saugumo sekretorė Kristi Noem.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pirmadienį apkaltino Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu bandymu įtraukti Jungtines Valstijas į „katastrofą“ Vidurio Rytuose ir perspėjo nesiimti bandymų pulti jo šalį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto naujuoju patarėju nacionalinio saugumo klausimais skirti dabartinį Baltųjų rūmų administracijos vadovo pavaduotoją Stepheną Millerį, praneša agentūra „Reuters“.  „Aš kažką paskirsiu“, – sakė jis žurnalistams „Air Force One“ lėktuve. D. Trumpas teigė norįs per šešis mėnesius rasti Mike‘o Waltzo įpėdinį, ir tai esą gali būti S. Milleris. „Manau, kad jis netiesiogiai jau dirba šį darbą. Nes jis turi įtakos daugeliui dalykų.

George'o Clooney žmonai gali būti uždrausta atvykti į JAV dėl Donaldo Trumpo įsakymo. Amal Clooney gali būti uždrausta atvykti į JAV dėl savo profesinės veiklos. Amal Clooney – britų žmogaus teisių aktyvistė ir garsaus amerikiečių aktoriaus George'o Clooney žmona – gali sulaukti JAV sankcijų ir draudimo atvykti į šalį. Priežastis – jos dalyvavimas Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) byloje, kurioje buvo sulaikyti kai kurie „Hamas“ veikėjai.

JAV ambasada Ukrainoje gegužės 5 d. pranešė, kad į Kyjivą atvyko naujoji JAV laikinoji reikalų patikėtinė Ukrainoje Julie Davis, rašoma „Kyiv Independent“. Ji atvyko po ambasadorės Bridget Brink, kuri nuo 2022 m. ėjo JAV ambasadorės Ukrainoje pareigas, atsistatydinimo. Kyjive dirbantys diplomatai teigė, kad B. Brink pasitraukė iš pareigų dėl esminių nesutarimų su JAV prezidento Donaldo Trumpo vykdoma politika.

Naujojo Vokietijos kanclerio Frydricho Merzo konservatoriai ir centro kairieji socialdemokratai pirmadienį, naujosios vyriausybės darbo pradžios išvakarėse, oficialiai pasirašė koalicijos sutartį. 144 puslapių koalicijos sutartyje „Atsakomybė už Vokietiją“ išdėstytos koalicijos politikos gairės ateinantiems ketveriems metams. CDU/CSU aljanso lyderis 69-erių F. Merzas antradienį po pusės metų politinio paralyžiaus Berlyne bus prisaikdintas naujuoju šalies kancleriu.