Donaldas Trumpas

Europos Komisija siūlo 25 proc. atsakomuosius muitus kai kuriems JAV importuojamiems produktams, rašo „Reuters“. Reaguodama į prezidento Donaldo Trumpo nustatytus tarifus plienui ir aliuminiui, Europos Komisija pirmadienį pasiūlė 25 proc. atsakomuosius tarifus kai kurioms JAV prekėms, rodo dokumentas, su kuriuo susipažino „Reuters“. Tarifai kai kurioms prekėms įsigalios gegužės 16 d., o kitoms – vėliau šiais metais, gruodžio 1 d., sakoma dokumente.

JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu pirmadienį numatyta spaudos konferencija atšaukta, pranešė Baltieji rūmai. Jokių tiesioginių priežasčių, kodėl nuspręsta konferenciją atšaukti, nenurodoma, tačiau abu vadovai vis tiek turi susitikti Ovaliniame kabinete, kur, stebint žurnalistams, aptars tarifus bei padėtį Gazos Ruože.

Martinas Heremas, buvęs Estijos ginkluotųjų pajėgų vadas („Welt“ straipsnyje), įspėja, kad Rusija gali per šešis mėnesius sukaupti pakankamai jėgų, kad pradėtų agresiją prieš Baltijos šalis. Į tai, kad Rusija gali sustiprinti savo karinius veiksmus šalia Lietuvos, jei konfliktas Ukrainoje būtų nutrauktas, įvertino politologas ir saugumo specialistas Deividas Šlekys.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasveikino ledo ritulio žvaigždę Aleksandrą Ovečkiną įmušus 895-ąjį karjeros įvartį Nacionalinėje ledo ritulio lygoje (NHL) ir pasiekus visų laikų rekordą. „Šis pasiekimas tapo ne tik jūsų asmenine sėkme, bet ir tikra švente gerbėjams Rusijoje ir užsienyje“, – sakoma Kremliaus išplatintame pareiškime. „Linkiu jums sveikatos, sėkmės ir kovinės dvasios, kad galėtumėte įveikti naujas gyvenimo ir sporto aukštumas“, – pridūrė V. Putinas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino dar 50 proc. padidinti muitus Kinijai. Jis duodąs Pekinui laiko iki antradienio atšaukti atsakomuosius 34 proc. muitus, rašė D. Trumpas pirmadienį savo socialiniame tinkle „Truth Social“. Kinija, reaguodama į praėjusią savaitę jai JAV įvestus muitus, paskelbė, kad visoms JAV prekėms taip pat taikys papildomą 34 proc. tarifą. D. Trumpas trečiadienį paskelbė apie naujus muitus prekybos partneriams visame pasaulyje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pagrasino didžiuliais papildomais muitais importui iš Kinijos, jei Pekinas neatšauks savo atsakomųjų priemonių planų. D. Trumpas pridūrė, kad Vašingtonas pradės derybas su kitomis šalimis, jei jos to pageidaus. „Jei Kinija iki rytojaus, 2025-ųjų balandžio 8-osios, neatšauks 34 proc. padidintų tarifų, viršijančių jau ilgą laiką vykdomus prekybos pažeidimus, Jungtinės Valstijos nuo balandžio 9-osios Kinijai pritaikys papildomus 50 proc.

Vokietijos automobilių gamintoja „Audi“ dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestų muitų automobiliams įšaldo transporto priemonių tiekimą į JAV.  Įmonės atstovė pirmadienį patvirtino, kad pardavėjams išsiųstas atitinkamas laiškas, praneša agentūra „Reuters“. Anot duomenų, visi automobiliai, patekę į JAV po balandžio 2 d., kol kas turi būti sulaikomi uostuose. Platintojai esą dabar turi susitelkti į atsargų sandėliuose mažinimą.

Ukrainoje gimusi JAV įstatymų leidėja Victoria Spartz pareiškė, kad Ukraina turėtų atiduoti žemes Rusijai, o jos žmonės turėtų reikalauti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atsistatydinimo, rašoma „Kyiv Independent“. Balandžio 7 d. paskelbtame interviu laikraščiui „The Telegraph“ V. Spartz teigė, kad Ukraina negali reikalauti grąžinti visų okupuotų teritorijų. „Jei jie laimėtų karą, būtų visai kitaip“, – pridūrė ji. V. Spartz gimė Černigovo srityje, o 2000 m. persikėlė į JAV.

 Donaldas Trumpas sugebėjo įtikinti dalį Amerikos, kad visas pasaulis juos išdūrinėja. Tikrai ne visi amerikiečiai šiandien gyvena geriau nei prieš kelis dešimtmečius. Globalizacija lėmė dalies gamyklų persikėlimą į Aziją. Senosios pramonės šakos prarado konkurencingumą. Darbo rinkoje prireikė naujų kvalifikacijų. Visgi realiosios amerikiečių pajamos nuo 2007 metų išaugo 13 proc.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pranešė, kad, siekdama išvengti visuotinio transatlantinio prekybos karo, ES pasiūlė Jungtinėms Valstijoms pramoninių prekių srautams taikyti „abipusius nulinius“ muito tarifus. „Mes toliau esame pasirengę derėtis su Jungtinėmis Valstijomis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paragino amerikiečius „būti stiprius, drąsius ir kantrius“. Taip jis kalbėjo likus kelioms minutėms iki Niujorko akcijų rinkos atidarymo, kai prognozuojamas tolesnis smukimas. „Jungtinės Valstijos turi progą padaryti tai, kas turėjo būti padaryta prieš DEŠIMTMEČIUS“, – sakė D. Trumpas, turėdamas omenyje savo muitus, sukrėtusius pasaulio ekonomiką.

Po prezidento Donaldo Trumpo paskelbtų muitų JAV pirkėjai pradėjo nutraukinėti užsakymus gaminiams iš Bangladešo, antrojo pagal dydį pasaulyje drabužių gamintojo. Tai pastūmėjo Dakos vyriausybę pirmadienį prašyti trijų mėnesių muitų pauzės. Tekstilės ir drabužių gamyba sudaro apie 80 proc. Bangladešo eksporto, pramonei atsitiesiant po studentų vadovaujamos revoliucijos, praėjusiais metais nuvertusios šalies vyriausybę. D. Trumpas trečiadienį Bangladešui įvedė naujus negailestingus 37 proc.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino Rusiją liautis naudojus „vilkinimo taktiką“ bei priimti JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymą dėl paliaubų Ukrainoje. „Jau beveik mėnesį Rusija ne tik atsisakinėja priimti paliaubų pasiūlymą, bet ir pradėjo intensyviau bombarduoti civilius, o Ukraina vos prieš kelias dienas patyrė tragiškas tokio bombardavimo pasekmes“, – lankydamasis Kaire kalbėjo E. Macronas.

Vokietijos vyriausybė tikisi, kad vis dar galima išvengti prekybos karo eskalacijos, paskatintos JAV prezidento Donaldo Trumpo. ES prekybos ministrai susitiko Liuksemburge, kad apsvarstytų strategijas, kaip įtikinti D. Trumpą pergalvoti savo naujausius prekybos veiksmus. „Mes nenorime pradėti prekybos karo, tačiau tikslas turėtų būti toliau mažinti prekybos kliūtis“, – pirmadienį Berlyne sakė vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį išvadino Kiniją „didžiausia piktnaudžiautoja“ tarifais po to, kai Pekinas praėjusią savaitę ėmėsi atsakomųjų veiksmų prieš jo įvestus muitus aštrėjančiame prekybos kare. D. Trumpas užsipuolė Kiniją, kuri, reaguodama į Vašingtono įvestą 34 proc.

Milijardierius Elonas Muskas socialiniame tinkle „X“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame aiškinama, kokios geografiškai artimos yra JAV ir Rusija. Šis vaizdo įrašas gali reikšti, kad E. Muskas vis labiau protestuoja prieš Donaldo Trumpo politiką, kuris tvirtina, kad Rusija yra kažkur toli ir nekelia grėsmės JAV, rašoma „Unian“. Visų pirma vaizdo įraše atkreipiamas dėmesys į klaidingą nuomonę, kad Rusiją ir JAV skiria Atlanto vandenynas ir Europa.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje ne kartą skambėjo spekuliacijos dėl Baracko Obamos (63 m.) ir žmonos Michelle Obamos (61 m.) skyrybų. Buvęs JAV prezidentas ne kartą yra prisipažinęs, kad ilgas laikas politikoje ir pareigos Baltuosiuose rūmuose kėlė įtampą jų santuokai. Tačiau neseniai vyras prabilo apie judviejų santykius.

Pranešama, jog dėl JAV įvestų naujų muitų, akcijų rinkos smuko iki 2008 m. krizės lygio. Be to, naftos kainos ir toliau pradėjo kristi žemyn. Rinkos baiminasi nuosmukio, dėl kurio gali nukentėti pasaulinė paklausa, rašoma „Reuters“. Azijos akcijų rinkos smarkiai smuko dėl naujų JAV muitų. Honkongo Hang Seng indeksas prekybos pradžioje smuko 8,7 proc., „Alibaba“ ir „Tencent“ akcijos prarado daugiau nei 11 proc., o Kinijos milžinės CATL akcijos – beveik 10 proc.

Prancūzijos prekybos ministras Laurent‘as Saint-Martinas pirmadienį pareiškė, kad ES neturėtų atmesti galimybės imtis „kraštutinai agresyvių“ atsakomųjų priemonių reaguodama į JAV prezidento Donaldo Trumpo blokui pritaikytus didžiulius tarifus. „Neturėtume atmesti jokios galimybės nei dėl prekių, nei dėl paslaugų.

Po JAV prezidento Donaldo Trumpo „išsivadavimo dienos“ muitų paskelbimo praėjusį ketvirtadienį prasidėjusi masinių išpardavimų sukelta kainų griūtis pagrindinėse pasaulio biržose tęsiasi ir šią savaitę. Tuo metu pats D. Trumpas aiškina, kad iš Europos reikalaus ne tik naujų muitų apmokėjimo, bet ir „susimokėti už praeityje nesumokėtus mokesčius“. „Nenoriu, kad kas nors žlugtų, bet kartais reikia išgerti vaistų, kad ką nors sutvarkytum“, – savaitgalį lėktuve „Air Force One“ sakė D. Trumpas.

Lietuva yra suinteresuota rasti sprendimą dėl Jungtinių Valstijų (JAV) pristatytų muitų, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, ragindamas Europos Sąjungą (ES) karštligiškai nesiimti atsakomųjų priemonių. „Lietuva yra suinteresuota rasti sprendimą.

Milijardierius JAV prezidento Donaldo Trumpo rėmėjas Billas Ackmanas kritikuoja tarifų sukeltą „ekonominį branduolinį karą“. Jo teigimu, JAV pakenks savo reputacijai likusiame pasaulyje, rašoma CNN. JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas įvesti milžiniškus muitus Amerikos prekybos partneriams prilygsta „ekonominiam branduoliniam karui“, teigia milijardierius rizikos draudimo fondų valdytojas B. Ackmanas, kuris 2024 m. parėmė D. Trumpo kandidatūrą į JAV prezidentus.

Naftos kainos tęsia praėjusios savaitės nuostolius, pirmadienį pasiekusios ketverių metų minimumą, kol JAV prezidento Donaldo Trumpo įvesti nauji muitai ir prekybos karo eskalacijos ženklai kursto nerimą dėl pasaulinės recesijos, kuri paveiktų ir naftos paklausą. Europoje „Brent“ rūšies naftos ateities sandoriai atpigo 3,8 proc. iki 63,10 dolerio už barelį, o WTI naftos ateities sandoriai smuktelėjo 4,1 proc. iki 59,47 dolerio. Abu kontraktai praėjusią savaitę smuko daugiau kaip 10 proc.

Honkongo akcijos pirmadienį išgyveno blogiausią dieną per beveik tris dešimtmečius, praradusios daugiau nei 13 proc. po to, kai Kinija paskelbė atsakomuosius tarifus Jungtinėms Valstijoms, pakurstydama prekybos karą ir nerimą dėl recesijos. Indeksas „Hang Seng“ nukrito 13,22 proc. (3 021,51 punkto) iki 19 828,30 – tai ryškiausias nuosmukis nuo 1997 m. Azijos finansų krizės. Indeksas „Shanghai Composite“ nukrito 7,34 proc.

Nuo šeštadienio Amerikos jūrų uostuose, oro uostuose ir muitinės sandėliuose įsigaliojo prezidento Donaldo Trumpo paskelbti nauji baziniai 10 procentų tarifai prekybos partneriams. O dalis didesnių tarifų įsigalios jau šią savaitę. Rinkos iš karto sureagavo į tokias naujienas. Daugelio kompanijų akcijų kaina smarkiai smuko. Į jas daug lietuvių pinigų yra investavę pensijų fondai. Kritus akcijų kainoms, būsimų pensininkų turtų vertė susitraukė dešimtadaliu ar daugiau.

Pirmadienį Europos akcijų ateities sandoriai smuko, reaguodami į savaitgalio naujienas: JAV prezidentas Donaldas Trumpas nesutiko atšaukti plataus masto tarifų prekybos partneriams, o Kinija ėmėsi atsakomųjų veiksmų, dar labiau pakurstydama prekybos karą.

JAV generalinė prokurorė sekmadienį sakė, kad Donaldui Trumpui būtų sunku surasti teisinį būdą kandidatuoti trečiai prezidento kadencijai. „Norėčiau, kad jis mūsų prezidentu galėtų būti 20 metų, bet galvoju, kad jo (darbas) baigsis tikriausiai po šios kadencijos“, – televizijai „Fox News“ sakė Pam Bondi. 1947 metais JAV konstitucija buvo pakeista nustatant dviejų prezidento kadencijų limitą.

Jeigu JAV iš tiesų ketina išvesti savo pajėgas iš Europos, tai ji turėtų pristatyti NATO narėms Europoje aiškų planą, kaip tai būtų įgyvendinta. Apie tai Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas sakė interviu leidiniui „Politico“. „Mums reikia turėti kokį nors bendrą veiksmų planą su amerikiečiais, jeigu amerikiečiai keičia konvencinių gynybos pajėgumų balansą Ramiojo Vandenyno regione“, – sakė ministras, duodamas interviu telefonu po neformalaus Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susiti...

Donaldui Trumpui pradėjus dar vieną Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento kadenciją, Europa su nerimu stebėjo (ir vis dar stebi) temperatūros kaitą geopolitikoje: iš pradžių pareiškimas, kad Europa turi susimokėti už savo saugumą, tuomet pokalbiai su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, galiausiai D. Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kivirčas Ovaliajame kabinete.

Pasakyti, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo plataus masto tarptautinių muitų kilmė yra abejotina, būtų per švelnu, penktadienio vakarą savo laidoje per MSNBC pareiškė Rachel Maddow, paaiškindama, kaip tiksliai buvo iki to prieita. Pasak jos, D. Trumpas „sugalvojo šią idėją“ po to, kai buvo išplatintas „netikras pranešimas iš netikro asmens, turinčio netikrą el.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen sekmadienį pažadėjo siekti savo prezidentinių ambicijų, nors ji buvo pripažinta kalta dėl lėšų pasisavinimo ir jai buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose, ir vieno mitingo metu pareiškė, kad jos partija esą tapo „raganų medžioklės“ taikiniu.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) nuo praėjusią savaitę paskelbtų Donaldo Trumpo tarifų pačios nukentės labiausiai, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Finansų rinkų reakcija – per dvi dienas nuo tarifų paskelbimo, akcijos nukrito tiek, kiek šiame amžiuje buvo nukritusios tik du kartus. Ekonominio neapibrėžtumo indeksas yra aukščiausias, koks yra buvęs nuo amžiaus pradžios, lygintina tik su COVID pandemija.

Akcijų rinkoms tragišką pirmadienį Azijos akcijos smuko reaguodamos į Kinijos smūgį Jungtinėms Valstijoms atsakomaisiais muitais – tai pakurstė prekybos karą, kuris, kaip daugelis baiminasi, gali sukelti recesiją. Prekybos salėse kilo išpardavimų banga – akcijoms tai buvo blogiausia diena nuo pandemijos laikų: Honkongas prarado 10 proc., Tokijas smuktelėjo 8 proc., Taipėjus – daugiau nei 9 proc.

Ukraina netrukus nusiųs komandą į Vašingtoną pradėti derybų dėl naujo susitarimo projekto, pagal kurį JAV gautų prieigą prie vertingų Ukrainos naudingųjų iškasenų, naujienų agentūrai AP sakė ukrainiečių vicepremjerė ir ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko. „Naujas JAV (pateiktas) susitarimo projektas rodo, kad ketinimas įkurti fondą ar bendrai investuoti išlieka“, – šeštadienį lankydamasi Ukrainos šiaurėje sakė J. Svyrydenko.

Sekmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad dėl Kinijos prieštaravimų naujiems JAV muitams nepavyko susitarti dėl „TikTok“ programėlės pardavimo ir tolimesnės jos veiklos JAV, rašoma „Bloomberg“. „Buvome sudarę susitarimą dėl „TikTok“ ir tada Kinija pakeitė sandorį dėl muitų“, – sakė D. Trumpas „Jei būčiau šiek tiek sumažinęs muitus, jie būtų patvirtinę tą sandorį per 15 minučių, o tai rodo tarifų galią“, – tęsė jis.

Didžiausia Europoje Zaporižios atominė elektrinė greičiausiai taps vienu iš pagrindinių kliūčių taikos derybose, nes Ukraina negali sau leisti laikyti jos Rusijos rankose, o rusai jau paskelbė, kad užimtas objektas yra teisėtas jų grobis.

 JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad didelis jo šalies ir pasaulio akcijų rinkų nuosmukis rodo jo prekybos muitų „vaistą“ veikiant. „Kartais, kad kažką išspręstum, reikia išgerti vaistų“, – sakė D. Trumpas reporteriams prezidentiniame lėktuve, grįždamas į Vašingtoną po savaitgalio golfo Floridoje. Jis pridūrė, kad prekybos partneriai dabar ateina prie derybų stalo ir nori kalbėtis.

Vienas aukšto rango Rusijos pareigūnas, kuris dalyvauja derybose su Vašingtonu, sekmadienį pareiškė, kad Rusija ir Jungtinės Valstijos gali vėl susisiekti jau kitą savaitę. Kremliaus pasiuntinys tarptautinei ekonomikai Kirilas Dmitrijevas interviu televizijos stočiai „Pirmasis kanalas“ sakė, kad kitas abiejų pusių kontaktas gali įvykti „jau kitą savaitę“, pranešė naujienų agentūra TASS.

Jei keliaujate į Jungtines Amerikos Valstijas iš kitos šalies, turite iš anksto apsvarstyti vieną klausimą. Ar paprašyti atrakintumėte savo įrenginius ir leistumėte JAV muitinės ir sienos apsaugos agentams peržiūrėti jūsų išmanųjį telefoną ar kompiuterį? O gal atsisakytumėte, nes tai keltų riziką? Žinodami atsakymą galėsite nuspręsti, kaip paruošti savo elektroninius prietaisus prieš bet kokią kelionę, rašoma „The Washington Post“. Dauguma teisėsaugos institucijų, norėdamos gauti prieigą p...

JAV pareigūnas sako, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusprendė netaikyti muitų Rusijos importui, stengdamasis nepakenkti deryboms dėl karo veiksmų nutraukimo Ukrainoje. Kevinas Hassettas, Nacionalinės ekonomikos tarybos vadovas, televizijos kanalui „ABC“ sekmadienį sakė, kad nederėtų „vidury derybų pristatyti naujų dalykų“. Vis dėlto, K. Hassettas teigė, kad tai nereiškia, jog su Rusija elgiamasi kitaip nei su kitomis šalimis.

Pirmą kartą po Donaldo Trumpo grįžimo į Baltuosius rūmus – per Ameriką nuvilnijo tūkstantiniai protestai prieš jo vykdomą politiką. Vašingtone, Niujorke, Los Andžele ir daugelyje kitų miestų į gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių. Per visą Ameriką nusirito daugiau nei tūkstančio protestų banga. Amerikiečiai protestavo ir šioje Atlanto pusėje – rinkosi į mitingus Berlyne, Paryžiuje, Londone.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen sekmadienį pažadėjo nepasiduoti po to, kai buvo pripažinta kalta dėl lėšų pasisavinimo ir prarado teisę kandidatuoti prezidento rinkimuose, pasmerkdama apkaltinamąjį nuosprendį kaip „politinį sprendimą“.  Šis triuškinantis sprendimas, kuris gali sužlugdyti M. Le Pen svajonę laimėti 2027 metais vyksiančius Prancūzijos prezidento rinkimus, pribloškė šalies valdančiuosius.

Sekmadienį Baltieji rūmai paskelbė, kad daugiau nei 50 šalių nori derėtis su prezidentu Donaldu Trumpu, siekdamos sumažinti didžiulius muitų tarifus prekėms, eksportuojamoms į JAV. Respublikonų prezidentas, trečiadienį priblokštas valstybes užvertęs rinkliavomis, išlieka nepalenkiamas. Rinkoms regresuojant, jis teigia politikos „nekeisiantis“.  Vis dėlto, nustačius laipsnišką muitų tarifų didinimą, kai kurioms šalims atsirado erdvės deryboms.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį paragino imtis „griežtų veiksmų“, jei Rusija ir toliau vilkins taikos derybas, praėjus kelioms dienoms po to, kai ukrainiečių lyderio Volodymyro Zelenskio gimtajame mieste per rusų balistinės raketos smūgį žuvo devyni vaikai.  Nepaisant JAV ir Europos pastangų užtikrinti taiką Ukrainoje, Rusija toliau „žudo vaikus ir civilius gyventojus“, sakė E. Macronas.

Per Izraelio smūgius Gazos Ruože žuvo mažiausiai 32 žmonės, daugiausiai moterys ir vaikai, sekmadienį pranešė vietos sveikatos apsaugos pareigūnai.  Tuo metu Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu išvyko į Jungtines Valstijas susitikti su prezidentu Donaldu Trumpu aptarti karo Gazos Ruože.

Lietuva atsisveikino su žurnalistu, rašytoju ir keliautoju Algimantu Čekuoliu. Devyniasdešimt trejų sulaukęs, vyriausio laidų vedėjo pasaulyje titulą gavęs Čekuolis amžino poilsio atgulė Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje. Atėjusieji palydėti į paskutinę kelionę dėkojo už jo indėlį į žurnalistiką, literatūrą, valstybės kūrimą.  Pirmą kartą po Donaldo Trumpo grįžimo į Baltuosius rūmus – per Ameriką nuvilnijo tūkstantiniai protestai prieš jo vykdomą politiką.

Daugeliui Europos gyventojų JAV viceprezidento J. D. Vance‘o skeptiškas požiūris į žemyną jau seniai buvo akivaizdus. Būdamas jaunesniuoju Ohajo valstijos senatoriumi, jis kritikavo NATO išlaidų įpročius, šaipėsi iš ES ir vadino JAV paramą Ukrainai „netvariu nuolaidžiavimu“, rašoma „Newsweek“. Kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirinko J. Vance‘ą savo kandidatu, kai kurie sąjungininkai tikėjosi, kad pareigų svoris gali sušvelninti jo pažiūras, tačiau taip neatsitiko.

„Laisvosios Europos radijas“, kurio finansavimą buvo sustabdęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, anksčiau buvo CŽV projektas, skirtas kovai su komunizmu, o vėliau – svarbus nepriklausomos informacijos šaltinis okupuotose šalyse, rašoma „Meduza“. Kadaise tai buvo vienas pirmųjų ir sėkmingiausių Amerikos minkštosios galios pavyzdžių – jis suvaidino svarbų vaidmenį JAV pergalei Šaltajame kare.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad jis yra „labai supykęs ir įsiutęs“ ant Vladimiro Putino, politologai svarsto, ką reiškia tokia pasikeitusi Vašingtono retorika Rusijos atžvilgiu.  D. Trumpas ant V. Putino supyko už tai, kad šis suabejojo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, kaip vadovo, ateitimi. Reaguodamas į V. Putino žodžius D. Trumpas pagrasino antriniais muitais Rusijos naftai ir teigė, kad ateinančią savaitę planuoja pasikalbėti su V. Putinu.