Donaldas Trumpas

Vokietijos pirmaujantys ekonominių tyrimų institutai ketvirtadienį sumažino šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2025 metais prognozę iki bemaž sąstingio, įspėdami, kad JAV importo muitai pagilins stringančios didžiausios Europoje ekonomikos problemas. Šeši analitiniai centrai savo naujausioje bendroje prognozėje dabar numato, kad 2025-aisiais BVP padidės tik 0,1 proc., palyginti su rugsėjį prognozuota 0,8 proc. plėtra.

Keletas JAV Senato narių pareikalavo pradėti tyrimą, siekiant išsiaiškinti, ar prezidentas Donaldas Trumpas neužsiėmė prekyba akcijomis naudojantis viešai neskelbiama informacija arba rinkos manipuliavimu, paragindamas pirkti akcijas, o po to staiga pakeisdamas sprendimą dėl visuotinių muitų įsigaliojimo.

Pirmosios apklausos po muitų pasauliui paskelbimo Donaldui Trumpui nežadėjo nieko gero. Pritariančių prezidento darbui skaičius sumažėjo. Žinoma, tai tik atskiri signalai. Tačiau ir ilgesnė tendencija rodo, kad dauguma amerikiečių D. Trumpui nepuoselėja šiltų jausmų. O viena jo kaip prezidento stiprybių – ekonomika – tampa silpnybe.   Tinklaraštis „Silver Bulletin“ pateikia visų svarbiausių apklausų vidurkį.

Prieš paskelbdamas apie importo muitų atidėjimą 90-iai dienų, kas lėmė vertybinių popierių rinkų atsigavimą, JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo sekėjus paragino pirkti akcijas, praneša „The Washington Post“. „Tai geras laikas pirkti!!! DJT“, – jis rašė savo socialiniame tinkle „Truth Social“ trečiadienį 9 val. 37 minutės Niujorko laiku. Netrukus prieš 13 val. jis toje pačioje socialinėje platformoje paskelbė stabdysiantis naujuosius muitus, o anksčiau smukusios akcijų rinkos šovė į viršų.

Apie pusė lietuvių antros pakopos pensijų lėšų šiuo metu yra investuotos JAV akcijų rinkose, kurios Donaldui Trumpui vėl tapus Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu ir pradėjus muitų karą akivaizdžiai smunka žemyn. Praėjusią savaitę D. Trumpas paskelbė daugeliui pasaulio šalių įvedamus muitus (angl. tariffs), o į šią naujieną iš karto sureagavo rinkos. Daugelio akcijų kaina smarkiai krito, o tarp jų – ir tų, į kurias daug pinigų yra investavę Lietuvos pensijų fondai.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė, kad po JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo stabdyti didžiulius muitus, blokas irgi sustabdys planuotą muitų amerikietiškoms prekėms paketą, kad „suteiktų galimybę deryboms“. Trečiadienį 27 šalių Europos Sąjunga (ES), atsakydama į muitus plieno ir aliuminio eksportui, patvirtino pirmąsias priemones, taikytinas JAV produktams.

Ketvirtadienį Azijos ir Europos akcijų biržų indeksai šoktelėjo aukštyn, JAV prezidentui Donaldui Trumpui išvakarėse pranešus apie 90 dienų pertrauką importo muitų konkrečioms šalims ar regionams galiojimui. D. Trumpas teigė tokį sprendimą priėmęs, nes investuotojai „truputį pasišokinėjo“, akcijų rinkose įvyko griūtis, o JAV iždo obligacijų rinka – laikoma saugiausiu pasirinkimu krizės metu – pademonstravo lūžio požymius.

JAV Senatas naujuoju ambasadoriumi Izraelyje patvirtino prieštaringai vertinamą buvusį Arkanzaso gubernatorių Mike‘ą Huckabee. Jo kandidatūrą parėmė 53 senatoriai, 46 buvo prieš. Demokratai beveik vieningai balsavo prieš. Už respublikoną M. Huckabee savo balsą atidavė tik demokratų atstovas Johnas Fettermanas. Izraelio kraštutinių dešiniųjų pažiūrų finansų ministras Bezalelis Smotrichas pasveikino M. Huckabee su nauju postu Jeruzalėje. Tai nuostabi žinia Izraelio žmonėms, pareiškė jis.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad dėl permainingos JAV prezidento Donaldo Trumpo laikysenos muitų politikos atžvilgiu nespėjo susiekti su Vašingtonu. Anot jo, tai dar vienas įrodymas, kad nereikia skubėti reaguoti į pasaulio bendruomenės epicentre atsiduriančius Baltųjų rūmų sprendimus.  „Kaip jau ne kartą sakiau dėl naujosios JAV administracijos, reikia mažiau trūkčioti ir reaguoti, o tiesiog palaukti.

Maskva paleido kalintą Jungtinių Valstijų ir Rusijos pilietybes turinčią baleriną Kseniją Kareliną, ketvirtadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Kiek anksčiau leidinys „The Wall Street Journal“ pranešė, kad buvo susitarta dėl apsikeitimo kaliniais. „Amerikietė Ksenija Karelina lėktuvu grįžta namo į Jungtines Valstijas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen palankiai įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą laikinai stabdyti muitų taikymą daugumai pasaulio šalių. Tai svarbus žingsnis stabilizuojant ekonomiką, sakė ji. „Aiškios, nuspėjamos sąlygos yra būtinos prekybos ir tiekimo grandinių funkcionavimui“, – pažymėjo Komisijos vadovė. Europos Sąjunga, pasak jos, ir toliau yra už konstruktyvias derybas su JAV, kurių tikslas – susitarti dėl sklandžios ir abiem pusėms naudingos prekybos.

 Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį palankiai įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą sustabdyti muitų didinimą kaip „svarbų žingsnį siekiant stabilizuoti pasaulio ekonomiką“. „Aiškios ir nuspėjamos sąlygos yra būtinos, kad prekyba ir tiekimo grandinės veiktų“, – pareiškime sakė U. von der Leyen. „Europos Sąjunga tebėra pasiryžusi konstruktyviai derėtis su Jungtinėmis Valstijomis“, – pridūrė ji.

Derybos dėl karo pabaigos, panašu, vėl užstrigo. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastaruoju metu vis dažniau reiškia nepasitenkinimą Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir grasina antrinėmis sankcijomis, jei šis ir toliau nesiduos palenkiamas taikos derybose. Lietuvos ekspertai ir politikai nusiteikę skeptiškai, esą Rusijos ir Ukrainos taikos susitarimas yra neįmanomas. Kaip rašo leidinys „Foreign Policy“, Rusijos prezidentas negali sau leisti užbaigti karo, kurį pats pradėjo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Izraelis vadovautų galimam kariniam smūgiui prieš Iraną, jei Teheranas neatsisakys savo branduolinių ginklų programos. Šiuos komentarus D. Trumpas išsakė prieš šį savaitgalį Omane numatytas JAV ir Irano pareigūnų derybas. Anksčiau šią savaitę D. Trumpas sakė, kad derybos bus tiesioginės, o Iranas šiuos žingsnius apibūdino kaip netiesiogines derybas su JAV.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pranešus apie 90 dienų pertrauką muitų konkrečioms šalims ar regionams įsigaliojimui, JAV akcijų biržų indeksai trečiadienio prekybos sesiją užbaigė pakilimu 8-12 procentų. Pramonės kompanijų „Dow Jones Industrial Average“ indekso vertė trečiadienį išaugo 7,9 proc., plataus masto „S&P 500“ – 9,5 proc., į technologijas orientuoto „Nasdaq Composite“ – 12,2 procento.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įsaką, kuriuo panaikinami vandens slėgio apribojimai dušo galvutėms – Baltųjų rūmų teigimų, šis žingsnis „padarys Amerikos dušus vėl didžiais“. D. Trumpas jau seniai skundžiasi nepakankamu vandens slėgiu amerikiečių vonios kambariuose, dėl kurio jis kaltina federalines vandens taupymo taisykles.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pranešus apie 90 dienų pertrauką muitų konkrečioms šalims ar regionams įsigaliojimui, Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad dėl to Lietuva plano nekeičia – skatins eksporto rinkų diversifikaciją. „Skatinsime eksporto rinkų diversifikaciją. JAV prezidento Donaldo Trumpo paspausta „90 dienų pauzė“ atideda tik pusę anksčiau žadėtų 20 proc. muitų. Paprastai sakant 10 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2025 m. balandžio 9 d. paskelbė skambų pareiškimą, kad Jungtinės Valstijos turi ginklų, kurie pranoksta visus pasaulyje egzistuojančius analogus ir apie kuriuos „niekas neturi nė menkiausio supratimo“. Tai jis pasakė sakydamas kalbą per metinę Respublikonų nacionalinio komiteto (NRCC) vakarienę Vašingtone, praneša agentūra „Bloomberg“. „Mes turime ginklą, apie kurį niekas net nenutuokia.

Naujasis Jungtinių Valstijų požiūris į Europą dar niekada nebuvo išreikštas taip brutaliai kaip prezidento Donaldo Trumpo administracijos pokalbyje programėlėje „Signal“, kuriuo netyčia buvo pasidalinta su „The Atlantic“ vyriausiuoju redaktoriumi. „Man tiesiog nepatinka vėl gelbėti Europą“, – rašė JAV viceprezidentas J. D. Vance'as, turėdamas omenyje planuojamus oro smūgius prieš husius Jemene.

Būsimas Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas sustabdyti planuojamus tarifus daugumai šalių yra Europos Sąjungos (ES) vienybės įrodymas.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus apie 90 dienų muitų tarifo taikymo visoms šalims, išskyrus Kiniją, sustabdymą, trečiadienį Volstrito akcijos staiga šoktelėjo aukštyn. Netrukus po to, kai D. Trumpas paskelbė apie naujausią savo sprendimą socialinėje platformoje „Truth Social“, akcijų indeksas S&P 500 pakilo 6,0 proc., nutraukdamas žiaurią nuostolių virtinę, prasidėjusią nuo D. Trumpo „Išlaisvinimo dienos“, jam prieš savaitę paskelbus apie tarifus.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ketvirtadienį dalyvaus keliuose gynybos ministrų susitikimuose Briuselyje, kurių tikslas – užtikrinti, kad parama Ukrainai nemažėtų. „Pagrindinis tikslas yra tiek Ukrainos labui užtikrinti, kad parama nemažėtų ir kad mes galėtumėm nuolat teikti papildomus paramos paketus visomis priemonėmis, kokios Ukrainai yra reikalingos“, – prieš išvykdama į Belgijos sostinę žurnalistams sakė ministrė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė 90 dienų atidedąs visuotinių muitų įsigaliojimą, palikdamas galioti bazinį 10 proc. tarifą, kuris bus taikomas visoms šalims, išskyrus Kiniją, kuriai bus įvesti dar didesni muitai. „Atsižvelgdamas į nepagarbą, kurią Kinija parodė Pasaulio rinkai, aš nedelsdamas iki 125 % padidinu muitą, kurį Jungtinės Amerikos Valstijos taikys Kinijai“, – platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė 90 dienų atidedąs visuotinių muitų įsigaliojimą, palikdamas galioti bazinį 10 proc. tarifą, kuris bus taikomas visoms šalims, išskyrus Kiniją, kuriai bus įvesti dar didesni muitai. Iš karto nebuvo aišku, kurioms valstybėms bus taikomos muitų lengvatos. Toms, kurioms jie bus taikomi, vis tiek bus taikomas 10 proc. bazinis tarifas, įsigaliojęs šeštadienį.

Kinija trečiadienį perspėjo turistus „visapusiškai įvertinti riziką“ prieš keliaujant į Jungtines Valstijas po to, kai Pekinas padidino tarifus amerikietiškam importui, keršydamas už panašius muitus, kuriuos įvedė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. „Dėl pablogėjusių Kinijos ir JAV prekybos santykių ir saugumo padėties Jungtinėse Valstijose patariame Kinijos turistams prieš vykstant į JAV visapusiškai įvertinti riziką“, – pareiškime sakė Kinijos kultūros ir turizmo ministerija.

NASA teiks prioritetą pasiųsti astronautus į Marsą, trečiadienį paskelbė prezidento Donaldo Trumpo paskirtas JAV kosmoso agentūros vadovas, pasėdamas abejonių dėl to, ar bus įgyvendinti nuo seno puoselėjami planai sugrįžti į Mėnulį.

Ukrainos premjeras sako, kad delegacija šią savaitę vyks į JAV atnaujinti derybų dėl susitarimo dėl mineralų, rašo „Sky News“. Per spaudos konferenciją Briuselyje Ukrainos Ministras Pirmininkas Denysas Šmyhalis buvo paklaustas apie galimą susitarimą dėl naudingųjų iškasenų su JAV. Paklaustas, ar Kijevas turi kokių nors raudonų linijų dėl susitarimo, jis atsakė, kad jos apima šalies konstituciją, jos europinius siekius ir tarptautinius teisės aktus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę paleido pirmuosius šūvius pasauliniame prekybos kare, sukeldamas chaosą akcijų biržoje bei padarydamas žalos įvairiems žmonėms, įskaitant save, rašo „Forbes“. Balandžio 2 d., tą dieną, kai D. Trumpas pristatė savo planą dėl plataus masto tarifų, „Forbes“ jo grynąją vertę įvertino 4,7 mlrd. dolerių. Nepraėjus nė savaitei, jo turtas sumažėjo iki 4,2 mlrd.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paprašė laikytis ramiai – po to, kai Kinija ir Europos Sąjunga (ES) ėmėsi atsakomųjų veiksmų dėl jo įvestų muitų ir dar labiau paaštrėjo pasaulio rinkas drebinantis prekybos karas. „RAMIAI!  Viskas bus gerai.

Jungtinės Valstijos „nesiekia kariauti su Kinija“, tačiau imsis veiksmų, kad atremtų kinų „grėsmes“ Šiaurės ir Pietų Amerikoje, trečiadienį lankydamasis Panamoje perspėjo JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas. „Mes nesiekiame kariauti su Kinija... Tačiau visi kartu turime užkirsti kelią karui, tvirtai ir aktyviai atremdami Kinijos grėsmes šiame pusrutulyje“, – antrąją vizito Panamoje dieną pasakė P. Hegsethas.

Kinai trečiadienį sureagavo į Jungtinių Valstijų gynybos sekretoriaus Pete'o Hegsetho komentarą, kad Kinija kelia grėsmę Panamos kanalo veiklai, pavadindami tai Pekino užsipuolimu.

Būsimasis Vokietijos lyderis Friedrichas Merzas trečiadienį perdavė žinutę JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad „Vokietija grįžta į teisingą kelią“ po to, kai buvo sudarytas sudarytas susitarimas dėl naujos vyriausybės sudarymo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme, kur nagrinėjama riaušių prie Seimo byla, trečiadienį baigiamąją kalbą pasakė paskutinis advokatas – Erikas Rugienius, ginantis tris iš 87 kaltinamųjų. Savo baigiamąją kalbą jis pradėjo apie 10 valandą. Advokatas tą darė visą dieną, tačiau užbaigti kalbos nespėjo. E. Rugienius baigiamąją kalbą tęs ketvirtadienį. Jis gina riaušių organizatore vadinamą Astrą Genovaitę Astrauskaitę, Antaną Norvydą ir Antaną Kandrotą, pravarde Celofanas.

Trečiadienį Europos Sąjunga patvirtino pirmąsias priemones, kuriomis blokas reaguos į prezidento Donaldo Trumpo tarifų ataką ir kurios bus pritaikytos daugiau nei 20 mlrd. eurų vertės amerikietiškiems produktams, įskaitant sojų pupeles, motociklus ir kosmetiką, pranešė Europos Komisija. „Šios atsakomosios priemonės gali būti bet kada sustabdytos, jei JAV nuspręs siekti teisingo ir abiem pusėms naudingo derybų rezultato“, – teigiama Europos Komisijos pareiškime.

Rusija trečiadienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo įvesti nauji muitai rodo tarptautinės prekybos normų nepaisymą. „Man atrodo, kad naujausias Baltųjų rūmų sprendimas dėl muitų, kuris prieštarauja pagrindinėms PPO (Pasaulio prekybos organizacijos) taisyklėms (ir) jas pažeidžia, rodo, kad Vašingtonas nebelaiko savęs saistomu tarptautinės prekybos teisės normų“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paragino bendroves nedelsiant pradėti perkelti veiklą į Jungtines Valstijas ir taip išvengti muitų. Tai jis sakė praėjus kelioms valandoms po to, kai jo sukeltas prekybos karas paaštrėjo įsigaliojus dideliems muitams.

Pasirodė pranešimai, jog Pentagonas galimai nori išvesti 10 tūkst. JAV karių iš Rytų Europos, atsirado daug priešingų reakcijų net ir iš Vakarų atstovų, diplomatų. Pavyzdžiui, NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Christopheris Cavolis pabrėžė „nuosekliai rekomenduojantis“ išlaikyti tą patį JAV karių skaičių. Atstovų Rūmų ginkluotųjų pajėgų pirmininkas Mike'as Rogersas taip pat sukritikavo šią mintį. Lietuvos ekspertai tai aptarė plačiau.

Kainų kritimas Europos akcijų biržoje sustiprėjo, Kinijai trečiadienį pranešus apie atsakomąjį dar didesnių importo muitų Jungtinėms Valstijoms įvedimą nuo ketvirtadienio. „STOXX 50“ indekso vertė smuko daugiau nei 4 proc. (palyginti su trečiadienio prekybų pradžia), pasiekdama žemiausią lygį nuo praėjusių metų rugpjūčio, o platesnės apimtys indeksas „STOXX 600“ nukrito 3,8 proc. iki nuo 2023 metų lapkričio neregėtų žemumų, rodo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

Europos pareigūnai, prašę neviešinti jų pavardžių, sutiko, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija beveik neabejotinai išves dalį iš maždaug 80 tūkst.

Didžiausias Volstrito bankininkas padėtį po JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestų muitų apibūdino kaip „pavojingiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“ ir mano, jog JAV padėčiai pasaulyje iškilo grėsmė, rašoma „Bild“. Jamesas Dimonas, „JPMorgan Chase“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, mano, kad JAV ekonominei stiprybei ir padėčiai pasaulyje yra iškilęs pavojus. Nors jis retai pasisako viešai, tačiau šiuo metu perspėja apie D. Trumpo muitų politikos pasekmes.

Kinija į Donaldo Trumpo muitus gali atsakyti galinga rinkų perėmimo banga: užtvindys pasaulį pigiomis prekėmis, skelbiama amerikiečių „New York Times“ straipsnyje. Donaldo Trumpo muitų karai gali nulemti milžiniškas pasekmes pačiai Amerikai – „mūsų link artėja cunamis, kuris formuojasi Kinijoje“. Pekinas siekia užvaldyti pasaulio rinkas. Kinijos centrinis bankas per valstybės kontroliuojamus bankus išdavė 1,7 trilijono eurų vertės paskolų pramonės šakoms.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl sukėlė neramumus pasaulio rinkose trečiadienį, nes dešimtims šalių buvo pradėti taikyti baudžiamieji muitai, o Kinija, kuriai buvo nustatyti per 100 proc. muito vertės mokesčiai, ketina imtis atsakomųjų priemonių. Po tam tikro atokvėpio antradienį akcijų rinkose vėl įsivyravo panikos režimas: trečiadienį Tokijo biržos indeksas prekybą uždarė beveik 4 proc. žemiau, o Frankfurto, Paryžiaus ir Londono biržų iki vidurdienio buvo kritę maždaug 3 procentais.

Įtakingoji Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong Uno sesuo pasmerkė Jungtinių Valstijų pastangas priversti šalį atsisakyti branduolinių ginklų ir pareiškė, kad idėja denuklearizuoti Šiaurės Korėją tėra svajonė. Praėjusią savaitę įvykusio NATO susitikimo kuluaruose Pietų Korėjos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų aukščiausio rango diplomatai paskelbė pareiškimą, kuriame „dar kartą patvirtino savo ryžtingą įsipareigojimą visiškai denuklearizuoti“ Šiaurės Korėją.

Per Rusijos praėjusios nakties atakas visoje Ukrainoje buvo sužeistas mažiausiai 21 ukrainietis, trečiadienį pranešė regionų pareigūnai, Maskvai nepaisant JAV pastangų užtikrinti paliaubas ir tęsiant smūgius iš oro. Per didžiausią ataką centriniame Ukrainos pramoniniame Dnipropetrovsko regione buvo sužeista 15 žmonių, socialiniuose tinkluose parašė gubernatorius Serhijus Lysakas. Jis paskelbė kelių apgadintų pastatų nuotraukas ir nurodė, kad nukentėjusiųjų amžius – nuo 18 iki 87 metų.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) Ukrainos gynybos kontaktinės grupės lyderystę perdavus Jungtinei Karalystei ir Vokietijai, Vašingtonas paramos Kyjivui koordinavime padarė žingsnį į šoną, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „JAV paramos Ukrainai koordinavime padarė žingsnį į šoną, atsitraukė nuo proceso, perdavė vėliavą kitoms valstybėms“, – LRT radijui trečiadienį kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Amerikai paskelbus muitų karą, Lietuvos verslo organizacijos dar garsiau reikalauja valdžios stabdyti mokesčių reformą. Ir pirmiausia atsisakyti didinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčius. Verslininkai gąsdina, esą Lietuvos ekonomika stos, algos nebeaugs, o bedarbių bus daugiau. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina atvėsti, nes mokesčiai esą nestabdys ekonomikos ir bus socialiai teisingi.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pasirašė vykdomuosius įsakus padidinti anglių gavybą šalyje ir daugiau nei dvigubai padidinti elektros energijos gamybą, kad ji neatsiliktų nuo daug energijos reikalaujančių dirbtinio intelekto (DI) technologijų. Vykdomaisiais įsakais, kuriuos D. Trumpas pasirašė apsuptas šalmuotų kalnakasių, bus panaikintos reguliacinės kliūtys anglių kasybai ir sustabdytas planuojamas daugelio anglimis kūrenamų elektrinių uždarymas.

JAV įvedant 20 proc. muitus Europos Sąjungos (ES) prekėms, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Bendrijos atsakas turi būti paruoštas, kaip įspėjimas, tačiau dėl muitų mažinimo su Amerika reikėtų derėtis.  „Kita dalis su balandžio 2 dienos (paskelbtais – BNS) muitais susijusi dar planuojama.

Trečiadienį įsigaliojo nauja JAV muitų banga dešimtims prekybos partnerių, o prezidentas Donaldas Trumpas ėmėsi konkrečių veiksmų prieš Kiniją ir paspartino prekybos karą. JAV prezidentas, nepaisant trilijonus siekiančių rinkos nuostolių, yra itin patenkintas savo veiksmais. „Šios šalys man skambina, bučiuoja man užpakalį. Jie trokšta susitarti. Bučiuoja man į užpakalį ir sako: prašau, prašau, prašau, pone, susitariam, aš padarysiu viską, pone“, – aiškino jis.