Donaldas Trumpas

Baltieji rūmai šventė ilgai lauktą susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, pasirašytą su Kyjivu. Tačiau, kol Vašingtone vyko diplomatinės derybos, žudynės Ukrainoje tęsėsi. JAV vis dar traktuoja Rusijos nusikalstamą karą kaip politinę dilemą, kurią reikia spręsti, o ne kaip strateginę grėsmę, su kuria reikia ryžtingai kovoti, kol ji neišplito dar toliau, teigia „Kyiv Independent“ korespondentas Andrew Chachojanas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Indija ir Pakistanas susitarė nutraukti ugnį. Naktį iš penktadienio į šeštadienį kaimyninės valstybės smogė viena kitos kariniams objektams, praneša BBC. „Po ilgos derybų nakties, kurioms tarpininkavo Jungtinės Valstijos, su džiugesiu pranešu, kad Indija ir Pakistanas susitarė dėl visiškų ir neatidėliotinų paliaubų“, – D. Trumpas rašė savo socialinėje platformoje „Truth Social“. „Sveikinu abi valstybes pasitelkus sveiką protą ir didelę išmintį.

Šeštadienį Vokietija ir Prancūzija paskelbė, kad sankcijos Rusijai bus griežtinamos, jeigu Kremlius ir toliau nepritars 30 dienų paliauboms Ukrainoje. Tačiau Maskva tikina nepasiduosianti Vakarų spaudimui ir grasinimais sankcijomis. Kremliaus atstovas spaudai sako, kad Rusijos neįmanoma išgąsdinti, nes šalis jau priprato prie apribojimų. „Mes jau galvojame apie tai, ką darysime, kai bus įvestos šios sankcijos, kaip sumažinsime jų pasekmes.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Prancūzijos, Britanijos, Vokietijos bei Lenkijos lyderiai šeštadienį po susitikimo Kyjive telefonu kalbėjosi su JAV vadovu Donaldu Trumpu, pranešė ukrainiečių užsienio reikalų ministras. „Po Kyjive įvykusio „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo visi penki lyderiai surengė vaisingą pokalbį su (D. Trumpu), kuriame daugiausia dėmesio buvo skiriama taikos pastangoms“, – pranešime socialiniame tinkle „X“ sakė Andrijus Sybiha.

Aukšto rango JAV ir Kinijos diplomatai šeštadienį susitinka Ženevoje, Šveicarijoje, siekdami išspręsti prekybos karą, kurį sukėlė JAV prezidento Donaldo Trumpo įvesti importo muitai ir pakurstė Pekino atsakas į juos. JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas ir prekybos atstovas Jamiesonas Greeras susitiko su Kinijos vicepremjeru He Lifengu.

Šeštadienį Ukrainos sostinėje besilankantys Europos valstybių lyderiai perspėjo Rusiją apie pasekmes, jeigu Maskva nepritars paliauboms Ukrainoje. Šeštadienį Kyjive lankosi ir dėl paliaubų tariasi Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. „Teisinga ir ilgalaikė taika prasideda nuo visiškų ir besąlygiškų paliaubų.

Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį nuotoliniu būdu dalyvavo dar viename „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime, kuriame ragino sąjungininkus spartinti karinę paramą Ukrainai. „Ukrainos kariuomenei reikia įrangos čia ir dabar, įskaitant pirkimą tiesiogiai iš Ukrainos gynybos pramonės, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas. – Ukrainos karinės galios stiprinimas ir tolesnis paramos teikimas – svarbiausias Rusijos atgrasymo elementas.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas šeštadienį dienraščio „Bild“ paskelbtame interviu perspėjo, kad Rusijai bus taikomos griežtesnės sankcijos, jei ji atsisakys Vakarų reikalaujamų 30 dienų paliaubų Ukrainoje.

Rusija kelia išankstines sąlygas dėl 30 dienų paliaubų kare prieš Ukrainą. Maskva siekia, kad JAV ir Europos Sąjunga nebetiektų ginkluotės Ukrainai. Apie tai Kremlius pareiškė šeštadienį, kai Europos lyderiai lankosi Kyjive. „Kitu atveju Ukraina turės pranašumą“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė duodamas interviu JAV televizijos kanalui ABC.

Ukrainos ambasadorius Berlyne Oleksijus Makejevas tikisi, kad Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas šeštadienį vizito Kyjive metu įsipareigos tęsti vokiškos ginkluotės tiekimą Ukrainai. Šeštadienį Vokietijos kancleris F. Merzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas lankosi Ukrainos sostinėje Kyjive.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio paragino Indiją ir Pakistaną atkurti tiesioginį bendravimą, kad būtų „išvengta apsiskaičiavimų“, konfliktui tarp šių dviejų valstybių atsidūrus ant plataus masto karo slenksčio, anksti šeštadienį pranešė Valstybės departamentas. M. Rubio telefonu kalbėjosi su varžovių diplomatijos vadovais ir pirmą kartą nuo konflikto pradžios kalbėjosi su Pakistano kariuomenės vadu, kuris laikomas itin įtakingu veikėju šalyje.

JAV institucijos pranešė, kad anksti penktadienį Niuarko oro uoste, kuris yra vienas iš trijų Niujorko metropolinės zonos oro uostų, pusantros minutės buvo sutrikusios komunikacijos. Panašus incidentas šiame tarptautiniame oro uoste jau įvyko balandžio 28 dieną, kai Filadelfijoje esantys skrydžių dispečeriai negalėjo susisiekti su lėktuvais, tąkart teko atidėti ir atšaukti skrydžių.

Prancūzijos, Britanijos, Vokietijos ir Lenkijos vadovai šeštadienį su precedento neturinčiu bendru vizitu atvyko į Ukrainą derybų su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, žadėdami didinti spaudimą Rusijai, kol ši sutiks nutraukti ugnį. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo, Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko ir Jungtinės Karalystės (JK) premjero Keiro Starmerio kelionė yra pirmas kartas, kai keturių Europos valstybių vadovai kartu lankosi Ukrainoje.

Europos Sąjunga paskelbė rengianti atsakomąsias priemones Donaldo Trumpo įvestiems importo muitams. Numatomos priemonės apimtų ne tik vyną ar chemines medžiagas, bet ir automobilius bei autodalis iš JAV, o tai gali paveikti ir tuos, kurie svarsto pirkti ar jau eksploatuoja amerikietiškus automobilius Europoje. Siūlomų priemonių paketas vertinamas 95 mlrd.

Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį su „Norinčiųjų koalicijos“ lyderiais aptars pastangas, siekiant ilgalaikės taikos Ukrainoje.  Kaip BNS nurodė Prezidentūra, nuotoliniame susitikime taip pat bus diskutuojama dėl bendrų koalicijos šalių veiksmų, stiprinant Ukrainos karinius pajėgumus.

JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas pareiškė, kad be jo kontaktų su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu neįmanoma sustabdyti karo Ukrainoje. Šią mintį jis išreiškė interviu „Breitbart News“, atsakydamas į jam adresuotą kritiką dėl asmeninių susitikimų su Kremliaus vadovu, rašo UNIAN. „Mano susitikimuose su Putinu nedalyvavo pašaliniai asmenys.

Pasaulio lyderių dalyvavimas kasmetinėje parade gegužės 9 d. Rusijoje parodė, kad Vakarų pastangos izoliuoti Vladimirą Putiną ir nugalėti Rusiją žlugo. Tokią nuomonę išreiškė leidiniui „The Washington Post“ išreiškė rusų politologė Tatjana Stanovaja, cituoja UNIAN. „Tai Rusijos pozicionavimas kaip svarbios pasaulio dalies, neizoliuotos, turinčios daug partnerių ir draugų, o Vakarai nedominuoja pasaulio darbotvarkėje“, – kalbėjo ji.

Europos Sąjungos (ES) ambasadorius penktadienį pareiškė, kad Kinija nededa pakankamai pastangų kuriant sąžiningą prekybos aplinką bloko bendrovėms, pasaulyje verdant muitų karams. JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) paskelbus didelius muitus prekybos partneriams visame pasaulyje, o kai kurioms kiniškoms prekėms nustačius iki 245 proc. siekiančius tarifus, Pekinas teigia, kad ryšiai su Europa suteikia vertingo stabilumo.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, Nyderlandų duomenimis, nori įpareigoti Aljanso nares vėliausiai nuo 2032 m. gynybai ir saugumui kasmet skirti 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). M. Rutte visoms šalims narėms išsiuntė laišką, kuriame ragina 3,5 proc. numatyti „tvirtoms karinėms išlaidoms“ ir 1,5 proc. – susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, infrastruktūrai, kibernetiniam saugumui ir „panašiems dalykams“, penktadienį sakė Nyderlandų premjeras Dickas Schoofas.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva penktadienį per susitikimą Kremliuje su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu paragino stiprinti savo šalies „strateginę partnerystę“ su Rusija. Lula taip pat pažėrė kritikos Donaldo Trumpo muitų tarifams per savo kelionę į Maskvą, kur kartu su maždaug dviem dešimtimis kitų pasaulio lyderių minėjo pergalės prieš nacistinę Vokietiją 80-metį. „Mano vizitas čia skirtas mūsų strateginei partnerystei stiprinti ir atkurti“, – sakė jis V. Putinui.

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ant veido pastebėta keista žymė. Neseniai paskelbtoje nuotraukoje ant jo smilkinio matyti gana ilga juosta. Socialiniuose tinkluose ši žymė sukėlę diskusijas ir svarstymus, kas tai gali būti – miego žymė, žymė nuo masažo stalo ar telefono. Yra ir ironiškas variantas – „ukrainiečių pėdsakas“, rašo „Telegraf“. Tačiau iš tikrųjų viskas yra daug paprasčiau. Tai greičiausiai ausinių žymė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atleido vyriausiąją šalies bibliotekininkę, nutraukdamas vienintelės moters ir pirmosios afroamerikietės, užėmusios šias pareigas, kadenciją, pranešė vienas senatorius. Naujosios Meksikos senatorius Martinas Heinrichas ketvirtadienį vakare pasidalijo el. laišku, kurį, jo teigimu, gavo Carla Hayden, jame pranešama apie jos atleidimą iš Kongreso bibliotekininkės pareigų „nedelsiant“. „Per savo kadenciją dr.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) turi karinius ir ekonominius svertus priversti karą Ukrainoje sukėlusią Rusiją sėsti prie derybų stalo. Taip jis kalbėjo penktadienį Osle po Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) valstybių narių vadovų susitikimo, kuriame dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Svarbiausia, kad pats Ukrainos prezidentas pademonstravo nemažą optimizmą šiuo klausimu.

Prancūzija ir Lenkija penktadienį pasirašė naują bendradarbiavimo ir draugystės sutartį, abiem Europos sąjungininkėms siekiant stiprinti gynybos ryšius po Rusijos invazijos į Ukrainą, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas. Sutartį, panašią į tas, kurias Prancūzija jau yra pasirašiusi su Vokietija, Italija ir Ispanija, Prancūzijos rytuose esančiame Nansi mieste pasirašė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

NATO nepažadėjo, kad taikos susitarimo dėl Rusijos karo Ukrainoje nutraukimo rezultatas bus Ukrainos narystės Aljanse įtvirtinimas. Apie tai sakė Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte, praneša UNIAN. Bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu Briuselyje jis taip pat pabrėžė, kad Ukrainos narystės perspektyva išlieka ilgalaikė. „Visi NATO nariai sutiko, kad Ukrainos kelias į NATO bus negrįžtamas.

Harry Styleso gerbėjai jį pastebėjo neįtikėtinoje vietoje – tarp minios, susirinkusios Šventojo Petro aikštėje Vatikane, kai popiežius Leonas XIV buvo išrinktas mirusio popiežiaus Pranciškaus įpėdiniu. Popiežius Pranciškus mirė praėjusį mėnesį, sulaukęs 88 metų. Naujasis 69 metų popiežius Leonas XIV šiandien aukojo pirmąsias mišias kaip Katalikų Bažnyčios vadovas po jam sėkmingai vakar pasibaigusios konklavos, kur už jį balsavo daugiau kaip du trečdaliai kardinolų, rašo independent.co.uk.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį lankydamasis Briuselyje pirmą kartą po to, kai šią savaitę pradėjo eiti pareigas, pareiškė, kad nesitiki, jog Ukraina artimiausiu metu įstos į NATO. Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Kyjivas pateikė paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje ir paragino NATO sąjungininkes paskelbti kvietimą prisijungti prie karinio aljanso.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį sakė, kad po pokalbio su JAV prezidentu palankiai vertina Donaldo Trumpo raginimą nutraukti ugnį Ukrainoje. „Vakar vakare kelis kartus kalbėjausi su @POTUS. Teigiamai vertinu jo ryžtingą raginimą 30 dienų besąlygiškai nutraukti ugnį“, – sakė E. Macronas socialiniame tinkle „X“, turėdamas omenyje savo kolegą iš JAV. „Visi turime siekti šio tikslo be delsimo, netikrų pretenzijų ar vilkinimo taktikos“, – teigė jis.

Vokietijos federalinis kancleris Friedrichas Merzas pareiškė remiantis JAV prezidento Donaldo Trumpo iniciatyvą dėl 30 dienų besąlygiškų paliaubų Ukrainoje ir pagrasino Rusijai naujomis sankcijomis, jei ši nesutiks nutraukti ugnį. „Ypač Rusija dabar raginama pagaliau sutikti su ilgesnėmis paliaubomis, kurios suteiktų erdvės tikrai taikos sutarčiai, – sakė politikas per savo prisistatymo vizitą Briuselyje po pokalbio su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Antonio Costa.

Danijos ministrė pirmininkė penktadienį išreiškė pasipiktinimą, pasirodžius žiniasklaidos pranešimams, kad Vašingtonas ketina sustiprinti šnipinėjimą Danijos autonominėje Grenlandijos teritorijoje, kurios trokšta JAV prezidentas Donaldas Trumpas. „The Wall Street Journal“ šią savaitę pranešė, kad JAV žvalgybos agentūroms buvo nurodyta daugiau sužinoti apie salos nepriklausomybės judėjimą ir ką jos gyventojai mano apie amerikiečių vykdomą išteklių ekploatavimą.

Kyjivo sąjungininkai Europos Sąjungoje (ES) penktadienį pritarė tam, kad būtų įkurtas specialus tribunolas Rusijos vadovams už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą teisti. ES užsienio reikalų ministrai simboliškai susirinko Lvive tą pačią dieną, kai Rusija mini Antrojo pasaulinio karo pabaigą didžiuliu kariniu paradu Maskvoje.

Vatikanas išrinko savo 267-ąjį popiežių – pirmas amerikietis istorijoje. Žmonės džiūgauja, kiti krapšto pakaušį, kodėl antras ne europietis iš eilės. Kodėl būtent jį išrinko kardinolų konklava ir koks popiežius jis bus. Jaučiamas pirminis amerikiečių džiaugsmas, pasididžiavimas, bet kartu jie jau ir kelia tokius klausimus, kodėl per tą kreipimąsi ir pirmąją Leoną XIV kalbą jis nieko nepasakė anglų kalba.

Prancūzija ketina pasinaudoti pajamomis už įšaldytą Rusijos turtą, kad finansuotų maždaug 60 Ukrainai pristatytų prancūzų gamybos haubicų „Caesar“ techninę priežiūrą, penktadienį pasakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras. Apie tai jis pranešė Ukrainos Lvivo mieste, kur susitikę ES užsienio reikalų ministrai sutarė steigti specialųjį tribunolą patraukti baudžiamojon atsakomybėn aukščiausiojo rango Rusijos vadovybę už 2022 m. pradėtą Ukrainos invaziją.

Atliktas tyrimas parodė, kurios transporto priemonės nuvertėjo kur kas labiau nei kitos. Kaip rašo „Radiozet.pl“, remdamasi „iSeeCArs“ atliktu tyrimu, rašo, kad transporto priemonės kainų analizė aprėpia ne tik tai, kokios yra automobilio degalų sąnaudos ar kiek kainuos draudimas. Tačiau specialistai žmones, kurie svarsto įsigyti automobilį, ragina sutelkti dėmesį ir į tai, kurie modeliai geriau išlaiko savo vertę antrinėje rinkoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį užsiminė, kad galėtų sumažinti muitus importui iš Kinijos, abiem konkuruojančioms supergalioms rengiantis savaitgalio deryboms. „80 proc. tarifas Kinijai atrodo tinkamas!“ – rašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“. Tai būtų gerokai mažesni muitai už dabartinį 145 proc. tarifą, su kuriuo daliai prekių mokesčiai bendrai siekia net 245 procentus.

Michelle Obama atskleidė, kad jos vyras Barackas Obama po jos motinos mirties pasakė žodžius, kurie šokiravo pasaulį: „Tu kita eilėje.“ 61-erių Michelle tai papasakojo savo broliui Craigui Robinsonui trečiadienį vykusiame IMO tinklalaidės epizode, kai prisiminė stebinančią buvusio JAV prezidento reakciją į jos mamos Marian Robinson mirtį. „Po mamos netekties aš pagalvojau: gerai, kad turiu vyresnį brolį ir vyrą, kuris vyresnis, – sakė ji.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį įsipareigojo iš lėšų, gautų už bloke įšaldytą Rusijos turtą, išmokėti vieną milijardą eurų Ukrainos ginklų įmonėms ir taip paremti su Maskvos invazija kovojantį Kyjivą. „Ką tik skyrėme 1 mlrd. eurų ukrainiečių gynybos pramonei, kad Ukraina galėtų geriau gintis“, – Ukrainos vakaruose esančiame Lvive sakė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį sakė, jog tikisi susitikti su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, kurią pavadino fantastiška, prekybos susitarimui su Jungtine Karalyste (JK) pakursčius viltis ir dėl kitų šalių derybų muitų klausimu. „Ji tokia fantastiška. Tikiuosi, mes susitiksim“, – sakė D. Trumpas reporteriams, pristatydamas JAV ir JK prekybos susitarimą – pirmąjį po to, kai jis paskelbė pasauliui muitus nuo 10 proc. iki 145 procentų.

ES užsienio reikalų ministrai penktadienį susirinko Ukrainos Lvivo mieste, kur turėtų pritarti tam, kad būtų steigiamas specialusis tribunolas teisti aukščiausio lygio Rusijos vadovus dėl invazijos.

Premjeras Gintautas Paluckas sako pastebintis nuosaikesnę JAV retoriką jai derintis su Rusija dėl paliaubų Ukrainoje. „Aš manau, kad mes visi pastebime šiek tiek labiau subalansuotą JAV retoriką ar poziciją Ukrainos atžvilgiu. Galbūt iš pradžių (buvo – BNS) nuogąstavimai, jog naujoji JAV administracija turi per daug naivumo arba pernelyg pozityvaus mąstymo ir požiūrio Rusijos atžvilgiu.

Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store penktadienį pareiškė, kad Šiaurės Europos šalių grupė ir Jungtinė Karalystė palaiko Jungtinių Valstijų pasiūlymą dėl besąlygiškų 30 dienų paliaubų tarp Rusijos ir Ukrainos.

Vakar Robertas Pranciškus Prevostas, dabar jau popiežius Leonas XIV, buvo išrinktas pirmuoju amerikiečių pontifiku. Po šio įvykio socialiniuose tinkluose ėmė plisti naujojo popiežiaus jaunystės laikų nuotraukos. Visiems smalsu pažvelgti, kaip naujasis popiežius atrodė jaunystėje – pamatykite patys.

Naujasis popiežius Leonas XIV praeityje ne kartą įrodė, kad nesibaimina pasisakyti aštriais politiniais klausimais ir aktyviai naudojasi socialine žiniasklaida. Robertas Francisas Prevostas, vos prieš kelis mėnesius iki jo išrinkimo pirmuoju popiežiumi amerikiečiu kritikavęs JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir viceprezidentą J. D. Vance'ą, veikiausiai bus pirmasis „itin internetinis“ pontifikas.

Buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas davė dar vieną interviu žiniasklaidai, šįkart kalbėjo su amerikiečių transliuotojo ABC žurnalistais. J. Bidenas interviu pareiškė, kad prisiima dalį atsakomybės už Donaldo Trumpo perrinkimą ir sugrįžimą į Baltuosius rūmus. „Taip, (prisiimu), nes aš vadovavau, o jis laimėjo. Taigi, aš prisiimu atsakomybę“, – tvirtino jis. Be to, J. Bidenas paprieštaravo teiginiams, kad paskutiniaisiais jo metais valdžioje pablogėjo jo kognityviniai sugėbėjimai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį per pokalbį telefonu su JAV vadovu Donaldu Trumpu pasakė, kad jo šalis yra pasirengusi deryboms dėl karo su Rusija bet kokiu formatu, tačiau tvirtino, kad iš pradžių turi būti visiškas ugnies nutraukimas. Socialiniuose tinkluose V. Zelenskis pranešė patvirtinęs, kad Ukraina yra pasirengusi deryboms bet kokiu formatu.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Rusija, vilkindama paliaubų su Ukraina procesą, tyčiojasi iš tarptautinės bendruomenės, Jungtinių Valstijų (JAV) diplomatinių pastangų. „Žinoma, paliaubos yra reikalingos ir ne veltui Ukraina prieš du mėnesius paskelbė, kad yra pasirengusi besąlyginėms paliauboms.

JAV pradeda suprasti Rusijos poziciją pagrindiniais klausimais, įskaitant Ukrainos konfliktą, ketvirtadienį pareiškė aukštas Kremliaus pareigūnas, rašo „Reuters“. „Man atrodo, kad aišku, jog yra supratimas, ko mes siekiame šios situacijos rezultate“, – sako sovietų ir Rusijos diplomatas, buvęs ambasadorius Vašingtone Jurijus Ušakovas. „Ir tam tikru mastu mūsų reikalavimai, mūsų mąstymas, mūsų pasiūlymai yra atsižvelgiami. Ne visi, bet procesas vyksta“, – cituojamas jis.

Buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad prisiima dalį atsakomybės už Donaldo Trumpo perrinkimą ir sugrįžimą į Baltuosius rūmus. „Taip, (prisiimu), nes aš vadovavau, o jis laimėjo. Taigi, aš prisiimu atsakomybę“, – duodamas interviu JAV transliuotojui ABC tvirtino jis. Be to, J. Bidenas paprieštaravo teiginiams, kad paskutiniaisiais jo metais valdžioje pablogėjo jo kognityviniai sugėbėjimai. „Jie klysta. Nėra nieko, kas tai pagrįstų“, – sakė jis.

JAV ir Europos šalys baigia rengti pasiūlymą dėl 30 dienų paliaubų Ukrainoje. Vladimirui Putinui atmetus pasiūlymą, JAV ir Europa įvestų naujas sankcijas Rusijai, penktadienį pranešė Prancūzijos diplomatijos šaltinis, rašo „Reuters“....