Turime naują popiežių, jo pilnas vardas yra Robertas Francis Prevostas. Jis yra amerikietis. Simonai, ką Jungtinėms Valstijoms reiškia būtent tai, kad amerikietis dabar yra popiežius? Antras ne europietis iš eilės. Donaldas Trumpas jau pasveikino. Amerika švenčia?
S.Bendžius: Tikrai taip ir Amerika netgi savotiškam šoke. Net ir tokių komentarų teko matyti, nes šiaip istoriškai būdavo, net ir neįmanoma ilgus šimtmečius, kad amerikietis taptų popiežiumi, nes sakoma, kad kol įlipdavo į tą garlaivį amerikiečių kardinolų ir nuplaukdavo iki Italijos, jau ta konklava būdavo pasibaigusi.
O paskui kažkaip irgi dėl tokių gal politinių sumetimų iš dalies nenorėdavo rinkti kardinolą amerikiečiu, nes Amerika būdavo dažnai suvokiama kaip tokia didžiausia pasaulio galybė, ir jeigu dar popiežius bus amerikietis, tai Amerika jau čia per daug tos galios turės. Tai aišku, šiandien jau tas suvokimas yra kitoks ir tai yra, kad bažnyčia yra visuotinė, nėra Italijos, nėra ir dar kitos šalies bažnyčia, bet tai yra visus kraštus, visas kultūras apimanti.
Aišku, dabar tas yra pirminis amerikiečių džiaugsmas, pasididžiavimas, bet kartu jie jau ir kelia tokius klausimus, kodėl, tarkim, per tą kreipimąsi, patį pirmąjį Leoną XIV, jis nieko nepasakė anglų kalba. Jis kalbėjo itališkai, kaip Romos vyskupas, susirinkusiems tikintiesiems jis kalbėjo ispaniškai ir padėkojo savo Čiklajaus vyskupijai, kurioje jisai daugiau negu 10 metų tarnavo kaip vyskupas Peru valstybėje.
O štai, galbūt jis taip specialiai norėjo pasakyti, parodyti, kad aš nesu Amerikos vyskupas, bet aš esu pasaulio tikinčių katalikų ganytojas. Ir bus labai šiaip įdomu pamatyti, kokie bus tolesni ir, aišku, pirmieji kiti Leono XIV veiksmai, kalbos, apie tokius klausimus, dėl kurių Amerika yra gan susipriešinusi, migracija, kiti dalykai.
Mes žinom, kad dar būdamas kardinolu Prevastas, ir tai vėlgi įdomus toks faktas, kad jis yra pirmasis istorijoje popiežius, kuris turi savo asmeninę socialinio tinklo paskyrą, šiuo atveju tai yra X paskyra ir ir mes žinom, kad Prevastas kardinolu dar būdamas, jis perpublikavo X tinkle keletą tokių straipsnių, kurie kritikuoja tiek Joe Bideną, tiek patį Donaldą Trumpą, jų poziciją migrantų atžvilgiu.
Tai, įdomu, čia bus didžiulė užduotis, yra tokių spėliojimų irgi savotiškas popiežiaus Pranciškaus toks palikimas ir dovana Amerikai, kad galbūt pavyks Leonui XIV ir suvienyti tuo pačiu ir pačią Ameriką, ir pačius susipriešinusius katalikus, nes čia irgi viena iš jo misijų bus.
Kalbant apie Prevostą, mes stebėjom, kai konklava vyko, tikiu ir tu žiūrėjai, kas galėtų tapti popiežiumi ir vis pasitaikydavo tokių žmonių, kurie sakydavo: „Ką tu čia atspėsi, čia neprispėliosi, jokių ten favoritų vienaip ar kitaip negali būti“ ir tai atsispindi galiausiai ir tuose pačiuose tikimybėse. Pavyzdžiui, 3 proc. tik buvo tikimybė, kad būtent Prevostas bus išrinktas. Tai kas visgi patraukė kardinolų dėmesį? Kaip taip atkreipti į tokį žmogų dėmesį?
S.Bendžius: Šiaip tikrai yra džiugu, kad jau antrąją dieną popiežius išrinktas, nes buvo prieš tai tokių kalbų, nuogastavimų, kad daug skirtingų tų kardinolų, daug skirtingų nuomonių, ir čia gali ilgai užtrukti visi reikalai, bet matom, kad tikrai buvo žmonės vieningi, labai greitai išrinko popiežių. O turbūt patraukė du dalykai.
Vienas dalykas yra tas, kad jo yra tikrai gera, didelė patirtis tiek vadovaujant, pavyzdžiui, jis dvi kadencijas vadovavo Augustinų vienuolių ordinui, be abejo, kurio nariu pats yra. Jis taip pat praleido daugiau negu pusę savo „bažnytinės karjeros“ misijose Peru ir būtent tas misionieriškas užsidegimas, jo noras skelbti evangeliją, skelbti Jėzų, kur tik tu bebūtum ir nebijoti vykti į tokius, pakraščius ir padėti tiems patiems vargšams.
Tas irgi turėjo paliesti ir prisidėti prie tų kardinolų pasirinkimo. Kitas dalykas, jis taip pat buvo ir vyskupas daugiau negu 10 metų ir netgi gavo Peru pilietybę, tai irgi turbūt galim nuspėti ir suprasti, kad reiškia, jog jis buvo gerbiamas, mylimas toje šalyje, tikrai kiek jis daug gero padarė. Dar vienas dalykas, kad popiežius Pranciškus jį paskyrė į tokias labai svarbias Vatikane pareigas, tai yra vyskupų dikasterijos prefektas, tai būtent ta institucija Vatikane, kuri sprendžia ir teikia popiežiui vyskupų kandidatūras, kas taps vat nauju vyskupu vienoje arba kitoje šalyje.
Ir dar tos asmeninės savybės Prevosto, kiek teko šiek tiek ir jo interviu skaityti, kurių yra, nuoširdžiai sakant, nelabai daug, kad tai yra tikrai toks žmogus diplomatiškas, gan norintis tos vienybės ir stengiantis pats vienyti, toks išlaikytas, sakykim, ramaus būdo, bet kartu ir toks tikrai giliai mąstantis. Labai džiugu, kad tiek ir savo pirmoje toje kalboje, pasveikinime tikinčiųjų, kad jis akcentavo kelis kartus bažnyčią, kuri yra misionieriška, būtent kuri eina į pasaulį ir kuri bando tuo evangelijos džiaugsmu dalintis.
Tai čia tikrai ir mane patį tas nustebino šitas Prevosto išrinkimas, bet vėlgi turbūt tai dar kartą parodo, kad na, žurnalistai tikrai ir vatikanistai, ekspertai, tikrai jie turi daug informacijos, bet vat vis tiek tam tikra prasme daug mes ko ir nežinom ir, bet kiek paskui vat jau teko ir ir skaityti, ir domėtis šitą naktį Prevostu, tai atrodo tikrai, kad labai geras sprendimas. Vilčių daug yra.
Tai dabar Prevostas taps Leonu XIV, turi naują vardą. Kokia to vardo pasirinkimo prasmė ir ką jis turės bendro su Leonu XIII? Ar kažkaip pratęs jo palikimą? Ką bendro turės su buvusiu popiežiumi?
S.Bendžius: Bus labai įdomu išgirsti ir aš tikrai neabejoju, kad jis turėtų ir pats pasakyti kokiam nors kontekste ar žurnalistams, ar kažkur kitur apie šitą vardo pasirinkimą. Bet taip, Leonas XIII popiežius valdęs XIX amžiaus pabaigoje, XX amžiaus pradžioje maždaug, tai jis tikrai buvo labai ryški asmenybė, ryškus popiežius, daug parašęs, labai intelektualus, bet kartu ir parašęs vieną tokį pirmąjį svarbų bažnyčios socialinio mokymo dokumentą „Rerum Novarum“.
Tas dokumentas, ta enciklika, tas toks popiežiaus mokymas, jis buvo tiesioginis atsakas į tuo metu plintančią marksizmo ideologiją ir būtent popiežius ten savo dokumente rašo, kad iš tikrųjų yra didžiulė problema, kad pramonės revoliucija, ji padarė didžiulę atskirtį tarp darbininkų ir darbdavių, kad reikia darbininkams teisių, kad jie negali būti išnaudojami, jiems reikia laisvadienio, jiems reikia oraus atlyginimo.
Ir kartu jisai kritikavo marksizmo siūlomas idėjas, ką daryti. Jis kritikavo tą klasių kovą. Popiežius ragino taikiai spręsti problemas, burtis į profsąjungas ir taip pat bandyti kažkaip atkreipti dėmesį į pačius vargingiausius. Ir būtent tokią įtvirtino, sakykim, galima taip, tas dokumentas tokią kaip ir krikščionio pareigą rūpintis vargšais tokiam lygmeny.
Kartu Leonas jis irgi tuom pasižymėjo ir tą galime pamatyti ir paties Prevosto Leono XIV asmenyje. Kiek teko domėtis, kad būtent siekiama reformos, naujos formos, kaip gali bažnyčia atsiliepti į šių laikų iššūkius, problemas. Būtent Leonas XIII irgi gyveno tokiais perversmų laikais, kai daug iškilo iššūkių bažnyčiai. Ir Leonas buvo ištikimas, keisdamas formą, keisdamas veikimo būdus, siekdamas keisti, jis liko ištikimas tam pačiam tradiciniam bažnyčios mokymui.
Tai Prevostas irgi yra tokių nuosaikiai tradicinių pažiūrų, bet pasirinkdamas šitą vardą, turbūt irgi jis mato kas dedasi pasaulyje, kad ypač Vakaruose tas bažnyčios autoritetas, jis menksta ir turi būti vėlgi peržvelgiamas naujai.
Klausyti laidą čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
