Donaldas Trumpas

JAV aukščiausiasis teismas pirmadienį leido prezidentui Donaldui Trumpui tęsti Švietimo departamento uždarymą. Aukščiausiasis teismas, kuriame dominuoja konservatyvių pažiūrų teisėjai (6 paskyrė respublikonai prezidentai, 3 – demokratai – ELTA), panaikino federalinio apygardos teismo teisėjo sprendimą stabdyti masinius atleidimus Švietimo departamente. Tokiam sprendimui nepritarė trys liberalių pažiūrų Aukščiausiojo teismo teisėjos.

Rusijai nerūpi JAV prezidento Donaldo Trumpo „teatrališkas ultimatumas“ įvesti sankcijas jos eksporto pirkėjams, jei Maskva nesutiks derėtis su Ukraina dėl taikos, antradienį pareiškė Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas ir buvęs šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas, praneša „Reuters“. Pirmadienį, Ovaliajame kabinete sėdėdamas šalia NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte‘s, D. Trumpas paskelbė apie naujus ginklus Ukrainai ir pagrasino įvesti 100 proc.

Europos Sąjungos (ES) valstybės turi pasiruošti galimam Jungtinių Valstijų (JAV) antrinių muitų taikymui Rusijos prekybos partneriams, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Kinija antradienį pasmerkė Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo grasinimą įvesti „labai griežtus“ muitus Rusijos prekybos partneriams, jei ši per 50 dienų neišspręs karo Ukrainoje, pavadinusi jį prievarta. „Kinija griežtai priešinasi visoms neteisėtoms vienašalėms sankcijoms ir ilgosios rankos jurisdikcijai. Muitų kare laimėtojų nėra, o prievarta ir spaudimas problemų neišspręs“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto galimybę perduoti Ukrainai sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, siekdamas sustiprinti spaudimą Rusijai.  Pasak „The Washington Post“, D. Trumpas nagrinėjo galimybę pasiųsti „Tomahawk“ raketas – tokias pačias, kokias JAV praėjusį mėnesį paleido į taikinius Irane. Jei jos būtų paleistos iš Ukrainos, galėtų pasiekti Maskvą ir Sankt Peterburgą. Apie tai buvo kalbama per diskusijas dar penktadienį.

Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskvai nerūpi JAV prezidento Donaldo Trumpo „teatrališkas ultimatumas“, kurį Baltųjų rūmų vadovas paskelbė dieną anksčiau. D. Trumpas suteikė Rusijai 50 dienų karui Ukrainoje išspręsti.   D. Medvedevas į D. Trumpo sprendimą sureagavo kritiškai: „Trumpas Kremliui pateikė teatrališką ultimatumą. Pasaulis drebėjo, laukdamas pasekmių. Karinga Europa buvo nusivylusi. Rusijai buvo visiškai nesvarbu.

Pentagonas pirmadienį paskelbė apie sutartis su keliomis pirmaujančiomis JAV dirbtinio intelekto (DI) bendrovėmis, įskaitant Elono Musko (Ilono Masko) įmonę „xAI“, kuri pastarosiomis dienomis sulaukė didelės kritikos dėl jos pokalbių roboto „Grok“ antisemitinių pranešimų. Kiekvienos sutarties su „xAI“, „Anthropic“, „Google“ ir „OpenAI“ maksimali vertė yra 200 mln. dolerių (171,1 mln. eurų), sakoma Pentagono vyriausiojo skaitmeninių ir dirbtinio intelekto reikalų biuro (CDAO) pranešime.

Ukraina netikėtai įgijo „sąjungininkę“ Baltuosiuose rūmuose – pirmąją JAV ponią Melanią Trump. Ji išlieka viena įtakingiausių asmenybių artimiausioje JAV prezidento Donaldo Trumpo aplinkoje, ypač kalbant apie karą Ukrainoje. M. Trump pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir ragina remti Kyjivą, atsižvelgiant į taikių gyventojų žudynes. Kaip rašo „The Times“, būtent ji priminė D. Trumpui apie Rusijos smūgių Ukrainos miestams padarinius ir civilių aukas.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais sako, jog Jungtinių Valstijų (JAV) antriniai muitai, nukreipti prieš Rusijos prekybos partnerius, galėtų būti reikšmingiausiu sprendimu sankcijų srityje nuo Rusijos invazijos pradžios.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas palankiai įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą aprūpinti Ukrainą moderniais ginklais ir patikino, kad jo šalis sudarys sąlygas greitam ir pakankamam šios pagalbos tiekimui. Kaip praneša „Ukrinform“, Švedijos premjeras apie tai parašė savo oficialioje „X“ paskyroje.

 Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sako beveik neturįs abejonių, jog Lietuva prisidės prie ginkluotės Ukrainai pirkimo iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV). Tiesa, pasak D. Matulionio, šio sprendimo efektyvumas priklausys nuo to, kaip veiks naujoji sistema bei koks bus ginkluotės pristatymo efektyvumas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę vykusiame pokalbyje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, paklausė, kodėl šis nesmūgiavo Maskvai. Ukrainos lyderis užsiminė, kad tokia operacija yra įmanoma, tačiau tik tuo atveju, jei būtų gauta tolimojo nuotolio ginklų. Apie tai „The Washington Post“ rašo žurnalistas Davidas Ignatius, apžvelgiantis tarptautinę politiką ir remdamasis informuotais šaltiniais JAV politiniuose sluoksniuose.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį pareiškė, kad Berlynas atliks lemiamą vaidmenį naujame NATO ir Jungtinių Valstijų sudarytame susitarime dėl Ukrainos aprūpinimo ginklais. F. Merzo biuro išplatintame pareiškime teigiama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas „žengė svarbų žingsnį“. „Per pastarąsias kelias dienas su prezidentu Trumpu tai aptarėme kelis kartus. Užtikrinau jį, kad Vokietija atliks lemiamą vaidmenį“, – sakė Vokietijos kancleris.

Nepaisant sprendimo paremti naujų „Patriot“ oro gynybos sistemų tiekimus Ukrainai, JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis dar įsitikinęs, kad šiame kare pranašumas yra Maskvos pusėje, rašo „Politico“, remdamasis šaltiniais Baltuosiuose rūmuose. „Prezidento nuomonė yra tokia, kad Rusija laimės, tik klausimas, kiek laiko tai užtruks“, – teigė aukštas Baltųjų rūmų pareigūnas, pageidavęs likti anonimu.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pirmadienį Vašingtone po susitikimo su JAV gynybos sekretoriumi Pete'u Hegsethu pareiškė, kad Ukrainai rengiamasi pristatyti dvi sistemas „Patriot“.  Pristatymą finansuos Vokietija. Tačiau galutinės techninės, logistinės ir finansinės detalės dar turi būti patikslintos, po derybų su JAV gynybos sekretoriumi sakė B. Pistoriusas.

NATO vadovas Markas Rutte įspėjo Indiją, Kiniją ir Braziliją, kad jos turi kreiptis į Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną, kad šis nutrauktų karą Ukrainoje, kitaip jos gali stipriai nukentėti nuo antrinių sankcijų, rašo „Sky News“. Jis tai pareiškė kitą dieną po to, kai Donaldas Trumpas pagrasino įvesti „griežtus“ 100 proc. antrinius muitų tarifus Rusijos eksporto pirkėjams, jei Maskva per 50 dienų nesudarys taikos Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė esąs dėkingas savo kolegai iš JAV Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) už leidimą tiekti ginklus Kyjivui su NATO šalių pagalba. Jo teigimu, šis naujausias Baltųjų rūmų šeimininko sprendimas padės apsaugoti ukrainiečių gyvybes.  „Esu dėkingas prezidentui Trumpui už jo norą remti mūsų žmonių gyvybių apsaugą“, – sakė ukrainiečių prezidentas.

Jungtinės Amerikos Valstijos nutraukia nemokamą karinės pagalbos finansavimą Ukrainai, tačiau teiks prioritetą ginklų tiekimui Kyjivui. Juos apmokės, pagal susitarimą su NATO, Europos šalys ir Kanada. „Manau, pirmiausia svarbu suprasti: laikai, kai JAV be apribojimų leido mokesčių mokėtojų pinigus Ukrainos gynybai, baigėsi.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie staigų ginklų tiekimo Europos sąjungininkams padidinimą, kurie bus perduoti Ukrainai. Kaip praneša „Axios“, remdamasis šaltiniu, pirmojoje ginklų siuntoje JAV parduos NATO sąjungininkams ginklų už maždaug 10 milijardų dolerių. „Siuntos kurie galiausiai pasieks Ukrainą, apima raketas, priešlėktuvinės gynybos priemones ir artilerijos sviedinius.

„Patriot“ yra neveiksmingi prieš dronus. Šios sistemos yra skirtos balistinėms raketoms, skrendančioms 20–30 km aukštyje, teigė karo apžvalgininkas Aleksejus Getmanas, rašo UNIAN. „Jie apskritai negali kovoti su dronais. „Patriot“ neaptinka nieko, kas skrenda žemiau 50 metrų aukščio. Jos skirtos kovoti su balistinėmis raketomis. Jos turi jas numušti 20–30 km aukštyje.

Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte susitiko Baltuosiuose rūmuose ir pristatė susitarimo dėl JAV ginklų tiekimo Ukrainai detales. D. Trumpas sakė, kad ketina siųsti „aukščiausios klasės ginklus“ NATO, kuri vėliau galės juos perduoti Ukrainai. Jo teigimu, ginklų išlaidas padengs NATO nariai, o ne JAV mokesčių mokėtojai.

Lietuva nebepatraukli užsienio šalių investuotojams – bent šių metų pirmąjį pusmetį, kai tiesioginių užsienio investicijų skaičius Lietuvoje buvo net 16 kartų mažesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Šiemet pritraukėme investicijų vos už 15 milijonų eurų, kai pernai – net 236 milijonus. Perpus mažiau buvo sukurta ir darbo vietų.

ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pirmadienį pasveikino JAV prezidento Donaldo Trumpo griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu, tačiau sakė, kad 50 dienų ultimatumas Maskvai nubausti yra „labai ilgas“. „Labai pozityvu, kad prezidentas Trumpas užima griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu, – žurnalistams sakė K. Kallas. – Kita vertus, 50 dienų yra labai ilgas laikas, kai matome, kad jie kasdien žudo nekaltus civilius gyventojus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį įspėjo Rusiją, kad jis įves „labai griežtus“ muitus likusiems Maskvos prekybos partneriams, jei ji per 50 dienų neužbaigs karo Ukrainoje. „Esu labai nepatenkintas Putinu... Mes ketiname taikyti antrinius muitus. Jei per 50 dienų nesudarysime susitarimo, viskas bus labai paprasta. Jie bus 100 proc., ir taip jau yra“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.

FIFA Pasaulio klubų taurės apdovanojimų ceremonijoje sudalyvavęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas sulaukė kaltinimų dėl vagystės. Po finalo kartu su FIFA prezidentu Gianniu Infantino D. Trumpas įteikinėjo medalius nugalėtojų komandai. Visgi, užfiksuota, kaip vieną iš medalių D. Trumpas įsikišo sau į kišenę. Įdomu, jog epizodą užfiksavo ir pats G. Infantino, kuris tiesiog numojo ranka į D. Trumpo veiksmus pakeldamas nykštį į viršų.

Europos Komisija (EK) pirmadienį pristatė naują 72 mlrd. eurų vertės prekių iš JAV, kurioms gali būti taikomi bloko muitai, jei derybos su Vašingtonu dėl tarifų žlugs, sąrašą. Bloko prekybos vadovas, EK narys Marošas Šefčovičius sakė, kad su šiuo pasiūlymu, kuris „apima maždaug 72 mlrd. eurų vertės JAV importą“, susipažino Briuselyje susitikę ES prekybos ministrai.

JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbto muitų didinimo įgyvendinimas, anot Europos Komisijos, turėtų drastiškų padarinių transatlantinei prekybai. Jei įsigaliotų 30 proc. ar dar didesni muitai, būtų beveik  neįmanoma įprastai tęsti prekybos, ministrų susitikimo Briuselyje kuluaruose sakė ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius. Tokiu atveju esą reikėtų tikėtis didžiulių neigiamų padarinių abiejose Atlanto pusėse. „Būkime sąžiningi: 30 proc.

Bitkoinas savaitės pradžioje brango toliau ir pirmadienį, pirmą kartą nuo pat pasirodymo rinkoje maždaug prieš 15 metų, jo kaina viršijo 120 000 JAV dolerių ribą. Prekybos platformoje „Bitstamp“ jo kaina pakilo iki 121 488 JAV dolerių, po to, kai savaitgalį ji buvo beveik pasiekusi 120 000 JAV dolerių ribą.

Viena ryškiausių Rusijos propagandos atstovių, RT redaktorė Margarija Simonian, komentuodama naujienas apie galimą JAV tolimojo nuotolio raketų perdavimą Ukrainai, parašė, kad „visa tai baigsis branduoliniu ultimatumu“. Rusijos prokremliški „Z kanalai“, anot „Agentstvo“, tuo pat metu jau laidoja taikos derybas ir kalba apie galimus smūgius Vakarų šalims.

Bitkoino kursas pirmadienį šoktelėjo daugiau nei 2 proc. ir viršijo 122 tūkst. JAV dolerių, pasiekęs naują visų laikų rekordą. Portalo „Trading Economics“ duomenimis, per mėnesį kriptovaliuta pabrango beveik 16 proc., o per metus – daugiau kaip 88 procentais. Bitkoino rinkos kapitalizacija šiuo metu vertinama 2,4 trln. JAV dolerių.

 Šį savaitgalį JAV prezidentas Donaldas Trumpas oficialiai paskelbė apie 30 proc. muito tarifus visoms Europos Sąjungos (ES) prekėms nuo rugpjūčio 1 d. Tai nebe vien grasinimas ar rinkiminė retorika – tai prezidento Trumpo oficialiai paskelbtas ketinimas, su konkrečia data ir tarifų apimtimi. Derybos dar vyksta, bet politinis signalas nieko gero nežada: transatlantiniai prekybos santykiai tebesisuka įtampos epicentre, o Europa privalo apsispręsti.

Tarp Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vėl įsiplieskė ginčas dėl tarpusavio prekybos, kai prezidentas Donaldas Trumpas oficialiai paskelbė apie naujus 30 proc. muito tarifus visoms iš ES importuojamoms prekėms nuo rugpjūčio 1 d.  Siekdama suteikti erdvės deryboms, Europos Komisija nusprendė dar kartą atidėti atsakomųjų priemonių įvedimą JAV prekėms.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte  šią savaitę surengs derybas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kuris paskelbė apie planus parduoti ginklų Aljanso sąjungininkėms, kad jie būtų perduoti Ukrainai.  M. Rutte Vašingtone lankysis pirmadienį ir antradienį.  Šio vizito metu jis planuoja surengti derybas su Baltųjų rūmų šeimininku, JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, Pentagono vadovu Pete'u Hegsethu ir Kongreso nariais.

Jungtinių Valstijų senatoriai sekmadienį, prieš JAV specialiojo pasiuntinio Keitho Kelloggo vizitą Ukrainoje, išreklamavo dvipartinį įstatymo projektą, kuris apginkluotų prezidentą Donaldą Trumpą „galingomis“ sankcijomis Rusijai. D. Trumpas yra užsiminęs, kad būtų atviras šiam teisės akto projektui dėl sankcijų, nes santykiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu vis labiau šąla.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui grasinant Europos Sąjungai (ES) nuo kito mėnesio įvesti 30 proc. muitus, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad derantis dėl tarifų Bendrija turėtų vengti eskalacijos santykiuose su JAV. „Mūsų nuomone, tarifai nėra naudingi niekam. Turime ieškoti gerų sprendimų mūsų prekybos santykiuose, nes Europos Sąjunga visada pasisakė už sąžiningą prekybą, grindžiamą tarptautinėmis taisyklėmis ir jas gerbiančią.

Investuotojams reaguojant į naujausius JAV prezidento grasinimus dėl muitų, Europos akcijų rinkos pradėjo savaitę smukimu. Indeksas STOXX 50 sesijos pradžioje nusileido 0,8 proc., o STOXX 600 – 0,6 proc., rašo portalas „Trading Economics“.  Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) šeštadienį pareiškė, kad Europos Sąjungai (ES) nuo kito mėnesio bus taikomas 30 proc. muito tarifas. Anot jo, naujasis tarifas įsigalios rugpjūčio 1-ąją.

Londono „Chelsea“ klubas FIFA pasaulio klubų taurės finale 3:0 sutriuškino Paryžiaus „Saint-Germain“ futbolininkus, o Naujajame Džersyje vykęs sporto renginys sulaukė didelio dėmesio ir dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo dalyvavimo jame.  Pompastišką renginį paįvairino JAV naikintuvų skrydis virš 82 tūkst. vietų talpinančio „Metlife“ stadiono, Robbie Williamsas bei „Coldplay“ pasirodymai ar įspūdingi fejerverkai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pribloškė visus netikėtai pasirodęs per Londono „Chelsea“ triumfo akimirką po įspūdingos pergalės FIFA pasaulio klubų taurės finale prieš Paryžiaus „Saint-Germain“. Rungtynes Naujajame Džersyje D. Trumpas stebėjo kartu su FIFA prezidentu Gianni Infantino, o pasibaigus mačui nusileido į aikštę, kad įteiktų trofėjų „Chelsea“ kapitonui Reece’ui Jamesui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pasak „Axios“, liepos 14 d. pranešimo, pasakė JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad per artimiausias 60 dienų ketina sustiprinti karines operacijas Rytų Ukrainoje. Pranešimas grindžiamas nenurodytais šaltiniais, susipažinusiais su šių lyderių pokalbiu, vykusiu anksčiau šį mėnesį.

Europos Sąjungos (ES) prekybos vadovas sakė, kad pirmadienį planuoja kalbėtis su savo kolegomis iš JAV, nes Briuselis stengiasi užkirsti kelią naujam prezidento Donaldo Trumpo grasinimui įvesti 30 proc. muitus.

Naftos paklausa pasaulyje auga silpnai, o keliose šalyse, kurioms JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasina dideliais muitais, paklausa net mažėja, pranešė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA). Metinis naftos paklausos augimo tempas sulėtėjo nuo 1,1 mln. barelių per dieną šių metų pirmąjį ketvirtį iki vos 0,5 mln. barelių per dieną antrąjį ketvirtį, rašoma naujausioje agentūros mėnesinėje naftos rinkos apžvalgoje.

Vokietija neplanuoja perduoti Ukrainai raketų „Taurus“ ir oro gynybos sistemų „Patriot“, pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, rašoma „The Moscow Times“. Pasak jo, nepaisant rekordinio masto Rusijos oro atakų ir dar vieno Kyjivo prašymo, Berlynas vis dar nėra pasirengęs aprūpinti Ukrainos kariuomenės raketomis, galinčiomis smogti Maskvai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį žurnalistams sakė, kad Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ derybos dėl paliaubų Gazos Ruože tęsiasi ir tikisi, kad per šią savaitę bus padaryta pažanga.  „Gaza (...) mes kalbamės ir tikimės, kad per ateinančią savaitę tai išsiaiškinsime“, – pareiškė D. Trumpas.  Anksčiau šį mėnesį Baltųjų rūmų šeimininkas jau buvo išsakęs panašių optimistinių komentarų.

JAV Senato komitetas nustatė, kad Slaptosios tarnybos (USSS) „stulbinamos nesėkmės“ sudarė sąlygas prieš metus per JAV prezidento rinkimų kampaniją pasikėsinti į Donaldą Trumpą.  2024 m. liepos 13 d. Pensilvanijoje rinkimų kampanijos renginio metu ginkluotas vyras nuo stogo paleido ugnį į D. Trumpą, kulka kliudė jo ausį. Per išpuolį žuvo vienas žiūrovas, dar du buvo sunkiai sužeisti. Užpuolikas buvo nušautas.

Antrasis JAV prezidento Donaldo Trumpo valstybinis vizitas Jungtinėje Karalystėje (JK) vyks rugsėjo 17-19 d., pirmadienį paskelbė Bakingamo rūmai. D. Trumpą ir jo žmoną Melanią Vindzoro pilyje priims karalius Karolis III ir karalienė Camilla. Jungtinių Valstijų vadovas buvo pakviestas asmeniniu monarcho laišku, kurį jam vasario mėnesį lankydamasis Vašingtone įteikė ministras pirmininkas Keiras Starmeris.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas liepos 14 d. ketina paskelbti naują planą dėl Ukrainos apginklavimo, kuris, kaip tikimasi, apims puolamąją ginkluotę, praneša „Axios“, remdamiesi savo šaltiniais. „Du šaltiniai „Axios“ teigė turintys pagrindo manyti, kad planas greičiausiai apims ilgojo nuotolio raketas, galinčias pasiekti taikinius giliai Rusijos teritorijoje, įskaitant Maskvą“, – rašoma leidinyje.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pirmadienį atvyks į Vašingtoną aptarti tolesnės paramos Ukrainai ir NATO karinio bendradarbiavimo su JAV gynybos sekretoriumi Pete'u Hegsethu.  Pirmasis B. Pistoriuso vizitas nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo atėjimo į valdžią sausio mėnesį greičiausiai bus skirtas oro gynybos sistemų tiekimui Ukrainai.

Volodymyras Zelenskyis pranešė, kad kalbėjo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir padėkojo jam už „pasirengimą remti Ukrainą ir toliau dirbti kartu, siekiant sustabdyti žudynes ir užtikrinti ilgalaikę ir teisingą taiką“, rašo „Sky News“. Ukrainos prezidentas sakė, kad su JAV prezidentu turėjo „labai gerą pokalbį“....

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį ir antradienį Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje (URT). Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, pirmadienį ES prekybos klausimams skirtoje taryboje 27 valstybių užsienio reikalų ministrai aptars Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų prekybos santykius, pasirengimą šio mėnesio pabaigoje Pekine vyksiančiam ES ir Kinijos viršūnių susitikimui.