Donaldas Trumpas

„Hamas“ penktadienį pareiškė, kad sutinka su kai kuriais JAV prezidento Donaldo Trumpo plano dėl karo Gazos Ruože pabaigos aspektais, įskaitant įkaitų paleidimą ir anklavo administravimo perdavimą, tačiau sieks derybų dėl daugelio kitų jo sąlygų, praneša naujienų agentūra „Reuters“. „Reuters“ matytoje pareiškimo kopijoje „Hamas“ pateikė savo atsakymą į D. Trumpo 20 punktų planą po to, kai JAV prezidentas palestiniečių kovotojų grupei davė laiko iki sekmadienio priimti arba atmesti pasiūlymą.

Penktadienį JAV pajėgos smūgiavo į įtariamą narkotikų kontrabandos laivą prie Venesuelos krantų, žuvo keturi žmonės, pranešė gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas.  Pentagono vadovas apie tai paskelbė socialiniame tinkle X ir dabar tokių atakų skaičius siekia mažiausiai keturias, o žuvusiųjų per jas – 21 žmogus. Pridėtame vaizdo įraše matyti dūmų ir ugnies apimtas greitaeigis kateris, toliau liepsnojęs plūduriuojantis.

Recepas Tayyipas Erdoganas JAV prezidentui Donaldui Trumpui penktadienį pareiškė, kad bet kokios taikos iniciatyvos sėkmė Artimuosiuose Rytuose priklauso nuo to, ar Izraelis nutrauks savo atakas, pranešė Turkijos prezidento biuras.

Europoje vis daugiau provokacijų iš Rusijos: sustabdytas laivas prie Lenkijos naftos platformos „Petrobaltic“ ir dujotiekio, Ukrainos dronų specialistai padeda saugoti dangų virš Danijos, netoli kurios krantų plaukioja „šešėlinis tanklaivis“. Tiesa, tanklaivis neutralizuotas, kai prancūzų pajėgos išsilaipino jo denyje ir sulaikė du aukšto rango įgulos narius. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pastarosios provokacijos parodė, kad pažeidžiamos yra ir toli nuo fronto esančios šalys.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė palestiniečių islamistų grupuotei „Hamas“ ultimatumą sutikti su jo planu dėl taikos Gazos Ruože iki sekmadienio vakaro, antraip ji susidurs su „visu pragaru“. Palestiniečių kovotojai turi laiko iki sekmadienio vakaro 18 val. Vašingtono (pirmadienio 1 val. Lietuvos) laiku, savo platformoje „Truth Social“ paskelbė D. Trumpas.

Penktadienį, minint 35-ąsias Vokietijos suvienijimo metines, prancūzų ir vokiečių lyderiai perspėjo apie pavojus demokratijai savo šalių viduje ir iš priešiškai nusiteikusių užsienio valstybių pusės. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas buvo pakviestas dalyvauti suvienijimo metinių minėjimo ceremonijoje pietvakarių Vokietijoje esančiame Sarbriukene, kur daugelį temų apėmusioje kalboje paminėjo „mūsų demokratijų išsigimimo“ grėsmę.

19-metis Donaldo ir Melanios Trumpo sūnus Baronas Trumpas, studijuojantis verslą Niujorko universitete (NYU), jau dabar demonstruoja rimtas ambicijas tėvo pėdomis žengti į finansų pasaulį. Remiantis „Forbes“ duomenimis, jo grynoji vertė siekia apie 142 mln. eurų (150 mln. JAV dolerių), o tai jau lenkia kai kurių jo brolių ir seserų turtą.

Jungtinės Valstijos penktadienį nepaskelbė svarbios užimtumo ataskaitos, trečią dieną tęsiantis daliniam vyriausybės uždarymui. Vyriausybė šią savaitę taip pat atidėjo kitų ekonominių duomenų paskelbimą, įskaitant ataskaitą apie amerikiečių, prašančių nedarbo išmokų, skaičių, taip atimdama iš vyriausybės ir verslo lyderių naujausius rodiklius, naudojamus priimant sprendimus.

Jungtinės Valstijos ruošiasi suteikti Ukrainai prieigą prie žvalgybos informacijos, kuri padėtų efektyviau planuoti ir valdyti smūgius Rusijos teritorijoje, praneša „Financial Times“. Nors oficialus sprendimas dar nepaskelbtas, JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau nurodė atitinkamoms agentūroms pasirengti bendradarbiavimui, o Baltuosiuose rūmuose, anot šaltinių, įvyko „kardinali pozicijos kaita“. „Financial Times“ straipsnyje teigiama, kad vienas šaltinis, susipažinęs su diskusijomis Baltuosiuo...

Rugsėjo 30-ąją JAV baigėsi esminė, 7 500 dolerių siekusi mokesčių lengvata elektromobilių pirkėjams, ir automobilių pramonės vadovai skambina pavojaus varpais. „Ford“ vadovas Jimas Farley kalbėjęs su naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistams situaciją pavadino „žaidimą keičiančia“, o „Nissan“ Amerikos padalinio vadovas Christianas Meunieris prognozuoja, kad spalį rinka patirs „visišką kolapsą“. Daugiau naujienų apie elektromobilius – specialioje „Elektromobilis“ rubrikoje.

Vienas „Hamas“ pareigūnas penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad šiai palestiniečių islamistų grupuotei reikia daugiau laiko Donaldo Trumpo planui dėl Gazos Ruožo išstudijuoti. JAV prezidento pateiktą taikos planą yra parėmęs Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu. „Hamas“ vis dar tęsia konsultacijas dėl Trumpo plano (...) ir informavo tarpininkus, kad konsultacijos tebevyksta, kad reikia laiko“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Čekai penktadienį ir šeštadienį balsuoja parlamento rinkimuose, kuriuose, kaip manoma, laimės save trampistu vadinančio Andrejaus Babišo partija, tačiau parlamentinė dauguma jai neprognozuojama. Galimas buvusio premjero milijardieriaus sugrįžimas į valdžią galėtų priartinti Čekiją, kuri yra Ukrainos sąjungininkė, prie Europos Sąjungos (ES) išsišokėlių Vengrijos ir Slovakijos, o tai pakenktų santykiams su Kyjivu ir Briuseliu.

Dronai atakavo Bereznikų miestą Rusijos Permės krašte, skelbia „Moscow Times“. Čia yra viena didžiausių Rusijos chemijos pramonės įmonių – „Azot“ gamykla. „Azot“ gamykloje buvo trumpalaikis technologinio ciklo sustabdymas, dabar įmonė dirba įprastu režimu. Ekologinei situacijai grėsmės nėra, gyventojų saugumui niekas nekelia pavojaus“, – cituojamas regiono gubernatorius Dmitrijus Machoninas. Anot jo, incidento metu niekas nenukentėjo, vietoje dirba specialistai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad jis nėra caras, pabrėždamas, jog jį išrinko Rusijos žmonės, praneša „Reuters“. V. Putinas, buvęs KGB pareigūnas, kuris atėjo į valdžią 1999 m., konferencijoje Rusijoje buvo paklaustas moderatoriaus, ar jis jaučiasi kaip Rusijos caras Aleksandras I, kuris po Prancūzijos revoliucijos karų dalyvavo derybose dėl Vienos kongreso. „Ne, taip nesijaučiu. Aleksandras I buvo imperatorius.

 JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Jungtinės Valstijos dalyvauja „ginkluotame konflikte“ su narkotikų karteliais, sakoma jo administracijos Kongresui nusiųstame pranešime. Laiškas, kuris buvo nusiųstas po pastarojo meto smūgių laivams prie Venesuelos ir kurio kopiją ketvirtadienį gavo naujienų agentūra AFP, sumanytas kaip teisinis pateisinimas mažiausiai trims smūgiams tarptautiniuose vandenyse, per kuriuos žuvo mažiausiai 14 žmonių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį perspėjo, kad JAV raketų „Tomahawk“ tiekimas Ukrainai reikštų „visiškai naują eskalacijos lygį“, įskaitant santykius tarp Maskvos ir Vašingtono. JAV viceprezidentas J. D. Vance'as sekmadienį transliuotojui „Fox News“ sakė, kad Vašingtonas tariasi dėl to, ar suteikti Kyjivui ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, nors D. Trumpas tokius prašymus anksčiau atmesdavo.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pakomentavo savo ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą Aliaskoje, skelbia „Reuters“. „Prezidentas Trumpas ir aš ten praktiškai nieko neaptarėme, netgi dvišalės darbotvarkės. Mes aptarėme tik Ukrainos krizės sprendimo galimybes ir būdus“, – pareiškė V. Putinas. „Antra, vienaip ar kitaip, nors ir paviršutiniškai, aptarėme Rusijos ir Amerikos santykių atkūrimą, kurie yra ne tik aklavietėje, bet ir žemiausiame taške per visą istoriją“, – pridūrė jis.

Estijos žvalgyba perspėja, kad artėjant žiemai Rusija greičiausiai suintensyvins atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, siekdama palaužti civilių valią ir sutrikdyti šalies energetikos sistemą. Pasak Estijos gynybos pajėgų žvalgybos vadovo Antso Kiviselgo, Maskva šiuo metu turi daugiau išteklių ir galimybių smogti nei anksčiau.

JAV prezidento Donaldo Trumpo noras perduoti Ukrainai tolimojo nuotolio raketas „Tomahawk“, labai tikėtina, liks neįgyvendintas, praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi JAV pareigūnu ir trimis kitais su situacija susipažinusiais šaltiniais. Kaip pažymi agentūra, to priežastis – dabartinės „Tomahawk“ raketų atsargos yra skirtos JAV laivynui ir kitoms reikmėms.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė siekiantis visiškai atkurti santykius su Jungtinėmis Valstijomis. Savo pagrindinėje užsienio politikos kalboje jis pristatė save kaip taikos tarpininką ir pagyrė Donaldo Trumpo administracijos požiūrį, esą ši „atvirai reiškė savo nuomonę be veidmainystės“. V. Putino teigimu, tik bendromis pastangomis galima atkurti pasaulio pusiausvyrą ir harmoniją.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad nebijo Rusijos, nes jo šalis yra Europos Sąjungos ir NATO narė. Politikas taip pat teigė, jog buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusipelno Nobelio taikos premijos, rašo „Evropeiskaja pravda“. V. Orbanas teigė, kad nebijo Rusijos, nes Vengrija yra NATO ir ES narė. „Ne, mes nebijome“, – sakė V. Orbanas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo susipainiojimas tarp šalių sukėlė juoką Kopenhagoje vykusiame Europos politinės bendrijos susitikime, skelbia „Politico“. Internete plinta vaizdo įrašas iš susitikimo, kuriame Albanijos ministras pirmininkas Edis Rama juokauja su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu. „Jūs turėtumėte atsiprašyti.

JAV Vyriausybė dabar yra uždaryta pirmą kartą per beveik septynerius metus. Ekspertai įvardijo, kuo tai atsilieptų Lietuvai, kokį poveikį tai turės JAV gyventojams, kadangi tai jau daro žalą šalies ekonomikai.  „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sakė, kad JAV Vyriausybės, t.y. valstybės veiklos sustabdymas, vienai savaitei smarkiai sumažina bendro vidaus produkto (BVP) 0,15 proc., nes valstybė atlieka svarbias ekonomikos ir paslaugų funkcijas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį susitiks su Baltųjų Rūmų biudžeto direktoriumi Russellu Voughtu, kad nuspręstų, kurias federalines agentūras apkarpyti dėl federalinės vyriausybės uždarymo, kurį jis pavadino „precedento neturinčia galimybe“. „Šiandien susitinku su Russu Voughtu, „PROJECT 2025“ nariu, kad nuspręsčiau, kurias iš daugelio demokratų agentūrų, kurių dauguma yra politinės AFEROS, jis rekomenduoja mažinti ir ar šie mažinimai bus laikini, ar nuolatiniai“, – pask...

Izraelis ketvirtadienį pareiškė, kad deportuos į Europą Palestiną palaikančius aktyvistus, plaukusius į Gazos Ruožą, kai šalies karinis jūrų laivynas Viduržemio jūroje ėmė vieną po kito periminėti flotilės laivus.

Popiežiui Leonui XIV griežčiau nei iki šiol sukritikavus JAV elgesį su migrantais, Baltieji rūmai kritiką atmeta.  „Nesutikčiau, kad, vadovaujant šiai administracijai, Jungtinėse Valstijose nežmoniškai elgiamasi su neteisėtais migrantais“, – pareiškė Baltųjų rūmų atstovė Karoline Leavitt. „Ši vyriausybė mėgina kuo humaniškiau įgyvendinti mūsų šalies įstatymus, ir mes laikomės įstatymų“, – kalbėjo ji.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Kopenhagoje susitiks su kitais Europos lyderiais Senajam žemynui siekiant sustiprinti Kyjivą kovoje su Rusija, kai dėl JAV paramos kilo abejonių. Valstybių ir vyriausybių vadovai iš beveik 50 šalių susirinks konferencijų centre itin griežto saugumo sąlygomis, pastarosiomis dienomis Daniją sukrėtus paslaptingiems dronų įsiveržimams.

JAV prezidento Donaldo Trumpo išpuoliai prieš mokslo institucijas gali kelti grėsmę JAV, kaip pirmaujančios pasaulyje šalies mokslinių tyrimų srityje, pozicijai ir turėti šalutinį poveikį visam likusiam pasauliui, AFP sakė Nobelio premijos komiteto Švedijoje atstovai. Nuo sausio mėnesio, kai pradėjo eiti pareigas, JAV prezidentas atėmė milijardus dolerių finansavimo, užsipuolė universitetų akademines laisves ir ėmėsi masinių mokslininkų atleidimų visose federalinėse agentūrose.

Prezidento Donaldo Trumpo paskelbti nauji muitų tarifai į JAV importuojamiems vaistams, turėję įsigalioti spalio 1 dieną, kol kas atidėti, pranešė vyriausybės šaltiniai. Vietoj to D. Trumpo administracija pradės rengti muitus, skirtus farmacijos bendrovėms, kurios atsisako perkelti gamybą į JAV arba sumažinti kainas, trečiadienį agentūrai dpa sakė aukštas JAV pareigūnas, nenurodydamas atidėjimo priežasties.

Jungtinės Valstijos suteiks Ukrainai žvalgybos informaciją, reikalingą tolimiems raketų smūgiams prieš Rusiją, skelbia „The Telegraph“. Teigiama, kad JAV pareigūnai leis Kyjivui smogti energetikos infrastruktūrai giliai Rusijos teritorijoje ir svarsto, ar siųsti Ukrainai ginklus, kurie leistų pasiekti daugiau Rusijos taikinių. „The Wall Street Journal“ pranešė, kad JAV taip pat prašo NATO sąjungininkų suteikti panašią paramą.

Pastangos kuo greičiau nutraukti vyriausybės uždarymą trečiadienį žlugo, kai Senate buvo atmestas planas, skirtas išspręsti ginčą tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir demokratų Kongrese. Trečiadienį po vidurnakčio vyriausybė sustabdė veiklą po to, kai JAV įstatymų leidėjams ir prezidentui nepavyko rasti išeities iš aklavietės dėl biudžeto. Abi pusės nesugebėjo pasiekti jokio susitarimo net ir po karštų derybų, kurių centre buvo demokratų reikalavimai dėl sveikatos priežiūros finansavimo.

Trečiadienį Iždo departamentas pranešė, kad po JT sprendimo vėl įvesti apribojimus Teheranui, Jungtinės Valstijos pritaikė sankcijas įtariamam Irano ginklų įsigijimo tinklui, kuriuo naudodamasi šalis vykdo savo balistinių raketų programą.

NATO turi sustiprinti savo reakciją į Rusijos hibridinį karą, kuris yra „tik pradžia“ ir kurio tikslas – suskaldyti Europą. Tai pareiškė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen laikraščiui „Financial Times“. Ji mano, kad Vakarų gynybos aljansas turi „giliau“ aptarti, kaip reaguoti į priešiškus Maskvos veiksmus: nuo oro erdvės pažeidimų iki sabotažo. „Turime būti labai atviri dėl to, kad tai tikriausiai yra tik pradžia. Norime, kad visi europiečiai suprastų, iš kur pavojus ir kas vyksta.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas trečiadienį pareiškė, kad jo sąjungininkas JAV prezidentas Donaldas Trumpas neprašė Budapešto liautis pirkus naftą iš Rusijos. D. Trumpas pareikalavo, kad NATO sąjungininkės nustotų pirkti iškastinį kurą iš Maskvos – esą tik tada jis įves sankcijas, skirtas priversti Kremlių nutraukti karą Ukrainoje. Vengrija kartu su kaimynine Slovakija yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, naftotiekiu vis dar importuojančių naftą iš Rusijos.

Drastiškai keičiantis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo retorikai Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu, Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala sako – tokio pasikeitimo buvo galima tikėtis. Pasak politologo, Rusija nepasiekia jokio proveržio karo lauke, nesama progreso ir taikos derybose. Todėl, L. Kojalos manymu, Vašingtonas neberanda argumentų, kaip palaikyti iki šiol skleistą, tačiau realybei priešingą naratyvą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pasak Ukrainos parlamento nario Fiodoro Venislavskio, suprato, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra visiškai nepatikimas derybininkas. Ukrainos politikas teigia, kad tik tikslūs ir tolimi smūgiai giliai į Rusijos teritoriją gali priversti Kremlių sėsti prie derybų stalo.

Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas trečiadienį nurodė, kad kariuomenė sugriežtins Gazos miesto apsiaustį ir paskutinį kartą paragino jo gyventojus evakuotis į pietinę palestiniečių anklavo dalį.  „Tai paskutinė galimybė Gazos gyventojams, norintiems tai padaryti, pasitraukti į pietus ir palikti (islamistų grupuotės) „Hamas“ veikėjus izoliuotus Gazos mieste“, – Izraelio žiniasklaidai paskelbtame pareiškime teigė ministras.

Donaldo Trumpo administracija antradienį pagal susitarimą su „Pfizer“ trejiems metams atidėjo planuojamų muitų taikymą farmacijos milžinei, kuri savo ruožtu savo noru sumažins tam tikrų vaistų, kurie nebuvo konkrečiai nurodyti, kainas Jungtinėse Valstijose. JAV prezidentas nepateikė daug informacijos apie tai, kokie ar kiek vaistų buvo įtraukta į susitarimą.

JAV prezidento Donaldo Trumpo anūkė pristatė savo vardo drabužių prekės ženklą, o reklaminės nuotraukos buvo nufotografuotos Baltųjų rūmų teritorijoje. Jose 18-metė demonstruoja 130 JAV dolerių kainuojantį džemperį. Penktadienį Trumpo sūnaus Donaldo Trumpo jaunesniojo dukra stovėjo šalia 79-erių respublikono, kai šis atsakinėjo į žurnalistų klausimus Baltųjų rūmų kieme, vilkėdama vieną iš savo prekės ženklo džemperių.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen trečiadienį pareiškė, kad Europa turi aktyviau reaguoti į Rusijos vykdomą „hibridinį karą“ po to, kai neatpažintų bepiločių orlaivių skrydžiai ir daugybė oro erdvės pažeidimų sukėlė nerimą Europos Sąjungos narėms. „Tikiuosi, kad dabar visi pripažįsta, jog vyksta hibridinis karas, – sakė M. Frederiksen prieš ES vadovų susitikimą Kopenhagoje.

Nepriklausoma neteisminė ginčų sprendimo institucija, kuriai pavesta spręsti socialinių tinklų platformų ir Europos Sąjungos (ES) vartotojų ginčus, trečiadienį atkreipė dėmesį į nepakankamą skaitmeninių platformų, ypač „YouTube“, bendradarbiavimą. Dubline įsikūręs Europos apeliacinis centras pernai buvo įsteigtas pagal Skaitmeninių paslaugų aktą (SPA) – svarbų ES turinio moderavimo įstatymą, kuris sulaukė JAV kritikos.

Prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad jo administracija beveik pasiekė 500 mln. dolerių finansinį susitarimą su Harvardu, pagal kurį ši elitinė akademinė institucija valdys profesines mokyklas.

Gynybos sekretoriaus Pete’o Hegsetho kalba aukščiausiems generolams turėjo tapti kovos šūkiu kariniam išskirtinumui pabrėžti — tačiau daugeliui jos adresatų taip neatrodė, rašo „Politico“. Daugelis gynybos pareigūnų, kurie matė, kaip aukščiausi karininkai buvo skubiai sukviesti į Vašingtoną, o tada turėjo klausytis partinės Donaldo Trumpo kalbos ir Hegsetho raginimų grįžti prie senų kariuomenės standartų, liko nesupratę, kam apskritai reikėjo šio renginio.

Taivanas nesutiks 50 proc. puslaidininkių gaminti Jungtinėse Valstijose, trečiadienį pareiškė pagrindinis salos derybininkas dėl muitų, Vašingtonui spaudžiant Taibėjų daugiau mikroschemų gaminti JAV teritorijoje. „Noriu paaiškinti, kad tai yra JAV idėja. Mūsų derybų grupė niekada neįsipareigojo padalyti mikroschemas 50:50“, – žurnalistams Taibėjuje sakė vicepremjerė Cheng Li-chiun. „Būkite tikri, kad šį kartą šio klausimo nesvarstėme ir nesutiksime su tokia sąlyga“, – sakė ji.

Gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas antradienį JAV kariuomenę vaizdavo kaip pernelyg nutukusią, pernelyg orientuotą į kairiąsias idėjas ir reikalaujančią esminės pertvarkos, akcentuojant, kad pajėgos turi būti sudarytos iš „karo kovotojų“. Tuo metu prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė apie galimybę paversti JAV miestus poligonais kariams. Pentagono vadovas ir JAV prezidentas kalbėjo šimtams generolų ir admirolų, skubiai sukviestų į Virdžinijos valstiją iš viso pasaulio.

Elonas Muskas antradienį pareiškė, kad per savo dirbtinio intelekto startuolį „xAI“ kuria „Wikipedia“ konkurentą, taip paskelbdamas apie planus sukurti platformą, pavadintą „Grokipedia“. E. Muskas, kuriam priklauso socialinės žiniasklaidos platforma „X“, sakė, kad naujoji paslauga „smarkiai patobulins“ jau seniai veikiančią laisvą internetinę enciklopediją, kurios įrašus kuria ir redaguoja viso pasaulio savanoriai.

Danijoje trečiadienį vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime Europos Sąjungos (ES) lyderiai aptars Europos gynybos stiprinimą ir Ukrainos finansinę galią, paslaptingiems dronų skrydžiams pakursčius baimę dėl Rusijos keliamos grėsmės.

Nuo vidurnakčio JAV vyriausybė dabar yra uždaryta pirmą kartą per beveik septynerius metus. „Sky News“ paaiškino, ką tai reiškia ir kokį poveikį tai turės gyventojams. Tai įvyko todėl, kad Senate pasiekta aklavietė dėl dviejų konkuruojančių finansavimo įstatymų projektų, vieną pasiūlė respublikonai, kitą – demokratai. Nei vienas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, ideologinė Donaldo Trumpo sąjungininkė, paragino Gazos pagalbos flotilę sustoti, kad nekiltų pavojus JAV prezidento planui užbaigti Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karą.