dirbtinis intelektas

Prekybos tinklai jau atidaro dirbtinio intelekto valdomas parduotuves, kuriose nėra pardavėjų. Pirkėjas įeidamas pasižymi mokėjimo kortelę arba mobiliąją programėlę, ir gali laisvai krautis prekes, o išeinant pinigai bus nuskaičiuoti. Tą padaro dirbtinio intelekto valdomos išmaniosios kameros. Lietuvoje duris atvėrė pirmoji tokia parduotuvė Europoje. Nauja autonominė „Iki” parduotuvė sostinės Didžiojoje gatvėje dirbs nuolatos – 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

JAV technologijų gigantė „Alphabet“ padalinys „DeepMind“ išbandė dirbtinio intelekto programavimo galimybes konkursuose, kuriuose dalyvauja tikri programuotojai. Skelbiama, kad neurotinklas sugebėjo išspręsti vidutinio sudėtingumo užduotis ir pateko į 54 proc. geriausių dalyvių. Konkursai vyko „Codeforces“ platformoje, kurioje susirenka viso pasaulio programuotojai tam, kad pasitikrintų savo galimybes.

Didžiausią pasaulyje socialinį tinklą „Facebook“ valdanti JAV technologijų milžinė „Meta Platforms“ pranešė sukūrusi dirbtinio intelekto superkompiuterį, kuris, kaip ji teigia, netrukus taps sparčiausiu pasaulyje. Socialinės žiniasklaidos milžinė planuoja, kad šis įrenginys padės sukurti konstrukciją „metavisatos“ – virtualiosios realybės interneto, kuriam bendrovė prognozuoja didelę ateitį.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė šiandien vykusio pokalbio su „Google“ vyresniuoju viceprezidentu Prabhakaru Raghavanu metu aptarė platesnes „Google“ ir Lietuvos bendradarbiavimo galimybes,  Lietuvos pasiekimus plėtojant dirbtinio intelekto produktus ir jų pritaikymą bei mūsų šalies poziciją dėl Europos Komisijos (EK) inicijuotos skaitmeninės erdvės reformos.

Lietuvos interneto žiniasklaida maksimaliai išnaudoja dirbtinio intelekto sprendimus, užtikrinančius savarankišką ir efektyvią reklamos sklaidą. Ruošiamasi ir naujam žingsniui – pritaikyti svetur pasiteisinusius dirbtinio intelekto algoritmus, kurie palengvintų redakcijų darbą ruošiant turinį, padėtų skaitytojams pasiūlyti tai, kas jiems įdomiausia.

Daugeliui vyriausybių dirbtinio intelekto (DI, ang. – AI) pritaikymas tapo vienu iš pagrindinių tikslų. Iki 2018 m. mažiausiai 22 pasaulio šalys, taip pat ir ES, paskelbė didžiules nacionalines strategijas, kad dirbtinis intelektas taptų verslo plėtros dalimi, o daugelis kitų pasidalino etikos pagrindais, kaip turėtų būti leidžiama tai vystyti. ES skaičiuojama daugiau nei 290 DI politikos iniciatyvų atskirose ES valstybėse narėse nuo 2016 iki 2020 m., rašo theconversation.com.

Žvelgiant į katinėlį, žmogui sunku pasakyti, kaip jis jaučiasi – ar jis liūdnas, ar laimingas, ar jam nieko neskauda. Tačiau nuo šiol sužinoti, kaip jaučiasi jūsų katė galima pasinaudojus mobiliąja aplikacija. Tereikia nufotografuoti katino snukį ir viskas – programėlė pasako, ką jaučia jūsų augintinis. Programoje įdiegtas dirbtinis intelektas, kuris iššifruoja subtiliausius ženklus kačių snukyje. „Tai nuostabi programėlė. Kai pirmąkart apie ją išgirdau, šiek tiek jaudinausi.

Dr. Lara Martin nori išmokyti dirbtinį intelektą pasakoti istorijas ir tai daryti gerai. Dr. L. Martin yra Pensilvanijos universiteto kompiuterijos inovacijų daktaro laipsnį turinti tyrėja, bandanti išmokyti dirbtinį intelektą kurti istorijas ir tai daryti tokia kalba, kuri būtų natūrali ir primintų žmogaus kalbėjimą.

Lietuvoje veikianti informacinių technologijų įmonė UAB „Acrux cyber service“ kartu su VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Anesteziologijos, reanimatologijos ir kritinių būklių medicinos centru įgyvendina inovatyvų projektą, padedantį efektyviau gydyti ligonius, kuriems reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija, rašoma pranešime spaudai.

BBC praneša, kad Sindziange, Kinijoje, su uigūrais buvo išbandyta vaizdo kamerų sistema, kuri dirbtiniu intelektu ir vaido atpažinimo technologijomis, gali atskleisti asmens emocinę būseną. Vienas programinės įrangos specialistas teigia, kad šią sistemą jis padėjo įdiegti provincijos policijos nuovadose. Tokios sistemos naudojimo įrodymus mačiusi žmogaus teisių gynėja sakė, kad tai ją šokiravo.

Izraelio psichologas, ekonomistas ir Nobelio premijos laureatas Danielis Kahnemanas perspėja - kovoje tarp dirbtinio intelekto ir žmogaus, žmogus visada pralaimės. Ir bus visiškai sutriuškintas. Kahnemanas yra vienas garsiausių bihevioristinės ekonomikos atstovų. Savo karjeroje jis pastebėjo, kad žmonėms sunku įsivaizduoti eksponentinį augimą. Nors turime įrankių jį apskaičiuoti, žmogaus protas geriau veikia linijinėje progresijoje.

Kaip automobilio pirkėjui nepermokėti, o pardavėjui gauti tinkamą sumą už parduodamą transporto priemonę? Netrukus tai padės padaryti dirbtiniu intelektu aukcionuose paremtą prekybos sistema. Viliamasi, kad dėl to išloš visi rinkos dalyviai.

Ar prisimenate Lietuvoje prieš porą metų besilankiusį bene garsiausią robotą pasaulyje – Sofiją? Saudo Arabija šiam dirbtinį intelektą turinčiam įrenginiui suteikė pilietybę, Jungtinėse Valstijose Sofija dalyvavo įvairiuose pokalbių šou, O Vilniuje jai buvo įteiktas sertifikatas, patvirtinantis, kad šis robotas – Vilniaus miesto gyventojas. Dabar Honkonge įsikūrę jos kūrėjai Sofiją pritaikė masiniei gamybai ir netrukus planuoja sukurti ištisą robotų armiją, kuri padėtų žmonėms.

Apie įdomią ir tuo pačiu bauginančią robotų ir dirbtinio intelekto ateitį iš kiek neįprastos aplinkos – simfoninio orkestro. Kviečiame trumpam pasinerti į dramatiškus, roboto diriguojamos operos vingius. Žmogiškas veidas, žmogiškos plaštakos, net judantys pirštai. Visa kita – plieno, stūmuoklių, varikliukų, elektros laidų ir mikroschemų konstrukcija.

Žmonėms derėtų baimintis ne tiek „robotų-žudikų“, kiek dirbtinio intelekto kontroliuojamo branduolinio ginklo, perspėjo buvęs JAV Gynybos sekretoriaus pavaduotojas Robertas Workas. Aukštas pareigas amerikiečių gynybos sistemoje užėmęs saugumo ekspertas pasidalijo savo mintimis apie judėjimą, skirtą robotų saugumo klausimams.

Rusijos technologijų bendrovė „Yandex“ įregistravo technologijos, leidžiančios nustatyti jos kuriamų programėlių vartotojų pajamas, patentą. Bendrovė tikina, kad šios technologijos savo kuriamose paslaugose nenaudojo ir nežada naudoti ateityje. Patentas buvo pateiktas dar 2017-aisiais, tačiau užregistruotas tik šių metų vasarą.

2015-aisiais Japonijoje buvo atidarytas pirmasis pasaulyje viešbutis, kuriame daugumą „gyvų“ darbuotojų pakeitė robotai. Įvairių modelių ir formų mechanizmai „dirbo“ administratoriais, tvarkytojais, atliko nešiotojų ir pagalbininkų funkcijas. Tačiau jau 2019-ųjų sausį „Henn-na“ viešbučio savininkams teko net pusiau sumažinti savo 243 robotų armiją ir atgal priimti žmones. Priežastis – neefektyvumas ir nuolatinės problemos darbo vietose.

Akių ligų klinikoje „Naujas regėjimas“ Vilniuje oftalmologą chirurgą pakeitė robotas. Atlikdamas lazerinę regėjimo korekciją gydytojas nebenaudoja mikroskopo. Dirbtinis intelektas ir 3D vaizdas šių laikų klinikoje – apie tai paprašėme papasakoti klinikos vadovą Olegą Kovriguine.

Masiškai naudojami vairuotojo nereikalaujantys automobiliai – jau ne už kalnų. Todėl jau dabar keliami įvairūs etiniai ir saugumo klausimai, susiję su dirbtinio intelekto pasirinkimais kelyje. Įsivaizduokite: jūs vairuojate automobilį, ir priešais jus – žiūrėdamas į kitą pusę – iššoka žmogus. Jūs staigiai stabdote, kad nenumuštumėte žioplinėtojo – ir į jus rėžiasi iš galo važiavusi mašina.

Technologijų kompanija „Continental“ Šanchajuje vykstančioje „CES Asia 2018“ parodoje pristatė pažangius mobilumo sprendimus, užtikrinančius didesnį saugumą ir efektyvumą. Viena didžiausių naujienų – dirbtinio intelekto valdoma pėsčiųjų atpažinimo sistema. Gamintojo stende galima susipažinti su šios sistemos galimybėmis, kur kameros pagalba dirbtinis intelektas atpažįsta skirtingus žmonių judesius ir gestus.

Apie dešimt „Google“ darbuotojų pasitraukė iš darbo protestuodami prieš bendrovės dalyvavimą projekte „Maven“, vykdomo kartu su JAV gynybos ministerija, ir kuriame yra kuriamas dirbtinis intelektas dronams, praneša „Gizmodo“. Keli šaltiniai „Google“ internetiniam leidiniui patvirtino, kad išėjimo iš darbo pareiškimas buvo išplatintas ir tarp kitų bendrovės darbuotojų.

Ketvirtoji pramonės revoliucija jau čia. Tuo neabejoja nė vienos įmonės vadovas, kalbėdamas apie būtinas diegti technologijas. Tiesa, dažnu atveju tai reiškia, kad darbuotojų reikia mažiau.

Artinantis naujai dirbtinio intelekto bangai, kuri, kaip baiminamasi, pasiglemš žmonių darbo vietas, o dar vėlesniais etapais apskritai ims kelti grėsmę žmogui, vis dažniau pasirodo tyrimai, kurie tai paneigia. Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto forumo tyrimo duomenimis, žmonių darbo vietoms jis įtakos beveik neturės, o apie fantastiniuose filmuose matomus scenarijus, kol kas, apskritai galvoti per anksti.

Būdamas paauglys ir dirbdamas savo tėvo statybų versle Noah Ready-Campbellas svajojo, kad robotai galėtų perimti jo darbo purvinąją ir varginančią dalį – pavyzdžiui, žemės kasimo ir lyginimo darbus statybų aikštelėse. Dabar šis buvęs interneto milžinės „Google“ inžinierius savo svajonę verčia tikrove, pasitelkęs startuolį „Built Robotics“, kuriantį technologiją, turinčią sudaryti galimybę buldozeriams, ekskavatoriams ir kitoms statybų mašinoms veikti autonomiškai.

Dirbtinis intelektas – pastaruoju metu neabejotinai karščiausias diskusijų bei tyrimų objektas tarp išmaniųjų telefonų gamintojų. Kadangi dirbtinis intelektas vis dar atrodo menkai pažįstamas ir netgi asocijuojasi su tam tikromis grėsmėmis, visuomenėje ėmė kilti klausimų, kam apskritai išmaniajame telefone reikia šios technologijos.

Dirbtinis intelektas (DI) teikia didžiulės naudos mokslų srityje, tačiau kelia ir pavojų, jei būtų netinkamai naudojamas, sako Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios DI tyrimo ir taikymo bendrovės „DeepMind“ vadovas Demisas Hassabisas.

Amerikiečiai žavisi dirbtiniu intelektu, bet ir baiminasi dėl jo neigiamo poveikio, įskaitant įtaką darbo rinkai, atskleidė neseniai atlikta apklausa. „Gallup“ atlikta apklausa parodė, kad 79 proc. amerikiečių sakė, kad dirbtinis intelektas iki šiol turėjo teigiamą ar labai teigiamą poveikį jų gyvenimui. Tačiau tuo pat metu 73 proc. apklaustų manė, kad vis dažniau naudojamas dirbtinis intelektas daugiau darbo vietų panaikins, nei sukurs. O 63 proc.

Gyvename laikais, kai žmonių galimybės su technologijų pagalba tampa sunkiai aprėpiamos. Šiandien viską galime padaryti gerokai greičiau, lengviau, efektyviau, o kartais net ir visai nepajudindami nė piršto. Ir čia nėra jokios magijos – technologijos pasiekė tokį aukštą lygį, kad jau gali nuspėti mūsų veiksmus kelis žingsnius į priekį. Kalbame apie dirbtinį intelektą, kuris iš fantastinių filmų ekranų jau persikelia į kiekvieno iš mūsų gyvenimą.

Mėginti nuspėti ateitį – sudėtingas darbas, ypač jei yra kalbama apie taip greitai besikeičiantį mobiliųjų technologijų pasaulį. Ko verta laukti ir tikėtis, apie ką galime pradėti svajoti ir kas keis mūsų įpročius tiek šiais metais, tiek artimiausiu metu? Tavo veidas ir dirbtinis intelektas Panašu, kad dirbtinio intelekto pagrindu veikiančią veido atpažinimo technologiją „Face ID“ sukūrusius „Apple“ šiais metais pasivys ir „Android“ flagmanai.

Dirbtinis intelektas ir robotai dirba vis daugiau darbų už mus. Jie ir skaičiuoja pinigus kasose, ir prekiauja akcijų biržose ar net nustato ligą, o dabar dar ir šokdina žmones. Viename Čekijos klube Robotas didžėjus jau turi nemažai gerbėjų. Šiame Prahos klube šokių aikštelėje karaliauja ne šiaip sau didžėjus, bet buvęs automobilių pramonės industrinis robotas.

Šių metų spalio pabaigoje Saudo Arabijai suteikus pilietybę dirbtinio intelekto prietaisui – humanodinei robotei Sophia, pirmą sykį žmonijos istorijoje robotas teisiškai buvo prilygintas asmeniui. Iki šiol asmens teisę ir dokumentais įtvirtintą ryšį su valstybe galėjo turėti tik žmonės. Mokslininkai ir inžinieriai ieško atsakymų į klausimą, kaip ateityje susiformuos žmonių ir robotų santykiai.

Šių metų spalio pabaigoje Saudo Arabijai suteikus pilietybę dirbtinio intelekto prietaisui – humanodinei robotei Sophia, pirmą sykį žmonijos istorijoje robotas teisiškai buvo prilygintas asmeniui. Iki šiol asmens teisę ir dokumentais įtvirtintą ryšį su valstybe galėjo turėti tik žmonės. Mokslininkai ir inžinieriai ieško atsakymų į klausimą, kaip ateityje susiformuos žmonių ir robotų santykiai, sako advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė Renata Beržanskienė.

Google į dirbtinį intelektą investuoja milžiniškus pinigus ir tai akivaizdžiai atsiperka. Kompanija sugebėjo sukurti dirbtinį intelektą, gebantį susikurti sau „vaikų“, rašo portalas iflscience.com. Šio dirbtinio intelekto atžalos per kelis mėnesius sugebėjo nuo žodžių analizavimo patobulėti iki sudėtingų atvaizdų skleidimo. Savo tinklaraščio įraše „Google“ paaiškino, kaip jų sukurtas dirbtinis intelektas sukuria sau komandą, vadinamą „vaikais“, o tada duoda jiems užduotis.

Rusijos Strateginių iniciatyvų agentūros generalinė direktorė Svetlana Čupševa pareiškė, kad artimiausius 10 metų nedarbas „įgaus moterišką pavidalą“, skelbia naujienų agentūra TASS. Apie Rusijos rinką kalbėjusi ekspertė paskelbė, kad nedarbo augimas bus susijęs su technologijų progresu, gamybos procesų automatizavimu ir technologijų kasdieniame gyvenime augimu. „Per artimiausius 10 metų šios profesijos tikrai išmirs: tai buhalteriai, teisininkai, vadybininkai, operatoriai.

Dirbtinis intelektas ne atkeliauja – jis jau čia. Ir nors iki mokslinėje fantastikoje matomo superproto liko dar mažiausiai keli dešimtmečiai, kasdien susiduriame su elementaresnėmis jo formomis. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius ir Baltijos pažangių technologijų instituto vyr.

Dirbtiniu intelektu grįstą žmonių įpročių tyrimo technologiją vystanti Belgijos bendrovė „Sentiance“ kuriasi Lietuvoje. Per artimiausius trejus metus naujajame tyrimų ir vystymo padalinyje Vilniuje bendrovė planuoja įdarbinti apie 30 duomenų mokslininkų ir aukštos kvalifikacijos programų sistemų specialistų. „Sprendimą kurtis Lietuvoje priėmėme pamatę, kokių kompetencijų ir sugebėjimų turi Lietuvoje dirbantys profesionalai.

Virtualūs, savaime besimokantys asistentai, į klausimus atsakinėjančios sistemos, automobiliai su automatizuotomis vairavimo ar parkavimosi sistemomis – dirbtinis intelektas (DI) sparčiai populiarėja paliesdamas įvairiausias sritis – nuo energetikos iki pramogų.

Naudojantys išmaniuosius telefonus sunkiai įsivaizduotų savo dieną be mėgstamų programėlių. Jų tikslas yra palengvinti gyvenimą, sutaupyti laiko. Tačiau Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Informacinių technologijų ir sistemų centro vadovės dr. Eglės Radvilės teigimu, dabartinės programėlės švaisto laiką, todėl jau labai greitai išnyks. Portalui tv3.lt mokslininkė atskleidė, kada įvyks didžiausi pokyčiai.

Dirbtinis intelektas, kuriuo kažkada žavėjomės kino ekranuose, išties yra taikomas jau seniai: nuo „Google“ paieškų iki naujienų, kurias matome socialiniuose tinkluose, ar „Siri“ naudojimo. Nieko keisto, kad el. komercija taip pat pradeda eksperimentuoti su dirbtinio intelekto naudojimu. El. prekybos ekspertai tikina, kad pirkėjų patirtis apsiperkant internete praktiškai nekinta jau 15 metų, tad naujovės pačios prašosi įdiegiamos.

Fantastiniuose filmuose vaizduojama ateitis, kuomet pasaulį valdyti ima robotai arba dirbtinis intelektas –  vis arčiau mūsų. Kinijoje kaip tik šiuo metu vyksta pasaulinė robotų paroda, o jos metu smalsuolių dėmesį kausto labai į žmones panašūs robotai. Visi čia nori pabendrauti su simpatiška kine Jiajia. Tik ji kiek keistokai sustingusi – o pradėjus judėti pastebimi robotiški judesiai. Dar labiau ją išduoda iš garsiakalbių sklindantis balsas.

Kai Toronto „Raptors“ vasarį visuomenei pristatė naująjį „BioSteel“ centrą – 6300 kv. m treniruočių kompleksą su dviem krepšinio aikštelėmis, didžiule treniruoklių sale, medicinos ir reabilitacijos kabinetais ir net virtuve – didžiausio dėmesio sulaukė komandos „karo kambarys“. Žiniasklaidos dėmesį patraukė ne tiek devyni didžiuliai liečiamieji ekranai, kiek informacija, pasirodžiusi juose, nes Jono Valančiūno komanda tapo pirmoji NBA, į pagalbą pasitelkusi dirbtinį intelektą.

„Google“ sukurta kompiuterių programa jau rezultatu 3:0, rodančiu neginčijamą pergalę, pirmauja prieš go didmeistrį iš Pietų Korėjos ir tai žymi didelį proveržį naujoviško stiliaus „nuovokiam“ dirbtiniam intelektui (Artificial Intelligence, AI). Programa „AlphaGo“ šeštadienį per kiek daugiau nei keturias valandas pasiekė trečią iš eilės pergalę per penkių partijų turnyrą su Lee Se-Doliu, kuris yra laikomas šio senovinio Azijos stalo žaidimo vienu iškiliausių mūsų laikų žaidėjų ir kuris yra laimė...

Oksfordo universiteto mąstytojai sudarė sąrašą variantų, kaip gali ateiti pasaulio pabaiga. Gera naujiena ta, kad išvengsime zombių atakos ar Godzilos išpuolio. Blogos naujienos? Siūlome susipažinti. 1. Branduolinis karas Nepaisant to, kad Šaltasis karas baigėsi, keletas šalių, įskaitant JAV ir Rusiją, turi didžiules tarpžemyninių raketų su vandenilinėmis bombomis atsargas.

Fizikas Stephenas Hawkingas mano, kad kompiuteriai gali aplenkti žmones ir užgrobti pasaulį. Dirbtinio intelekto ekspertas Markas Bishopas teigia, kad niekada netapsime silicio vergais. Nedažnai nutinka, kai reikia pasakyti, kad visų mylimas genijus Stephenas Hawkingas klysta, tačiau, pasak M. Bishopo, dabar yra būtent taip – esą dėstydamas nerimą keliančią prognozę apie dirbtinį intelektą (DI) ir žmonijos ateitį, klydo.

Didžiosios Britanijos fizikas teoretikas Stephenas Hawkingas (Stivenas Hokingas) perspėjo, kad dirbtinio intelekto sukūrimas gali nulemti žmonijos galą. Duodamas interviu nacionaliniam transliuotojui BBC, mokslininkas sakė, kad tokios technologijos gali sparčiai vystytis ir pavergti žmoniją – kaip vaizduojama mokslinėje fantastinėje kino sagoje „Terminatorius“ (Terminator). „Primityvios dirbtinio intelekto formos, kurias jau turime, pasirodė esančios labai naudingos.

Pradedančioji įmonė, pasivadinusi „the Grid“ (Tinklas), paskelbė apie įdomų projektą – skurti dirbtinio intelekto sistemą, kurios padedamas bet kuris vartotojas, nepriklausomai nuo žinių apie dizainą, interneto svetinių kūrimą ir programavimą galėtų sukurti elegantišką ir profesionalią svetainę.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai, dirbantys inžinerinės informatikos ir programų inžinerijos srityse, su tarptautine verslo įmone kuria modernią kalbinę-semantinę vertimo technologiją. Ji padės verslo įmonei sutaupyti IT specialistų darbo laiko apdatuojant ir diegiant verslo valdymo sistemas įmonėse. VGTU mokslininkų sukurtas automatinis ataskaitų vertimas nereikalaus vertėjo paslaugų, o supaprastintas jų sugeneravimas bei taisymas atlaisvins programuotojų rankas.

Kompiuteriui pirmą kartą pavyko įveikti vadinamąjį Alano Turingo testą, kurį žymus britų matematikas pasiūlė 1950 m. Jo esmė – skaičiavimo mašina privalo taip „protingai“ bendrauti su žmogumi, kad jis negalėtų atskirti, ar tai tikras žmogus, ar kompiuteris. Iki šiol nė vienam kompiuteriui, tiksliau, dirbtinio intelekto programinės įrangos kūrėjui, to nepavykdavo pasiekti. Pagal A. Turingo pasiūlytą metodiką kompiuteris neakivaizdžiai turėtų 5 minutes bendrauti su grupe žmonių.

Lietuvos kino teatrus jau pasiekęs naujasis trileris su mokslinės fantastikos elementais „Viešpatavimas“ (angl. „Transcendence“) – tikras manifestas technologijų procesui ir puiki proga diskusijai apie galimas dirbtinio intelekto grėsmes.