Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Kiek žmonių Lietuvoje naudoja dirbtinį intelektą? Programėlė „ChatGPT“ atsako, kad jį naudoja vienas iš penkių Lietuvos žmonių. Bendrovė „KPMG“ atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad net ne 1 iš 5, o 7 iš 10 lietuvių naudoja dirbtinį intelektą:
„Pavyzdžiui, prieš egzaminų pasiruošimą, tai visai nieko, visai nieko. Tarkim, kad jis užduotų tau klausimus remiantis konspekto duomenimis.“
„Pavyzdžiui, esu naudojęs motyvacinio laiško rašyme – padėt, patart, kokia struktūra, ir tada jis tau sako, žiūrėk, pirmiausia rašyk tą, aną, trečią.“
„Buvo toks momentas, kai mano brolis tiesiog sėdi ir sako, reikia suskaičiuoti, kiek galima kofeino vienam žmogui išgerti per dieną. Tai tiesiog taip.“
Pripažįsta, kad dirbtinis intelektas ir suklysta
Kad dirbtinis intelektas, liaudiškai kalbant, „grybauja“, mano daugiau nei pusė apklaustų lietuvių:
„Vienas advokatas surašė skundą į Aukščiausiąjį Teismą naudodamas dirbtinį intelektą ir sukūrė teismų praktiką, kurios net nebuvo.“
Gal tokie ir panašūs atvejai ir lemia menkesnį lietuvių pasitikėjimą dirbtiniu intelektu. Štai latviai ir estai dirbtinį intelektą vertina šiek tiek geriau.
„Mes kaip ir tikimės, turime vidinį norą, kad jis būtų kaip tas šventasis, kuris pasakė galutinį žodį – taip ir yra. Taip tikrai nėra ir greičiausiai nebus niekada“, – sakė „Vilnius Tech“ profesorius Antanas Čenys.
Tačiau TV3 žinių kalbinti žmonės dirbtiniam intelektui nešykšti ir gerų žodžių:
„Kiek teko bandyt, tai ekonomikoj visai neblogai. Čia jeigu kokį investavimą nori pasižiūrėti, ten paprastai sąvokas išsiaiškinti. Teko studijuoti vieną dalyką, tai padėjo.“
„Daržo reikaluose naudoju, iš tikrųjų, tai labai gerai. Ypač apie pomidorų auginimą. Aš tokia pirmametė daržininkė, tai dirbtinis intelektas labai praverčia.“
Kelia grėsmę nukvailėti
Mokslininkai pastebi, kad tobulėjantis ir vis plačiau pritaikomas dirbtinis intelektas kelia ir grėsmių.
„Jeigu man neteisingą informaciją paduoda dirbtinis intelektas ir aš po to juo naudojuosi ir priimu sprendimus, kas kaltas, jeigu aš padarysiu neteisingai? Dirbtinis intelektas neturi savo veido“, – kalbėjo A. Čenys.
Žmonės sako, kad didžiausia dirbtinio intelekto keliama grėsmė žmonėms – nukvailėti:
„Šiaip priprantama prie dirbtinio intelekto. Aš pastebėjau ant grupiokų – ai, tai dirbtinio intelekto klausiam, ai, tai lengviau.“
„Jaunimas tikrai naudojasi dirbtiniu intelektu ir pats nemąsto, negalvoja, nerašo – čia tikrai yra neigiamas poveikis. Jeigu kuo daugiau naudos, tai ateityje tikrai matysime neigiamą poveikį.“
„Po truputį turbūt kvailėjam visi.“
„Savo laiku Platonas pasakė, kad rašto atsiradimas iš žmonių padarys idiotus, dėl to, kad žmogus mąstyti gali tik kalbėdamas“, – sakė A. Čenys.
„Taip, mes susiduriame ne tiek su dirbtinio intelekto gerėjimo problema, kiek su kritinio mąstymo stoka, kai kiekvieną įtikinamai pateiktą gabaliuką mes priimame kaip už gryną pinigą ir nebandome patys kvestionuoti“, – teigė Kauno technologijos universiteto profesorius Rytis Maskeliūnas.
Šeši iš dešimties lietuvių tikrai bijo, kad sunyks žmonių įgūdžiai, plis dezinformacija.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
