darbo vietos

Užimtumo tarnyba (UŽT) praneša, kad 2023 m. ūkio sektoriuose darbo paklausa buvo gana stabili. Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai pažymi, kad 2024 m. tikėtina mažesnė darbuotojų samda. Didžiausius nedarbo rodiklius šių metų pradžioje fiksavusios savivaldybės tikina pastebinčios, kad nedarbą lemia ne tik darbo vietų stoka, anot jų, didelę reikšmę turi ir žmonių įpročiai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija su bendrovėmis „JPackaging“, „JPresswood“ ir „Vengast Investment Limited“ pasirašė sutartis, kurioms suteiktas stambaus investicinio projekto statusas. „Dar trys įmonės investuos daugiau kaip 189,6 mln. eurų į naujus projektus, kurie prisidės stiprinant mūsų šalies regionus. Šiuo metu iš viso esame pasirašę sutartis dėl keturiolikos stambių investicinių projektų, kurie padės sukurti 3951 darbo vietą ir pritraukti daugiau kaip 1,25 mlrd.

 Didžiausias Vokietijos skolintojas „Deutsche Bank“ ketvirtadienį paskelbė apie planus atsisakyti 3 500 darbo vietų, 2023 m. sumažėjus jo grynajam pelnui. Grupė nurodė gavusi akcininkams priskirtino 4,2 mlrd. eurų grynojo pelno, kuris yra 16 proc. mažesnis, lyginant su ankstesniais metais, kai pelną padidino vienkartinė mokesčių lengvata.

20 didžiausių pasaulio bankų 2023-aisiais iš viso panaikino beveik 62 tūkst. darbo vietų – daugiausiai nuo tarptautinės 2007-2008 metų finansų krizės laikų, rašo „Financial Times“, remdamasi bankų ataskaitomis bei paties leidinio skaičiavimais.

Lietuvoje laisvų darbo vietų trečiąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje siekė 2 proc. visų pozicijų, arba 0,6 punkto mažiau nei vidutiniškai ES (2,6 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus – trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku 2022 metais – šis rodiklis Lietuvoje augo 0,1 punkto, per ketvirtį nepakito.

Šiemet trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 28,1 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – beveik tiek pat, kiek ir antrąjį ketvirtį, bet 1,9 tūkst., arba 7,2 proc., daugiau nei prieš metus. Laisvų darbo vietų nežymiai padaugėjo žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo veiklos įmonėse – jų buvo po 0,2 tūkst. daugiau nei antrąjį ketvirtį, pramonės bei transporto ir saugojimo įmonėse – po 0,1 tūkst.

Prekybos sektoriui susiduriant su darbuotojų trūkumo iššūkiais, prekybos tinklas „Iki“ jau kurį laiką naudojasi stabiliu naujokų pritraukimo šaltiniu – pačios komandos rekomendacijomis. Už kiekvieną rekomenduotą draugą, kuris sėkmingai prisijungia prie „Iki“ komandos, bendrovė atsidėkoja finansiškai – skiria 400 eurų į rankas. Kai kurie darbuotojai savo pažintis išnaudoja itin aktyviai ir pasiūlo net kelis naujus kolegas, tad pasiima po premiją už kiekvieną jų.

Politikai susirūpino, ką daryti su imigrantais, kurių dabar Lietuvoje daugiausia per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Verslui siekiant įsivežti kuo daugiau darbuotojų iš užsienio, nes lietuvių paprasčiausiai trūksta, Laurynas Kasčiūnas tikina, kad Lietuva neskiria pakankamai dėmesio nacionaliniam saugumui. Darbdaviai atkerta, kad politikai tik gąsdina visuomenę, nors darbuotojų stygius jau kritinis ir imigrantų reikia kuo daugiau.

Lietuvoje dirba tik kone trečdalis žmonių su negalia, o neįgaliuosius stumianti dirbti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija džiaugiasi, kad ilgalaikių bedarbių su negalia mažėja. Darbdaviai neįgaliųjų sako laukiantys išskėstomis rankomis, nes darbuotojų jau ir taip trūksta tūkstančiais. Cerebriniu paralyžiumi serganti ir prie vežimėlio prikaustyta Olga Griškalauskaitė nesnaudžia ir kas rytą rieda dirbti vienoje gamybinėje įmonėje – dėlioja segtuvus. „Pasiimu šablonus, pasiimu mechanizmus.