darbo užmokestis

Penktadienį gali būti sutarta dėl to, kokia minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje bus mokama nuo kitų metų pradžios. Tačiau pakėlus minimaliąją mėnesinę algą (MMA) samdomiems darbuotojams, kartu išaugtų ir mokesčiai savarankiškai dirbantiems asmenims. Penktadienį darbuotojų, darbdavių ir valdžios atstovus vienijanti Trišalė taryba spręs, kokia gali būti MMA nuo 2024 m. pradžios. Galutinį sprendimą dėl taikytino minimumo priima Vyriausybė.

Karantinas ir nuotolinis darbas, regis, buvo taip seniai ir liko praeityje, tačiau kai kurie darbdavių ir vadovų įpročiai, panašu, nepasikeitė. Neretas darbuotojas iki šiol sulaukia jų skambučių ar žinučių net pasibaigus darbo valandoms ar net savaitgalį. Teisininkai paaiškino, kokias teises darbuotojas turi tokiais atvejais.

Regionų apygardos administracinis teismas antradienį pranešė gavęs 42 Šiaulių apylinkės teismo teisėjų pareiškimą dėl atlygio už darbą. Kaip pranešė teismas, jo Šiaulių rūmuose gautas pareiškimas Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, Teisingumo ir Finansų ministerijų dėl valstybės veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir neveikimo, teisingo atlyginimo už draudimą dirbti kitą darbą.

Minimali mėnesio alga (MMA) kitais metais galėtų augti 13,4 proc., arba 113 eurų iki 952,84 euro, skaičiuoja Lietuvos bankas (LB).  „Jei sprendimą reikėtų priimti čia ir dabar, nematytume didelių rizikų, kodėl nebūtų galima nuspręsti didinti MMA tiek, kiek rodo šitas paskaičiavimas“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė LB Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas.

Praėjusiais metais darbo valandos atlygis Lietuvoje augo 13,4 proc. – daugiausiai visoje euro zonoje, skelbia Eurostatas. Toliau rikiavosi Estija, kur valandinis atlyginimas didėjo 8,8 proc., o trečioje vietoje buvo Kroatija, kur augimas siekė 8,7 procento. Mažiausiai jis augo Italijoje, Maltoje ir Suomijoje – po 2,3 procento.

Valstybinė darbo inspekcija primena, kad darbo skelbimuose privaloma nurodyti darbo užmokestį. Kitaip gresia baudos, rašoma pranešime spaudai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.

Liepkalnyje planuojamoje atidaryti Vokietijos prekybos tinklo parduotuvėje bus sukurta daugiau nei 30 naujų darbo vietų, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. Šiuo metu paskelbta darbuotojų atranka, prie komandos kviečiami prisijungti pardavėjai. Atrinktiems kandidatams bus suteikti išsamūs, iki keturių savaičių trukmės teoriniai ir praktiniai mokymai.

Norint prisivilioti naujų talentų, šiais laikais darbdaviams nebeužtenka pasiūlyti jiems vien tik didelį atlygį. Naujo darbo ieškantys darbuotojai ieško papildomų naudų. Pavyzdžiui, sveikatos draudimo, nuotolinio darbo galimybės ar laisvadienio per gimtadienį. Darbo rinkos specialistai pastebi, kad keisdami darbą darbuotojai tikisi tokių pačių arba net geresnių sąlygų, negu turėjo prieš tai. Tačiau darbdaviai šiuo metu taupo, todėl papildomas naudas stengiasi optimizuoti.

Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šie metai šaliai turėtų būti lūžio taškas į gerąją pusę – darbo užmokestis turėtų aplenkti infliaciją. Kuo pagrįsti šie spėjimai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus paaiškino TV3 žinių „Dienos komentare“. Ar darbo užmokestis kils visur, ar tik atskiruose sektoriuose? Be abejo, ekonomines prognozes darėme visai ekonomikai, darbo užmokesčio prognozę peržiūrėjome į viršų.

Kiek pinigų per mėnesį norėtumėte gauti, kad jaustumėtės laimingi? Daugelis lietuvių žino gana tiksliai – bent 2000 eurų, mažesnei daliai žmonių užtektų ir 1000.  Tik kas penktas sako, kad pinigai ir laimė nėra susiję, rašoma pranešime žiniasklaidai. Panašius skaičius įvardijo daugelis europiečių, rodo „Revolut“ užsakymu 11-oje Europos šalių atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenys. Kovo 20 d. minima Tarptautinė laimės diena.

Per pastaruosius merus prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėjo apie 20 proc. Iš 30 populiariausių profesijų darbuotojų algos labiau padidėjo tik vienos grupės specialistams – t.y. suvirintojams. „Sodros“ duomenimis, šių metų sausį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų pirmuoju mėnesiu, padidėjo visų populiariausių profesijų atstovų vidutinis darbo užmokestis. Daugiausia Lietuvoje yra sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojų – 80,7 tūkst.

Vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis tarp šalies regionų ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 389,8 euro ir per ketvirtį padidėjo 44,1 euro, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sostinės regione buvo 2,1 tūkst. eurų ir per ketvirtį padidėjo 6,3 procento. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis siekė 1,7 tūkst. – 4,9 proc. daugiau. Darbo užmokestis „į rankas“ sostinės regione siekė 1,3 tūkst. eurų – 5,8 proc.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 1,9 tūkst. eurų – palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus be individualiųjų įmonių, jis padidėjo 13,2 proc., viešajame sektoriuje – 11,8 proc., privačiajame – 13,9 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per metus padidėjo visose ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 6,4 proc. (kasybos ir karjerų eksploatavimo) iki 17,2 proc.

Praėjusiais metais Lietuvoje apie 100 tūkst. žmonių uždirbo mažiau nei minimalią algą (MMA), rodo preliminarūs „Sodros“ duomenys. Įstaigos direktorė Julita Varanauskienė sako, kad daugiausiai – beveik 60 proc. – iš jų buvo dirbantys pensininkai, jaunimas, vaikus auginantys tėvai, kuriems nereikia mokėti papildomų „Sodros“ įmokų.

Šiuo metu, esant aukštai infliacijai, daugelis gyventojų norėtų ir didesnė algos. Tačiau ne visi darbdaviai skuba ją kelti. O kartais mokesčių spaudžiamiems gyventojams algos netgi vėluoja. Tačiau iš to patys darbuotojai gali iš išlošti, gaudami delspinigius, kuriuos jiems skolingi vėluojantys darbdaviai.

Vokietijos technologijų koncerno „Siemens“ Suomijos padalinio Lietuvos filialo, kuriame dirba 28 darbuotojai, atlyginimo mediana gruodį buvo didžiausia šalyje – ji siekė 14,2 tūkst., eurų iki mokesčių, o vidutinis atlyginimas – 16,3 tūkst. eurų, rodo „Sodros“ duomenys. Kipre registruotos žaidimų kūrėjos „Wargaming Vilnius“ (988 darbuotojai) atlyginimo mediana buvo 10 tūkst., vidutinis atlyginimas – 14,6 tūkst.

Vilniaus futbolo klubas „Žalgiris“ gruodį mokėjo didžiausią vidutinį darbo užmokestį šalyje – devyniems darbuotojams išmokėta po 39,7 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys. JAV inžinerijos ir konsultacijų bendrovės „Moffatt&Nichol“ padalinys Baltijos šalyse keturiems darbuotojams mokėjo 32,6 tūkst. eurų vidutinį atlyginimą, logistikos įmonė „Focus Logistics“ (11 darbuotojų) – 30,4 tūkst.

Praėjusį mėnesį daugelis darbuotojų gavo ne tik įprastines algas ir galbūt avansą už kitą mėnesį, bet ir papildomas premijas. Bent jau toks gali susidaryti įspūdis susipažinus su naujausiais oficialiais duomenimis apie įmonėse mokėtą darbo užmokestį. Trečiadienį „Sodra“ paskelbė, kad penkiaženkles ar dar didesnes sumas gavo 66 įmonių darbuotojai – jose už gruodį išmokėtų atlyginimų vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų. Ankstesniais mėnesiais tokių įmonių būta kur kas mažiau.

Atlyginimai Lietuvoje 2022 metais vidutiniškai paaugo 11 proc., o per 5 metus – 65 proc., rodo atlyginimo tyrimo www.manoalga.lt duomenys, Tačiau atlyginimai augo ne visiems vienodai. Daugiau nei 20 proc. 2022 metais atlyginimai paaugo tekstilės, drabužių pramonės, chemijos pramonės, kokybės vadybos, telekomunikacijų, paslaugų sektoriaus bei draudimo srities darbuotojams.

JAV technologijų milžinės „Apple“ generalinio direktoriaus Timo Cooko darbo užmokestis šiais metais bus sumažintas daugiau nei 40 proc., palyginti su 2022-aisiais, bendrovei pasiūlius atlygio skaičiavimo korekcijas, o sprendimas priimtas iš dalies remdamasi ir paties T. Cooko rekomendacija. „Apple“ ketvirtadienio vakarą išplatintame dokumente nurodė, kad T. Cooko bendras atlygis, įskaitant paskatas ir kitas nuosavybės teises, 2023 metais sieks 49 mln. JAV dolerių.

Jungtinės Karalystės kapitalo virtualių žemėlapių kūrimo bendrovės „Fatmap“ padalinys Lietuvoje lapkritį mokėjo didžiausią vidutinį darbo užmokestį šalyje – po 40,8 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys.  Transporto, krovinių pervežimo ir logistikos grupė „Girteka Holding“ keturiems darbuotojams lapkritį išmokėjo po 29,3 tūkst. eurų, Vokietijos kapitalo kompiuterių licencijavimo bendrovė „Sap“ (5 darbuotojai) – po 23,6 tūkst.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. didėja darbo užmokestis viešųjų ir biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime. Vykdant Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties nuostatas, LNSS veikiančių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Šakos kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų narių, darbo užmokestis didėja vidutiniškai 14 proc.

Pastaruoju metu daugelis pastebi, kad palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje maisto ir kai kurių kitų prekių kainos yra pastebimai didesnės. Tačiau atlyginimai, nors ir didėjo, toli gražu nesiekia europietiškų. Tai pasakytina ir apie minimaliąją mėnesinę algą (MMA). Nuo kitų metų Lietuvoje ji vėl didės, tačiau bus vis dar kelis kartus mažesnė už kitų šalių minimumą. Taigi, nemažai daliai lietuvių teks gyventi pagal lietuviškas pajamas, tačiau parduotuvėse mokant europietiškas kainas.

Nuo sausio mėnesio didžiausias šalies darbdavys darbuotojams kelia algas. Atlyginimų fondas kitąmet papildomai didinamas 14,5 mln. eurų ir tai „Maximos“ darbuotojo atlygį vidutiniškai augins daugiau nei 10 proc., praneša bendrovė. Šiuo metu įmonė turi 11,6 tūkst. darbuotojų, o vidutinis jų darbo užmokestis yra 1181 euras neatskaičius mokesčių arba 792 eurai į rankas, rodo „Sodros“ duomenys.

Įprasta manyti, kad bene daugiausia Lietuvoje uždirba informacinių technologijų (IT) specialistai. Tačiau „Sodros“ skelbiami duomenys rodo ką kita. Iš tiesų mūsų šalyje didžiausias algas gauna finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovai. Vidutinis jų darbo užmokestis neatskaičius mokesčių siekia 4424 eurus. Į rankas tai būtų maždaug 2676 eurai.

Daugelis gyventojų yra sutikę tikrai gerų ir rūpestingų gydytojų. Tačiau ne vienas susidūrė ir su jų abejingumu, mirtinomis klaidomis ir, žinoma, ilgiausiomis eilėmis norint patekti pas specialistus. Kitaip nei paprasti darbuotojai, beveik visi Lietuvos gydytojai dirba bent du darbus. Yra ir tokių, kurie sugeba dirbti 11 (vienuolikoje!) darboviečių vienu metu. Ir niekas netikrina, ar jie neviršija leidžiamo darbo krūvio.

Kainų augimas Lietuvoje viršija 20 proc., tačiau niekur darbuotojų algos nė iš tolo nekilo taip sparčiai. Tiesa, kai kuriuose rajonuose per metus vidutinis darbo užmokestis į rankas pakilo ir 15 proc., o popieriuje – ir 19 proc. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis 6alyje 2022 m. trečiąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 1990 eurų, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 1644,3 euro.

Naujieji metai Lietuvoje prasidės nauju komunalinių paslaugų kainų šuoliu. Pabrangs elektra, dujos ir net geriamasis vanduo. Didėja ir žmonių algos bei pensijos, tačiau išlaidos kyla dar sparčiau. Naujausiais duomenimis, per metus lietuvių realusis darbo užmokestis jau sumažėjo dešimtadaliu. Šeimos užkandinė Klaipėdoje veikia jau 15 metų.

Sparčiai augančios prekių ir paslaugų kainos toliau „valgo“ gyventojų pajamas. Naujausiais duomenimis, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių per pastarąjį ketvirtį padidėjo. Tačiau įvertinus infliaciją, jis buvo mažesnis. Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje 2022 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 1799 eurus ir, palyginti su 2022 m. antruoju ketvirčiu, išaugo 1 proc., skelbia Statistikos departamentas.

Ketvirtadienį Seimas pritarė teisės aktų pakeitimams, kurie lems biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos koeficientų didėjimą mažiausiai uždirbantiems ir užtikrins teisingą apmokėjimą už kvalifikuotą darbą.

Keturi iš dešimties (41 proc.) jaunų Lietuvos gyventojų per artimiausius penkerius metus tikisi gauti daugiau negu 2 tūkst. eurų į rankas siekiantį atlyginimą. Palyginti su praėjusiais metais, tokio darbo užmokesčio besitikinčių jaunuolių padaugėjo 13 proc. punktų. Daugiau negu šeštadalis (17 proc.) jaunų respondentų viliasi 2,5 tūkst. eurų viršijančio atlyginimo. Pernai tokią algą per artimiausius penkerius metus planavo pasiekti 12 proc.

Valdantieji pagaliau pateikė valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reformą Seimui, nors prieš tai Seimo teisininkai net kelis kartus buvo pareiškę, jog kai kurie reformos elementai gali prieštarauti Lietuvos Konstitucijai.

Trijų vaikų tėtis Viktoras yra Krašto apsaugos savanorių pajėgų karys ir dalį savo laisvalaikio skiria karinei tarnybai. Savanoriu vyras tapo 2014 metais, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir pradėjo ginkluotą konfliktą Donbase. Pastaruoju metu saugumo situacija regione dar prastesnė dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, todėl kariai savanoriai treniruojasi pratybose, atlieka užduotis ir rengiasi ginti šalį, jeigu prireiktų.

Seimas po svarstymo pritarė įstatymo projektui, kuriuo numatoma 5 eurais (iki 186 eurų) didinti pareiginės algos bazinį dydį. Šis dydis taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį. Įstatymo projekte siūloma 2023 metams patvirtinti 186 eurų bazinį dydį, kuris, palyginti su šiuo metu galiojančiu baziniu dydžiu, didėtų 5 eurais, arba 2,8 proc.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovė Laima Nagienė siūlo nustatyti, kad į aukštesnes pareigas perkeltam dėstytojui nemažėtų alga. Parlamentarė įregistravo Mokslo ir studijų įstatymo pataisą, kad dėstytojui ar mokslo darbuotojui, toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje pretenduojančiam į aukštesnes pareigas, negali būti mokamas mažesnis negu žemesnėse pareigose gautas atlyginimas.

Nuo lapkričio 1 dienos mažinamas leistinas kompensacijų dydis darbuotojams, dirbantiems lauke ar tiems, kurių darbas susijęs su kelionėmis bei važiavimu. Bazinio darbo užmokesčio kompensacijos dydis sumažės nuo 50 iki 30 proc. Nuo 2023 m. birželio bus visai atsisakyta kompensacijų šiems darbuotojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Elektroninė parduotuvė skelbia Vilniuje darbo vietą ketinanti pasiūlyti 170 prekių surinkėjų, Kaune – dar apie 30. Įmonė žada gerinti sąlygas esamiems darbuotojams. „Prasidėjus intensyvesniam sezonui, didiname savo pajėgumus, kad išlaikytume paslaugos kokybę, užtikrintume galimybę prekes užsakyti tai pačiai dienai ir patenkintume kylančią paklausą. Todėl jau dabar pradėjome ieškoti naujų darbuotojų. Didžiausią poreikį įdarbinti prekių surinkėjus turime Vilniuje, nemažą – ir Kaune.

Nors valdantieji planuoja, kad įgyvendinus viešojo sektoriaus ir valstybės tarnybos reformą labai pagerės darbo efektyvumas, bet šios reformos priešininkai beda pirštu į nenuoseklumus. Ypač kritikuojama, kad reformos rėmuose bus stipriai didinamas darbo užmokestis valstybės tarnybos įstaigų vadovams, bet ne eiliniams tarnautojams ar darbuotojams, kai visą darbą vis tiek atlieka būtent pastarieji.

Lietuvos Seimo nario pareiginės algos ir vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio santykis yra panašus kaip Lenkijoje ir Švedijoje, rodo Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus susisteminta informacija. Šia analize viešai pasidalijo Seimo narė Agnė Širinskienė, kurios teigimu, Lietuvos parlamentarai Europos kontekste gauna ne tokią ir mažą algą.

Kitais metais bazinis pareiginės algos dydis paaugs nuo 181 iki 186 eurų, o tai reiškia, kad turėtų šiek tiek padidėti atlyginimai viešajame sektoriuje dirbantiems žmonėms, kurių galutinis darbo užmokestis priklauso būtent nuo šio dydžio.

Trečiadienį Vyriausybės pasitarime Socialinės apsaugos ir darbo, taip pat Finansų ministerija turėtų pristatyti planus, kiek kitais metais bus didinama minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Nuo šių dydžių priklauso, kiek algos į rankas gaus minimumą uždirbantys Lietuvos gyventojai. Į rankas didės 16 proc. Pagal įstatymus, pasitarimo medžiaga turi būti paviešinta. Tačiau nei Vyriausybė, nei ministerijos iki antradienio popietės oficialiai to dar nepadarė.

„Sodros“ duomenimis šį birželį vyrai uždirbo vidutiniškai 1 869 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių, arba 229 eurais daugiau nei moterys, kurių vidutinės darbo pajamos – 1 640 eurų, tai yra moterų darbo užmokestis siekė 87,7 proc. vyrų darbo užmokesčio, rašoma asociacijos „Lyderė“ pranešime spaudai. Jei įsivaizduotume laikrodį, kuris matuoja atlygį už moterų ir vyrų dirbtą laiką nuo 9:00 iki 17:00 val., tai jis parodytų, kad moterims atlyginimas mokamas tik iki 16 val. 01 min.

Jei ne pagal visus, tai, matyt, pagal daugelį ekonominių rodiklių vokiečiai gyvena geriau nei lietuviai. Atrodytų, kad uždirbantys lietuvišką minimalią algą mūsų šalies gyventojai turėtų mokėti mažiau mokesčių ir į rankas gauti daugiau pinigų nei turtingesni vokiečiai. Tačiau taip nėra.

Antradienį Trišalė taryba nenusprendė, kokia minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir valandinis atlygis turės būti mokamas tūkstančiams darbuotojų nuo kitų metų pradžios. Dabartinė lietuviška minimali alga yra tris kartus mažesnė už mokamą Liuksemburge, tačiau dvigubai didesnė nei Bulgarijoje. Lietuvos bankas siūlė, kad kitais MMA sudarytų beveik 888 eurus, tačiau didinimas galėtų susidėti iš dviejų žingsnių.

Ar didės kitąmet algos ir minimalus darbo užmokestis? Aistros dėl minimalios algos plieskiasi kaip reikiant. Profsąjungos reikalauja, kad „į rankas“ minimalus atlyginimas didėtų mažiausiai 70 eurų – kone dvigubai daugiau nei pasiūlė ekonomikos ir inovacijų ministrė, tačiau ir pačios Armonaitės užmojį kritikuoja finansų ministrė Skaistė, esą biudžetui jis per brangus. Verslas labiau suka galvas ne kaip didinti algas, o kaip išsimokėti kosmines sąskaitas už elektrą.

Valdantieji planuoja itin plačią viešojo sektoriaus įstaigų ir valstybės tarnybos pertvarką, kurios metu bus keičiama ir darbo užmokesčio mokėjimo sistema. Šios pertvarkos metu planuojama padidinti ir valstybės politikų darbo užmokesčius, kurie laikomi gana žemais. Premjerė Ingrida Šimonytė yra minėjusi, kad premjero ir Seimo narių atlyginimai yra nenormalūs, o gyventojai dėl to gauna nupigintą valdžią.

Valstybė teismo prašo atmesti liepos mėnesį gautą 25 Kauno apygardos teismo teisėjų skundą dėl per krizę sumažinto darbo užmokesčio, pirmadienį pranešė Regionų apygardos administracinis teismas. „Regionų apygardos administraciniame teisme 2022 metų rugpjūčio 18 dieną gautas atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos ir Finansų ministerijos, atsiliepimas, kuriuo prašoma atmesti pareiškėjų skundą, nes jis nėra pagrįstas“, – nurodoma pranešime.

Plačiai pagarsinamus, bet ne visada sėkmingus, korupcinius tyrimus vykdanti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) skelbia ieškanti darbuotojų. Jiems siūlomas didesnis nei Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis ir galimybė gauti papildomų priedų. Oficialiai STT turi vos 13 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, rodo „Sodros“ duomenys. Dar 261 darbuotojas yra laikomas pareigūnu.  Tarnyba socialinio tinklo paskyroje pasidalijo skelbimu, kuriame kviečia prisijungti naujus darbuotojus.

Europa su nerimu laukia artėjančios žiemos, ne išimtis ir Lietuva. Mums jau dabar reikėtų susimažinti lūkesčius ir susitaikyti su tuo, kad kitais metais algos gali nekilti arba kilti ne taip ženkliai, teigė Žygimantas Mauricas. Ekonomistas aiškino, kad nereikėtų tikėtis, jog gyvensime taip pat. Tokiai nuomonei pritarė ir kartu su juo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavęs pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.