Šis dydis taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį.
Įstatymo projekte siūloma 2023 metams patvirtinti 186 eurų bazinį dydį, kuris, palyginti su šiuo metu galiojančiu baziniu dydžiu, didėtų 5 eurais, arba 2,8 proc. Šiuo metu kainos Lietuvoje auga kur kas sparčiau – per 20 proc., palyginti su ankstesniais metais.
Apskaičiuojant tarnautojų, pareigūnų ar politikų darbo užmokestį jų pareiginės algos koeficientas yra dauginamas iš pareiginės algos dydžio.
Pavyzdžiui, Seimo pirmininkės ar premjerės pareiginės algos koeficientas yra 25,8. Taigi galutinai priėmus įstatymą, jų pareiginė alga padidėtų 129 eurais – nuo dabartinių 4669,8 euro iki 4798,8 euro neatskaičius mokesčių.
Kaip anksčiau yra pažymėjusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, tai yra didžiausias bazinio dydžio pokytis nuo 2009 m.
„Nustačius minėtą dydį, valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Konstitucinio Teismo teisėjų, karių darbo užmokestis (atlyginimai), komisijų narių atlygis ir kitos teisės aktuose nustatytos išmokos ir atlygiai padidėtų apie 200 tūkstančių darbuotojų nuo 23,5 iki 161,2 eurų“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.
Numatytam 5 eurų padidinimui iš valstybės biudžeto prireiks apie 118 mln. eurų per metus.
2022 metų pareiginės algos bazinis dydis siekia 181 eurą.
Po svarstymo už šį projektą balsavo 111 Seimo narių, susilaikė 8 parlamentarai.
Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Įstatymą pasirašyti dar turės prezidentas.
