darbas

Daugelis darbdavių skundžiasi darbuotojų trūkumu, o norintys dirbti dažnai guodžiasi, kad jų į darbą nepriima. Pagrindinė to priežastis – amžius. Vis dėlto darbdaviai turi paaiškinimą, kodėl į vyresnius žmones nesidairo. Į tokią situaciją pateko ir portalo tv3.lt skaitytoja. Ji teigė, kad darbdaviai išgirdę jos amžių nė nebesiteirauja apie jos gebėjimus ar patirtį. Tuo metu darbdavių atstovas pastebi, kad žmonėms trūksta motyvacijos mokytis, persikvalifikuoti, todėl jie ir neranda darbo.

Kai kurių prekybos tinklų parduotuvių darbuotojai jau sulaukė pirmųjų užuominų apie atleidimą iš darbo, jei nepasiskiepys. Tačiau tinklų atstovai sako, kad pagrindo tokioms kalboms nėra, nes jokio teisinio įtvirtinimo nepasiskiepijusiems darbuotojams atleisti, nėra.    Savo ruožtu darbuotojų atstovai sako nesuprantantys, kodėl reikia taip gąsdinti žmones. Visgi kai kurie darbdavių atstovai sako palaikantys nenorinčių skiepytis darbuotojų atleidimo idėją.

Nedarbo lygis Jungtinėse Valstijose, birželį siekęs 5,9 proc., liepą smuko iki 5,4 proc. ir buvo mažiausias nuo 2020 metų kovo, parodė Darbo departamento penktadienį paskelbti duomenys. Darbo vietų skaičius JAV ekonomikoje per mėnesį padidėjo 943 tūkst. – labiausiai per vienuolika mėnesių. Patikslintais duomenimis, birželį darbo vietų padaugėjo 938 tūkst., o ne 850 tūkst., kaip skelbta pirmiau. Ekspertai prognozavo, kad darbo vietų skaičius liepą padidės vidutiniškai 870 tūkst.

Dar iki dabar pasienyje su Baltarusija vykstančios pabėgėlių krizės, Lietuvoje gyveno virš šimto užsienio šalių piliečių, gavusių politinį prieglobstį ir įgijusių teisę dirbti. Dabar Lietuvoje prieglobsčio negavusių pabėgėlių – virš 4 tūkst. Ir jei dalis atvykėlių nuspręstų likti ir įsitvirtinti, rasti darbo jiems greičiausiai nebūtų sunku, sako darbdavių atstovai. Kaip jau rašyta portale tv3.lt, atvykėlių maitinimas, apgyvendinimas Lietuvai kainuoja nemažus pinigus.

Trečiadienio rytą Kėdainių įmonėje rastas darbo technikos prispaustas darbuotojas. Pasirodo, vyras jau buvo miręs. Kaip pranešė policija, trečiadienį, apie 11 val., Dotnuvos gatvėje, įmonės teritorijoje, tarp autokrano ir krovininio automobilio rastas prispaustas mirusio 69 metų vyro kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo.

Lietuvos bankas (LB) siūlo keisti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo formulę, kad mažiausiai uždirbantieji gautų didesnes pajamas. Daliai uždirbančių daugiau atlyginimų augimas dėl to laikinai sumažėtų. Finansų ministerija teigia, kad mokesčių darbo grupė rudenį svarstys šį siūlymą.

Didžiausio darbdavio vietą prekybos sektorius šiemet užleido gamybos įmonėms – jose sausį-liepą įdarbinta daugiausiai – 45,5 tūkst. žmonių. Pasak Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėjos Jurgitos Zemblytės, pokytį lėmė dalies paslaugų suvaržymas per karantiną. „Antrąjį ketvirtį sumažinus ar panaikinus ribojimus didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje, čia augo įdarbinimas – prekybos įmonėse padėta įsidarbinti daugiau klientų nei apdirbamosios gamybos įmonėse.

Vieni darbą keičia gerai apgalvoję, ką veiks po to, kiti tai daro labiau impulsyviai. Specialistai pastebi, kad metuose išryškėja keli laikotarpiai, kai ieškančių naujos darbovietės padaugėja, o taip pat tuo metu ir darbdaviai iškelia daugiau laisvų pozicijų nei paprastai. Šiuo metu fiksuojamas rekordinis skaičius laisvų darbo vietų. Vis dėlto sėkmingos darbo paieškos priklauso ne tik nuo plataus jų pasirinkimo.

Karantinui pasibaigus didelė dalis darbuotojų jau grįžo į biurus, tačiau pandeminei situacijai vis dar nesitraukiant, įmonės ieško tinkamiausio darbo organizavimo būdo. „Darnu Group“ įsteigtos  „Darnaus miesto laboratorijos“ atlikto tyrimo duomenimis, net 68 proc. apklaustų darbuotojų nori bent dalį laiko dirbti iš namų, o dar 20 proc. dirbti norėtų tik nuotoliniu būdu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Darbas prie kompiuterio vasarą dažnam tampa nemenku iššūkiu – už lango kepinant saulei susikaupti ir atlikti suplanuotas užduotis gali būti išties keblu, o dirbant nuotoliniu būdu iš namų ar sodybos pagundų tik dar daugiau. Visgi būdų padidinti produktyvumą yra, be to, daugumą jų yra visai čia pat, jūsų kompiuteryje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kai kurioms įmonėms atsibodo laukti, kol darbuotojai vėl prisijungs prie darbo jėgos. Tik 10 proc. darbo ieškančių asmenų jo ieško skubiai, rodo neseniai atlikta milžinės „Indeed“ atlikta apklausa. Nesvarbu, ar tai būtų dėl virusų baimės, vaiko priežiūros išlaidų, sukauptų pinigų rezervuose ar padidintų pašalpų, bedarbiai neskuba rinktis daugelio siūlomų darbo vietų, kurios dažniausiai yra labiausiai nukentėję restoranai, rašo „Business insider“. Nuskanuokite QR kodą.

Ne paslaptis, kad COVID-19 pandemija pakoregavo ne tik kasdienius įpročius, bet ir darbo rinką. Laisvų darbo vietų fiksuojama vis daugiau, tačiau darbdaviai standartų nemažina – nori to idealaus, geriausio kandidato, kuris atitiktų krūvą reikalavimų. Ekspertai išskiria, kad didžiausią tikimybę įsidarbinti jau pirmuosiuose kursuose įsidarbinti turi informacinių technologijų, reklamos ir rinkodaros, finansų  studentai.

Vyriausybė didina spaudimą skiepytis dirbantiesiems ir ruošia teisės aktus, pagal kuriuos darbdaviai galės nušalinti nuo darbo ir nemokėti atlyginimo tiems, kas atsisakys skiepytis. Negana to, jei nesiskiepijęs darbuotojas susirgs koronavirusu, „Sodra“ jam nebemokės ir ligos išmokos. Profesinės sąjungos tvirtina, kad tai prilygsta prievartiniam skiepijimui. Poros šimtų žmonių eilė rikiuojasi prie skiepų autobuso, kuris važinėja po Vilnių ir sustoja skirtinguose miesto rajonuose.

Bet kuris Lietuvos darbuotojas, mokantis ligos draudimo įmokas, gali sirgti bent kiek ramiau, nes žino, kad už darbe nebūtas dienas gaus ligos išmoką. Tačiau kai kurių gyventojų patirtis rodo, kad ligos išmoką įmanoma gauti ir daug mažesnę nei esi susiskaičiavęs. Tuo metu ligos išmoką skaičiuojanti „Sodra“ sako, kad suma, kurią skaičiuoja gyventojai, dar nėra galutinė. Tokia istorija pasidalijo į naujienų portalą tv3.lt besikreipęs vilnietis.

Nacionalinio masto eksperimentas – socialdemokratai siūlo išbandyti 4 dienų darbo savaitę kaip tai jau padarė islandai. Pasak socialdemokratės Orintos Leiputės, tokia trumpesnė darbo savaitė ne tik nekenkia ekonomikai, bet ir gerina darbo našumą. O į tokius siūlymus darbdaviai žiūri skeptiškai. Verslininkai ragina valdžią pirmiausia sutvarkyti biurokratinį aparatą, kur darbuotojai skęsta popierizmo jūroje ir nespėja aptarnauti klientų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo lengvinti trečiųjų šalių, pirmiausia Baltarusijos, įmonių darbuotojų persikėlimą į Lietuvą.  Vyriausybė trečiadienį svarstys siūlymą, kad asmenys, į Lietuvą atvykstantys pagal supaprastintą vizų išdavimo tvarką ir siekiantys gauti leidimą gyventi šalyje, galėtų įsivežti savo nuosavybę nemokėdami muito ir importo PVM mokesčių.

Pastaruoju metu darbo rinka Lietuvoje kiek išsikreipė. Darbdaviai sako, kad situacija – paradoksali, mat laisvų darbo vietų – rekordiškai daug, tačiau dirbti vis vien nėra kam. Tuo metu darbuotojų atstovai sako, kad nedarbo ir susiklosčiusios situacijos priežastis yra netinkamas darbdavių požiūris. Užimtumo tarnybos duomenimis, birželį darbdaviai įregistravo virš 60 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai – didžiausias šiemet darbdavių per mėnesį įregistruotas laisvų darbo vietų skaičius.

Tyrėjų teigimu, keturių dienų darbo savaitės bandymai Islandijoje buvo sėkmingi. Dabar dauguma šalies darbuotojų dirbs trumpiau. Kaip praneša BBC, nuo 2015 m. iki 2019 m. vykusių bandymų metu darbuotojams buvo mokamas toks pat mėnesinis atlyginimas tik už trumpesnes darbo valandas. Daugumoje darboviečių produktyvumas arba nepasikeitė, arba padidėjo, tikino tyrėjai.

Aiškėja, kiek ir kokių verslų per šiuos pandeminius metus atsidūrė ant bankroto slenksčio. Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad tuoj nemokiomis gali tapti 200 šalies įmonių. O daugiausia su finansinėmis problemomis susiduria nuo pandemijos nukentėjusios prekybos, apgyvendinimo, maitinimo paslaugas teikiančios įmonės. Tiesa, Valstybės kontrolė įspėja, kad iki šiol milijoninę valstybės paramą gauna ir tos įmonės, kurioms atsigauti šansų beveik nėra.

Pasaulis – be galo įvairus ir skirtingas, bet būtent todėl ir įdomus. Lygiai taip pat ir televizija savo žiūrovus patraukia pačiomis ryškiausiomis, tačiau be galo skirtingomis asmenybėmis, įvairiomis laidomis, projektais ir pačiomis stipriausiomis, tačiau niekuomet nevienodomis emocijomis. Būtent toks bus ir naujasis TV3 sezonas, kuris žiūrovus kvies prie ekranų švęsti savo unikalumą, be jokios būtinybės kažkam įtikti.

37-erių metų Anglijos rinktinės gerbėja Nina Farooqi prieš pat prieš kelias dienas vykusį Europos futbolo čempionato pusfinalio mačą gavo jaudinančią naujieną iš savo draugo – paskutinę minutę pavyko įsigyti bilietus į rungtynes su danais. Tuomet N.Farooqi iškilo dilema, ką daryti su darbu. Dailylenčių kompanijoje dirbanti moteris nerimavo, kad jos vadovas nesuteiks jai laisvos dienos nuvykti į futbolo rungtynes, nes įmonėje ir taip trūksta darbuotojų.

Gyventi yra brangu, todėl daugeliui mūsų darbas yra būtinas išgyvenimui. Kadangi daugelis dirba nuo devynių iki penkių, darbovietė dažnam tampa antraisiais namais. Taigi savaime suprantama, kad darbo aplinka gali turėti nemažą poveikį darbuotojų fizinei ir psichinei savijautai. Darbas šalia bendraminčių gali motyvuoti ir įkvėpti, o štai įstrigus su visiškais peštukais, dažnai yra pastebimas priešingas rezultatas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai neskyrus papildomų 15 tūkst. kvotų trečiųjų šalių piliečių įdarbinimui, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ teigia, jog dėl to vežėjai nuostolius skaičiuoja dešimtimis milijonų eurų. Asociacijos teigimu, bendrovėms trūksta vairuotojų, todėl jos negali vykdyti užsakymų klientams ir dengti finansinių įsipareigojimų bankams. Šiemet vežėjams buvo suteikta 11,6 tūkst. įdarbinimo kvotų, tačiau jos išnaudotos dar gegužę.

Kaimynai latviai imasi drastiškų priemonių – darbdaviams suteikia teisę atleisti iš darbo tuos, kurie iki rugsėjo vidurio nesiskiepys nuo koronaviruso. Lietuva tokių kraštutinių veiksmų kaip kaimynai griebtis nesiryžta, tačiau ruošia naują tvarką – privalomą darbuotojų testavimą. Kai kurie darbdaviai atviri: nenori mokėti už nesiskiepijančių testavimą ir išleisti tirtis darbo metu. Tokią prievolę testuotis ministerija žada įvesti tiems, kurie atsisako skiepo, bet nori dirbti.

Pandemija nesustabdė noro susikurti darbo vietą sau – norinčiųjų pradėti verslą su valstybės subsidiją šiemet jau yra tiek, kiek per visus metus pernai, rašo portalas vz.lt. Užimtumo tarnyba pažymi, kad paraiškų finansavimui darbo vietai susikurti 2019 metais gauta 836, pernai – 1032, o šiemet vien per pirmąją atranką – 1036. Anot tarnybos, ttarp teikiančiųjų paraiškas populiariausios veiklos tebėra statybos, autoserviso, prekybos ir fotografijos.

Vykstant pertvarkai Valstybės saugumo departamente (VSD), darbą šiemet paliko kelios dešimtys žvalgybos pareigūnų, įskaitant darbuotoją, 2019 metais institucijoms pranešusį apie galimai neteisėtus veiksmus tikrinant prezidento Gitano Nausėdos aplinką, ketvirtadienį pranešė naujienų portalas delfi.lt.

Išaugusios statybinių medžiagų kainos ir jų trūkumas tikras galvos skausmas ir žmonėms, ir nekilnojamo turto vystytojams. Žmonėms užbaigtų projektų gali laukti net ir pusmetį, o įsigijusiems būstą dar prieš statybinių medžiagų kainoms šokant į viršų, norint, kad jis būtų užbaigtas, gali tekti ir susimokėti papildomai. Justinas, kuris šiuo metu įsirenginėja būstą, putplastį vadina aukso vertės medžiaga, nes norint jį įsigyti tektų laukti 2–3 mėnesius.

Lietuvoje atslūgus dar vienai pandemijos bangai ir mažėjant mirčių nuo koronaviruso, ėmė mažėti ir kai kurių su laidotuvėmis susijusių paslaugų įkainiai. Statistikos departamento (SD) duomenimis, beveik 10 eurų atpigo kapo duobės iškasimas. Praėjusį kovą už šią paslaugą vidutiniškai Lietuvoje teko mokėti beveik 197 eurus, tačiau balandį duobkasių darbas atpigo iki 189 eurų, rašoma SD pranešime žiniasklaidai.

Ilgus metus kovojusios už lygias teises vyrams ir moterims, pastarosios darbovietėje vis dar jaučiasi menkiau įvertinamos. Deja, bet būtent moterys, o ne vyrai darbe dažniau yra ir žeminamos. 18-metė Lillie Cattell paviešino istoriją, kuomet darbdavys ją pažemino dėl netinkamos aprangos. Harlow mieste esančioje kompanijoje „Warwick Estates“ Lillie buvo pirmasis darbas, kuriuo ji labai džiaugėsi ir dėl kurio labai stengėsi.

Kasdien apie 10 000 lietuvių į darbą ateina daugiau ar mažiau girti. Tai rodo daugiau nei 12 milijonų prieš darbą atliktų blaivumo testų duomenys. Daugiausia neblaivių žmonių dirba miškininkystės ir žemės ūkio sektoriuose. Tiesa, ateiti į darbą išgėrę labiau linkę vyrai nei moterys, nors ir jos atsilieka tik trečdaliu. Labiausiai specialistus neramina tai, kad lietuviai palyginti su kitomis Europos šalimis, nors geria ir rečiau, bet vienu kartu gali išgerti bene daugiausia iš visų europiečių.

Verslo atstovai sako, kad pastaruoju metu sudėtinga rasti darbuotojų, nes šie mieliau renkasi gauti valstybės pašalpą. Tuo metu darbuotojų atstovai teigia, kad yra spaudžiami darbdavių – jiems tenka didelis krūvis, nesuteikiamos atostogos, o atlyginimai taip pat nemotyvuoja. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė teigia, jog žmonės labiau linkę gauti valstybės paramą ir dirbti nelegaliai. Užimtumo tarnyboje registruota virš 200 tūkst.

Teisę į kasmetines atostogas turi visi darbuotojai, tačiau ne visų darbuotojų pirmumo teisė gauti atostogas yra vienoda – vieni yra pirmesni už kitus. Darbo kodeksas numato keletą atvejų, kada darbuotojas turi pirmenybę gauti atostogas, ir keletą atvejų, kada darbdavys negali atsisakyti suteikti atostogas. Nors Darbo kodekse ne vienas straipsnis reglamentuoja kasmetinių atostogų klausimus, prioritetinių darbuotojų eilę nustato būtent DK 128 str. 4 dalis.

Statybvietėje dirbti statybos darbus galės tik tie asmenys, kurie turės statybininko tapatybės identifikavimo kodą (ID kodą). Taip nusprendė Seimas, priimdamas Statybos įstatymo pataisas, kurios įsigalios nuo 2022 m. sausio 1 dienos. Tikimasi, kad įdiegus statybininko ID kodą, bus sėkmingiau kovojama su nelegaliu darbu statybų sektoriuje.

Lietuvoje vyrai, užimantys tas pačias pareigas kaip ir jų kolegės, vis dar uždirba maždaug dešimtadaliu daugiau nei moterys. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) šį skaičių laiko geru rezultatu, nes kaimyninėse šalyse situacija kiek prastesnė. Tačiau ar tikrai šį skaičių galima vadinti pasiekimu tik dėl to, kad kitur yra blogiau? Pernai vyrų ir moterų atlyginimai tose pačiose pareigose skyrėsi kiek daugiau nei 12 procentų, rodo naujausi praneša Statistikos departamento duomenys.

Maskvos valdžia penktadienį sugrąžino reikalavimą gyventojams dirbti iš namų, sostinei registravus naują paros mirštamumo nuo COVID-19 rekordą dėl išplitusios užkrečiamesnio koronaviruso varianto „Delta“.  Sostinės interneto svetainėje paskelbtu dekretu Maskvos meras Sergejus Sobianinas nurodė verslams sumažinti biuruose dirbančių darbuotojų skaičių 30 procentų. Vakcinuotiems darbuotojams šis reikalavimas gali būti netaikomas, sakoma dekrete.

Ispanijos valdžia pakvies šimtus kompanijų prisijungti prie vieno didžiausių kada nors vykdytų eksperimentų, siekiant išsiaiškinti, ar keturių darbo dienų savaitės įvedimas nepakenktų ekonomikai.

Užimtumo tarnyboje turėtų likti registruoti tik tie žmonės, kurie išties ieško darbo, dalyvauja perkvalifikavime ar profesiniame mokyme, o šešėliniuose darbuose dirbantys asmenys, išmokų ieškotojai ar besiregistruojantys tik dėl nemokamo sveikatos draudimo turėtų būti atsijoti užtikrinant universalų draudimą. Tokios nuomonės laikosi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, šiuo metu dėliojanti Užimtumo tarnybos reformos gaires.

Darbo kodeksas leidžia darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba dirbamas lauko sąlygomis, mokėti kompensacijas, kurios yra neapmokestinamos ir gali siekti iki 50 proc. nuo darbuotojo algos.

Dažnai į pensiją išėję gyventojai skundžiasi sumažėjusiomis pajamomis. Greičiausias ir paprasčiausias kelias gauti daugiau pinigų – išėjus į pensiją ir toliau dirbti. „Sodra“ teigė, kad dirbančių pensininkų pensija didesnė beveik 80 eurų. O amžius dirbti ne kliūtis – vyriausiam dirbančiam pensininkui daugiau nei 95 metai.

Psichologinio smurto darbe ar mobingo sąvokos nėra apibrėžtos nei Lietuvos Respublikos darbo kodekse, nei įstatymuose, nei visuotinai taikomuose poįstatyminiuose teisės aktuose, rašoma Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pranešime žiniasklaidai. Nesant šių sąvokų apibrėžimų, atsakingų asmenų atžvilgiu yra sudėtinga taikyti atsakomybę – iš esmės ji galima tik dėl mobingo pasekmių: neteisėto atleidimo, nepagrįsto nušalinimo nuo darbo, darbo sąlygų pakeitimo ir kt.

Prasidėjus sezoniniams darbams, pajūrio ar kurortų verslininkai bei ūkininkai neberanda dirbti norinčių lietuvių, nors siūlo ir algas didesnes nei pernai, ir didesnį darbų asortimentą.  Ūkininkai žmonių neprisivilioja nei 1000 eurų atlyginimu, o maitinimo įstaigoms tenka samdytis darbuotojus iš Ukrainos. „Lietuvoje man patinka labiau nei Ukrainoje. Santykiai geresni, virtuvė geresnė. Iš esmės viskas geriau, viskas tenkina“, – teigia ukrainietis Behral.

Vyrauja stereotipai, kad stiuardesių darbas – būti gražioms, tačiau 28-erių vilnietė Kristina Bezrodnaja šiuos stereotipus sugriauna. Jachtų stiuardese dirbanti mergina neslepia, kad darbas fiziškai sunkus, o klientų užgaidos kartais verčia iš koto. Apie darbo ypatumus ir keisčiausias situacijas K. Bezrodnaja pasakojo naujienų portalui tv3.lt.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujančiai Trišalei tarybai pradedant kitų metų minimalios mėnesio (MMA) svarstymus, profsąjungos siūlo ją didinti 108 eurais iki 750 eurų, tuo metu darbdaviai bendros pozicijos kol kas neturi. Anot jų atstovo, MMA gali augti, tačiau svarbu atsižvelgti į labiausiai nukentėjusį verslą ir jaunimo nedarbą.

Deja, istorijos, apie laiku atlyginimo negaunančius, gąsdinamus, neteisėtai atleidžiamus ar išnaudojamus darbuotojus Lietuvoje vis dar girdimos kasdieną. Darbuotojus ginančios profsąjungos pastebi, kad šios problemos labiausiai veši regionuose, kur įmonės mažos, o susirasti darbą gali būti sunkiau. Darbuotojų patirtys varijuoja nuo nesąžiningai mažų ar „juodų“ atlyginimų iki darbdavių grasinimų baudomis, kurios siekia ir 1000 eurų.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastebi atvejų, kai darbuotojai, pasirašydami darbo sutartis, kuriose numatyta kompensacija už darbą lauke, kilnojamojo pobūdžio darbą arba darbą, susijusį su kelionėmis ar važiavimu, nežino šio įrašo paskirties ir iš to kylančių pasekmių. Tai situacijos, kai realybėje darbuotojai nedirba tokio pobūdžio darbo, tačiau jų darbo sutartyje yra nustatoma kompensacija už specialias darbo sąlygas, skelbiama VDI pranešime žiniasklaidai.

Užimtumo tarnyboje esama registruotų bedarbių, kurie neieško darbo, nes dirba pagal žemės ūkio ar miškininkystės paslaugų teikimo kvitus. Šie darbuotojai-bedarbiai neturi socialinių garantijų: tai yra sulaukę garbaus amžiaus negaus pensijos, susirgę negalės prašyti ligos išmokų, bet bent jau gali nemokamai nueiti į polikliniką ar pasidaryti priklausantį kraujo tyrimą, nes yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje per metus pakilo daugiau nei Latvijoje ar Estijoje. Latvijos centrinė statistikos valdyba skelbia, jog vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 9,9 proc., Latvijoje – 9,5 proc., Estijoje – 4,9 procento.

Nuo antradienio, birželio 1-osios, įsigalioja naujausi karantino atlaisvinimai: kavinės gali dirbti iki vidurnakčio, daugiau žmonių lankytis renginiuose, taip pat leidžiama susitikti didesnėms grupėms žmonių viduje, o lauke – neribotai. Vyriausybei praėjusią savaitę patvirtinus naujos redakcijos nutarimą, karantino režimas pratęstas iki birželio 30 dienos 24 valandos, tačiau įsigalioja švelnesnės jo sąlygos.

Švedijoje vis daugiau bendrovių stengiasi savo darbuotojus pratinti laikytis sveikos gyvensenos principų. Visur šis principas yra daugmaž savanoriškas, tačiau kai kur darbuotojai, kurie nesilaiko visiems privalomos sporto tvarkos, gali tikėtis ir mažesnio atlyginimo. „Kiekvieną penktadienį, 11 val., „Bjorne Borge“ tvyro visiška tyla.