dalia grybauskaitė

Anot prezidentės, vienas iš labiausiai neišnaudotų sričių, kur galima taupyti biudžeto pinigus – biurokratinis aparatas. „Visiems politikams, ypač Seime, rekomenduoju peržiūrėti ir rasti galimybių dar kartą nurėžti išlaidas. Matau daug neišnaudotų rezervų: tiek biurokratiniame aparate, tiek funkcijų dubliavimesi. Saulėlydžio komisijos veiklos rezultatų išvis nematau.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien dalyvavo Šv. Mykolo bažnyčioje duris atvėrusio Bažnytinio paveldo muziejaus atidaryme. „Lietuvai švenčiant Tūkstančio metų jubiliejų ir Vilniui esant Europos kultūros sostine, Bažnytinio paveldo muziejaus atidarymas išties praturtina svarbių visai Lietuvai įvykių plejadą“, - susirinkusiems sakė prezidentė. „Per istorines negandas ir sunkumus iki mūsų dienų atėjusią paguodos, supratimo ir meilės viltį žmonės įkūnydavo religiniame mene.

Susimažinti parlamentinei veiklai skiriamas lėšas pasiūliusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė sukėlė daugelio kolegų politikų nepasitenkinimą, tačiau sulaukė audringo šalies visuomenės palaikymo. Kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, naujoji Seimo vadovė padarė ryškų šuolį į politinių lyderių reitingo viršūnę. „Politikoje konkurencija yra neišvengiama. Bet jeigu ji sveika, kaip ir versle, yra naudinga, verčia pasitempti. Kita vertus, negali išvengti ir nesveiko pavydo“,- sakė I.Degutienė.

Teisėjų tarybai vienbalsiai patarus Prezidentei teikti Gintaro Kryževičiaus kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas, Prezidentė penktadienį pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui skirti G. Kryževičių LAT pirmininku. Tokį pasirinkimą šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pagrindė solidžia kandidato karjera, autoritetu ir patirtimi, įgyta dirbant įvairių pakopų ir kompetencijos teismuose.

Nors opozicija ragino prisiminti visas Algirdo Šemetos klaidas ir jo pašlijusį autoritetą visuomenės akyse, Seimas patvirtino jo kandidatūrą į Europos Sąjungos (ES) biudžeto ir finansinio programavimo komisarus. 64 parlamentarai pritarė A. Šemetos siūlymui į Europos Komisijos (EK) narius, 28 pasisakė prieš, 21 Seimo narys susilaikė. Valdančiosios koalicijos partneriai - konservatoriai, „prisikėliečiai“, liberalcentristai ir liberalsąjūdiečiai - vienbalsiai pasisakė už.

Ar Seimas pritars Algirdo Šemetos kandidatūros siūlymui į Europos Komisijos narius, paaiškės tik kitame Seimo posėdyje, ketvirtadienį. Juolab vienas iš koalicijos partnerių LiCS Artūras Zuokas užsiminė, kad EK vietoje A. Šemetos norėtų matyti A. Kubilių. Tiesa, ši LiCS vadovo idėja nėra plačiai svarstoma ir aptarinėjama. Antradienį parlamentarai apsisprendė dėl A. Šemetos kandidatūros nebalsuoti ir padaryti pertrauką. Už tai buvo 56 Seimo nariai, prieš - 41, susilaikė 12 parlamentarų.

Į Vytauto Greičiaus įpėdinius prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėją Gintarą Kryževičių. Po pokalbių su trimis kandidatais prezidentė kreipiasi į Teisėjų tarybą, prašydama patarti dėl jo kandidatūros teikimo Seimui.

Lietuva nemyli savo teisėsaugos ir pačios valstybės jau senokai.  Algimantas Valantinas, pvz., yra gyva ir pačiupinėjama tokios nemeilės prielaida. Kuo daugiau jo dabar tv ekrane, tuo daugiau narių Drąsiaus Kedžio fanų klube. Kuo daugiau valantinų ir šalaševičiūčių, tuo daugiau linčo šalininkų. Ar nuo to daugiau teisingumo? Kažin. O visgi – įdomu dar štai kas.

Premjeras Andrius Kubilius ketvirtadienį viešai pasidžiaugė, kad Lietuvos skolinimosi galimybės tarptautinėse rinkose pagerėjo. Tuo tarpu finansų analitikai perspėja: reikia liautis skolintis, kol dar nevėlu. O gal jau ir vėlu? Keistas požiūris Vakar Lietuvos visuomenė spėliojo: pasiekė A. Kubilius cinizmo viršūnę ar dar ne. Vakar, duodamas interviu radijui, ministras pirmininkas, kurio vadovaujama Vyriausybė pasiskolino jau apie 7 mlrd.

Europos Komisijos pastato vestibiulyje, šalia apsaugos posto, kabo plakatas, kuriame išspausdintos 27 komisarų nuotraukos. Plakato tikslai du: norima parodyti, kad tai - svarbūs Europos Sąjungos šalių siųsti politikai, taip pat siekiama, jog apsaugininkai nepatirtų nepatogumų paprašę komisarų pateikti asmens liudijimą. Europos Sąjungos (ES) komisarų pareigos keistos: jie - daugiau nei visuomeninė tarnyba, bet mažiau nei vyriausybė.

Šiandien šalies vadovė Dalia Grybauskaitė konkretizavo savo nuomonę dėl VSD. Pasak jos, Valstybės saugumo departamentas (VSD) dirba nepatenkinamai ir šią įstaigą būtina depolitizuoti. Artimiausiu metu šalies vadovė ketina teikti tai įteisinančią reformą. Kaip jau buvo skelbta, VSD Seimo komitetui nepateikia informacijos apie tai, kaip vykdomos 2006 metais atlikto parlamento tyrimo išvados.

Baimė, jog konservatoriai į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius pastatys saviškį, privertė atsitraukti „tvarkietį“ Valentiną Mazuronį . Ar Tvarkos ir teisingumo frakcijos lyderis Seime, labai mėgstantis interpeliacijas ir nepasitikėjimus, dažnai agituojantis už moralę ir demokratiją, tapo pragmatiku? Aktyviai buvusį Seimo pirmininką Arūną Valinską ir kitus vadovaujančius personažus atakavęs politikas pripažįsta: parlamentinės VSD kontrolės šalyje nėra, tačiau nemanau, kad reikia a...

Valstybės saugumo departamentas (VSD) dirba nepatenkinamai ir šią įstaigą būtina depolitizuoti, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. Artimiausiu metu šalies vadovė ketina teikti tai įteisinančią reformą. D. Grybauskaitė leido suprasti, jog tada galima tikėtis ir VSD vadovo pakeitimo.

Opozicijos lyderis "tvarkietis" Valentinas Mazuronis neskuba pritarti valdančiosios Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) inicijuojamam nepasitikėjimui Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu Povilu Malakausku. Jis nuogąstauja, neva konservatoriai nori kontroliuoti ne tik Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos, kuriai vadovauja konservatorė Rasa Juknevičienė, bet ir perimti VSD kontrolę.

Lietuvos parlamentas turi žemiausią žmonių pasitikėjimo reitingą Europos Sąjungoje. Tai yra ir viena mažiausiai gerbiamų valdžios institucijų Lietuvoje. Pastaruoju metu Seimo vadovai keičiami kaip pirštinės.

Faktas, jog prie šalies valdžios vairo sėdo moterys, Lietuvoje vertinamas prieštaringai: vadinamoji silpnoji lytis džiūgauja, o vyrai oriai tyli arba replikuoja, kad valstybę valdo „sijonai“. Tačiau yra ir šios lyties atstovų, kurie neslepia ilgai laukę moterų valdžios. Skeptikams teks susitaikyti su tuo, jog stereotipas „moters vieta prie puodų“ tampa atgyvena.

Lietuva remia Gruzijos dalyvavimą Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės programoje, tačiau Gruzija, siekianti integracijos į Europos struktūras, turi nemažai nuveikti kurdama savo teisinę bazę, sakė Lietuvos Prezidentė. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje dalyvaujanti Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė trečiadienį Niujorke susitiko su Gruzijos Prezidentu Michailu Saakašviliu.

Nors ir neaišku, kodėl Lietuva ištiesė raudoną kilimą paskutiniam Europos diktatoriui Aleksandrui Lukašenkai, bandykime ieškoti kokių nors teigiamų to įspūdingo darbo vizito rezultatų. Gal vertinga vien tai, kad mūsų jauni žurnalistai, iš A.Lukašenkos lūpų išgirdę vien melą ir patyčias, ims labiau vertinti demokratiją ir pagarbiau žiūrės į tuos nekenčiamus savus politikus? Baltarusijos prezidentas Lietuvoje jautėsi drąsiai.

Užsimota automobilių vairuotojams, kurie važiuoja įsijungę švyturėlius, leisti oficialiai pažeidinėti Kelių eismo taisykles (KET). Specialistai įspėja, kad toks sprendimas faktiškai įteisintų specialiųjų tarnybų ir kai kurių aukštas pareigas einančių politikų dominavimą keliuose. Specialiosios tarnybos, turinčios teisę naudotis automobiliais, turinčiais garso signalą ir švyturėlius, neretai kaltinamos įgaliojimų keliuose viršijimu.

Dalia Grybauskaitė ir Aleksandras Lukašenka rugsėjo 16 dieną turėjo progą pažvelgti vienas kitam į akis. Dalis susitikimo vyko be liudininkų. Apie ką kalbėjo du nemažą politinę patirtį turintys žmonės? Apie abipusius verslo interesus? Apie demokratijos brandumą Lietuvoje ir Baltarusijoje? Apie rezonansines bylas? O gal patyręs Rusijos sulaikymo strategas A. Lukašenka aiškino valstybės kaimynės vadovei, kaip galima pasiekti pergalę prieš Rusiją „pieno kare“, mat vieną tokį Baltarusija šiemet la...

Neatvėsusioje lietuvių vežėjų problemų su Rusija istorijoje turbūt daugelis prisimena pasiūlymus, kaip derėtų oficialiajam Vilniui tinkamai elgtis su Maskva.  Intensyvesnių tarpžinybinių, diplomatinių derybų, tiesioginių kontaktų su Kremliumi, pagalbos Briuselyje bei Europos Sąjungos valstybių-narių sostinėse ir panašiuose paketuose nuskambėjo ir dar viena gaida.

Po 11 metų pertraukos į Lietuvą vėl atvyko Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. Vizito išvakarėse informacija apie jį buvo slepiama. Vakar vakare į Lietuvą per Medininkų pasienio kontrolės postą atvykusį Baltarusijos vadovą A.Lukašenką iš Minsko atlydėjo apie 20 pareigūnų delegacija. Į užsienio vizitą gretimos valstybės lyderis turėjo atsivežti ir mažametį sūnų Nikolajų, kurį vadina savo įpėdiniu. A.Lukašenka apsistojo "Stiklių" viešbutyje.

Liustracija Lietuvoje vyksta neregėtais tempais, nes niekas jų neregėjo. Metai bėga, keičiasi kadencijos, įstatymai ir mados, o Lietuva toliau liustruoja vieną ir tą pačią Kazimirą Prunskienę. Buvo pirmoji atkurtos valstybės pemjerė, moterų partijos, vėliau mutavusios iki valstiečių ir dar liaudininkų, lyderė, signatarė, kandidatė į prezidentus ir ministrė Kazimira KGB bendradarbe „Šatrija“ ar nebuvo? Stebuklų šalyje įmanoma viskas. Teismai šiuo klausimu yra priėmę skirtingas nutartis.

Kitą savaitę, rugsėjo 16 dieną, Lietuvoje lankysis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. A. Lukašenka dalyvaus Vilniuje vyksiančiame Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forume, jį priims Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tai - pirmas kaimyninės valstybės vadovo vizitas į Lietuvą po daugiau kaip dešimties metų: A. Lukašenka 1997 m. lankėsi Vilniuje, o 1998-aisiais Medininkuose susitiko su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi.

Pirmieji preliminarūs ekonominio atsigavimo ženklai pastebimi Vokietijoje ir Prancūzijoje. Lenkijos ekonomika antrame ketvirtyje irgi augo. Antra vertus, vis dar yra vienas kontinento kampas, kur grįžimo prie augimo idėja išlieka tolima svajone.  Trys mažos šalelės atsiskyrė nuo žlungančios Sovietų Sąjungos beveik prieš du dešimtmečius, ir ilgą laiką buvo vertinamos kaip pavyzdiniai sėkmingo perėjimo nuo komunistinės planinės ekonomikos prie laisvos rinkos kapitalizmo atvejai.

Pirmieji preliminarūs ekonominio atsigavimo ženklai pastebimi Vokietijoje ir Prancūzijoje. Lenkijos ekonomika, besiremdama stipria vidine paklausa, antrame ketvirtyje irgi augo. Visa tai leidžia tikėtis, kad po vienerių metų Europos ekonominis negalavimas, atrodo, eina į pabaigą.

Geriausiu televizijų laiku – Arūno Valinsko pasirodymas. Pagrindinė žinia – jokio „Atia“ kol kas nebus. „Taip kad nepykite, bet šiandien jums tikrai nepasakysiu „Atia“. Taip būtų pasakęs kitas, ankstesnis Valinskas. O aš jums sakau – „iki pasimatymo rytoj, darbe. Vardan tos Lietuvos“, - sekmadienį nufilmuotame, o šiandien ištransliuotame video įraše pareiškia jis.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu Prancūzijos televizijai "France 24" teigė, kad didžiausiomis problemomis Lietuvoje lieka ne tik visuomenės monopolizavimas bei oligarchų įtaka, tačiau ir politikos nuvertinimas bei disbalansas užsienio politikos klausimais. Paklausta, ką galima būtų kaltinti dėl Lietuvą ištikusios ekonomikos krizės Prezidentė atsakė, kad tam didelės įtakos padarė išoriniai faktoriai, kadangi Lietuvos ekonomika yra maža, atvira ir labai priklausanti nuo eksporto.

Penktadienį Paryžiuje pasirašytas pirmasis istorijoje Lietuvos ir Prancūzijos strateginės partnerystės susitarimas. Politinę deklaraciją dėl strateginės partnerystės pasirašė Prancūzijoje su vienos dienos darbo vizitu viešinti Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė ir Prancūzijos Prezidentas Nikolia Sarkozi (Nikolas Sarkozy). Politinėje deklaracijoje nurodoma, jog abiejų šalių vyriausybės vėliau parengs konkretų veiksmų planą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, prieš tai išvijusi iš Valstybės saugumo departamento (VSD) du generolo Povilo Malakausko pavaduotojus – Darių Jurgelevičių ir Dainių Dabašinską, ūmai pajuto pasitenkinimą paties generolo veikla. Tiksliai susigaudyti keblu, nes nelabai tinkamus pavaduotojus, net ir po parlamentinio tyrimo, apšvietusio jų „darbą valstybei“ ilgą laiką gynė ir globojo pats generolas.

Lietuvos Prezidentė ragina Lenkiją derinti veiksmus visose srityse, ypač kai prieš šalis bus taikomos protekcionistinės priemonės. Darbo vizito į Lenkijos Respubliką išvykusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį Varšuvoje susitiko su Lenkijos Respublikos premjeru Donaldu Tusku (Donald Tusk). Dvišalio pokalbio metu aptartos svarbios abiems šalims bei visai Europos Sąjungai (ES) aktualijos.

Rugsėjo 1-ąją, naujųjų mokslo metų proga, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė aplankys lenkų mokyklą Šalčininkuose, praneša Lenkijos naujienų agentūra PAP.

„Tu meluoji!”, - dešimtis kartų Balsas.lt studijoje šūkavo du parlamentarai – Arūno Valinsko morale neabejojantis Dainius Budrys ir "vieno iš trijų" galvos reikalaujantis Saulius Stoma. Kartu kūrę partiją, o dabar oponentais tapę politikai tarpusavy aiškinosi, kas iš kolegų dalyvavo nusikaltėlio Michos vestuvėse ir kas kieno interesams tarnauja.

Lietuvos diplomatų susitikime Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas Prezidentę Dalią Grybauskaitę pavadinęs „motina“, tikėjosi sulauksiąs gailestingumo. Tačiau Prezidentė diplomatams gailestinga nebuvo. Su ambasadoriais susitikusi Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad sunkmečiu jie išimčių nesulauks, dalis jų turės baigti tarnybą užsienyje, atsisakyti priedų. „Pirmiausia reikia radikaliai mažinti visas kompensacijas, kurias diplomatai gauna užsienyje“,- teigė Dalia Grybauskaitė.

Rugsėjo 17 d. planuojama surengti neeilinį Europos Sąjungos (ES) vadovų susitikimą, kuriame būtų susitarta dėl vieningos Europos pozicijos finansų reformos klausimais artėjančiam G20 susitikimui. Diplomatai patvirtino, kad ES pirmininkaujanti Švedija planuoja surengti vienos dienos aukščiausio lygio susitikimą.

Šalia Rūdninkų miške įsikūrusio Viešojo saugumo tarnybos (VST) Vilniaus dalinio Taktikos ir specialaus parengimo centro gyvenantys žmonės LŽ pasakojo, kad prieš kelerius metus jame vis apsilankydavo amerikiečiai. Lietuvos pareigūnai atkakliai laikosi savo - jokio slapto Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo ten nebuvo.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri penktadienį, pasak Lenkijos žiniasklaidos, lankysis Varšuvoje su vizitu, naujienų agentūrai PAP pareiškė dėsianti pastangas dar labiau sustiprinti Lenkijos ir Lietuvos strateginę partnerystę. Ji taip pat teigė esanti pasirengusi prisidėti prie lenkiškų pavardžių rašybos Lietvoje problemos sprendimo. "Pastaruosius 20 metų mūsų santykiai yra geriausi per pastarąjį šimtmetį.

Seimo pirmininko Arūno Valinsko kėdei drebant, buvusiems jo bendražygiams mėginant iš partnerių išsireikalauti daugiau įtakos ir portfelių, premjeras Andrius Kubilius į klausimus apie koalicijos tvarumą atsakinėja kaip iš vadovėlio. Grėsmės prarasti aritmetinę daugumą Seime valdančiosios koalicijos pirmininkas kol kas sau leidžia oficialiai nematyti.

"Daktarų" mafijos šešėlio persekiojamas Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas į teismą duoda buvusį bendražygį, Tautos prisikėlimo frakcijos narį Aleksandrą Sacharuką. Be to, A. Valinskas skelbiasi gavęs iš prokuratūros pažymą, kurioje nurodoma, jog jokios nusikalstamos veiklos jis nėra padaręs.

Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas kratosi ryšių su kriminalinio pasaulio autoriteto Henriko Daktaro parankiniais, o premjeras Andrius Kubilius reikalauja konkrečių įrodymų.  Su Kauno „daktarų“ grupuote siejamo Rolando Michalskio draugijoje pastebėtas ir nufotografuotas parlamento vadovas Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderis Arūnas Valinskas vis labiau spaudžiamas į kampą. Apie tai šįsyk rašo "Balsas.

Įsitraukdama į gerokai prisidirbusio ir daug ką užknisusio Arūno Valinsko vertimo kampaniją Dalia Grybauskaitė ėmėsi gana rizikingo reikalo. Apie tai jau parašiau ir noriu tik šį tą patikslinti. Nenoriu pasakyti, kad ji, kaip pilietė, negali turėti nuomonės apie tai, kaip elgtis nelabai vykusiam Seimo vadovui. Pastarojo gerbėju niekada nebuvau ir jo politinė mirtis man ašaros neišspaus. Kalbu apie rimtesnius dalykus.

Iš Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus kolegos iš Latvijos ir Estijos išgirdo patikinimą, kad Lietuva naują atominę statys, nors prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai tuo suabejojo, praneša LNK „Žinios“. Pasak premjero, dabartiniais konsultantų skaičiavimais, nauja elektrinė yra reikalinga, ją apsimoką statyti ir dėl to nėra jokių abejonių.

Šį sekmadienį sueis dvidešimt metų, kai Lietuvos žmonės Baltijos kelyje susikabino rankomis kovodami dėl savo nepriklausomybės. Tas pats įvyko ir Latvijoje bei Estijoje. Baltijos kelias, nusidriekęs nuo Vilniaus iki Talino, parodė visam pasauliui, kad šių kraštų žmonės labiau už viską brangina savo laisvę.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovybė, iki šiol neigianti savo dalyvavimą skandalingai kuriant "Leo LT", viešai deklaruoja esanti pasirengusi išardyti bendrovę. Tačiau vis labiau aiškėja, kad į skaldomą darinį jau tiesiasi su konservatoriais susijusių vadinamųjų Kauno energetikų, o per juos - šio miesto elektros rinkoje įsitvirtinusio "Gazprom" rankos.

Parlamentinio tyrimo metu ir po jo ne kartą linksniuoti Valstybės saugumo departamento (VSD) gen. direktoriaus pavaduotojai dabar važiuos į diplomatinį darbą. Aišku, gerai jau tai, kad pagaliau išvažiuos iš departamento. Dalia Grybauskaitė, kuri prieš rinkimus labai skelbėsi labai nesistemine kandidate, dabar tokiu sprendimu pasielgtų labai jau drausmingai sistemiškai.

Andriaus Kubiliaus įsitikinimu, nėra normalu, kai vidutinė bedarbio pašalpa yra didesnė už minimalią algą, esą tai skatina ne darbingo, o išlaikytinių sluoksnio formavimąsi. "Yra susiklosčiusi nelabai išmintinga situacija, kai vidutinė bedarbio pašalpa yra nemažai didesnė už minimalią algą, ir tokiu atveju yra visai akivaizdu, kad žmonės yra labiau linkę imti bedarbio pašalpas negu patys ieškoti darbo, jeigu atlyginimas yra mažesnis už pašalpą.

Nors valdančioji koalicija yra įtraukusi tiesioginius merų rinkimus į savo programą, opozicija kaltina valdžią tyčia vilkinant šių klausimų sprendimą. Vienas iš motyvų – baimė prarasti pozicijas kai kuriose savivaldybėse. Opozicija baiminasi, jog iki savivaldos rinkimų likus pusantrų metų reikiamos įstatymų pataisos gali būti nepriimtos. Laiko liko visai mažai.

Lito kurso keitimas euro atžvilgiu dabartinėje situacijoje prilygtų operacijai – greitam gydymo metodui, rašo valstietis.lt. Mažinami atlyginimai verslo įmonėse ir valstybinėse įstaigose, vis aiškiau šnekama, kad reikės mažinti ir socialines išmokas – visa tai jau galima vadinti perkamosios galios devalvacija. Ar to užteks, kad vieną rytą nebūtų devalvuotas litas? Lietuvos ekonomikos „sveikata“ jau seniai nebuvo tokia prasta. Dauguma pirmo šių metų ketvirčio rodiklių įgijo minuso ženklą.

“Prezidentės pritarimo negavęs ministras Rimantas Dagys daugiausia visuomenės pritarimo neteko tuomet, kai vienoje radijo laidoje vienišus tėvus pavadino „bambaliais“. Vėliau ministras teisinosi, kad taip pavadino ne visus vienišus tėvus, o tik geriančius vienišus tėvus,”- teigia “Balsas.lt” ir LNK. Netgi manau, kad kai kas, išgirdęs šiuos žodžius, gerokai pyktelėjo bent už dalį teisybės… Atpažino, “skant”, save.