civilinė sauga

Prezidentas Gitanas Nausėda paragino ministrus parengti ilgalaikę civilinės saugos strategiją, kuri numatytų ne tik priemones, kaip būtų vykdoma gyventojų evakuacija, apsauga nuo, pavyzdžiui, oro antskrydžių, bet ir būtų suplanuotos šios strategijos įgyvendinimui reikalingos lėšos.

Dalis uostamiesčio įmonių, savo teritorijoje turinčių slėptuves,  neplanuoja jų pritaikyti civilinei saugai apskritai, kitos jei kažką darys, tai tik savo bendrovės darbuotojų poreikiams. Kaip penktadienį rašo „Vakarų ekspresas“, tai paaiškėjo po to, kai Klaipėdos meistro savivaldybės atstovai susisiekė su privačių įmonių, kurių teritorijose yra slėptuvės, atstovais ir teiravosi, kokios yra galimybės dėl pastarųjų pritaikymo kolektyvinėms priebėgoms karo atveju.

Kilus karui Ukrainoje daugelis gyventojų susirūpino, kur slėptųsi oro atakų atveju. Valdžia ramina, kad nors kolektyvinių apsaugos statinių užtektų mažiau nei pusei šalies gyventojų, apsaugą kitokio tipo pastatuose rastų visi lietuviai. O štai viena vilnietė apžiūrėjo arčiausiai jos namų esančias saugojimosi vietas ir nustebo. Vienos jau seniausiai privatizuotos, kitų šeimininkai net nenutuokia, kad nelaimės atveju pas juos sugūžėtų daugybė žmonių.

Politikai stebisi, kodėl Vilniaus miesto savivaldybė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD) nesuteikė informacijos apie savo pasirengimą galimai avarijai Astravo atominėje elektrinėje (AE). Departamentas sako nežinantis, kodėl Vilniaus miesto savivaldybė jiems nesuteikė informacijos. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas uždarame posėdyje trečiadienį aptarė situaciją dėl Astravo AE ir valstybės pasirengimą reaguoti į galimas branduolines ar radiologines avarijas.

Prezidentas Gitanas Nausėda praėjus beveik dviem savaitėms po gaisro Alytuje surengė susitikimą ekstremalių situacijų ir krizių valdymo problemoms aptarti.

Žinutę, įspėjančią apie sostinėje tvyrantį smogą, gavo tik nedidelė dalis vilniečių, besinaudojančių visų trijų pagrindinių mobiiliojo ryšio operatorių paslaugomis. Žinutė pasiekė ne visus Ketvirtadienį į dalies vilniečių mobiliuosius telefonus atskriejo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento žinutė, įpėjanti, kad dėl nepalankių oro sąlygų Vilniuje ir jo apylinkės skendi smoge, todėl gyventojai turėtų vengti be reikalo būti lauke.

Nors gyvename gana ramioje šalyje, dauguma Lietuvos piliečių teigia biją teroristų išpuolių ir karinių konfliktų. Galimi teroristų veiksmai kelia nerimą 56 proc. apklaustų lietuvių, 61 proc. sako besibaiminą karinių konfliktų. Tai parodė vienos didžiausių Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atliktas „Eurobarometro“ tyrimas. Šis tyrimas buvo skirtas sužinoti ES piliečių nuomonę civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos klausimais.

Kaune, Baltų prospekte esančios Šilainių seniūnijos darbuotojams penktadienio popietę teko greitai palikti darbo vietas. Dėl galimo cheminio pavojaus 8 seniūnijoje dirbančius žmones evakavo ugniagesiai-gelbėtojai. Kaip Balsas.lt pasakojo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus vyresnysis specialistas, į įvykio vietą išsiųsti ugniagesių-gelbėtojų, civilinės saugos tarnybos, Kauno visuomenės sveikatos centro ir greitosios medicinos pagalbos specialistai.

Žmonijos istorija mena ne vieną daugiau ar mažiau kraupią pasaulio pabaigos pranašystę. Remiantis religija ir astronominiais įvykiais, paskutinioji teismo diena buvo išpranašauta šimtus ir net tūkstančius kartų, tačiau Žemė vis dar sukasi, o gyvenimas joje tęsiasi. Vis dėlto daugybė žmonių 2012 gruodžio 21-ąją sieja su pasaulinio masto katastrofa arba naujojo Šviesos amžiaus pradžia.

Lietuvos ugniagesiai ir policijos antiteroristinis būrys „Aras“ dalyvaus ekstremalių situacijų valdymo pratybose Estijoje Taline vyks Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, per kurį įvyks cheminė radiacinė ataka, oro uoste paimti įkaitai ir padėta bomba. Sekmadienį Į Estiją atvyks tarptautinės pagalbos teikimo komandos iš Suomijos, Olandijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės.

Panevėžio miesto savivaldybė surengė civilinės saugos kompleksines pratybas „Civilinės saugos ir gelbėjimo institucijų veiksmai likviduojant teroro akto padarinius Panevėžio „Cido“ arenoje“. Pratybos surengtos rengiantis Europos vyrų krepšinio čempionatui Lietuvoje. Pratybose imituota situacija, esą per krepšinio varžybas, į kurias susirinko apie 3000 žiūrovų, nugriaudėja sprogimas, kyla gaisras.

Nauji ženklai: „Dėmesio, kolektyvinės apsaugos statiniai“ - įspės vilniečius, kur slėptis pavojaus metu. Tokių statinių sostinėje numatyta įrengti 144, kur turėtų sutilpti 10 proc, gyventojų – apie 147 tūkst. Šie ženklai, kurių įrengta tik trijuose vietose sostinės centre, nurodys gyventojams, kur galima pasislėpti siaučiant gamtos stichijai arba griūnant pastatams. Prie kiekvieno statinio įrengs po du ženklus – prie įsėjimo ir įėjimo.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad rytoj, balandžio mėn. 27 d., 11 val. 52 min. bus atliekamas gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos techninis patikrinimas, kurio metu visam darbo ciklui (3 min.) bus įjungiamos centralizuoto ir vietinio valdymo elektros sirenos. Nustojus kaukti elektros sirenoms, 11 val. 55 min.

Potvynio vanduo ant Šilutės-Rusnės kelio pamažu slūgsta. Padėtis gerėja ir Pagėgių savivaldybėje, tačiau ekstremali padėtis vis dar neatšaukta. Pasak Šilutės rajono savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės tarnybos darbuotojų, šeštadienį vanduo ant Šilutės-Rusnės kelio siekia 68 centimetrus. Lyginant su vakarykščia diena, jis nuslūgo 4 centimetrais, tad lengvieji automobiliai yra keliami ir susisiekimas su Rusne nėra nutrauktas. Vanduo po truputį slūgsta ir upėse.

Spalio 14 d. Kaune vyksta valstybinio lygmens civilinės saugos pratybos, kuriose taip pat dalyvauja Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono ir J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos kariai. Pratybos (V. Kilpio nuotr.) Pratybos (V. Kilpio nuotr.