Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite, krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovu Sauliumi Greičiumi.
Prezidentas norėjo aptarti civilinės saugos ginkluoto konflikto metu situaciją, pasirengimą tokiai situacijai.
Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė po susitikimo sveikino, kad prezidentas skiria dėmesį civilinei saugai.
„Reikia pripažinti, kad ilgus metus civilinė sauga buvo podukros vietoje, tam tikrai nebuvo skiriama reikiamo dėmesio. Šiuo metu reikia imtis skubių ir neatidėliotinų veiksmų. Daug kas buvo nepadaryta arba padaryta ne taip.
Pirmiausia, neišsaugota slėptuvių infrastruktūra, panaikintas Civilinės saugos departamentas, Krizių valdymo centras. Nepagalvota apie tai, ką reikėtų daryti su žmonėmis turinčiai negalią. Jeigu kažkada turėjome apie tūkstantį civilinės saugos specialistų mūsų šalyje, tai šiandien turime tik apie šimtą asmenų, kurie dirba šioje srityje“, – po susitikimo kalbėjo A. Bilotaitė.
„Problemų yra daug, sistema yra apleista“, – pridūrė ji.
Visgi A. Bilotaitė tikino, kad šiandien ne laikas ir vieta ieškoti kaltų. Ministrė teigė, kad būtina imtis neatidėliotinų veiksmų.
„Mes jau pradėjome būtiniausius ir svarbiausius darbus“, – tvirtino A. Bilotaitė.
Pasak ministrės, operatyviai inventorizuoti kolektyvinės saugos statiniai, modernizuojama gyventojų informavimo ir perspėjimo sistema, baigiama rengti ilgalaikė civilinės saugos sistemos tobulinimo strategija, planuojamos valstybės lygio civilinės saugos pratybos, į kurias numatoma įtraukti ir visuomenę. Daugiau dėmesio bus skiriama ir piliečių informavimui bei švietimui apie civilinę saugą.
Pasak ministrės, civilinė sauga yra prioritetinėje darbotvarkėje valstybiniu, savivaldos ir ES lygmeniu. Ministrė informavo, jog yra suburta darbo grupė, kuri, atsižvelgdama į pasikeitusį grėsmių paveikslą, rengia konkrečius scenarijus ir identifikuoja finansinius poreikius jų įgyvendinimu.
Pernai parengtas naujas integruotas ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo modelis, pagal kurį 2023 m. numatomas Nacionalinio krizių valdymo centro įkūrimas. Jis užtikrintų nuolatinį grėsmių stebėjimą ir vertinimą, taip pat ekstremalių situacijų ir krizių valdymui savivaldybėse būtų pasitelkti pareigūnai ir NVO tinklas.
Šalyje veikia kelių lygių gyventojų perspėjimo sistema, kuri šiuo metu modernizuojama ir atnaujinama, ypatingą dėmesį skiriant sirenų tinklo plėtrai. PAGD, siekdamas paremti savivaldybes užtikrinant gyventojų perspėjimą, vykdo investicinius projektus ir dalyvauja tarptautiniuose projektuose. Jų lėšomis numatoma įsigyti ne mažiau kaip 197 sirenas. Moderni perspėjimo sirenomis sistema bus įdiegta 17 savivaldybių.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PADG) ne pirmus metus naudoja įspėjimo apie grėsmes sistemą trumposiomis žinutėmis (SMS), kuri prieinama ir tinkama visiems Lietuvos gyventojams. Remiantis Ukrainos patirtimi, taip pat bus kuriama informavimui apie įvairias rizikas skirta mobilioji programėlė.
Valstybės institucijų, savivaldybių ir atsakingų tarnybų pasirengimui galimai avarijai Astravo atominėje elektrinėje pirmą kartą numatytas ilgalaikis finansavimas – penkeriems metams suplanuota 90 mln. eurų. Parengtą veiksmų planą numatoma pritaikyti naujoms aktualijoms – peržiūrėti turinį, perskirstyti lėšas.
Taip pat numatoma informacinė kampanija, skirta geresniam visuomenės pasirengimui galimoms ekstremalioms situacijoms, taip pat piliečių atsparumo dezinformacijai didinimui.
PADG kartu su savivaldybėmis atliko kolektyvinės apsaugos statinių, skirtų laikinai priedangai grėsmės atveju, inventorizaciją. Rezultatai rodo, jog Lietuvoje yra 1,9 tūkst. kolektyvinės apsaugos statinių, kuriuose laikiną prieglobstį galėtų gauti apie 1 mln. gyventojų.
Pažymėtina, jog priedangą individualių namų ar daugiabučių rūsiuose, požeminėse perėjose ar automobilių stovėjimo aikštelėse gali rasti kiekvienas šalies gyventojas. Ketinama įteisinti prievolę įrengti priedangai skirtas patalpas naujai statomuose pastatuose, diskutuojama ir dėl privalomo renovuojamų namų rusių atnaujinimo ir pritaikymo priedangai.
Interaktyvus kolektyvinės apsaugos pastatų žemėlapis kartu su visa reikalinga informacija apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms skelbiamas atnaujintoje svetainėje www.lt72.lt.
Vyriausybė priėmė nutarimą dėl būtinų atsargų kaupimo – jis įpareigoja valstybės institucijas ir savivaldybes kaupti ekstremalioms situacijoms būtinų priemonių rezervą, įskaitant asmeninės apsaugos priemones. Statutinės tarnybos taip pat įpareigotos kaupti atsargas ir užtikrinti veiklą iki 3 parų, sutrikus elektros ir kuro tiekimui.
ES lygiu toliau plėtojamas ir civilinės saugos rezervas „rescEU“. Šis rezervas būtų naudojamas tuo atveju, kai turimi valstybių narių nacionaliniai pajėgumai nepakankami. Rezervo „rescEU“ pajėgumai bus telkiami keliose valstybėse narėse ir juos bendrai finansuos ES.
