civilinė sauga

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvos jau įrengta virš 3800 priedangų, tačiau kai kuriose savivaldybėse jų vis dar per mažai. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasidžiaugė, kad per dvejus metus Lietuvoje priedangų tinklas sukurtas „nuo 0“. „Jo nebuvo, mes jį sukūrėme nuo nulio. Tinklą sudaro 3,8 tūkst. priedangų, kuriose tilptų apie 1 mln., arba 36 proc. Lietuvos gyventojų“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo A. Bilotaitė.

Latvijoje Rygos miesto taryba ragina gyventojus pritaikyti savo rūsius civilinės saugos reikalavimams, skelbia Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM. Miesto valdžia sutvarkys kelių savivaldybės pastatų rūsius. Vienas iš balandžio 27 d. ketinamų tvarkyti rūsių yra Rygos 49-ojoje vidurinėje mokykloje. Patars, kaip įsirengti slėptuves Tądien miesto valdžios atstovai taip pat surengs spaudos konferenciją, kurios metu pateiks rekomendacijas, kaip tinkamai pritaikyti patalpas slėptuvėms įrengti.

Kovo pabaigoje dalis vilniečių turėjo gauti įspėjamuosius pranešimus apie Panerių gatvėje kilusį didžiulį gaisrą automobilių laužyne. Tačiau socialiniuose tinkluose kilo sostinės gyventojų pasipiktinimas: dalis negirdėjo sirenų ir nesulaukė pranešimų. Žmonės ėmė kaltinti telekomunikacijų bendroves, tačiau šios tvirtina, kad su priekaištais skubėti nereikėtų – reikia pasitikrinti savo telefonų nustatymus.

Senjorų organizacijos su Vidaus reikalų ministerija (VRM) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo įsipareigota stiprinti vyresnio amžiaus žmonių žinias apie civilinę saugą ir pasirengimą grėsmėms.

Šiuo metu savivaldybės numato, jog pagrindinė gyventojų apsaugos forma būtų priedangos – daugiausiai mokyklos, sporto salės bažnyčios. Tokius planus saugumo ekspertai mala į miltus – jų teigimu, dabartiniai statiniai taptų pirmaisiais raketų taikiniais ir lemtų milžiniškus nuostolius. Savo ruožtu Kauno miesto savivaldybė svarsto skirti lėšas gyventojams įsirengti slėptuves daugiabučių rūsiuose – tiesa, ši idėja dar nepatvirtinta, tad nėra aišku, kiek pinigų būtų skiriama gyventojams.

Dalis gyventojų pirmadienį vykstant civilinės saugos pratyboms Astravo atominės elektrinės (AE) nelaimės atveju įspėjamųjų pranešimų į mobiliuosius telefonus negavo dėl programos nustatymų.

Lietuvoje reguliariai vykdomos civilinės saugos pratybos, gamtos stichijos – tai kelios priežastys, dėl kurių šalies gyventojai į mobiliuosius telefonus gauna informacinius perspėjimo pranešimus. Tam, kad šie pranešimai jus pasiektų, telefone turi būti aktyvuoti reikalingi nustatymai.

Pagalbą ukrainiečių kariams į priešakines fronto linijas vežiojantis ir karo žiaurumą iš arti matantis visuomenininkas Šarūnas Jasiukevičius stebisi mūsų valdžios aplaidumu ir vadina tai kolaboravimu su priešu. Esą mes visiškai nesirūpiname naujų slėptuvių statymu ir įrengimu, o negana to, nepasirūpiname kaip išvešime žmones iš sostinės, kuri yra neapginama ir neevakuojama.  Apie tai Š. Jasiukevičius kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Nors vidaus reikalų ministerija pristatė Lietuvos priedangų žemėlapį ir tvirtina, kad taip dar daugiau gyventojų žinos, kur slėptis kilus pavojui, savivaldybių pasiruošimui karo atveju negailima kritikos. Štai Vilniaus savivaldybė civilinei saugai šiemet iš savo biudžeto skirs apie 260 tūkst. eurų – tai yra tik šiek tiek didesnė suma, nei buvo skiriama miesto eglei 2022 metais.