bvp

Lietuvos ekonomiką vis labiau palaiko aukštos pridėtinės vertės eksportas ir gynybos investicijos, tačiau transporto sektoriuje rizika didėja labiausiai iš visų analizuotų sričių, rodo tarptautinės rizikų valdymo bendrovės „Coface“ tyrimas. „Coface“ mano, kad 2026 metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas turėtų būti spartesnis nei Latvijoje ir Estijoje ir viršyti Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalių vidurkį, tačiau infliacija išliks aukštesnė.

Valdančiųjų partijų lyderiai sako dar neturintys atsakymo, kiek lėšų gynybai bus numatyta ateinančių metų gynybos biudžete, tačiau žada likti vadinamajame 5 proc. klube. Lietuva šių metų biudžete gynybai yra suplanavusi skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Mūsų gynyba ir mūsų finansavimas gynybai leis mums išlikti penkių procentų klube.

Bankas „Swedbank“ nekeičia šių ir kitų metų Lietuvos ekonomikos prognozės ir mano, kad šiemet ji augs 3 proc., o 2027 metais dėl blėstančio vartojimo ekonomikos augimas sulėtės iki 2,3 procento. Šiemet Lietuvos ekonomikos augimas išlieka vienas sparčiausių ES, pranešė bankas. „Lietuviai jau išleido daugiau nei milijardą eurų, atsiimtų iš antros pakopos pensijų fondų. Daugiausiai santaupų buvo išleista ilgalaikio vartojimo prekėms – automobiliams, statybinėms medžiagoms, baldams, elektronikai.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas antrąjį šių metų ketvirtį buvo vienas sparčiausių ES šalyse, skelbia Eurostatas. Jo duomenimis, per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku pernai, Lietuvos BVP augo 3,8 proc., sparčiau jis augo tik Slovėnijoje (4,8 proc.). Estijoje augimas siekė 2,1 proc., o Latvija naujausių duomenų nepateikė. Tuo metu visoje ES ekonomikos augimas vidutiniškai siekė 1,2 proc.

 Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo daugiau nei 3 proc., prognozuoja BNS kalbinti ekonomistai. Tuo metu per ketvirtį – palyginti su pirmuoju 2026 metų ketvirčiu – ekonomika, anot jų, augo apie 1-2 procentus. Ekspertų vertinimu, pagrindiniu Lietuvos ekonomikos augimo varikliu išlieka itin stiprus namų ūkių vartojimas, teigiamai prisidėjo aktyvus statybų sektorius.

Šių metų pirmą ketvirtį Lietuvos valdžios sektoriaus skola siekė 36,26 mlrd. eurų ir sudarė 42,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), preliminarius duomenis skelbia Eurostatas. Mažesnis skolos ir BVP santykis fiksuotas Airijoje (215,4 mlrd. eurų – 37 proc. BVP), Bulgarijoje (34,2 mlrd. eurų – 28,5 proc.), Švedijoje (2,3 trln. eurų – 34,9 proc. BVP), Liuksemburge (26,4 mlrd. eurų – 29,2 proc. BVP), Danijoje (840,4 mlrd. eurų – 26,8 proc. BVP) ir Estijoje (10,6 mlrd. eurų – 25,2 proc.

Lietuvos bankas (LB) blogina šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir mano, kad ekonomika šiemet didės 2,7 proc. Balandį jis prognozavo 3,1 proc. augimą. Lietuvos bankas blogina šių metų BVP augimo prognozę iki 2,7 proc., infliacijos – nekeičia Tuo metu vidutinės metinės infliacijos šių metų prognozė nekeičiama – 5,1 procento.

Vienas didžiausių šalyje „Artea“ bankas nekeičia šių metų ekonomikos plėtros prognozės ir mano, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,3 procento. Tuo metu vidutinė metinė infliacija turėtų paspartėti iki 5,5 proc. Pernai spalį prognozuotas 3,3 proc. augimas.  Prognozuojama, kad 2027 metais ekonomika augs 2,1 proc., o infliacija sulėtės iki 3 procentų.

Metinis Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas pirmąjį ketvirtį buvo aštuntas sparčiausias ES (įskaičiavus sezono įtaką), rodo Eurostato duomenys. Lietuvos BVP pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, augo 2,6 proc. Sparčiau ekonomika kilo Danijoje (5,9 proc.), Maltoje (4,3 proc.), Lenkijoje (3,5 proc.), Bulgarijoje, Slovėnijoje (po 3,1 proc.), Kipre (3 proc.) ir Ispanijoje (2,7 proc.

Prognozuojama, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 3 proc., o infliacija dėl didėjančių energijos išteklių ir paslaugų kainų pasieks 4,4 proc., teigiama naujausioje Europos Komisijos (EK) ekonominėje ataskaitoje. Anot EK, šalies ekonomikos augimui didžiausią įtaką šiemet turės dėl pensijų reformos išaugęs vartojimas, kurio poveikis kitais metais nuslops, dėl ko 2027 m. BVP augimas turėtų sumažėti iki 2,1 proc., o infliacija – iki 2,7 proc.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiais metais didės 3 proc. – 0,3 proc. punkto mažiau nei skelbta šiemet vasarį (3,3 proc.). 2027 metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę bankas taip pat blogina 0,3 proc. punkto iki 2,2 proc., teigiama trečiadienį paskelbtose ERPB Regioninėse ekonomikos perspektyvose.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku prieš metus, augo 2,6 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, pirmas įvertis – 2,5 proc.) ir siekė 20 mlrd. eurų (to meto kainomis), antrąjį BVP įvertį skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos metinis augimas siekė 2,3 procento (2,1 proc.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas spartesnių ES šalyse, skelbia Eurostatas. Jo duomenimis, per metus – pirmą ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku pernai, Lietuvos BVP augo 2,5 proc., sparčiau jis augo Ispanijoje (2,7 proc.), Bulgarijoje (2,9 proc.), ir Kipre (3 proc.). Estijoje augimas siekė 1,3 proc., o Latvija naujausių duomenų nepateikė. Tuo metu visoje ES ekonomikos augimas vidutiniškai siekė 1 proc.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, dėl žmonių psichikos sveikatos problemų, Lietuva nuo 2025 iki 2050 m. kasmet gali prarasti vidutiniškai apie 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – daugiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES). Tokie duomenys pateikiami EBPO ataskaitoje „Ekonominiai argumentai už psichikos sveikatos sutrikimų prevenciją“, kurioje analizuojama, kiek psichikos sveikatos problemos kainuoja vyriausybėms EBPO ir ES šalyse.

Bankas „Swedbank“ blogina šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir mano, kad šalies ekonomika augs 3 procentais. Sausį bankas prognozavo, kad BVP augimas sieks 3,5 procento. Prognozuojama, kad 2027 metais šalies ekonomika augs 2,3 proc. – 0,2 punkto mažiau nei manyta sausį. „Swedbank“ teigimu, Lietuvos BVP toliau augs sparčiau nei Latvijos ir Estijos.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad šiais metais šaies ekonomikai recesija negresia, jos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs daugiau nei 3 proc., o tam didelės įtakos turės atsiimti pensijų pinigai. „Pas mus ekonomiką skatina ir antros pakopos pinigai, mes turime šito nepamiršti. Ir pagal mūsų prognozes BVP šiais metais virš 3 proc. turėtų augti. Ir čia turint omeny, kad mes jau skaičiuojame dalinai karo Irane poveikį.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 19,8 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir buvo 0,4 proc. mažesnis nei paskutinį 2025-ųjų ketvirtį. Tuo metu pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, BVP augo 2,1 proc. (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos), skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Lietuvos ekonomikai pirmąjį šių metų ketvirtį augus 2,5 proc. – kiek kukliau nei prognozavo ekonomistai, jie sako per daug to nesureikšminantys – tikėtina, kad skelbiant antrąjį BVP įvertį rodikliai bus pagerinti gavus daugiau duomenų. Banko „Artea“ analitikė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad įtakos mažesniam nei prognozuota augimui galėjo turėti itin šalta žiema ir brangesnės statybos.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį metų ketvirtį sudarė 19,8 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, lyginant su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu, sumažėjo 0,4 proc., pranešė Valstybės duomenų agentūra. Tuo metu per metus, lyginant šių ir praėjusių metų pirmuosius ketvirčius, šalies BVP išaugo 2,1 proc.

  Lietuvos bankas (LB) kiek blogina šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir mano, kad ekonomika šiemet augs 3,1 proc., o kitąmet – 2 proc. Pernai gruodį manyta, kad ekonomikos augimas sieks atitinkamai 3,2 proc. ir 2,3 procento. Tuo metu vidutinės metinės infliacijos prognozė didinama iki 5,1 proc. šiemet ir 3 proc. kitąmet. Anksčiau LB prognozavo atitinkamai 3,1 proc. ir 2,6 proc. augimą.

Šiemet numatomas spartesnis ekonomikos augimas, tačiau daug sparčiau augs ir kainos. Tiesa, gyventojų pajamos esą didės sparčiau už kainas. Taip prognozuoja Finansų ministerija, pristačiusi Ekonominės raidos scenarijų. Tai pirmoji šiemet tokia prognozė. Nuo jos rodiklių priklauso valstybės finansų planavimas – kiek mokesčių tikimasi surinkti ir kiek bus pinigų pensijoms, išmokoms viešojo sektoriaus atlyginimams, įvairioms valstybės teikiamoms paslaugoms.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo vienas sparčiausių ES šalyse, skelbia Eurostatas. Jo duomenimis, per metus – ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku užpernai, Lietuvos BVP augo 3,1 proc., sparčiau jis augo tik Lenkijoje (3,6 proc.), Kroatijoje (3,3 proc.), Kipre (4,5 proc.), Maltoje (6,4 proc.) Tuo metu palyginti su trečiuoju ketvirčiu, spalį–gruodį Lietuvos ekonomika augo 1,7 proc.

Statistikams pagerinus 2025-ųjų bendrojo vidaus produkto (BVP) įvertį, analitikai sako, tam įtakos turi tai, jog surinkta ir įvertinta daugiau duomenų. Ekspertų vertinimu, pernai šalies ūkį po vangaus trečiojo ketvirčio metų pabaigoje truktelėjo geri transporto ir pramonės sektoriaus rezultatai, taip pat vidaus paklausa. „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad antrasis BVP įvertis įprastai būna geresnis, statistikams surinkus bei įvertinus daugiau duomenų.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) praėjusiais metais, palyginti su 2024 m., augo 2,9 proc. ir sudarė 84,1 mlrd. eurų to meto kainomis.  Kaip rodo antrasis BVP įvertis, praėjusių metų ketvirtą ketvirtį, palyginti su trečiuoju, Lietuvos BVP padidėjo 1,7 proc. ir siekė 22,3 mlrd. eurų to meto kainomis.

Praėjusių metų paskutinį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, tiek Europos Sąjungoje (ES), tiek euro zonoje pagal sezoniškumą pakoreguotas bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 0,3 proc., o užimtumas – 0,2 proc., pirminius vertinimus skelbia Eurostatas. Tuo metu Lietuvoje BVP per ketvirtį paaugo 1,7 proc. 2025 m. trečiąjį ketvirtį BVP euro zonoje padidėjo 0,3 proc., o ES – 0,4 proc.

Lietuva gynybai dar niekada neleido tiek daug pinigų: perkami modernūs ginklai, dronai ir ruošiamasi priimti sąjungininkus. Tačiau milijardinės investicijos atneša ir nemažai galvos skausmo – kaip suvaldyti broką paliekančius statybininkus ir užtikrinti, kad pirkimai vyktų skaidriai? Kol kariuomenė stiprina šalies skydą, politikos užkulisiuose kyla kitokia audra: artėjantys rinkimai ir nesutarimai koalicijoje jau pradeda kaišioti pagalius į ratus svarbiems projektams.

Statistikams paskelbus, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai augo 2,7 proc., Valstybės kontrolė teigia, jog šalies ekonomika atlaikė geopolitinius iššūkius, tačiau artimiausiais metais ji augs netolygiai. Pasak institucijos, šiemet šalies ūkį dar skatins vartojimo šuolis dėl pensijų kaupimo reformos, tačiau jam nuslopus kitąmet augimas pristos, penktadienį pranešė Valstybės kontrolė. „Lietuvos verslas atsilaikė prieš geopolitinę įtampą ir JAV muitų tarifų keliamą neapibrėžtumą.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas paskutinį praėjusių metų ketvirtį – tarp sparčiausių iš 15-kos duomenis paskelbusių ES šalių, skelbia Eurostatas. Jo duomenimis, per metus – ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku užpernai, Lietuvos BVP augo 2,5 proc., sparčiau jis augo tik Ispanijoje (2,6 proc.) ir Airijoje (6,7 procento). Tuo metu palyginti su trečiuoju ketvirčiu, spalį–gruodį Lietuvos ekonomika augo 1,7 proc. – sparčiausiai iš duomenis paskelbusių šalių.

Lietuvos pramonės produkcijos vertė pernai išaugo 2,8 proc. ir siekė 30,3 mlrd. eurų (palyginamosiomis kainomis), skelbia Valstybės duomenų agentūra.   Per metus labiausiai – 31,7 proc. – padidėjo kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos produkcija. Tuo metu labiausiai – 18,9 proc. – sumažėjo variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių bei 16,2 proc. – pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba.

Lietuvos realus bendrasis vidaus produktas (BVP) 2025 metais, palyginti su 2024 metais, augo 2,7 proc. iki 84 mlrd. eurų (to meto kainomis), o nepašalinus sezono ir darbo dienų įtakos – 2,8 procento. Vien paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku 2024 metais, šalies BVP augo 3,1 proc. (nepašalinus įtakos) ir siekė 22,3 mlrd. eurų, o pašalinus įtaką – 2,5 proc., tuo metu palygiti su trečiuoju ketvirčiu – augo 1,7 proc. (pašalinus įtaką), skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Valstybės duomenų agentūra penktadienį skelbs visų 2025 metų ir ketvirtojo ketvirčio Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį bei kitus pagrindinius šalies ekonominius, socialinius ir  demografinius rodiklius. Trijų ketvirčių realusis BVP augo 2,8 proc. ir siekė 61,7 mlrd. eurų (to meto kainomis), anksčiau skelbė agentūra.  Lietuvos bankas paskutinėje savo prognozėje teigė, kad šalies ekonomika pernai augo 2,5 proc.

Dėl pingančių kai kurių žemės ūkio produktų maisto kainos šiemet turėtų mažinti infliaciją, tačiau ją didins didesni kuro, tabako ir alkoholio akcizai, vartojimo augimas dėl atsiimtų lėšų iš pensijų fondų, sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.  Pasak analitiko, slopstanti maisto infliacija turėtų atsverti augančias kai kurių paslaugų ir prekių kainas.

 Vienas didžiausių Lietuvoje komercinių bankų SEB nepakeitė 2026 metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės ir toliau mano, kad ekonomika šiemet augs 3,2 procento. 2027 metų BVP augimo prognozė taip pat nekeičiama – 2,1 proc., skelbiama antradienį paskelbtoje banko „Nordic Outlook“ apžvalgoje.

Lietuvos valdžios skola trečiąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 33,6 mlrd. eurų ir sudarė 40,7 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo vienas mažesnių ES. Latvijos valdžios skola siekė 19 mlrd. eurų, arba 45,2 proc. BVP, Estijos – 9,4 mlrd. eurų, arba 22,9 proc. BVP. Estijos valdžios skola išliko mažiausia visoje ES.  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 149,7 proc. BVP.

Bankas „Swedbank“ gerina šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir mano, kad šalies ekonomika augs 3,5 procento. Pernai lapkritį bankas prognozavo, kad augimas sieks 3,2 procento. „Swedbank“ skaičiuoja, kad 2025-aisiais šalies ekonomika augo 2,5 proc. 2027 metais jos augimas taip pat sieks 2,5 proc., arba 0,2 punkto daugiau nei manyta lapkritį.

Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,5 proc. – 0,2 proc. punkto mažiau nei prognozuota rugsėjį. 2026 ir 2027 metais ekonomika turėtų augti atitinkamai 3,2 ir 2,3 proc.– tiek pat, kaip prognozuota anksčiau.

Realus bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, 2024 metais siekė 87 proc. ES vidurkio. Latvijoje šis rodiklis siekė 68 proc. ES vidurkio, Lenkijoje – 78 proc., Estijoje – 79 proc., remdamasi išankstiniais Eurostato duomenimis, pranešė Valstybės duomenų agentūra. Iš 27 ES valstybių narių žemiausias BVP realios apimties indeksas (išreikštas perkamosios galios standartais) 2024 metais buvo Bulgarijoje (66 proc. ES vidurkio), aukščiausias – Liuksemburge (245 proc.

Per praėjusius metus Sostinės regione buvo sukurta 45,8 proc. viso šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – 36,2 mlrd. eurų, BVP vienam gyventojui siekė 41,5 tūkst. eurų ir viršijo visų likusių šalies regionų vidurkius, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Lyginant su 2023 m., Sostinės regione BVP pernai padidėjo 2,9 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 3,2 proc., vertinant regionų BVP praėjusių metų kainomis.

Statistikams antruoju įverčiu pagerinus trečiojo šių metų ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) įvertį, ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad tai lėmė geresnis nei tikėtasi rugsėjo rezultatas. Visgi iš esmės ekonomika per ketvirtį nepakito – jos augimą stabdo sulėtėjusi pramonė.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį to meto kainomis siekė 22,2 mlrd. eurų – palyginti su antruoju ketvirčiu, jis smuko 0,02 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką).  Spalio pabaigoje skelbta, kad trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, realusis BVP smuko 0,2 proc.

5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančiam gynybos biudžetui pritaria pusė gyventojų, rodo agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, tam pritaria ar labiau pritaria 51,1 proc. apklaustųjų, nepritaria arba labiau nepritaria – 39,2 proc., likusieji nuomonės šiuo klausimu neturėjo.

Baltijos šalyse veikiantis bankas „Citadele“ nekeičia Lietuvos ekonomikos augimo prognozės ir mano, kad kitąmet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3 proc. Šių metų prognozės banko analitikai taip pat nekeičia – kaip ir rugsėjį, prognozuoja 2,5 proc. augimą. „Lapkritį atnaujinę prognozes, mes jų labai stipriai nepakeitėme (...) ir neskubame mažinti šių metų BVP prognozių.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) metinis augimas trečiąjį šių metų ketvirtį buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES). Lietuvos ekonomika per metus augo 1,9 proc., o vidutiniškai ES – 1,5 proc, vien euro zonoje – 1,3 proc., penktadienį skelbia Eurostatas.  Estijos ekonomika per metus augo 0,9 proc., Latvija savo rodiklio dar nepaskelbė.  Per ketvirtį – trečiąjį, palyginti su antruoju, – Lietuvos BVP susitraukė 0,2 proc., Estijos – augo 0,2 proc.

Trečiąjį šių metų ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) euro zonoje augo 0,2 proc., Europos Sąjungoje (ES) – 0,3 proc., lyginant su ankstesniu ketvirčiu, skelbia Eurostatas. Lietuvoje BVP per ketvirtį sumažėjo 0,2 proc.  ES statistikos tarnyba primena, jog antrąjį ketvirtį BVP augimas euro zonoje siekė 0,1 proc., ES – 0,2 proc.  Šių metų liepą–rugsėjį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, per metus BVP euro zonoje padidėjo 1,4 proc., ES – 1,6 proc.

Dėl sustojusio pramonės augimo „Swedbank“ ekonomistai mažina šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę 0,1 punkto iki 2,5 proc., bet nekeičia kitų metų prognozės ir mano, kad  ekonomikos augimas sieks 3,2 proc.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį to meto kainomis siekė 22,1 mlrd. eurų – 1,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Palyginti su antruoju ketvirčiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, realusis BVP smuko 0,2 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vertinant gamybos metodu, trečiąjį ketvirtį didžiausią neigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo pramonės, transporto ir saugojimo įmonių veiklos rezultatai.

2025 m. antrąjį ketvirtį sezoniškai pakoreguotas valdžios sektoriaus deficito ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis euro zonoje sudarė 2,7 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) – 2,9 proc., praneša Eurostatas. Tuo metu Lietuvoje buvo fiksuojamas 3 proc. deficitas. Deficito ir BVP santykis šių metų antrą ketvirtį, palyginti su pirmuoju, euro zonoje išliko nepakitęs. Tuo metu ES jis šiek tiek padidėjo nuo 2,8 proc. praėjusį ketvirtį.

Ateinantys metai žada būti gana dinamiški mūsų ekonomikai: prognozuojamas spartus atlyginimų, pensijų augimas, tačiau juntama baimė dėl infliacijos šuolių, kainų augimo bei akcizų tam tikroms prekėms. Ko tikėtis ir kam būti pasiruošus, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su „Artea“ banko vyr. ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene. Kokie mūsų laukia ateinantys metai? Trumpuoju laikotarpiu, stebint visas makroekonomines kategorijas, gyvensime tikrai neblogai.

Ekspertai, svarstydami apie Vyriausybės planą kitąmet didinti Lietuvos gynybos biudžetą iki 5,2 proc. bendro vidaus produkto (BVP), įvertino įgyvendinimo galimybes bei pareiškė, kad tai yra būtina šalies saugumui užtikrinti. Tiesa, kad būtų pasiektas toks tikslas, reikėtų atsargiai derinti mokesčių didinimą ir skolinimąsi, kad papildomos lėšos nepakenktų ekonomikos augimui.