2027 metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę bankas taip pat blogina 0,3 proc. punkto iki 2,2 proc., teigiama trečiadienį paskelbtose ERPB Regioninėse ekonomikos perspektyvose.
Bankas susilpnino šalies ūkio augimo perspektyvas atsižvelgęs į tebesitęsiančio konflikto Artimuosiuose Rytuose keliamą energijos kainų šoką bei silpną eksporto paklausą.
Jo teigimu, rizikų ekonomikos augimui gali kelti ir tebesitęsiantis atlyginimų augimas, darantis įtaką šalies konkurencingumui.
Visgi tiek Lietuvos, tiek kitų Baltijos šalių ekonomikas skatins didinamos išlaidos gynybai, europinės vėžės „Rail Baltica“ tiesimo darbai bei ES investicijos, mano ERPB.
Teigiama, kad Lietuvoje BVP augimą dar lems vidaus vartojimas, gyventojams į ekonomiką įliejant iš antrosios pensijų pakopos atsiimtas lėšas.
„Lietuva turėtų augti sparčiau nei kitos Baltijos šalys, nors ir yra labiausiai pažeidžiama konflikto Artimuosiuose Rytuose keliamo energijos šoko, kadangi šalyje elektra gaminama iš dujų“, – pranešime teigė ERPB.
Banko teigimu, dėl išlaidavimo karinėms reikmėms šiemet tikėtinas reikšmingas valstybės biudžeto deficito didėjimas nuo pernai buvusio 1,8 proc. nuo BVP lygio, tuo metu valstybės skola išlieka gana žema – 39,5 proc. BVP.
Banko teigimu, Latvijos BVP šiemet kils 2 proc., tuo metu Estijos ekonomika turėtų augti 2,1 proc., 2027 metais – po 2,3 procento.
