Perspėja Lietuvą: dėl prastos psichikos sveikatos šalis kasmet gali netekti apie 2,5 proc. BVP

Tokie duomenys pateikiami EBPO ataskaitoje „Ekonominiai argumentai už psichikos sveikatos sutrikimų prevenciją“, kurioje analizuojama, kiek psichikos sveikatos problemos kainuoja vyriausybėms EBPO ir ES šalyse.

TAIP PAT SKAITYKITE:

47-erių Ingrida Martinkėnaitė atskleidė neblėstančio grožio paslaptį: „Kartais reikia...“

„Ozempic“ vartojusi Laura gailisi net pabandžiusi: „Jeigu būčiau žinojusi, kas laukia...“

7 ženklai, kad senstate teisingai: atskleidė požymius, kurie išduoda tikrąją būklę

EBPO: dėl prastos psichikos sveikatos Lietuva kasmet gali netekti apie 2,5 proc. BVP

Ataskaitoje nurodoma, kad tai yra „viena iš didžiausių šių dienų visuomenės sveikatos ir ekonominių problemų“, nes ji paliečia apie 20 proc. gyventojų.

„Prognozuojama, kad 2025–2050 m. visoje ES didžiosios depresijos sutrikimai, generalizuoto nerimo sutrikimai ir alkoholio vartojimo sutrikimai kartu sutrumpins sveiko gyvenimo trukmę 2,5 metų ir sudarys apie 6 proc. visų sveikatos priežiūros išlaidų“, – teigiama ataskaitoje.

EBPO skaičiavimais, dėl to per šį laikotarpį visoje Europos Sąjungoje BVP kasmet sumažės vidutiniškai 1,7 proc. Tai reiškia, kad ES šalyse kasmet bus prarandama 313 mlrd. eurų, o tai maždaug prilygsta visam Čekijos BVP 2023 m.

„Šį poveikį didžiąja dalimi lemia sumažėjęs darbo jėgos dalyvavimas, didesnis pravaikštų skaičius ir „neproduktyvus buvimas darbe“ (angl. presenteeism), kai darbuotojai fiziškai yra darbo vietoje, bet negali dirbti produktyviai“, – teigiama ataskaitoje.

Lietuva pirmauja tarp ES valstybių pagal prognozuojamą BVP sumažėjimą dėl didžiojo depresinio sutrikimo, generalizuoto nerimo ir alkoholio vartojimo kontrolės sutrikimų. Teigiama, kad šalis gali netekti vidutiniškai beveik 2,5 proc. BVP kasmet.

Antroje vietoje rikiuojasi Suomija, Latvija yra trečia, o Estija – ketvirta. Pastaroji gali netekti kiek daugiau nei 2 proc. BVP kasmet.

Tuo metu Bulgarijai, Kiprui ir Graikijai poveikis būtų mažiausias – apie 1 proc. BVP.

Be to, EBPO skaičiavimu, 2025–2050 m. gyvenimo trukmė ES valstybėse sutrumpės apie ketvirtadalį metų, t. y. tris mėnesius, dėl didžiojo depresinio sutrikimo ir alkoholio vartojimo kontrolės sutrikimo.

Pasak ataskaitos, tikėtina, kad psichikos sveikatos sutrikimai turės didžiausią poveikį gyvenimo trukmei Lietuvoje (0,50 metų), Suomijoje (0,43 metų ir Latvijoje (0,41 metai). Tuo metu mažiausias jų poveikis prognozuojamas Graikijoje (0,05 metų) ir Kipre (0,06 metų).