Anot EK, šalies ekonomikos augimui didžiausią įtaką šiemet turės dėl pensijų reformos išaugęs vartojimas, kurio poveikis kitais metais nuslops, dėl ko 2027 m. BVP augimas turėtų sumažėti iki 2,1 proc., o infliacija – iki 2,7 proc.
„Tikimasi, kad (Lietuvos – ELTA) augimą skatins privatus vartojimas, investicijos ir aktyvus eksportas. Visgi, jį apsunkinti gali tarptautinės prekybos įtampos ir jų keliamas neapibrėžtumas, esamos geopolitinės rizikos Baltijos šalyse“, – teigiama ataskaitoje.
Anot jos, konfliktas Artimuosiuose Rytuose toliau skatina energijos kainų augimą, dėl kurių auga gamybos sąnaudos.
Prognozuojant ekonomikos augimą, EK numato, kad nedarbo lygis šiais ir kitais metais mažės bei pasieks 6,7 proc.
Nors valstybės skolos lygis Lietuvoje yra tarp žemiausių ES, šalis taip pat turi pakankamai žemą viešųjų išlaidų ir pajamų lygį, be to, numatoma, kad senėjant visuomenei ir augant pensijų, sveikatos priežiūros sistemų išlaidos toliau didės.
Taip pat papildomas spaudimas numatomas dėl didėjančių gynybos išlaidų ir viešojo sektoriaus darbo užmokesčio, pensijų bei kitų socialinių išmokų indeksavimo, tuo metu pajamų augimas prognozuojamas labiau ribotas.
Anot EK, iki šiol priimti mokesčių pakeitimai nėra pakankami, kad kompensuotų prognozuojamą viešųjų išlaidų padidėjimą – dėl to šalies valdžios sektoriaus deficitas išaugo nuo 1,3 proc. BVP 2024 m. iki 1,8 proc. BVP pernai, o šiemet ir kitais metais atitinkamai sieks 2,2 ir 2,7 proc.
Prognozuojama, kad valstybės skola irgi augs – padidės nuo 38 proc. BVP 2024 m. iki 48,4 proc. kitais metais.
Tarp rekomendacijų – NT ir aplinkosaugos mokesčių reformos, subsidijų kurui naikinimas
Naujausioje šaliai skirtoje ataskaitoje EK taip pat pateikė rekomendacijas, susijusias su saugumo ir konkurencingumo, socialine politika, Lietuvos įgyvendintomis reformomis.
EK teigimu, siekdama finansuoti gynybą, kartu užtikrinti lėšas sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitoms viešosioms paslaugoms ir nekeldama pavojaus fiskaliniam tvarumui, Lietuva galėtų didinti viešąsias pajamas ir pasinaudoti reformomis, kurios įgyvendinamos europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšomis.
„Tai galėtų apimti nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos mokesčių reformas, specialių mokesčių režimų racionalizavimą, kovą su šešėline ekonomika ir laipsnišką subsidijų iškastiniam kurui panaikinimą“, – teigia Komisija.
Pasak jos, Lietuvos rizikos kapitalo ekosistema auga sparčiausiai regione, tačiau plėtra stabdo nepakankamos verslo inovacijos, o mažoms ir vidutinėms įmonėms sunku gauti finansavimą.
Tam šalis raginama kelti konkurencingumą, pavyzdžiui, didindama investicijoms skirtas lėšas per papildomą kaupimą pensijai, vystydama finansų rinkas, stiprindama verslo ir mokslo bendradarbiavimą.
Pasak EK, Lietuva padarė pastebimą pažangą plėsdama atsinaujinančiųjų išteklių energetiką, tačiau ir toliau išlieka priklausoma nuo elektros importo.
Ataskaitoje teigiama, kad, nors Lietuva RRF lėšas investuoja į sveikatos infrastruktūrą, sveikatos priežiūros rezultatai nesiekia ES vidurkio, prevencijos priemonėmis išvengiamas mirtingumas yra didelis, o kaimo vietovėse trūksta sveikatos priežiūros paslaugų.
Teigiama, jog padidinus galimybes naudotis šiomis paslaugomis, gauti gydytojų bei slaugytojų paslaugas būtų galima prailginti šalies gyvenimo trukmę.
EK vertinimu, atotrūkis išlieka ir švietimo srityje, ypač tarp miesto ir kaimo mokyklų, tam šalis raginama didinti mokytojo profesijos patrauklumą, skatinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos programas ir profesinio mokymo reformas.
Anot Komisijos, šalyje taip pat auga skurdas bei nelygybė, ypač atokiuose regionuose, tam Lietuvai rekomenduojama plėsti socialinio būsto programas, gerinti socialinių paslaugų stebėseną.
Pažymima ir tai, kad esama geopolitinė padėtis ir Rusijos kaimynystė dar labiau aštrina šaliai kylančius ekonominius ir socialinius iššūkius, kelia saugumo riziką Lietuvai ir kitoms šalims prie ES rytinės sienos.
