Be to, pasak jos, fiskalinis valdžios deficitas, kuris kitąmet gali siekti 3,8 proc., ilguoju laikotarpiu – 2030–2035 metais – gali būti apie 6 proc. BVP.
„Ilgesnio laikotarpio vertinimas parodė, kad bendrai viešųjų finansų padėtis suprastėjusi, skola jau 2030 metais galėtų viršyti 60 proc. BVP, o 2035 metais galėtų pasiekti daugiau nei 74 proc. BVP“, – ketvirtadienį opozicinės Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijoje teigė VK Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė.
„Ilgesnio laikotarpio vertinimas rodo, kad be papildomų fiskalinių sprendimų viešųjų finansų padėtis savaime negerės – deficitas išliks 6 proc. BVP lygyje“, – pridūrė ji.
J. Rukšėnaitės teigimu, siekiant laikytis fiskalinės drausmės taisyklių bei tvarių viešųjų finansų, jau dabar reikalingos tiek išlaidų, tiek pajamų priemonės.
Pasak jos, valstybės skola per kelerius metus išaugs labai sparčiai, o tai reiškia, jog mažės ir fiskalinis tvarumas.
„Skolos augimas, jeigu lyginsime 2025 metus, kai ji siekė apie 40 proc. BVP, per kelerius metus jau prognozuojama link 60 proc. BVP net ir tam pačiam biudžeto projekte, tai tas augimas iš tiesų yra labai spartus“, – teigė VK atstovė.
„Kuo skola sparčiau didėja, lieka mažiau erdvės, mažiau fiskalinio tvarumo – ištikus ekonominiams, geopolitiniams šokams nebus galimybių tiesiog valstybei atitinkamai reaguoti“, – pridūrė J. Rukšėnaitė.
Finansų ministras Taurimas Valys trečiadienį teigė, kad prie fiskalinės drausmės tikimasi grįžti maždaug po 5–7 metų.
Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus trečiadienį pareiškė, kad Lietuvos skola viršys Mastrichto kriterijumi nustatytą maksimalią 60 proc. ribą greičiau, negu prognozuoja Europos Komisija – jos vertinimu, šalies skola gali viršyti 60 proc. 2036 metais.
