biudžetas

Valstybės kontrolė, pernai atlikusi finansinį auditą 17-oje savivaldybių, nustatė, kad dauguma jų neišvengė teisės aktų pažeidimų naudodamos valstybės biudžeto lėšas ir valdydamos joms patikėtą turtą. Netinkamai buvo panaudota daugiau nei 16,3 mln. litų. Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės teigimu, savivaldybės kasmet sulaukia tų pačių pastabų dėl teisėto ir efektyvaus valstybės lėšų bei turto naudojimo, tačiau išvadų neskubama daryti.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy nori sukurti dar vieną finansų cerberį – Europos ekonominę vyriausybę. Idėja skamba gražiai, tačiau iki galo nėra aišku, ką ji turėtų reikšti. Jei šis pasiūlymas iš tiesų rimtas, jis turėtų atnešti reikšmingų pokyčių, ypač Vokietijai.

Ispanijos vyriausybė penktadienį pritarė naujam antikrizinių priemonių paketui, kad šalis galėtų įvykdyti savo įsipareigojimą sumažinti biudžeto deficitą, praneša „RIA Novosti“, remdamasi vietos žiniasklaida. Manoma, kad šis įstatymo projektas leis šalies valdžiai sutaupyti apie 5 mlrd. eurų. Kaip skelbia Ispanijos laikraštis „El Pais“, sutaupyti biudžeto lėšų tikimasi įgyvendinant pokyčius mokesčių ir sveikatos apsaugos srityse.

Nuo išpūsto Šiaulių miesto biudžeto siūloma nubraukti 17 milijonų litų. Įvairiomis „interpretacijomis“ įrodinėjama, kad dar – ne bankrotas. Kada bus bankrotas? „Kada nebeišmokėsime algų, ir prie Savivaldybės ateis protestuotojai“, – sako Savivaldybės kontrolierius Arvydas Ušeckas. Algų biudžetininkai nesulauks jau gruodį. Kai kurias skolas svarstoma parduoti.

Išankstiniais duomenimis, šių metų liepą „Sodros“ pajamos buvo 947,1 mln. Lt, t.y. 4 proc. arba 36,6 mln. Lt didesnės nei planuota ir 8 proc. arba 70,5 mln. Lt didesnės nei tuo pat metu 2010 m. Per septynis šių metų mėnesius į „Sodros“ biudžetą įplaukė 6 mlrd. 174,9 mln. Lt, t.y. 1,1 proc. arba 66,6 mln. Lt daugiau nei planuota ir 5,1 proc. arba 299,3 mln. Lt daugiau nei per tą patį praėjusių metų periodą.

Rugpjūčio 2 d. vakare, likus suskaičiuotoms valandoms iki galimo šalies bankroto, JAV prezidentas Obama pagaliau pasirašė įstatymą, laikinai išsprendusį skolos limito pakėlimo krizę. Įstatyme numatyta skolos limitą pakelti iki $16,4 trilijono, taip pat numatytas mechanizmas, kaip per artimiausią dešimtmetį sutaupyti kelis trilijonus dolerių. Visą praeitą mėnesį pasaulio dėmesį buvo prikaustęs JAV Kongrese ir Baltuosiuose rūmuose įsiliepsnojęs karas dėl šalies finansinės ateities.

Vokietija ragina ir kitas Europos šalis pasekti Prancūzijos, Ispanijos, Italijos ir Belgijos pavyzdžiu – 2 sav. drausti skolintų akcijų sandėrius. Tuo metu Vilniaus birža teigia neketinanti drausti prekybos skolintomis akcijomis – ji Lietuvoje nepopuliari, praneša LTV „Šiandien“. Uždrausti skolintų akcijų sandėrius – vienas pastarųjų žingsnių finansų rinkoms nuraminti po dramatiškos savaitės.

Šiemet atsisakoma kalėdinių ir naujametinių renginių, o kitąmet kimbama uždarinėti miesto mokyklas. Tokie planai sukasi Šiaulių miesto valdžios galvose, susivokus, kad gyvenama ne pagal išgales. Tačiau kai bus įgyvendintas taupymo planas, kai kurių įstaigų darbuotojai be darbo sėdės savo kabinetuose, nes veiklai pinigų – neliks.

Bankrotinė Šiaulių situacija sulaukė audringos skaitytojų reakcijos. Liejasi pasipiktinimas eksmero Genadijaus Mikšio ir Savivaldybės administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus „komanda“, kuri per vieną kadenciją sugebėjo 84 procentais praskolinti miesto biudžetą. „Šiaulių kraštas“ klausė, kaip tokį „palikimą“ vertina pirmą kartą miesto Taryboje dirbantys politikai.

Seimo nariai siūlo uždrausti darbuotojams neatostogauti 2 ir daugiau metų ir apriboti už nepanaudotas atostogas mokamas kompensacijas. Tai numatančias Darbo kodekso pataisas užregistravo Seimo nariai socialdemokratai Edvardas Žakaris, Edmundas Jonyla ir Valerijus Simulikas. Seimo nariai V. Simulikas, E. Žakaris ir E. Jonyla  siūlo privalomas atostogas.

JAV politikai jau kurį laiko „tampė nervus“ pasauliui, ilgai ieškodami sprendimo, kaip išvengti šalies bankroto, ar pratęsti šalies skolos limitą ir ar priimti JAV biudžeto deficito mažinimo planą. Neabejingi įvykiams Amerikoje liko ir Lietuvos politinės ir ekonominės arenos dalyviai, kurie vienbalsiai pripažino, kad vienokia ar kitokia įvykių atomazga turės nemažai įtakos ir mūsų Tėvynei.

Artėjant Europos krepšinio čempionatui, pamažu tvarkomos problematiškiausios miesto vietos. Vakar Laisvės aikštėje specialiu tentu uždengta sena statybvietė, tačiau kartu pripažįstama, kad problemų dar yra. Likus maždaug mėnesiui iki Europos krepšinio čempionato, vis sparčiau tvarkomos ne vienus metus panevėžiečių akių nedžiuginusios miesto vietos. Vakar panevėžiečio dailininko Ramūno Grikevičiaus sukurtais tentais paslėpta nebaigta statybvietė šiaurinėje Laisvės aikštės dalyje.

Šiuo metu pastebimas nestabilumas tarptautinėse finansinėse rinkose kol kas nedaro neigiamos įtakos Latvijai, nes iš finansinės krizės ji pasitraukė daug stipresnė. Apie tai interviu portalui „Nozare.lv“ pareiškė Latvijos banko valdybos Monetarinės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Uldis Rutkastė. Jo nuomone, šiandien Latvija daug stipresnė nei 2008-2009 m. laikotarpiu, kai kilo krizė.

Amerikiečių korporacija „Apple“ šiuo metu gali išleisti daugiau pinigų nei Jungtinės Valstijos. Paskutiniai duomenys iš Iždo departamento rodo, kad šalies grynųjų balansas yra 73, 7 milijardo dolerių. Elektroninę ir programinę įrangą projektuojančios bei gaminančios „Apple“ rezervuose – 76,4 milijardo dolerių. Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmai netrukus balsuos dėl pataisos, kuria numatoma pakelti šalies skolos lubas. Tai leistų pasiskolinti daugiau pinigų padengti išlaidoms.

JAV skola šiemet pasiekė rekordines aukštumas – ji perkopė 14 trilijonų JAV dolerių ribą. Skaičiuojama, kad per dešimtmetį ji išaugo kone dvigubai ir dabar sudaro tik kiek mažiau nei 90 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Sunku įsivaizduoti, kokio dydžio suma  yra 14 trilijonų? „Balsas.lt“ siūlo pasižiūrėti vaizdo siužetą, kuriame vizualiai parodoma, kiek gi realiai JAV banknotų sudaro trilijoną.

Miestui reikia tvirtos rankos. Reikia gero ūkvedžio, kad būtų tvarka ir švara, kad mieste būtų gera ir saugu gyventi. „Buvau ir administratorius, ir direktorius, ir Tarybos narys, todėl miesto problemos man žinomos“, – teigia jau daugiau nei 100 dienų Šiaulių miesto mero kėdėje sėdintis socialdemokratas Justinas Sartauskas.

Kitais metais numatomas Seimo sudėties pasikeitimas valstybės biudžetui gali kainuoti, preliminariais duomenimis, 5,8 milijono litų. Tokia suma būtų skirta išeitinėms kompensacijoms. „Mes iš karto turime planuoti išeitines kompensacijas tiems Seimo nariams ir jų padėjėjams, kurie nebus išrinkti į Seimą. Tai tikrai susidaro pakankamai ženkli suma.

Du žymūs kairiosios pakraipos Europos dienraščiai – Londono „Guardian“ ir Paryžiaus „Monde“ – paskelbė garsaus ekonomisto, Nobelio premijos laureato Amartya Seno dviejuose truputėlį skirtinguose straipsniuose išsakytus samprotavimus apie tai, ką jis laiko esant su euru susijusia grėsme Europos demokratijai.

Du iš trijų britų, išvykę ilsėtis, viršija savo atostogų biudžetą 350 svarų, skelbia „The Daily Mail“. Tyrimas atskleidė, kad tipiškas vasarotojas vykdamas atostogų su savimi pasiima 460 svarų, iš kurių didžiąją dalį išleidžia maitinimuisi restoranuose, gėrimams ir pažintinėms ekskursijoms. Tačiau pagauti atostogų dvasios vienas iš penkių britų ryžtasi įsigyti prekių prieš tai net nepažiūrėjęs į kainą. To pasekmė yra 50 proc. didesnės nei planuota išlaidos suvenyrams.

Birželį euro zonos paslaugų sektoriaus augimas ir toliau lėtėjo bei pasiekė žemiausią lygį per aštuonis mėnesius, tuo tarpu verslo pasitikėjimas nusmuko iki žemiausio lygio per dvejus metus, informuoja BBC. Tyrimų organizacijos „Markit“ skaičiuojamas verslo aktyvumo paslaugų sektoriuje indeksas sumažėjo nuo 56,0 punkto gegužę iki 53,7 punkto birželį. Aukštesnis nei 50 punktų indeksas rodo, kad sektorius auga.

Maždaug 10 proc. Europos draudimo bendrovių, kuriose buvo atliekami vadinamieji streso testai, neturi pakankamo kapitalo, būtino įveikti galimą ekonominę krizę. Apie tai liudija tyrimo, kurį atliko EIOPA (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), rezultatai. Dar 8 proc. iš testus atlikusių draudikų pasirodė nepajėgūs atremti galimas infliacijos rizikas. Testų rezultatai parodė, kad dėl kapitalo nepakankamumo draudimo bendrovėms ekonominių sunkumų atveju gali pritrūkti 4,4 mlrd.

Per ekonominę krizę „Sodros“ įmokos dalies pervedimai į žmonių pensijų kaupimo sąskaitas buvo laikinai – dvejiems metams – sumažinti nuo 5,5 iki 2 proc. Įstatyme buvo numatyta, kad 2011 m. pradžioje pervedimai bus atkuriami į ankstesnį lygį. Tačiau praėjusiais metais Seimui pakeitus įstatymą nuostatos dėl didesnių pervedimų atkūrimo nebeliko.

Pirmadienį euro kursas JAV dolerio atžvilgiu pasiekė aukščiausią lygį per mėnesį, nes sumažėjo nerimas dėl Graikijos skolų krizės. Šeštadienį euro zonos finansų ministrai pritarė 12 mlrd. eurų paskolos dalies Graikijai išmokėjimui ir teigė, kad dėl kitos paskolos Graikijai susitars iki rugsėjo vidurio. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjo 0,2 proc., iki 1,4560 JAV dolerio. Praėjusią savaitę euras sustiprėjo 2,4 proc.

Kartais gali atrodyti, kad apie taupymą jau žinome viską ir nebėra čia apie ką kalbėti. Vis dėlto senos tiesos neretai užsimiršta, ypač kai padaugėja pagundų ir galimybių. Pajamoms pamažu pradedant kilti, pateikiame tai, ką  verta prisiminti siekiant susikurti tvarią finansinę gerovę. Kiekviena šeima turi turėti savo banką - asmeninį biudžetą. Nuolat stebėkite savo finansinę situaciją ir darykite pajamų ir išlaidų balansą.

Europos Komisija (EK) siūlo 5 proc. didinti Europos Sąjungos (ES) biudžetą, praneša BBC. Tokio pasiūlymo 2014–2020 metams sulaukta, nepaisant kai kurių ES valstybių narių raginimų užšaldyti biudžetą. Komisija taip pat nori peržiūrėti biudžeto nuolaidas, taikomas kai kurioms valstybėms narėms, ypač Didžiajai Britanijai.

Teismui pripažinus, kad buvusios Kauno antrosios ligoninės direktorių Kauno politikai atleido neteisėtai, savivaldybė turės medikui išmokėti apie šimtą tūkstančių litų. Kauno valdininkai aiškina, esą jis trukdęs pertvarkyti ligonines ir jau geriau sumokėti kompensaciją, nei vilkinti reorganizaciją. Buvusios antrosios klinikinės ligoninės vadovas Tautvydas Jankauskas miesto Tarybos sprendimu darbo neteko praėjusį spalį, nors teisininkai įspėjo politikus, kad tai gali būti neteisėta.

Trečiadienio vakarą laukiama naujos pilietinio nepaklusnumo bangos Minske ir kituose Baltarusijos miestuose. Ramias protesto akcijas be šūkių ir reikalavimų, jų dalyviams kartais imant ploti, trečiadieniais inicijuoja interneto bendruomenė „Revoliucija per socialinį tinklą“. Ji paskelbė apie numatomus valdžios veiksmus, kuriais siekiama sutrukdyti šios dienos pilietinio nepaklusnumo akcijas.

Obligacijos arba skolos vertybiniai popieriai – tai, paprastai tariant, finansinis įsipareigojimas sumokėti numatytą pinigų sumą sutartu laiku. Investuotojas įsigydamas obligacijas iš jų išleidėjo (jis vadinamas emitentu) paprasčiausiai paskolina pinigų tam obligacijų išleidėjui ir gauna pažadą, kad atgaus pinigus. Obligacijų patrauklumas priklauso nuo siūlomų sąlygų ir emitento reputacijos.

Prancūzijos finansų ministrė Christine Lagarde tapo pirmąja moterimi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadove, praneša BBC. Vienintelis K. Lagard konkurentas buvo Meksikos centrinio banko vadovas Agustinas Carstensas. TVF valdyba pažymėjo, kad abu kandidatai yra „labai kvalifikuoti“. K. Lagard sulaukė Jungtinių Valstijų, Europos šalių ir pagrindinių besivystančių šalių palaikymo. TVF vadovo postas tapo laisvas, kai dėl sekso skandalo atsistatydino buvęs jo vadovas. „Rezultatai paskelbti.

Nors Lietuvoje žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos dabar palankios, supirkimai – tarsi pristabdyti, ir šiemetiniai rodikliai nerodo žemės ūkio plėtros. Pažymėtina, jog pastaruosius dvejus metus investicijos į žemės ūkį buvo negausios. Be to, maisto pramonės augimą, analitikų nuomone, trukdo pernelyg griežtas veiklos reglamentavimas. Ypač – aplinkosaugos srityje. „Žemės ūkio vystymuisi labai būtų paranku susilaukti strateginio investuotojo. Jis ne tik suintensyvintų šakos vystymąsi.

Šiauliuose įsikūręs Labdaros ir paramos fondas neteko paramos gavėjo statuso, o už ne pagal paskirtį panaudotą paramą priskaičiuota beveik 63 tūkst. litų mokesčių ir sankcijų. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Šiaulių AVMI) duomenimis, šis labdaros ir paramos fondas per trejus metus panaudojo ne pagal paskirtį daugiau kaip 336 tūkst. litų gautos paramos, grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą.

Mažės dirbančių su verslo liudijimais. Vyriausybės atstovų teigimu, esą kai kurie verslininkai rinkoje sukuria nesąžiningą konkurenciją.Smulkiųjų verslininkų atstovai sako, kad panaikinus dalį verslo liudijimų bus monopolizuota stambių įmonių veikla, o vartotojai už gaminius, produktus bei paslaugas mokės daugiau. Panevėžietis Antanas Juzėnas sako pragyvenimui užsidirba sargaudamas.

Iki 2030 metų Rusija, panašiai kaip Graikija dabar, gali atsidurti ant bankroto slenksčio, - įsitikinęs Pasaulio banko ekonomistas Maskvoje Sergėjus Ulatovas. ,,Perkopus 2030 metus, situacija Rusijoje gali būti panaši į Graikiją, kur skola jau nebesuvaldoma, - interviu ,,Bloomberg” sakė ekonomistas. – Dabar Rusiją laiko tik didelės naftos kainos, o ne protinga makroekonominė politika.

Finansų ministrės Ingridos Šimonytės įsitikinimu, šiųmetinio biudžeto tikslinti nereikės, pajamų iš mokesčių planą pavyks įvykdyti ir galbūt net bus surinkta šiek tiek daugiau negu planuota. „Biudžeto pajamų planas bent jau tiek, kiek tai yra susiję su mokesčių įplaukomis, mūsų vertinimu, bus įvykdytas. Yra rizika, kad bus tam tikro atsilikimo akcizų eilutėje, tačiau bus viršytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamų planas“, – sakė I. Šimonytė ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime.

Graikijos skolų problemos sunkia našta užguls Europos mokesčių mokėtojų pečius. „Open Europe“ ekonomistai paskaičiavo, kad kiekvienas Europos Sąjungos šalies pilietis netiesiogiai „perves“ po 535 eurus (1846 litus) Atėnams. Iki 2014 metų ši suma gali išaugti iki 1450 tūkst. eurų (5003 litų). Šiuo metu ES šalys iš Graikijos vyriausybės laukia „realių žingsnių siekiant įgyvendinti eilinio kredito gavimo sąlygas“. Pagrindinis reikalavimas - biudžeto išlaidų sumažinimas 28 mlrd.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė užtikrina, kad kitais metais bus atkurtos pensijos ir dirbantiems, ir nedirbantiems pensininkams. Naujų mokesčių finansų ministrė nežada, tačiau kažkokių korektyvų, lengvatų atsisakymo neatmeta. „Tikrai jokių siūlymų dabar Finansų ministerija nerengia, ir 2012 metų biudžeto perspektyvos labai stipriai priklausys nuo to, ką mes matysime rudenį, atnaujinę makroekonomines prognozes.

Teismai per penkis šių metų mėnesius skyrė beveik 600 tūkst. litų baudų už nelegalaus darbo naudojimą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) išplatinto pranešimo duomenimis, už inspektorių atlikto tikrinimo metu miško kirtavietėje nustatytus keturis nelegaliai dirbusius asmenis Varėnos rajono apylinkės teismas nelegalų darbą naudojusiam A. Mačiulio individualios įmonės savininkui skyrė 3 tūkst. 350 litų baudą.

Išankstiniais duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto gegužės mėnesio pajamos buvo 917,1 mln. Lt, tai yra 33,2 mln. Lt, arba 3,8 proc. daugiau nei planuota ir 71,2 mln. Lt, arba 8,4 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės piniginių išteklių gegužės mėnesį gauta 29,3 mln. Lt asignavimų. „Sodros“ biudžeto surinkimas gerėja dėl kelių priežasčių.

Ketvirtadienį Graikijos ministras pirmininkas Georgas Papandrėjus paneigė pranešimus apie savo atsistatydinimą. Jis pareiškė ketinąs imtis esminio vyriausybės reorganizavimo, pranešė „Associated Press“. Prieš pat šį pareiškimą valstybinė šalies televizija pranešė, kad G. Papandrėjus pasirengęs atsistatydinti ir suformuoti kartu su opozicija Nacionalinės vienybės vyriausybę.

Finansų ministerijos duomenimis, per penkis šių metų mėnesius į valstybės biudžetą pajamų iš mokesčių gauta 5 mlrd. 870,2 mln. litų - t. y. 847,1 mln. litų, arba 16,9 proc. daugiau, palyginti su 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu. Kitos pajamos sudarė 543,1 mln. litų. Kartu su kitomis nemokestinėmis pajamomis iš viso per 2011 metų penkis mėnesius į valstybės biudžetą surinkta 6 mlrd. 413,7 mln. litų pajamų - t. y. beveik 521,1 mln. litų, arba 8,8 proc.

Žmonės turi suprasti, kad nors Latvija ir atsigavo po finansų krizės, ekonominė krizė dar nesibaigė. Ji tęsis tol, kol mes galėsime įrodyti, jog sugebame valdyti finansinius ir ekonominius procesus savo šalies viduje, dienraščiui „Diena“ teigė Latvijos centrinio banko prezidentas Ilmaras Rimševičius.

Apie tai ir kitas sėkmingo asmeninių finansų valdymo peripetijas Dzūkijos pagrindinėje mokykloje kalbėjo žinoma ekspertė „Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė. Trečdalis gyvena šia diena „Asmeninių finansų valdymas labai nesikeičia ir ekonomikos pakilimo, ir jos recesijos metu. Keičiasi tik strategija.

Britų banko „Royal Banko of Scotland“ analitikai teigia, kad 3,3 proc. Latvijos bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugio prognozė šiems metams ir 4 proc. 2012-iems yra pernelyg optimistiška, nes Vakarų Europos plėtra lėtėja ir bankai griežtina skolinimo sąlygas.

Lietuvos užsienio kultūros politiką norima nukreipti į artimiausias Baltijos šalis ir Skandinaviją, jau kitąmet skiriant atskirą finansavimą iš valstybės biudžeto. Bendradarbiavimą jau šį rudenį pradės didelio masto projektas – Lietuvos ir Estijos nacionalinių operos teatrų gastrolių mainai, kitąmet tokie mainai numatyti su Rygos operos teatru.

Praėjusią savaitę pasitaikė retoka proga pasidžiaugti, kad Lietuvoje ne viskas blogai. Pamoką, kaip gal atrodyti ekonomikos „dugnas“, šį kartą davė Baltarusija, daugiau nei perpus devalvavusi rublį. Šalyje kilo pati tikriausia suirutė. Žmonių santaupos nuvertėjo, prekių kainos pakilo, baimindamiesi tolimesnio kainų augimo baltarusiai, šluoja parduotuvių lentynas, ir tik pats diktatorius apsimeta nesuprantąs tokio žmonių elgesio.

Graikijos vyriausybei ir opozicijai kriziniame susitikime nepavyko susitarti dėl bendro taupymo kurso. Tai penktadienio popietę paskelbė nedidelės dešiniosios partijos LAOS vadovas Giorgas Karatzaferis. „Kai kuriems postai ko gero yra svarbiau nei valstybė“, - pareiškė jis interviu televizijai po kelias valandas trukusio susitikimo. Komunistų partijos pirmininkė A. Papariga kritikavo vyriausybės ir kreditorių „spaudimą“, kad gautų graikų paramą ekonomikos gaivinimo planui.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės iždo atsargų sunkmečiui įstatymo koncepciją neliks galimybių šias atsargas išleisti politinio ciklo (priešrinkiminėms) priemonėms ir bus užkirstas kelias skaudžioms iš tokios politikos kylančioms porinkiminėms pasekmėms šalies ūkiui: infliacijai, nedarbo didėjimui, didelėms palūkanoms, skolos didėjimui, mokesčių didinimo ateityje rizikai.

Politiniai ginčai Graikijoje dar labiau blogina finansinę šalies padėtį, rašo „telegraph.co.uk“. Antradienį pagrindinis opozicijos lyderis pareiškė nepritariantis dar griežtesnėms taupymo priemonėms. Šio mėnesio pradžioje pagrindinės opozicijos partijos lyderis Antonis Samaras ragino persvarstyti 110 mlrd. eurų finansinės paramos paketo sąlygas, o antradienį pareiškė nepritariantis papildomoms taupymo priemonėms, kuriomis būtų stengiamasi 6 mlrd. eurų sumažinti šalies biudžeto deficitą.

Gegužės 18 d. vyriausybė posėdyje nusprendė skirti 4 mln. 363 tūkst. litų Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimui bei įvairių bažnyčių ir vienuolynų remontui. Informacija tikrai nei „karšta“, nei nauja: daugelis dar prisimename, kaip prieš beveik 18 metų laukėme Jo Šventenybės Lietuvoje, ir tik džiaugtis reikia, kad pagaliau radome galimybių deramai įamžinti jo viešnagę mūsų šalyje.