bankai

Paskolų turėtojams – prastos žinios: naudos iš bankų apmokestinimo gali nesitikėti. Seimas antruoju iš trijų balsavimų pasistūmėjo planui apmokestinti bankų viršpelnius, tačiau pinigai bus skirti kariuomenei, o ne gyventojams. O patys bankai viešina neįtikėtinus šių metų pelnus – didžiausio banko pelnas padidėjo net keturis kartus. Šimtai milijonų eurų palūkanų jiems kapsi vien už tai, kad laiko rekordines sumas Lietuvos banke.

Dauguma gyventojų kol kas neskuba prisitaikyti prie neigiamų palūkanų normų virsmo į teigiamas. Būdami pasyvūs ir nereaguodami į permainas indėlių rinkoje, jie atsisako galimybių per metus gauti beveik 160 mln. eurų. Pastaraisiais mėnesiais Europos Centrinis Bankas palūkanų normą didino dar neregėtu tempu – nuo – 0,5 proc. pernai liepą iki + 3 proc. šių metų kovą. Atitinkamai kilo ir indėlių metų palūkanos. Mūsų banke už dvylikos mėnesių terminuotąjį indėlį jos yra 3,5 procento.

Lietuvoje yra sukurtos sąlygos Vokietijos finansų sektoriaus įmonių plėtrai, sako šioje šalyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda. G. Nausėda ketvirtadienį Berlyne susitiko su banko „Deutsche bank“ Šiaurės ir Rytų vykdomuoju direktoriumi Joergu Bongartzu ir Europos reikalų atstovu Lotharu Meenenu, su jais aptarti Lietuvos investicinės aplinkos privalumai, galimi banko plėtros planai ir perspektyvos plačiau bendradarbiauti su Lietuva, pranešė Prezidentūra.

Seime skinasi kelią Vyriausybės iniciatyva įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą. Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą, pagal kurį įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos: už balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo aštuoni (du liberalai ir šeši „laisviečiai“), susilaikė irgi aštuoni (du „laisviečiai“ ir šeši liberalai, įskaitant Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen).    Seimas atmetė opozicijos atstovų siūlymą įnašo lėš...

Seimas ketvirtadienį nepritarė opozicijos siūlymui dalį Vyriausybės siūlomo bankų solidarumo įnašo skirti padidėjusioms būsto paskolų palūkanoms kompensuoti.     „Valstietis“ Valius Ąžuolas ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantys Andrius Palionis ir Jonas Pinskus siūlė pusę įnašo lėšų numatyti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai, kaip siūlo Vyriausybė, o llikusią dalį –  palūkanoms kompensuoti.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį pritarė Vyriausybės iniciatyvai įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą.  Prieš balsavo vienintelis Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas, kiti pritarė bendru sutarimu. Seimas ketvirtadienį spręs, ar pritarti tokiai komiteto išvadai.   Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta pabrėžė, kad laikinas įnašas nustatomas esant „išskirtiniam kontekstui“.  „Apie masyvią sumą lėšų kalbame – 1-1,5 proc.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė laikinam bankų solidarumo mokesčiui. Visgi valdančiųjų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė – Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis šiam projektui nepritaria. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo nariai: Vytautas Mitalas iš Laisvės partijos ir Paulius Saudargas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD). Pone Saudargai, jūs balsavote už laikinąjį bankų solidarumo mokestį.

Centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus sako, kad siūlomas bankų solidarumo įnašas turėtų įtakos šalies investicinei aplinkai, jeigu jis būtų ne laikinas.  „Jeigu jis būtų ne laikinas, keistų investicinį klimatą“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto klausymuose dėl Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projekto teigė Lietuvos banko (LB) vadovas atsakydamas į kai kurių politikų priekaištus, kad naujas mokestis pakenks Lietuvos investicinei aplinkai.

Šalies centriniame banke laikoma virš 18 mlrd. eurų komercinių bankų lėšų – tai yra apie trečdalis viso jų turto, o tai yra neįprasta padėtis, nes už šį likvidų turtą bankai gauna 3 proc. metinių palūkanų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas.   „Tokios sumos neįprastos, nes ankstesniais metais, iki ECB kiekybinio skatinimo pradžios, iki 2008-2015 metų, turėjome apie 5 proc. vyraujantį lygį. Beveik trečdalis likvidžių lėšų balanso laikymas centriniame banke jau yra netipinė situacija.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas kartu su ekspertais pirmadienį diskutuos dėl laikinojo bankų solidarumo įnašo. Savo pozicijas parlamentarams pristatys bankų, verslo atstovai.   „Kai toks svarbus klausimas, reikia visus išgirsti“, – BNS teigė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.  Pasak jo, Seimas projekto plenariniame posėdyje imsis ketvirtadienį, nes komitetas dėl jo sprendimą priims tik trečiadienį.

Būsto paskola gali tapti nemenku iššūkiu, ypač tiems gyventojams, kurių įmoka padidėjo, o atlyginimas – ne. Gyventojai stengiasi iš paskutiniųjų sumokėti įmokas, tačiau finansų specialistai siūlo kreiptis į banką ir iš naujo derėtis dėl paskolos sąlygų. Anot jų, gyventojai dažnai patys nežino, kad gali susimažinti ir palūkanas, ir paskolos įmokas.

Bankams Lietuvoje uždirbant rekordinius pelnus aiškėja ir kaip jie atsirado. Štai Generalinė prokuratūra pernai bankams turėjo sumokėti beveik 80 tūkstančių eurų vien už tai, kad bankas tiesiog pasaugojo prokuratūros pinigus. Bankai teisinasi, neva tai įprasta apmokestinimo praktika, mat buvo neigiamos palūkanos, nors patys už neigiamas palūkanas paskolų turėtojams neprimokėjo.

Seimui ketvirtadienį planuojant svarstyti Vyriausybės siūlymą įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, opozicinės demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad jo frakcija mokesčiui pritars.  Vis dėlto, pasak jo, projektui peržengus pateikimo stadiją frakcija siūlys jį skirti išaugusioms būsto paskolų palūkanoms kompensuoti. „Šitą solidarumo mokestį mes palaikysime, kadangi manome, kad jis iš tikrųjų yra reikalingas.

Seimui ketvirtadienį planuojant svarstyti Vyriausybės siūlymą įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tai, ką pasikeitus Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikai papildomai uždirba komerciniai bankai, yra ne jų veiklos pajamos, o renta.

Seimas ketvirtadienį svarstys Vyriausybės siūlymą įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, kurio lėšos – apie 410 mln. eurų – būtų skirtos karinio mobilumo ir infrastruktūros projektams. Liberalai ir laisviečiai skeptiškai žiūri į šią idėją, o premjerė Ingrida Šimonytė atkerta – pinigai iš oro neatsiranda. „Mokesčiai Lietuvoje yra toks žavingas klausimas, kad labai lengva būti liberalu ir pasakyti, kad mokesčių nereikia.

Valdančiosios koalicijos partnerė Liberalų sąjūdžio frakcija neketina palaikyti ketvirtadienį Seime planuojamo svarstyti Vyriausybės siūlymo įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, sako Liberalų sąjūdžio lyderė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Frakcijoje apsitarėme, kad planuojame nepalaikyti bankų solidarumo mokesčio.

Lietuvoje įvedus laikiną bankų solidarumo įnašą, bankai neturėtų perkelti papildomų išlaidų ant gyventojų pečių branginant paslaugas jiems, sako Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta.  Anot jo, gyventojai neturėtų pajusti neigiamų šio Vyriausybės sprendimo pasekmių – tai įvertinta rengiant pasiūlymą.

Seimas ketvirtadienį svarstys Vyriausybės siūlymą įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, kurio lėšos – apie 410 mln. eurų – būtų skirtos karinio mobilumo ir infrastruktūros projektams. Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektu Vyriausybė siūlo įvesti laikiną bankų įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Pasiėmus būsto paskolą tikimasi, kad viskas eisis puikiai. Vis dėlto ši paskola mokama daug metų, o per juos gali nutikti visko. Lietuvos bankų atstovai papasakojo, kas būna, kai klientui nebepavyksta surinkti pinigų mėnesinei paskolos įmokai. Jų teigimu, tokiais atvejais svarbiausias kliento ir banko bendradarbiavimas. Pajutę finansinius sunkumus klientai turi kuo greičiau kreiptis į banką, kad būtų galima išsiaiškinti problemų priežastis ir ieškoti sprendimų.

Bankai Lietuvoje nuolat atnaujina savo svetaines, programėles, bankomatus ir diegia kitas naujoves, kurios klientams būtų patogios ir greitos. Atstovai pasidalino naujausiais pokyčiais bankuose ir pristatė projektus, kuriuos klientai išvys artimiausiu metu. Jie pristatė naujas galimybes atsiskaityti per „Apple Pay“ ir „Google Pay“ programėles, tapti klientu nuotoliniu būdu ar apsipirkti prekės kainą išskaidant dalimis per 10 mėnesių be jokių papildomų sutarčių.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) prašo Seimo nepritarti naujajam bankų bei investuotojų mokesčiui, vadinamu solidarumo įnašu, rašoma asociacijos pranešime spaudai. Asociacijos įsitikinimu, jį reglamentuojantis įstatymas negali būti priimtas teisinėje ir demokratinėje valstybėje. Sumanymas stumiamas, nepaisant ne tik Konkurencijos tarybos bei rinkos dalyvių, bet ir Europos institucijų kritikos: projekto pateikimas parlamente numatytas balandžio 20-ąją.

Vyriausybė apsisprendė, kad dvejus metus komerciniai bankai privalės mokėti taip vadinamą solidarumo mokestį. Iš šių pinigų valstybė gerins karinę infrastruktūrą – ties kelius, didins oro uostus ir plės poligonus. Finansų ministrė Skaistė sako, kad šiemet komerciniai bankai uždirbs rekordinę sumą – daugiau nei milijardą eurų, todėl šis mokestis bankų likvidumui įtakos neturės.

Panevėžio rajono gyventojas Vaidotas pasakoja, kad pakilus palūkanoms už būsto paskolas taupo, kaip išmano. O Seimo opozicija užsimojo gyventojams sugrąžinti dalį bankams sumokėtų pinigų už rekordiškai išbrangusias būsto paskolas: už kiekvieną 1000 eurų palūkanų per gyventojų pajamų mokesčio lengvatą atiduoti 200 eurų. Tokia tvarka esą galiotų metus ir valstybei kainuotų 100 milijonų eurų.

Komercinių bankų pelnas rekordinėse aukštumose. Pernai bankai susižėrė beveik pusę milijardo eurų. Šiais pinigais su valstybe bankai dalintis nenori, agituoja prieš solidarumo mokestį, kurį jiems nori uždėti valdantieji. Seimo nariai toliau nesutaria, kur būtų galima panaudoti papildomai iš bankų surinktus pinigus: konservatoriai nori investuoti į krašto apsaugą, o opozicija nori dalį pinigų grąžinti žmonėms, mokantiems padidėjusias paskolų įmokas.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Vyriausybės siūlomas laikinas solidarumo mokestis yra reikalingas. Ji įspėja valdančiuosius priimant sprendimą nepasiduoti komercinių bankų spaudimui.  „Gerai, kad dabar Vyriausybė pateikė šį siūlymą, gal jis šiek tiek pavėluotas, kadangi nebuvo reakcijos šiek tiek anksčiau. Gal čia tie rinkimai...“,  – Žinių radijui penktadienį kalbėjo socialdemokratė.

Jungtinėse Valstijose ir Europoje pastaruoju metu kilusi bankų suirutė gali išplisti į svarbias nebankines institucijas, tokias kaip pensijų fondai, ir dar labiau apsunkinti centrinių bankų kovą su išaugusia infliacija, pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Su bankų sektoriumi susijusios rizikos „gali sustiprėti ateinančiais mėnesiais, nuolat griežtinant pinigų politiką visame pasaulyje“, ir išplisti į tarpusavyje susijusį nebankinį sektorių, kuriam dabar priklauso beveik pusė viso pasau...

Bankai įspėja gyventojus, kad Velykų laikotarpiu dalies pervedimų įvykdyti nepavyks. Dėl šios priežasties įvardijama, kaip šventiniu laikotarpiu bus vykdomos su banku susijusios paslaugos. Be to, patariama svarbius mokėjimus įvykdyti iš anksto, kad vėliau netektų nusivilti. „Luminor“ bankas informuoja, kad daugelyje Europos šalių Didysis penktadienis, balandžio 7 d., yra nedarbo diena, todėl neveiks Europos bankų asociacijos sistema ir nebus vykdomi pervedimai į kitus bankus.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, kurio lėšos būtų skirtos karinio mobilumo ir infrastruktūros projektams.   Premjerė Ingrida Šimonytė posėdyje kartojo, kad toks sprendimas pasiūlytas dėl išskirtinių aplinkybių ir yra laikinas.

Seimo ppozicijai pasiūlė dalį būsimo bankų solidarumo mokesčio lėšų skirti išaugusioms būsto paskolų kompensavimui. Jeigu siūlymas būtų patvirtintas, gyventojai dalį pinigų galėtų susigrąžinti. „Darbo partijos“ atstovas Vytautas Gapšys antradienį opozicinių frakcijų spaudos konferencijoje dėl augančių būsto paskolų teigė, kad panaši idėja buvo pasitelkiama ir anksčiau. „Kaip tai veiktų? Tai yra, kaip ir veikė iki 2009 m., tokia lengvata galiojo.

Gyventojai piktinasi, kad negali laisvai naudotis savo turtu. Anot jų, kiekvieną žingsnį seka bankai, o už didesnę sumą, atsiradusią jūsų naudojamoje sąskaitoje, bankai liepia pasiaiškinti. Be to, jeigu nepateiksite tvarių argumentų, jūsų sąskaita gali būti netgi užblokuota. Tačiau bankai tikina, kad laikosi įstatymų, kurie įpareigoja tikrinti klientų sandorius. Portalo tv3.lt skaitytoja Rasa pasakojo, kad bankai apsunkino būsto įsigijimo procesą.

Opozicijai siūlant dalį būsimo bankų solidarumo mokesčio lėšų skirti išaugusioms būsto paskolų palūkanoms kompensuoti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad tokia iniciatyva priešina visuomenę. „Pats procesas primena šiokias tokias varžybas dėl to, kas nėra dar sumedžiota ir ko dar neturime.

Opozicijai siūlant dalį būsimo bankų solidarumo mokesčio lėšų skirti išaugusioms būsto paskolų palūkanoms kompensuoti finansų ministrė sako, kad tai galėtų skatinti infliaciją, todėl pinigai bus skirti karinės infrastruktūros projektams, kaip ir planuota anksčiau.

Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus 468 mln. eurų neaudituoto pelno – 42,7 proc. (beveik 140 mln. eurų) daugiau nei 2021 metais, Lietuvos banko vadovas sako, kad jo augimą lėmė įvairios išskirtinės aplinkybės, palūkanų normų augimas. Pasak Gedimino Šimkaus, tai ir toliau daro įtakos bankų veiklai – jų pajamos ir pelnas sparčiai auga ir šiemet.  „Tai lėmė įvairios aplinkybės, išskirtinės aplinkybės ir jos toliau turi tą įtaką.

Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui praėjusią savaitę pasiūlius netaikyti laikino bankų solidarumo įnašo nuo šių metų pradžios pasirašomoms paskolų sutartims, Lietuvos bankų asociacija (LBA) pareiškė, kad kosmetinės įstatymo projekto korekcijos nekeičia esmės – jos griauna pasitikėjimą valstybe ir jos mokesčių aplinka.

Bankų solidarumo mokestis Seime kursto aistras. Politikai nesutaria, kam jį reiktų skirti – krašto gynybai ar kitoms reikmėms. Opozicinės demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis įsitikinęs – bankai lobsta dėl išaugusių paskolų palūkanų, tad solidarumo įnašą esą reikėtų padalinti visiems paskolas turintiems žmonėms.

Vyriausybės ir Lietuvos banko siūlomas laikinas bankų solidarumo mokestis gali atbaidyti naujus bankus, galinčius investuoti Lietuvoje, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Anot jos, mokestinė aplinka dėl nenumatytų papildomų mokesčių Lietuvoje gali būti įvertinta kaip nestabili. „Svarbu pasakyti, kad mes vis dėlto norime, kad į Lietuvą ateitų daugiau bankų ir sistemos keitimas gana dažnai neprisideda prie stabilumo.

Galimybė plačiau panaudoti iš bankų solidarumo mokesčio gautas lėšas reikalinga siekiant didesnio lankstumo, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Europos bankų akcijos penktadienį pigo, o akcijų rinkos traukėsi po dar vienos pasaulinių palūkanų normų kėlimo bangos atsinaujinus nerimui dėl bankrotų užkrato plitimo. Frankfurto vertybinių popierių biržoje „Deutsche Bank“ akcijos nukrito daugiau nei 13 proc., sužinojus apie išaugusias banko išlaidas kredito rizikos apsikeitimo sandoriams (angl. credit default swap, CDS), tuo metu varžovo „Commerzbank“ akcijų kursas sumenko 10 procentų.

Susituokusios ir nesituokusios poros išlaidas būstui dažniausiai dalijasi per pusę. Kartu gyvenantys žmonės vienas kitam per mėnesį perveda 300–500 eurų. Žmonės baiminasi, kad šiuo pinigus gali apmokestinti bankai ar valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Ši tikina, kad nuomos ir komunalinių mokesčių pinigų neapmokestins, tačiau už brangias dovanas mokesčius gali tekti susimokėti. Portalo tv3.lt skaitytoja Ramunė pasakojo, kad buto mokesčius kartu su vyru moka per pusę.

Kai kuriems opozicijos atstovams siūlant dalį būsimo bankų solidarumo įnašo skirti gyventojų būsto paskolų palūkanoms kompensuoti, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad mokestį reikia susieti su konkrečiais ir visiems svarbiais projektais, šiuo atveju, krašto apsauga ir gynyba.

Krašto apsaugos ministras konservatorius Arvydas Anušauskas sako palaikantis idėją įvesti bankų solidarumo mokestį, iš kurio surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo projektams. Pasak jo, to naudą pajustų visa visuomenė, nes už pinigus būtų tvarkoma viešoji infrastruktūra, kuria naudojasi ne tik kariuomenė.

Liberalų sąjūdžio frakcija nepritars Vyriausybės siūlomam bankų solidarumo mokesčiui, nes tai siųstų neigiamą signalą investicijoms, teigia jos seniūnas Eugenijus Gentvilas. „Ne, nepritartų (...). Visiškai skeptiškai žiūrime į šitą vadinamą solidarumo mokestį, nes tai sukuria mitą apie Lietuvą, kaip apie nesaugią šalį, kurioje turėti pelno daugiau, nei valdžia įsivaizduoja, negalima – jei tik turėsi daugiau pelno, jį apmokestins papildomai.

Lietuvos komercinių bankų įkainiai už paslaugas verslui, palyginti su Baltijos šalimis ir Lenkija, nėra nei didžiausi, nei mažiausi, sako Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta. Anot jo, nuo praėjusių metų sutrumpėjo įtartinų finansinių operacijų tikrinimo laikas – verslas teigia, kad dėl jo patiria ne tik nepatogumų, bet ir nuostolių.

JAV bankų sektorius „stabilizuojasi“ po to, kai neseniai įvykęs skolintojų „Silicon Valley Bank“ (SVB) ir „Signature Bank“ žlugimas sukrėtė bankų sektorių, antradienį bankininkų konferencijoje pareiškė JAV iždo sekretorė Janet Yellen.

Vyriausybei ir Lietuvos bankui siūlant laikiną, dvejus metus galiosiantį bankų solidarumo mokestį, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad juo būtų siunčiamas signalas apie galimą Lietuvoje sėkmingai veikiančio verslo „netikėtą“ apmokestinimą.  Pasak jos, šią idėją Liberalų sąjūdis vertina skeptiškai.

Neregėtas bankinis skandalas Šveicarijoje. Šalyje ties žlugimo riba atsidūrus antram pagal dydį bankui „Credit Suisse“, finansinė suirutė vos nenusirito per visą pasaulį. Dėl to Šveicarijos vyriausybė priėmė itin skubų ir precedento neturintį sprendimą. Siekdama išgelbėti „Credit Suisse“ nuo griūties, leido kitam – didžiausiam šalies bankui UBS – perimti varžovą. Patikimiausi, saugiausi ir galingiausi pasaulyje – taip ilgus metus buvo apibūdinami Šveicarijos bankai.

Prancūzijos centrinio banko vadovas Francois Villeroy de Galhau pirmadienį siekė nuraminti rinkas, pažymėdamas kad Europos ir Prancūzijos bankams negresia „Credit Suisse“ ir bankų Jungtinėse Valstijose problemos ir bėdos.

Žlugus dviems Jungtinių Amerikos Valstijų bankams, su didžiuliais finansiniais sunkumais susiduria ir trečiasis – „First Republic Bank“. Centrinis šalies bankas baiminasi, kad bankai Jungtinėse Valstijose nekristų kaip Domino kauliukai. O štai Lietuvos bankas ir ekspertai ramina, kad tokia lemtis Europai, o juolab Lietuvai negresia. Mat, Lietuvos bankai, priešingai nei JAV kredito įstaigos, nemažai savo pinigų laiko centriniame banke.

Finansų ministerijos ir Lietuvos banko siūlomą laikiną bankų solidarumo įnašą Lietuvos bankų asociacija (LBA) vertina kaip nepriimtiną ir dėl to prašo Europos Komisijos (EK) išvados. Anot LBA, siūloma nauja tvarka, pagal kurią tik dalis bankų mokėtų naują mokestį, pažeidžia Europos Sąjungos teisinį reguliavimą dėl valstybės pagalbos, todėl prašoma EK įvertinti tokį galimą pažeidimą.