baltijos šalys

Tautiečiai kaip kas gali mini 30-ą Baltijos kelio sukaktį. Kas bėgte, o kas ratuoti, šiandien skuba į Rygą ir net Taliną švęsti Baltijos šalių vienybės ir laisvės. Ši grupė bėgikų, nešini Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavomis, iš Vilniaus Katedros aikštės pradeda šventinį bėgimą iki pat Talino. Švęsdami Baltijos kelio 30-metį, estafetiniu bėgimu kas 10 kilometrų pasikeisdami ir pailsėdami, vyrai ir moterys per tris dienas pasiryžę įveikti 600 km atstumą.

Nuo Katalonijos separatistų iki Honkongo demokratų aktyvistų, prieš tris dešimtmečius nuo Sovietų Sąjungos padėjusi atsiplėšti Baltijos šalims gyva žmonių juosta vis dar įkvepia laisvės siekiančius žmones visame pasaulyje, rašoma „France 24“. „Baltijos kelias buvo įkvepiančiu įvykiu ne vieniems kovotojams už laisvę visame pasaulyje. Tai demonstruoja solidarumo ir nesmurtinių judėjimų jėgą“, – AFP cituojamas vienas iš Honkongo demokratinio judėjimo lyderių Joshua Wongas.

Investicijai nepasiteisinus ir neatsiradus norinčiųjų įsigyti bendrovę, Izraelio akcininkai likviduoja vienintelę Baltijos šalyse suvirinimo elektrodų gamintoją „Anykščių varis“, rašo „Verslo žinios“. Izraelio kapitalo „Zika Group“, investavusi Anykščiuose prieš trejus metus, buvo iškėlusi „Anykščių variui“ tam tikrus finansinius tikslus, bet rinkoje keičiantis technologijoms, įmonei nepavyko pasiekti akcininkų planuotų rezultatų.

Savaitgalį Rygoje vykusios „DeWalt Grand Prix“ lenktynės įeis į Baltijos šalių automobilių sporto istoriją, kai čia pirmą kartą prasidėjo oficialius „TCR Baltic“ čempionatas. Mūsų regione dar niekada nebuvo atskirų lenktynių gamykliniams tarptautinės klasės automobiliams, o čia, pirmosiose, startavo jau 9 automobiliai. Tiek pirmame, tiek antrame važiavime užtikrintai laimėjo „DHL Racing“ ekipos lenktynininkas Ramūnas Čapkauskas.

Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, didėja susirūpinimas ekonomine situacija ir verslo perspektyvomis, rodo naujausia Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) atlikta apklausa. Vokietijos kapitalo Lietuvos įmonės verslo aplinką vertina panašiai, kaip ir praėjusiais metais. 61 proc. apklaustųjų ją vertina gerai, 39 proc. – patenkinamai (pernai atitinkamai 66 proc. ir 34 proc.). Nė viena įmonė situacijos nevertina blogai. Panašiai vertinama ir padėtis savo ūkio šakoje.

Šiaurės ir Baltijos šalys stiprina bendradarbiavimą pinigų plovimo prevencijos ir priežiūros srityse, taip pat kovoje su teroristų finansavimu, pranešė Lietuvos bankas. Trečiadienį Švedijos sostinėje Stokholme šalių priežiūros institucijų vadovai sutarė dėl priemonių bendradarbiavimui stiprinti. Susitikimo metu nutarta įsteigti nuolatinę darbo grupę – ją sudarys Danijos, Estijos, Suomijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos ir Švedijos priežiūros institucijų atstovai.

Nusipirkti butą nuomai, investuoti į fondus, įsigyti įmonės akcijų, o galbūt tiesiog pasilepinti įspūdingomis atostogomis? Žinoma, kam skirti savo pinigus, sprendžiate patys. Vis dėlto SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas Gediminas Milieška pastebi, kad gyventojai dažnai neišnaudoja visų investavimo galimybių. Sąskaitoje ar stalčiuje laikomi pinigai ilgainiui nuvertėja.

Vašingtone įsikūrusio nevyriausybinio Strateginių ir biudžeto vertinimų centro (Center for Strategic and Budgetary Assessments, CSBA) analizė rodo, kad Rusija potencialios krizės Baltijos regione atveju galėtų nuspręsti užpulti Lenkiją arba vieną ar daugiau Baltijos valstybių, pranešė Lenkijos visuomeninis radijas.

Praėjusią savaitę NATO oro policijos naikintuvai Baltijos šalyse tris kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje skridusių Rusijos karinių orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Du kartus buvo atpažinti rusų naikintuvai Su-27 ir Su-24MR, kartą – transporto lėktuvas An-26. Visi šie orlaiviai virš Baltijos jūros skrido iš Rusijos pagrindinės dalies į Karaliaučiaus sritį.

Lietuva ekonomikos augimo sparta pernai nusileido kitoms dviem Baltijos valstybėms. Nacionalinių statistikos tarnybų negalutiniais duomenimis, kuriuos skelbia Latvijos centrinė statistikos valdyba, Lietuvos ūkis 2018-aisiais, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, ūgtelėjo 3,5 proc., Latvijos – 4,8 proc., Estijos – 3,9 procento. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį metinis Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, siekė 3,9 proc.

Žiniasklaidos paviešinta informacija apie galimą Švedijos banko „Swedbank“ įtraukimą į „Danske Bank“ pinigų plovimo schemas Estijoje turės neigiamos įtakos visai Baltijos šalių bankų rinkai, kurią daugelis užsienio finansų institucijų vertina kaip vieną bendrą regioną, teigia BNS kalbinti ekspertai. „Baltijos šalių bankų sektoriui įtaka neabejotinai yra neigiama.

Legendinėmis žvaigždėmis mus lepinantis koncertų organizatorius „Back To The 80’s 90’s Lietuva” pranoko net pats save. Lapkričio 30 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje pirmą kartą ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse koncertuos Vokietijos bei Europos pop muzikos legenda – Blue System/ D.Bohlen! Derybos truko kelerius metus Tai – jau oficialu: absoliučiai geidžiamiausia ir šiais laikais Europos devintojo dešimtmečio pop muzikos mega žvaigždė D.Bohlen, įvertinęs puikius atsiliepi...

Baltijos šalių pasitraukimas iš Rusijos kontroliuojamo energetikos žiedo bus papildoma mokestinė našta jų piliečiams, antradienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.  „Pastaraisiais metais skyrėme daug dėmesio energetikos ištekliams, (Kaliningrado) regiono energetiniam saugumui, taip pat atsižvelgdami ir į Europos Sąjungos planus, kad Baltijos šalys pasitrauks iš Rusijos energetikos žiedo.

Nors minimali mėnesinė alga Lietuvoje (MMA) Lietuvoje nuo ateinančių metų sausio 1 d. augs, bet pagal šį rodiklį lyderiais Baltijos šalyse tikrai nebūsime. Mažiausiai uždirbantieji Estijos darbininkai gaus daugiau nei šimtu eurų daugiau nei jų kolegos Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje esantis 400 eurų dydžio MMA jau nuo 2019 m. pradžios bus kilstelėtas 30 eurų – iki 430 eurų prieš mokesčius.

Amerikiečių saugumo ekspertai rekomenduoja didinti JAV karių kontingentą Lenkijoje, ketvirtadienį pranešė lenkų visuomeninis radijas. Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Atlantic Council“ ekspertai perspėjo, kad jų vėliausiu tyrimas rodo, jog Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuotos NATO priešakinės pajėgos užpuolimo atveju gali patirti pralaimėjimą, informavo JAV karybos naujienų leidinys „Stars and Stripes“. „Ryžtinga Rusijos konvencinė ataka, ypač surengta netikėtai, per gana trumpą laik...

JAV analitikai iš prestižinės bendrovės RAND įvertino Vakarų šalių atgrasymo politiką, kurią JAV vykdo Baltijos šalyse. Grėsmė regionui nuo Rusijos yra minimali, tačiau Vašingtonui rekomenduojama demonstruoti Baltijos šalių palaikymą, rašoma amerikiečių ataskaitoje. Nepaisant iššūkių, kurie iškilo JAV dėl būtinybės ginti tokius regionus, kaip Rytų Europa ir Kinijos jūra, amerikiečių kariuomenė neskiria pakankamai dėmesio potencialių priešininkų atgrasymui juose.

Nors Kremliaus vykdoma propaganda stipriai nusitaikiusi į tautines mažumas įvairiose šalyse – tai ypač juntama Baltijos šalyse, turinčiose dideles rusakalbių mažumas, didesnių rezultatų tai neduoda. Remiantis VSD, Lietuvoje jau kurį laiką įgyvendinama Rusijos tėvynainių politika, kai rusakalbiam jaunimui vykdomi ideologiniai projektai, remiamos tariamus Rusijos tėvynainių teisių pažeidimus ginančios organizacijos ar rengiamos Lietuvos valstybingumą menkinančios informacinės kampanijos.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Sergejus Lavrovas su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) aukštuoju komisaru tautinių mažumų klausimais Lamberto Zannieru aptarė aktualius organizacijos veiklos šios srityje klausimus, pirmadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Anksčiau nei planuota pabaigus Lietuvos jungties su Švedija „NordBalt“ remontą elektros kainos praėjusią savaitę mažėjo visose Baltijos šalyse. Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, elektra pigo 3 proc. iki 57,83 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 1 proc. iki 57,80 euro, Estijoje kainos kritimas buvo didžiausias – 17 proc.

Europos Komisija dar šiemet ruošiasi pradėti konsultacijas su Rusija dėl Baltijos šalių elektros tinklų atjungimo nuo posovietinės sistemos ir sinchronizavimo su Vakarų Europa. „Per kitą susitikimą su Rusijos energetikos ministru lapkričio mėnesį mes informuosime Rusijos ministrą apie desinchronizavimo procesą“, – interviu BNS sakė už energetiką atsakingas Europos Komisijos viceprezidentas Marošas Šefčovičius.

 Metinis pramonės augimas Lietuvoje rugpjūtį buvo mažiausias Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba per metus – rugpjūtį, palyginti su pernai rugpjūčiu – Lietuvoje išaugo 3 proc., rodo penktadienį paskelbti Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje pramonės gamyba per metus ūgtelėjo 6,4 proc., Estijoje – 5,6 procento. Per mėnesį – rugpjūtį, palyginti su liepa, Lietuvoje pramonė augo 1,4 proc., Latvijoje – 2,3 proc., Estijoje – 1,5 procento.

Afrikinio kiaulių maro užkratas į Belgiją galėjo patekti iš Baltijos valstybių, skelbia Belgijos RTBF. „Atitinkamos Belgijos institucijos tiria dvi pagrindines afrikinio kiaulių maro viruso pateikimo į šalį versijas - šis virusas Belgijoje galėjo išplisti iš Baltijos šalių vilkikų vairuotojų maisto atliekų, arba jį galėjo atvežti iš misijų Baltijos valstybėse grįžę Belgijos kariai“, - pranešė RTBF.

Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų šiemet tik truputį lėtesnė ir nėra akivaizdžių vidaus požymių, kurie perspėtų apie rimtus pavojus artimiausiu metu. Kitąmet Lietuvos BVP turėtų augti 3 proc., Latvijos ir Estijos – po 3,5 procento.


Estijos, Latvijos ir Lietuvos futbolo federacijos sudarė strateginės Baltijos šalių futbolo plėtros ekspertų grupę, kuri pirmąsyk susirinko Taline. 
Trijų Baltijos valstybių futbolo federacijų vadovai rugpjūčio 14 d. sutarė iš aukščiausio lygio federacijų darbuotojų suformuoti ekspertų grupę. Atsakingi savo srities asmenys ir specialistai šioje grupėje diskutuos dėl konkrečių veiklos sričių.

Benzinas ir dyzelinas degalinėse Lietuvoje išlieka pigiausias Baltijos valstybėse. Vidutinė 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje praėjusios savaitės pabaigoje buvo 1,209 euro, Rygoje - 1,332 euro, Taline - 1,369 euro, dyzelino - atitinkamai 1,124 euro, 1,262 euro ir 1,309 euro. Litras suskystintų dujų Vilniuje ir Rygoje kainavo tiek pat - vidutiniškai 0,569 euro, Taline - 0,649 euro.

 JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pirmadienį pradėjęs derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, neplanuoja įšaldyti amerikiečių karinių pratybų Baltijos šalyse, pranešė naujienų televizija CNN, remdamasi neįvardytu JAV pareigūnu. Šaltinis, kalbėdamas apie bendras JAV ir NATO karines pratybas, sakė CNN, kad jų neketinama atsisakyti. „Bent jau toks planas“, – pažymėjo jis.

Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ateityje ir kaip tai paveiks Baltijos šalis? Pagrindinis prekybos suvaržymų šaltinis yra JAV prezidentas Donaldas Trumpas, teigiantis, kad dabar galiojantys prekybos susitarimai yra nesąžiningi JAV atžvilgiu, o prekybos karus lengva laimėti.

Vartojimo kainų augimas per metus Lietuvoje, birželį užfiksavusioje nulinę mėnesio infliaciją, tapo kukliausiu Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje sumenko nuo 2,9 proc. gegužę iki 2,6 proc. birželį, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje - išaugo atitinkamai nuo 2,3 proc. iki 2,8 proc. ir nuo 3,0 proc. iki 4,0 procento.

Eurostato renkamoje statistikoje Lietuva vis dar išlieka viena pigiausių šalių ne tik Europoje, bet ir tarp Baltijos šalių. Tiesa, kai kurių prekių kainos jau viršija Europos Sąjungos vidurkį. Eurostato duomenimis 2017 metais didžiausios paslaugų ir prekių kainos buvo Danijoje (142 proc. ES vidurkio), Liuksemburge (127 proc.), Airijoje ir Švedijoje (po 125 proc.). O pigiausia buvo Bulgarijoje (48 proc. ES vidurkio), Rumunijoje (52 proc.), Lenkijoje (56 proc.), Vengrijoje (62 proc.

Milijardą eurų. Tiek Baltijos šalių gyventojai išleidžia kasmet apsipirkdami užsienyje. Įspūdingas pinigų sumas svečiose šalyse palieka ir lietuviai – tautiečiai nė nebando gintis, kad važiuoja į užsienį specialiai, leisti ten savo Lietuvoje uždirbtų pinigų. Pigių maisto produktų į kaimyninę Lenkiją tautiečiai traukia, kaip patys sako, kartą ar net keliskart per mėnesį.

Nuo šiol baigus studijas vienoje Baltijos šalyje ir norint toliau studijuoti kitoje aukštojo mokslo diplomas bus pripažįstamas automatiškai, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Vilniuje penktadienį vykstančio Baltijos šalių švietimo ir mokslo ministrų susitikimo metu Estijos, Latvijos ir Lietuvos ministrai pasirašė susitarimą dėl su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų automatiško akademinio pripažinimo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad Rusija ir toliau „tęs tautiečių teisių ir interesų gynimą Baltijos šalyse“. Kalbėdamas apie situaciją Latvijoje, tačiau apibendrintai įvardindamas šią problemą, kaip bendrą Baltijos šalyse, Rusijos prezidentas tiesioginiame eteryje pažymėjo, jog „svarbiausia nepabloginti jų pačių situacijos“. Tiesioginiame eteryje sulaukęs klausimo, „kada bus imtasi priemonių prieš Latviją, dėl šios politikos rusų kalbos mokymo klausimu“, įskaitant ir sankcija...

Šiaurės šalių grupės gynybos ministrai trečiadienį Hagoje susitarė dėl supaprastinto karinių pajėgų judėjimo tarp šių šalių. Tarpusavio supratimo memorandumas dėl karinio tranzito supaprastinimo turėtų būti pasirašytas per kitą susitikimą rudenį, praneša Krašto apsaugos ministerija. „Supaprastintas karinių pajėgų judėjimas tarp Šiaurės šalių ir Baltijos regiono valstybių gali tapti realybe dar šiemet.

Latvijos vyriausybė antradienį nusprendė pripažinti visų Baltijos šalių aukštųjų mokyklų suteiktus akademinius laipsnius. Pasak Latvijos švietimo ir mokslo ministerijos, 2012-aisiais Europos aukštojo mokslo erdvės ministrai nutarė įvesti automatinį akademinių laipsnių pripažinimą. Ministerijos pateiktais duomenimis, 2017-aisiais Latvijos aukštosiose mokyklose studijavo 155 asmenys iš Lietuvos ir 74 studentai iš Estijos. Be to, 118 studentų iš Latvijos pernai mokėsi Estijoje, o 124 – Lietuvoje.

Baltijos šalys – Europos Sąjungos sanglaudos politikos sėkmės pavyzdys, pirmadienį pareiškė Latvijos ministras pirmininkas Maris Kučinskis, dalyvaudamas kasmetiniame ES strategijos Baltijos jūros šalims forume. Kalbėdamas forume Latvijos vyriausybės vadovas sakė, kad Baltijos šalys žinomos Europos Sąjungoje kaip žalias, aplinkai draugiškas ir inovatyvus regionas Europos šiaurėje.

Visų trijų Baltijos šalių vyriausybių vadovai pirmadienį išreiškė palaikymą Lenkijos pageidavimui, kad jos teritorijoje būtų įkurta nuolatinė Jungtinių Valstijų karinė bazė, kurioje būtų dislokuotas tankų divizijos dydžio dalinys. „Estijos požiūriu, JAV buvimas Lenkijos ir Baltijos šalių regione yra svarbus. Jeigu Jungtinės Valstijos aktyviau eitų į Lenkiją, tai būtų sveikintina“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė Estijos premjeras Juri Ratas.

Atlyginimai Lietuvoje per metus augo sparčiausiai Baltijos valstybėse, tačiau išliko mažesni nei Latvijoje ar Estijoje. Baltijos šalių nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje padidėjo 9,5 proc., Latvijoje - 8,6 proc., Estijoje - 7,7 procento. Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lietuvoje šiemet sausį-kovą buvo beveik 7 proc.

Benzino ir dyzelino kainos degalinėse Baltijos valstybėse nuo metų pradžios išaugo 5-10 proc., mažiausios jos išliko Lietuvoje. Vidutinė 95-os markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje praėjusios savaitės pabaigoje buvo 1,311 euro – 8 proc. didesnė nei metų pradžioje. Vidutinė dyzelino kaina šiame degalinių tinkle nuo pradžios padidėjo 8,5 proc. iki 1,230 euro už litras. Vidutinė 95-os markės benzino litro kaina šiame degalinių tinkle Rygoje nuo metų pradžios ūgtelėjo 5,5 proc.

Baltijos šalys šiuo metu yra kur kas atsparesnės ekonominiams sukrėtimams nei prieš dešimtmetį, sako Latvijos „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Martino Kazako teigimu, tiek verslas, tiek gyventojai išmoko praėjusios krizės pamokas, todėl naujas ekonominis sukrėtimas nebus toks skausmingas. „Šiandien Baltijos šalyse kreditavimas nėra toks paplitęs, o tai reiškia, kad nėra tokių burbulų, kurie buvo susiformavę per ekonomikos krizę prieš 10 metų.

Benzinas ir dyzelinas degalinėse Lietuvoje išlieka pigiausias Baltijos valstybėse. Vidutinė 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje praėjusios savaitės pabaigoje buvo 1,279 euro, Rygoje - 1,282 euro, Taline - 1,349 euro, dyzelino - atitinkamai 1,199 euro, 1,202 euro ir 1,289 euro. Litras suskystintų dujų Vilniuje kainavo vidutiniškai 0,607 euro, Rygoje - 0,499 euro, Taline - 0,649 euro.

Baltijos valstybėse didžiausia mėnesio infliacija balandį užfiksuota Lietuvoje – 0,6 procento. Latvijoje vartojimo prekės ir paslaugos praėjusį mėnesį brango 0,2 proc., Estijoje – 0,4 procento. Metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje sumažėjo nuo 2,7 proc. kovą iki 2,3 proc. balandį, Latvijoje – nuo 2,2 proc. iki 2,0 proc., o Estijoje – padidėjo nuo 2,8 proc. iki 2,9 proc., rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys.

Kaip manote, kurios sostinės gyventojai – Vilniaus, Rygos ar Talino – išleidžia mažiausiai pinigų ir geriausiai gyvena? Naujas tyrimas gali nustebinti: nors neabejotini regiono lyderiai išlieka estai, lietuviai irgi neturėtų skųstis. Nors daug kas prieštarautų, lietuvių maisto krepšelis yra pigesnis nei Rygoje ar Taline. Taip pat per porą metų čia sumažėjo būsto išlaidos, o pajamos išaugo net penktadaliu.

 Latvijos statybinių medžiagų prekybos tinklas „Depo“ pirmadienį Vilniuje atidaro didžiausią Baltijos šalyse parduotuvę. Tai bus jau trečia tinklo parduotuvė Lietuvoje. BNS žiniomis, investicijos į ją siekė apie 20 mln. eurų. „Galiu patvirtinti, kad atsidarome šiandien 13 valandą“, – BNS sakė parduotuvės vadovė Rita Šoplandienė. Jos teigimu, parduotuvėje bus prekiaujama statybinėmis medžiagomis, namų apyvokos reikmenimis, gyvūnų prekėmis. Maždaug 30,8 tūkst. kv.

Baltijos šalių įmonės šiuos metus pasitiko su išaugusia optimizmo doze. 2016 m. pabaigoje Lietuvoje ir Latvijoje vyravusias nerimastingas verslininkų nuotaikas 2017 m. gruodį pakeitė augimo prognozių kupini lūkesčiai. Tai rodo verslo pasitikėjimo tyrimas „Citadele Index“, sudarytas apklausus po 750 įmonių vadovų Lietuvoje ir Latvijoje. Naujausiais šio tyrimo duomenimis, Lietuvos verslininkų pasitikėjimo indeksas 2017 m. gruodį sudarė 50,81 punkto ir viršijo optimizmo ribą žyminčius 50 punktų.

 Baltijos šalių aukštųjų mokyklų diplomai ateityje galės būti pripažįstami automatiškai – nedarant atskiro įvertinimo. Lietuva, Latvija ir Estija baigia derinti vyriausybių susitarimą dėl kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, automatinio akademinio pripažinimo. „Veikiant pagal sutartis būtų automatiškai pripažįstami diplomai Lietuvoje“, – BNS sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša.

JAV pelnosi iš ginklų pardavimo Baltijos šalims, tokiu būdu kiršindama europiečius, trečiadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. „Už europiečių pinigus tiekiama amerikiečių gamybos ginkluotė. JAV iš to gauna naudos ir pinigų, o ką gauna europiečiai? Kam tie ginklai?“ – kalbėjo M. Zacharova, komentuodama išvakarėse įvykusį JAV ir Baltijos šalių viršūnių susitikimą bei Vašingtono planus parduoti trims Baltijos šalims 100 mln. JAV dolerių vertės ginklų.

Jungtinės Valstijos antradienį pažadėjo periodiškai dislokuoti pajėgas Baltijos valstybėse, siekiant atgrasyti Rusiją. Vašingtone susitikę JAV, Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai taip pat pareiškė ieškosiantys naujų galimybių sustiprinti regiono oro gynybą tiek dvišaliu pagrindu, tiek NATO formate.

Baltijos šalims nebūtų sunku įtikinti JAV Kongresą ir administraciją atsiųsti amerikiečių karių į regioną, bet tam kliudo prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) nuostatos, teigia britų leidinys „The Economist“. „Estija, Latvija ir Lietuva nori „sausumos operacijos“ – dislokuoti savo teritorijoje nedidelę, pusiau nuolatinę JAV karių grupę, kuri atgrasytų bet kokią Rusijos agresiją.

Pirmasis Baltijos šalių prezidentų ir Donaldo Trumpo susitikimas – reikšmingas Lietuvai, prašančiai JAV didesnių saugumo garantijų regione. Tačiau analitikai mano, kad bet koks konkretus JAV pažadas Lietuvai jau būtų stebuklas, o patį vizitą, nepaisant aukšto jo statuso, laiko greičiau simboliniu. Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai antradienį Vašingtone susitinka su JAV vadovu D. Trumpu. Sutikimo metu daugiausiai dėmesio turėtų sulaukti saugumo klausimai.