baltijos šalys

Lenkija ir Baltijos šalys Kremlių supranta geriau nei Vakarų vyriausybės, tačiau pastebėjo, kad jų įspėjimai apie Putiną buvo ignoruojami, rašo politico.eu. Jau daugelį metų Vakarų europiečiai atmestinai žiūri į Lenkijos ir Baltijos šalių politikus, kol jie skambina pavojaus varpais dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino keliamos keliamos grėsmės.

Baltijos šalių sveikatos ministrai kreipėsi į Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), ragindami apsaugoti nuo Rusijos sukelto karo Ukrainos medikus ir medicinos įstaigas, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apkaltino Vakarus netesint pažadų apsaugoti jo šalies ir perspėjo, kad karas paveiks visą likusį pasaulį. Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas taip pat įspėja, kad Putinas nepakęs jokių pralaimėjimų ir jo veiksmai neprognozuojami ir galintys įtraukti visą pasaulį į branduolinę katastrofą.

Maskva šeštadienį pareikalavo Baltijos šalių imtis priemonių Rusijos ambasadoms apsaugoti po to, kai vasario pabaigoje Vilniuje buvo užpultas rusų diplomatas. Ekspertų teigimu, toks reikalavimas nieko nestebina, esą taip norima įsitraukti „į pralaimimą kovą Vakarų informacinėje erdvėje“ ir išnaudoti visas esamas ir buvusias istorijas savo naudai. Jie kartu su premjere Ingrida Šimonyte perspėja gyventojus laikytis rimties ir visais būdais vengti provokacijų.

Rusijos ir Baltarusijos ambasadų apsauga užtikrinama, sako Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, Maskvai šeštadienį pareikalavus, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžia imtųsi priemonių ambasadoms apsaugoti, kai Vilniuje buvo užpultas vienas rusų diplomatas. „Ambasadų apsauga visą laiką buvo užtikrinama, tai mūsų vidiniai dalykai, kaip apsauga vykdoma, bet ji tikrai užtikrinama.

Maskva šeštadienį pareikalavo, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžia imtųsi priemonių Rusijos ambasadoms apsaugoti, kai Vilniuje buvo užpultas vienas rusų diplomatas, pranešė naujienų agentūra „Reuters“. „Perspėjame Vilnių, Rygą ir Taliną, kad jie yra atsakingi už savo paleistos antirusiškos psichozės padarinius“, – „Reuters“ citavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešimą.

Baltijos šalys ir Lenkija pritarė Lietuvos siūlymui kreiptis į Jungtines Tautas dėl pagalbos užtikrinti saugų humanitarinės pagalbos gabenimą Ukrainos žmonėms, penktadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Šiuo tikslu ministrai pasirašys bendrą raginimą veikti, kuris bus perduotas Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biurui Ženevoje (Šveicarijoje). „Pasirašydamos bendrą dokumentą, Baltijos valstybės ir Lenkija dar kartą patvirtina paramą Ukrainai socialinės...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį perspėjo Vakarus padidinti karinę pagalbą jo šaliai ir pabrėžė, jog jeigu Kyjivas neatsilaikytų, vėliau Kremliaus agresija būtų nukreipta prieš kitas Europos valstybes. „Jeigu neturite galios uždaryti oro erdvės, tuomet duokit man lėktuvų! – per spaudos konferenciją ragino V. Zelenskis. – Jeigu, neduok Dieve, mūsų nebeliktų, tuomet ateitų Latvijos, Lietuvos, Estijos eilė. Patikėkite manimi.

Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovas Antony Blinkenas artimiausiomis dienomis vyks į Belgiją, Lenkiją, Baltijos šalis ir Moldovą, kur patvirtins Vašingtono paramą Ukrainai, trečiadienį pranešė Valstybės departamentas.

Baltijos šalių visuomeniniai transliuotojai penktadienį paragino Europos transliuotojų sąjungą (EBU) sustabdyti Rusijos transliuotojų narystę šioje organizacijoje arba juos apskritai pašalinti dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą.

Jungtinės Amerikos Valstijos stiprina Baltijos šalių saugumą. Vasario 24 d. Lietuvoje dislokuotos papildomos JAV karinės pajėgos – Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose nusileido apginkluoti JAV kariniai orlaiviai F35. Taip pat, reaguojant į dabartinę saugumo situaciją, JAV priėmė svarbų ir reikalingą sprendimą – pratęsiama JAV sunkiojo „3-66 Armor“ bataliono Lietuvoje rotacija. „Tai yra adekvati JAV reakcija į Rusijos pradėtą karą mūsų kaimynystėje.

Papildomos JAV karinės pajėgos sustiprins Baltijos valstybių saugumą, tai atitinka situacijos rimtumą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jis antradienį pasveikino JAV prezidento Joe Bideno sprendimą pasiųsti papildomų pajėgų į Lietuvą, Latviją ir Estiją. Toks sprendimas priimtas Vakarams toliau nuogąstaujant dėl plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

Lietuvos politikai antradienį pasveikino JAV prezidento Joe Bideno sprendimą pasiųsti papildomų pajėgų į Baltijos šalis. „Baltijos šalys yra patikimos sąjungininkės ir toks sprendimas mūsų saugumo situaciją ženkliai sustiprins“, – feisbuke parašė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Anot jo, nors Lietuvoje jau yra stipriausia NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė, JAV batalionas bei sustiprinta oro policijos misija, šalis siekia nuolatinio amerikiečių buvimo.

Vašingtonas yra tvirtai įsipareigojęs ginti savo NATO sąjungininkus įtampos su Rusija akivaizdoje, pareiškė JAV viceprezidentė Kamala Harris, penktadienį susitikusi su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir kitais Baltijos šalių vadovais. „Pripažįstu grėsmes... Palaikome jus šiuo ir daugeliu kitų klausimų... Laikomės išvien kaip NATO sąjungininkai“, – kalbėjo K. Harris, Miunchene pradėdama susitikimą su Latvijos, Estijos ir Lietuvos lyderiais.

Baltijos šalys drauge įsigijo daugiau kaip 385 tūkst. dozių vakcinos nuo rotavirusinės infekcijos, pirmadienį pranešė Valstybinė ligonių kasa. Pirkimo sutartis sudaryta trejiems metams. Lietuvai iš įsigyto kiekio atiteks 180 tūkst. dozių, už jas bus sumokėta per 1,8 mln. eurų. Pasak Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojos Neringos Norkūnaitės-Sasnauskienės, artimiausiu metu nauja vakcinų siunta turėtų pasiekti Lietuvą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, ketvirtadienį susitikęs su Lietuvos, Latvijos ir Estijos lyderiais, patikino, kad Berlynas toliau rems Baltijos šalių saugumą, regione padidėjus įtampai dėl numanomų Rusijos planų įsiveržti į Ukrainą. Rusija prie sienų su Ukraina sutelkė daugiau kaip 100 tūkst. karių, todėl Vakarų šalys nuogąstauja, kad Maskva tikriausiai planuoja įsiveržti į provakarietišką kaimynę.

Rygoje Baltijos Ministrų Tarybos formate susitiko Lietuvos, Latvijos ir Estijos Vyriausybių vadovai. Susitikimo metu didžiausias dėmesys buvo skirtas regiono saugumo klausimams aptarti, rašoma pranešime spaudai. Baltijos Ministrų Taryboje, kuriai šiemet pirmininkauja Latvija, taip pat aptartas bendrų infrastruktūrinių projektų progresas, Žalioji darbotvarkė ir pandemijos valdymas. „Praėjo du mėnesiai po paskutinio mūsų susitikimo ir situacija regione išlieka neraminanti.

Rygoje susitiko trijų Baltijos šalių premjerai. Baltijos Ministrų Tarybos metu Latvijos Ministras Pirmininkas Krišjanis Karinis, Estijos Ministrė Pirmininkė Kaja Kalas ir Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, be kitų temų, aptarė regioninio saugumo klausimus. Po susitikimo Lietuvos premjerė sakė, kad situacija regione lieka įtempta, o Rusija savo reikalavimais bando skaldyti sąjungininkų vienybę.

Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, tuo tarpu didžiausia vidutinė metų infliacija 2021-aisiais buvo Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti infliacijos duomenys. Paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginti su 2020-ųjų gruodžiu, Lietuvos vartotojų kainų indeksas pakilo 10,6 proc., Latvijos – 7,9 proc., Estijos – 12,2 procento.

Kaune susitikę Baltijos šalių ministrai antradienį sutarė vystyti bendras salvinės raketų ugnies sistemas. Bendrame ministrų pareiškime parašyta, jog ministrai „deklaravo savo intenciją dalyvauti vystant bendrą regioninę salvinių raketų ugnies sistemą“. Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, tai – tolimesnės ateities projektai. „Mėginame laike šiek tiek sinchronizuoti.

Minsko režimo vykdoma hibridinė ataka, kurios metu išaugo neteisėta migracija, parodė, kad Baltijos šalių vienybė yra itin svarbi, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis ketvirtadienį susitiko su Latvijos ir Lietuvos kariuomenių vadais generolais leitenantais Leonidu Kalniniu ir Valdemaru Rupšiu. Latvijos kariuomenės vadas taip pat lankėsi Druskininkų pasienio užkardoje, kur susipažino su dabartine situacija Lietuvos pasienyje su Baltarusija, pasienio stebėjimo sistema.

  Vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje rugsėjį brango sparčiausiai Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas per mėnesį pakilo 1,4 proc., Latvijos – 1,1 proc., Estijos – 1,2 procento. Metų (12-os mėnesių) infliacija rugsėjį didžiausia buvo Estijoje, o mažiausia – Latvijoje. Praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų rugsėju, vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje pabrango 6,3 proc., Latvijoje – 4,8 proc.

Lietuva su Latvija ir Estija šiuo metu plėtoja kelias su kapitalo rinkos plėtra susijusias iniciatyvas – Baltijos kapitalo rinkų plėtros akceleravimo fondo, vieningos padengtų obligacijų reguliavimo sistemos Baltijos šalyse ir trijų Baltijos valstybių, kaip vieno regiono, reitingavimo tarptautiniuose indeksuose, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Baltijos šalių europinės vežės geležinkelio „Rail Baltica“ statyba jau vyksta visose trijose Baltijos šalyse, tačiau dabartinio tikslo – užbaigti projektą iki 2026 metų – pasiekti nepavyks, o jungties statybos pabaiga bus nukelta į šio dešimtmečio pabaigą, skelbia Estijos dienraštis „Postimees“. Kartu tai yra paskutinysis galimas terminas, nes transeuropinis transporto tinklas TEN-T turi būti parengtas iki 2030-ųjų.

Latvijos ir Estijos COVID-19 užsikrėtimų statistika kiek palankesnė nei Lietuvoje – užsikrėtimų ir mirčių skaičius mažesnis keliskart. Pranešama, kad mažiausi užsikrėtimų skaičiai tarp Baltijos šalių – Latvijoje. Estijoje per praėjusią parą atlikus 4 418 testų nustatyti 366 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė du anksčiau užsikrėtę žmonės, pirmadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos.

Su darbo vizitu Vokietijoje besilankantis prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį kartu su Vokietijos, Latvijos ir Estijos prezidentais aptarė aktualius regiono klausimus: migraciją, saugumą ir gynybą, santykius su ES kaimyninėmis šalimis. Valstybių vadovai taip pat skyrė dėmesio Europos Sąjungos ateities klausimams.

Baltarusijos veiksmai skatinant nelegalią migraciją yra „sistemiškai suplanuota ir organizuota Lukašenkos režimo hibridinė operacija“, nukreipta prieš šias šalis ir visą Europos Sąjunga, teigia Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos ministrai.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Estiją, Latviją ir Lenkiją bendrai siekti Europos Sąjungos migracijos politikos peržiūrėjimo, taip pat kelti klausimą dėl fizinio barjero statybų pasienyje su Baltarusija finansavimo. Kaip skelbia Prezidentūra, tai šių šalių vadovai pirmadienį aptarė vizito Kijeve metu.

Baltijos šalių ir Lenkijos premjerai bendrame pareiškime pirmadienį pasmerkė hibridinę Baltarusijos ataką prieš valstybių sienas. „Mes, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministrai pirmininkai, išreiškiame didelį susirūpinimą dėl padėties prie Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos sienų su Baltarusija. Mums aišku, kad dabartinę krizę suplanavo ir sistemingai organizavo Aliaksandro Lukašenkos režimas“, – bendrą pareiškimą pranešime cituoja Lietuvos vyriausybė.

Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kartu su Lenkijos, Estijos, Latvijos premjerais Mateuszu Morawieckiu, Kaja Kallas ir Krišjaniu Kariņiu nuotoliniu būdu aptarė situaciją ES pasienyje su Baltarusija bei tarėsi dėl tolimesnių koordinuotų veiksmų atsakant į Baltarusijos režimo hibridinę ataką.

NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo lydėti Rusijos karinių orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Antradienį naikintuvai kilo du kartus. Abu kartus NATO lėktuvai atpažino ir palydėjo po tris Rusijos orlaivius, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje gegužę buvo didžiausia Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija gegužę siekė 3,5 proc., Latvijoje – 2,6 proc., o Estijoje – 3,2 proc., rodo Eurostato duomenys. Visoje Europos Sąjungoje kainos per metus padidėjo vidutiniškai 2,3 proc., o vien euro zonoje – 2 procentais.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas tęsia vizitą Briuselyje. Šiandien jis susitiko su Belgijos karaliumi. Taip pat bandė spręsti ginčus su Europos Sąjungos lyderiais dėl muitų politikos. Visgi Bideno dėmesio centre – jau ryt vyksiantis istorinis susitikimas su Vladimiru Putinu. Jo išvakarėse abiejų prezidentų komentarai apie J. Bideno pareiškimą, kad Putinas – žudikas.  Po sunkios dienos NATO viršūnių kuluaruose – mažiau įtempti susitikimai.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį Briuselyje susitikęs su Baltijos šalių lyderiais per NATO viršūnių susitikimą pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos palaiko jų pastangas duoti atkirtį „žalingiems“ Rusijos veiksmams. „Patikinau juos, kad perduosiu prezidentui [Vladimirui] Putinui, kad nesiekiu konflikto su Rusija, bet mes atsakysime, jeigu Rusija tęs savo žalingus veiksmus“, – per internetu transliuotą spaudos konferenciją žurnalistams sakė J. Bidenas.

Baltijos šalių lyderiai pirmadienį Briuselyje susitiks su Jungtinių Valstijų prezidentu Joe Bidenu. Šią žinią pranešė Lietuvos Prezidentūra. Susitikime su Baltųjų rūmų šeimininku dalyvaus Lietuvos ir Latvijos prezidentai Gitanas Nausėda ir Egilas Levitas bei Estijos premjerė Kaja Kallas. Jis vyks 12.30 val. Briuselio (13.30 val. Lietuvos) laiku NATO viršūnių susitikimo kuluaruose.

Nuo pirmadienio Lietuvoje jau galima išsiimti pirmuosius Europos Sąjungos (ES) žaliuosius sertifikatus, kurie nuo liepos 1 dienos leis lengviau keliauti tarp bendrijos ir Šengeno šalių. Lietuviams yra aktualus ne tik šis, bet ir Baltijos kelionių „burbulo“ klausimas, tačiau Sveikatos apsaugos viceministrė teigia, kad kurti Lietuvos, Latvijos ir Estijos „burbulą“ nebėra prasmės.

Ketinama atgaivinti per pirmąją pandemijos bangą pernai veikusį vadinamąjį Baltijos šalių „kelionių burbulą“ – leidimą tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos keliauti nevaržomai. Apie tai pranešta po ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitė susitikimo Briuselyje su Latvijos valstybės sekretoriumi Edmundu Valančiu ir Estijos ekonomikos ministru Andresu Suttu.

Sekmadienį minint Europos dieną, Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai ragina kurti bendrą ateitį. „Mes raginame visus, o ypač – žmones Baltijos šalyse, aktyviai dalyvauti kuriant bendrą ateitį. Baltijos šalys parodė įkvepiantį entuziazmą ir ryžtą transformuodamos savo šalis bei kurdamos klestinčias demokratijas“, – teigiama bendrame premjerų pareiškime.

Baltijos šalių „kelionių burbulo“ klausimą ketinama svarstyti vėliau gegužę, tai nuspręsta šią savaitę vykusiame Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovų bei ekspertų susitikime. Užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė informavo BNS, kad Baltijos valstybių sveikatos apsaugos ministrų vadovaujamų ekspertų delegacijų nuotolinis susitikimas vyko gegužės 5 dieną.

Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets sieks vyriausybės mandato atnaujinti derybas dėl galimybės atkurti Baltijos šalis apimantį „kelionių burbulą“, trečiadienį pranešė estų visuomeninis transliuotojas ERR. Per diskusijas, kurios galėtų prasidėti ateinančią savaitę, bus siekiama išsiaiškinti, kaip tokį siūlymą vertina Latvija ir Lietuva, sakoma ERR pranešime.

Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad, remiantis abipusiškumo principu, iš šalies išsiunčiami du Lietuvos ir po vieną Estijos bei Latvijos diplomatą. Jie turės palikti šalį per septynias dienas. Lietuvos ambasadorius Eitvydas Bajarūnas, Latvijos ambasadorius Maris Riekstinis ir Estijos laikinasis reikalų patikėtinis Piretas Reintammas Benno anksčiau trečiadienį buvo iškviesti į Rusijos užsienio reikalų ministeriją.

(papildyta balandžio 28 d.) BNS naujienų agentūros paskelbtas pranešimas apie Rusijos paskelbtą nedraugiškų valstybių sąrašą buvo skubotas ir paremtas kolegų iš Estijos darbu, kurio šaltiniai nėra nurodyti.

Pirmadienį prasidės bendros Baltijos ir kitų NATO šalių karinės pratybos „Open Spirit 2021“ („Atvira dvasia 2021“), jos šiemet vyks Estijos teritoriniuose vandenyse – Suomių įlankoje, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pasak ministerijos, tarptautinė jūrinių minų paieškos ir išminavimo operacija vyks balandžio 19–29 dienomis, joje šiemet dalyvaus laivai bei narų išminuotojų komandos iš septynių šalių: Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, JAV ir Rumunijos.

Iš Baltijos šalių oro uostų skraidinanti Latvijos oro vežėja „Air Baltic“ atnaujina skrydžius iš Rygos kryptimis už Europos Sąjungos ribų. Pasak bendrovės pranešimo, nuo kovo 17-osios planuojama atnaujinti skrydžius iš Rygos į Kijevą gyventojams, keliaujantiems dėl svarbių priežasčių. Daugiau skrydžių kitomis kryptimis už ES ribų bendrovė planuoja pradėti nuo kovo 28 dienos.

Baltijos šalių diplomatai penktadienį nuvyko į Maskvos teismą, kur bus nagrinėjama opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno byla, kurioje jis kaltinamas apšmeižęs vieną karo veteraną  „Estijos ir Latvijos atstovai atvyko į teismą“, – sakoma teismo spaudos tarnybos pranešime. Tuo metu diplomatiniai šaltiniai naujienų agentūrai BNS sakė, kad į posėdį nuvyko ir vienas Lietuvos ambasados Maskvoje darbuotojas.

Finansinių paslaugų grupės SEB Baltijos šalių atitikties vadove antradienį paskirta Simona Balčiūnaitė, kuri ir toliau vadovaus SEB banko Atitikties departamentui Lietuvoje, pranešė bankas.  „Pastarieji metai buvo intensyvūs, jautėme didelę atsakomybę ir pareigą atitikti bankui keliamus reikalavimus, tęsėme aktyvų bendradarbiavimą su priežiūros institucijomis. Simonos indėlis šioje srityje buvo vertingas ir svarbus“, – pranešime sako SEB banko Lietuvoje prezidentas Raimondas Kvedaras.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai ragina Europos Sąjungą (ES) daryti spaudimą Rusijai dėl sulaikyto vieno didžiausių Kremliaus kritikų Aleksejaus Navalno. Gabrielius Landsbergis, Edgaras Rinkevičius ir Urmas Reinsalu laišku kreipėsi į ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio politikai Josepą Borrellį, ragindami stiprinti ES spaudimą, kad būtų paleistas A. Navalnas, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Pernai Baltijos šalys pirmavo Europos Sąjungoje (ES) pagal namų ūkių išlaidų dalį, skirtą alkoholiniams gėrimams įsigyti. Estijoje išlaidų alkoholiniams gėrimams dalis siekė 4,7 proc. visų vartojimo išlaidų, Latvijoje – 4,8 proc., o Lietuvoje – 3,7 procento. Iš viso ES namų ūkiai 2019-aisiais alkoholiniams gėrimams išleido 117 mlrd. eurų – 0,8 proc. bloko bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai sudarė 1,6 proc. visų vartojimo išlaidų, rodo Eurostato paskelbti skaičiai.

Kartu su Baltijos šalių Vyriausybių vadovais pirmadienį COVID-19 valdymą aptarusi premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pandemijos fone Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimas tampa dar svarbesnis. „Viena aktualiausių sričių, kurioje bendradarbiavimo su Baltijos šalimis svarba pastaruoju metu atsiskleidė labiausiai yra bendros pastangos suvaldant COVID-19 pandemiją“, – Vyriausybės pranešime teigė I. Šimonytė.