baltijos šalys

Kartu su Baltijos šalių Vyriausybių vadovais pirmadienį COVID-19 valdymą aptarusi premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pandemijos fone Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimas tampa dar svarbesnis. „Viena aktualiausių sričių, kurioje bendradarbiavimo su Baltijos šalimis svarba pastaruoju metu atsiskleidė labiausiai yra bendros pastangos suvaldant COVID-19 pandemiją“, – Vyriausybės pranešime teigė I. Šimonytė.

Baltarusijoje – tikras protesto simbolių naikinimo vajus. Aliaksandro Lukašenkos režimo dar klausantys komunalininkai po nakties priedanga šluoja gėles nuo memorialais virtusių Minsko vietų ir visais įmanomais būdais tušuoja baltai-raudonai-baltas vėliavas. Nesiliauja ir protestai, vakarais kiemuose skamba dainos ir šūkiai, o dieną savo pilietinę poziciją garsiai reiškia studentai. Baltai-raudonai-baltos vėliavos gatvėse. Ir ant viadukų. Eisenos kiemuose su šūkiais.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad atsakomųjų Baltarusijos sankcijų buvo galima tikėtis, nes „visa režimo retorika jau iš pradžių buvo karinga, agresyvi“. „Tikrai to buvo galima tikėtis, nes visa režimo retoriška jau iš pradžių buvo karinga, agresyvi. Mes įvedėme sankcijas tik tuomet, kai pasidarė aišku, kad normalus mediavimas tampa nebeįmanomas“, – antradienį žurnalistams Jonavos rajone, Rukloje, sakė G. Nausėda.

Lietuva, Latvija ir Estija penktadienį išplės sankcijas Baltarusijos režimo atstovams, atsakingiems už rinkimų klastojimą ir smurtą prieš taikius protestuotojus, pranešė Lietuvos prezidentūra. Juodasis sąrašas bus papildytas daugiau nei šimtu asmenų, įskaitant teisėjus, prezidento administracijos ir jėgos struktūrų pareigūnus.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka svaidosi grasinimais uždaryti sieną su Lietuva, o į pasienį atsiūsti Baltarusijos kariuomenę. Tokius Lukašenkos pareiškimus užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius išvadino neadekvačiais. O premjeras Saulius Skvernelis perspėjo diktatorių, kad sienas gali uždaryti ir Lietuva, o tai saudžiai atsieis baltarusijos įmonėms.  Pasienyje su Baltarusija eismas vyksta įprastine tvarka. Ypatingų eilių čia nematyti.

Baltijos valstybių ekonomikoms kur kas geriau atlaikius koronaviruso pandemiją nei kitose Europos Sąjungos valstybėse, šalys turi susitelkti į tolimesnes investicijas, kad ekonomikos atsparumas nebūtų trumpalaikis, sako banko „Swedbank“ Latvijoje vyriausioji ekonomistė Liva Zorgenfreija. „Žiūrint į bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimą pirmąjį pusmetį, Baltijos šalyse situacija buvo geresnė nei kitur Europoje ir ypač pietų Europoje.

Baltarusijoje tęsiasi gandai apie sienų uždarymą Baltijos šalių vežėjams. Kaip pranešė Baltarusijos portalas tut.by, keletą dienų vežėjai, ekspeditoriai gavo pranešimus apie tai, kad nuo rugsėjo 10 d. bus uždaromos sienos su Baltijos valstybėmis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šį mėnesį planuoja atvykti vizito į Lietuvą, BNS patvirtino informuoti šaltiniai. BNS žiniomis, vizitas numatomas rugsėjo 28-29 dienomis.  Šią vasarą Prancūzija dislokavo kelis šimtus karių Vokietijos vadovaujamame NATO batalione Lietuvoje, ji ne kartą yra vykdžiusi oro policijos misiją Baltijos šalyse, Lietuva savo ruožtu atsiliepdama į prancūzų prašymą siunčia karius į Malį Vakarų Afrikoje.

Lietuvai siekiant užsitikrinti Latvijos ir Estijos paramą solidariam Astravo atominės elektrinės (AE) elektros boikotui, trys Baltijos šalys iš esmės sutarė dėl tam reikalingų techninių žingsnių.  Apie tai po pirmadienį vykusio trišalio susitikimo BNS informavo Energetikos ministerija.  „Baltijos šalys turi vienodą politinę poziciją dėl elektros iš Astravo AE nepirkimo.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad tikisi susitarti su Rusija dėl baltarusiškų krovinių tranzito nukreipimo nuo Baltijos šalių į Rusijos uostus. A. Lukašenka pareiškė, kad taip Minskas reaguos į Baltijos šalių įvestas sankcijas jam ir dar kelioms dešimtims režimo pareigūnų dėl rinkimų klastojimo ir smurto prieš taikius protestuotojus.  „Mes nekovosime, kad mus ten įsileistų. Tiesiog bandysime ekonomiškai išspręsti šią problemą.

NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę keturis kartus kilo lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros skridusius Rusijos karinius orlaivius.  Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, tarptautine erdve skridę žvalgybiniai orlaiviai IL-20 palydėti rugpjūčio 24 ir 27 dienomis.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje liepą buvo didžiausia Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija liepą siekė 0,9 proc., Latvijoje – 0,1 proc., o Estijoje buvo 1,3 proc. defliacija, rodo trečiadienį paskelbti Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 0,9 proc., o vien euro zonoje – 0,4 procento.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai ragina Baltarusiją suorganizuoti skaidrius ir laisvus bei sąžiningus prezidento rinkimus, kuriuose dalyvautų tarptautiniai stebėtojai. Baltijos šalių ministrai pirmininkai taip pat paragino Baltarusijos valdžios institucijas susilaikyti nuo smurto prieš taikius protestų dalyvius, paleisti visus politinius kalinius ir tuos, kurie buvo sulaikyti protestų metu. Tai jie aptarė neformalioje Baltijos ministrų taryboje Tartu, Estijoje, pranešė Vyriausybė.

Vidutinė didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, smuko maždaug po 15 proc., tai labiausiai lėmė išaugusi elektros gamyba vėjo jėgainėse, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Liepos 20-26 dienomis biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 30,58 euro už megavatvalandę (MWh). Tiek pat elektra kainavo ir Latvijoje. Estijoje ji pigo iki 27,94 euro už MWh.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos kultūros ministrai penktadienį Vilniuje pasirašė susitarimą dėl nuolatinio šių šalių rašytojų kūrinių vertimo ir sklaidos visose trijose valstybėse. „Šitas memorandumas yra susitarimas dėl to, kad Baltijos rašytojų kūriniai būtų nuolat verčiami pagal tolesnę patikslintą programą tarp leidėjų visose trijose valstybėse“, – žurnalistams sakė Lietuvos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Baltijos šalims statant europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“, pagrindinės linijos tiesimas Lietuvoje vyksta sparčiai, šalis įsipareigoja projektą įgyvendinti iki 2026 metų, teigia premjeras Saulius Skvernelis.  Laiške už transportą atsakingai eurokomisarei Adinai Valean jis padėkojo už paramą projektui ir įvardijo jį prioritetiniu Baltijos šalių projektu, praneša Vyriausybės kanceliarija.

Europos Komisija (EK) pateikė kompromisinį siūlymą dėl elektros energijos pirkimo iš Astravo atominės elektrinės diskutuojančioms Baltijos šalims, kuriuo remiantis Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupė turėtų atlikti papildomą šios jėgainės saugumo vertinimą, Estijos visuomeniniam transliuotojui ERR pareiškė ekonomikos ir komunikacijų ministras Taavi Aas.

Atnaujintas NATO Lenkijos ir Baltijos šalių gynybos planas stiprina regiono saugumą ir atgrasymą, trečiadienį pareiškė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas. „Šiandien turime baigtą derinti NATO regioninį Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos planą“, – žurnalistams sakė prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui Darius Kuliešius po šalies vadovo susitikimo su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu.

Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacija (CTBTO) penktadienį pranešė, kad Švedijoje veikianti stotis užfiksavo Baltijos jūros regione padidėjusią, tačiau žmonių sveikatai nepavojingą radioaktyviųjų izotopų koncentraciją, ir pridūrė, kad šios taršos šaltinis gali būti koks nors civilinis branduolinis objektas.

Dar ketvirtadienį Lietuvą pasiekė žinia, kad prezidentas Gitanas Nausėda paskutinę minutę pakeitė savo sprendimą ir nusprendė nevykti į Baltijos šalių vadovų kasmetinį susitikimą. Tai sukėlė nemažai diskusijų, ar šalies vadovas pasielgė teisingai. Penktadienį Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis savo „Facebook“ paskyroje gyrė prezidentą. Anot jo, toks prezidento sprendimas – teisingas. G. Nausėda pagrįstai nevyko į susitikimą.

Baltijos šalyse iki penktadienio vidurdienio iš viso patvirtintas 4881 užsikrėtimo koronavirusu atvejis, rodo BNS iš oficialių institucijų surinkti duomenys. Lietuva: patvirtinti 1792 atvejai, atlikti 386 tūkst. 194 tyrimai, mirė 76 žmonės. Latvija: patvirtinta 1110 atvejų, atliktas 134 tūkst. 881 tyrimas, mirė 30 žmonių. Estija: patvirtinti 1979 atvejai, atlikti 101 tūkst. 748 tyrimai, mirė 69 žmonės.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina energetikos ministrą tęsti derybas su Estija ir Latvija, siekiant bendros pozicijos dėl elektros nepirkimo iš Astravo atominės elektrinės (AE) ar kitų nesaugių branduolinių jėgainių.  „Sveikintinos pastangos ieškoti sutarimo tarp svarbiausių partnerių regione, todėl svarbu įsivertinti, kiek mūsų pagrindiniai siekiai susitarimuose yra įgyvendinami.

Baltijos šalyse iki sekmadienio iš viso patvirtinta 4493 užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų, rodo BNS iš oficialių institucijų surinkti duomenys. Lietuva: patvirtinti 1623 atvejai, atlikti 267 tūkst. 719 tyrimų, mirė 63 žmonės. Latvija: patvirtinti 1047 atvejai, atlikti 99 tūkst. 049 tyrimai, mirė 22 žmonės. Estija: patvirtinta 1823 atvejai, atlikti 75 tūkst. 779 tyrimai, mirė 64 žmonės.

Prie sienos su Latvija – sujudimas. Atsivėrė vidinės Baltijos šalių sienos. Jau pirmąją dieną lietuviai, latviai ir estai traukia dirbti, pirkti, pramogauti ir tyrinėti netoli sienos esančių miestų. Trijų valstybių vyriausybių vadovai giriasi, kad pirmąją viruso bangą suvaldė greitai ir sėkmingai, tad Baltijos šalys tapo pirmąją atidaryta laisvojo judėjimo zona Europos Sąjungoje.  Lietuvos – Latvijos pasienis, vienas iš trijų dabar atidarytų – Saločių – kontrolės punktas.

Ankstų penktadienio rytą visi trys Baltijos šalių premjerai kreipėsi į visuomenę. Jie kartu pasidalijo džiugia žinia – pirmoji COVID-19 viruso banga suvaldyta. Taip pat kalbėta ir apie tai, kad trys valstybės, pirmosios Europos Sąjungoje, atveria sienas viena kitos piliečiams. Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis priminė, kad nors viruso banga ir sustabdyta, mes privalome išlikti budrūs.

Atveriamos sienos tarp trijų Baltijos valstybių: kitą savaitę – gegužės 15 dieną – į Latviją ir Estiją bus galima keliauti laisvai, be dviejų savaičių privalomos saviizoliacijos. Trys savo laisvo judėjimo zoną atveriančios kaimynės tarsis dėl papildomų saugumo priemonių ir atvykstančiųjų tikrinimo tvarkos, tačiau aiškėja, kad keliautojams gali prireikti specialios programėlės, kuri seks buvimo vietą. Kelionių organizatoriai ima ruoštis svečių šalių ištroškusių antplūdžiui.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai ketvirtadienį pasmerkė Rusijos bandymus klastoti istoriją, menkinant Maskvos vaidmenį pradedant Antrąjį pasaulinį karą ir sovietų nusikaltimus okupuotose Baltijos šalyse.  Bendrame pareiškime Antrojo pasaulinio karo pabaigos 75-ųjų metinių išvakarėse Baltijos šalių vadovai perspėjo, kad istorijos iškraipymas kelia pavojų taisyklėmis grįsto pasaulio tvarkai.

Vyriausybė siūlo leisti į Lietuvą darbo, verslo ar mokslo reikalais atvykti Europos Sąjungos šalių piliečiams, o atvykstantiems iš Lenkijos, Latvijos ir Estijos – netaikyti dviejų savaičių saviizoliacijos. Karantiną siūloma tęsti iki  gegužės 31 dienos.  Pagal projektą, sienas ES piliečiams siūloma atverti nuo gegužės 11 dienos, tačiau jiems galiotų dviejų savaičių saviizoliacijos reikalavimas.

Baltijos šalyse iki pirmadienio vidurdienio iš viso patvirtinti 4018 užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų, 46 mirtys užfiksuotos Lietuvoje, 55 – Estijoje, 16 – Latvijoje, rodo BNS iš oficialių institucijų surinkti duomenys. Lietuva: patvirtinta 1419 atvejų, atlikti 144 tūkst. 29 tyrimai, mirė 46 žmonės. Latvija: patvirtinti 896 atvejai, atlikti 65 tūkst. 464 tyrimai, mirė 16 žmonių. Estija: patvirtinti 1703 atvejai, atlikti 55 tūkst. 784 tyrimai, mirė 55 žmonės.

Baltijos šalių elektros perdavimo operatoriai sutarė, kad šalims prisijungus prie Europos elektros tinklų, jie kartu valdys energetikos sistemos dažnį Baltijos šalių galios ir dažnio valdymo bloke. Sinchronizavimo projektui svarbus memorandumas pasirašytas antradienį, skelbia bendrovė „Litgrid“.  „Dirbame išvien, kad sinchronizacijos projektai sklandžiai vyktų net ir karantino sąlygomis.

Sienos tarp Baltijos šalių galėtų būti atvertos nuo gegužės vidurio, po pokalbio su Latvijos ir Estijos kolegomis BNS trečiadienį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Preliminariai mes įsivaizduotume, kad tai galėtų įvykti nuo gegužės 18 dienos, tačiau tai jokiu būdu dar nėra nutarta“, – teigė L. Linkevičius. Pasak jo, epidemiologinė situacija „su tam tikrais niuansais“ šalyse yra panaši, todėl tai pagrįstai leidžia kelti klausimą dėl sienų atvėrimo.

Baltijos šalių prezidentai trečiadienį tarėsi dėl koronaviruso sukeltos krizės padarinių mažinimo ir strategijos, kaip grįžti į tvarų augimą. „Sieksime, jog Baltijos regionas būtų grįžimo į tvarų ekonomikos augimą sėkmės pavyzdžiu po krizės pasikeitusioje aplinkoje. Sutarėme tam išnaudoti tiek nacionalinius, tiek Europos Sąjungos finansinius instrumentus bei turimas politikos priemones, kad po krizės taptume dar stipresni“, – pranešime spaudai cituojamas prezidentas Gitanas Nausėda.

Koronaviruso SARS-CoV-2 sukelta ūmine kvėpavimo takų liga COVID-19 Latvijoje daugiausiai serga 30-39 metų amžiaus žmonės, skelbia Latvijos ligų prevencijos ir kontrolės centras. 139 šia liga susirgusiųjų yra 30-39 amžiaus (26 proc. pacientų dėl šios ligos), 103 – 40-49 metų metų (19 proc.), po 89 – 20-29 metų ir ne jaunesni kaip 60 metų amžiaus (po 17 proc.), 83 – 50-59 metų (17 proc.), 30 – iki 20 metų amžiaus žmonės (5 proc.

Latvijos skrydžių bendrovė „Air Baltic“ kitą savaitę surengs Baltijos šalių piliečių grąžinimo reisus į Vokietija, Jungtinę Karalystę, Nyderlandus, Sakarvelą, Turkiją. Bendrovė praneša apie numatytus repatriacijos reisus į Londoną, Stambulą, Tbilisį, Amsterdamą, Frankfurtą prie Maino. Išsamesnė informacija apie šiuos skrydžius – „Air Baltic“ tinklapyje.

Baltijos šalys koordinuos veiksmus kovojant su koronaviruso grėsme – keisis informacija apie keliaujančiuosius iš bei į rizikos zonas, epidemiologinę situaciją, priemones, kurių šalys imasi, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Lietuvos, Latvijos ir Estijos sveikatos apsaugos ministrų pasirašytame susitarime dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) pandemijos Baltijos šalys išreiškia solidarumą ir pažada abipusę pagalbą rengiantis ir reaguojant į kylančias grėsmes.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Baltijos šalys artėja prie bendro sprendimo nepirkti elektros iš Lietuvos pašonėje statomos Astravo atominės elektrinės. Baltijos šalių ministrai pirmininkai penktadienį Taline aptarė Baltijos šalių energetikos rinkos vystymą. „Džiugina, kad artėjame prie bendros Baltijos šalių pozicijos nepirkti elektros iš nesaugios Astravo atominės elektrinės“, – po susitikimo išplatintame pranešime sakė S. Skvernelis.

Viena didžiausių Baltijos šalyse medienos bei baldų gamybos grupių Vakarų medienos grupė (VMG) baigė statyti maždaug 140 mln. eurų vertės medienos drožlių plokščių gamyklą Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), o sausį ketina pradėti jos bandymus.  Pasak pagrindinio įmonės akcininko Sigito Paulausko, darbai vyksta pagal planą.

Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai pirmadienį susitikę Taline sutarė stiprinti bendradarbiavimą siekiant užtikrinti atgrasymą ir sąjungininkų paramą. „Baltijos šalys ir Lenkija išlieka labiausiai pažeidžiamu regionu prie rytinių NATO sienų, todėl turime ir toliau stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą visuose – dvišaliuose, regioniniuose, NATO ir ES – formatuose, kad užtikrintume atgrasymo efektyvumą“, – susitikime sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu penktadienį pareiškė, kad Turkija dar galutinai nepatvirtino atnaujintų NATO Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planų ir pagrasino blokuoti paruoštą dokumentą, jei sąjungininkės nesutiks pripažinti Sirijos kurdų pajėgų teroristinėmis. Prieš dvi dienas Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas viršūnių susitikime teigė, kad šie gynybos planai buvo patvirtinti, nors Ankara iš pradžių žadėjo juos blokuoti.

Jungtinių Valstijų atsargos generolas Benas Hodgesas sako, kad Turkijos sprendimas blokuoti atnaujintus Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planus gali apsunkinti karinį planavimą, tačiau tai nėra katastrofa, nes kiti planavimo instrumentai išlieka. Buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas pabrėžė, kad karininkai privalo atsižvelgti į tai, kokie gynybos planai yra formaliai patvirtinti visų NATO narių Šiaurės Atlanto Taryboje.

NATO nelaiko Rusijos priešu, bet atsakytų į puolimą prieš Lenkiją arba Baltijos šalis, antradienį paskelbtame interviu sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Šis interviu buvo paskelbtas Turkijai pagrasinus blokuoti naujus NATO planus dėl Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos – pavyzdžiui, potencialaus Rusijos puolimo atveju – jeigu galingosios Vakarų šalys nepripažins vienos kurdų kovotojų grupės teroristine organizacija.

Trijų Baltijos šalių įgyvendinamo europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ padėtis yra kritinė dėl blogo korporatyvinio valdymo ir interesų konflikto, pareiškė bendros įmonės „RB Rail“ darbuotojai. „Esame labai susirūpinę tuo, kad dosniai Europos Sąjungos finansuojamas projektas „Rail Baltica“ dėl blogo korporatyvinio valdymo ir interesų konflikto atsidūrė kritinėje padėtyje“, – rašoma 62 darbuotojų pareiškime.

Žiniasklaidai paviešinus, kad Turkija atsisako patvirtinti NATO gynybos planus Baltijos šalims ir Lenkijai, Lietuvos užsienio reikalų ministras sako tikįs, kad reikalingi sprendimai bus priimti iki kitą savaitę vyksiančio viršūnių susitikimo. „Galutinio sprendimo kol kas nėra. Vyksta pozicijų derinimas ir turime viltį, kad kai kurie sprendimai bus suderinti iki lyderių susitikimo gruodžio pradžioje Londone“, – BNS antradienio vakarą sakė Linas Linkevičius.

Skandalas Estijoje. Šalies vidaus reikalų ministras pareiškė, kad nėra tikras, jog esant reikalui NATO gins Estiją, Lietuvą ir Latviją. Dėl to trys šalys esą rengia atsarginį gynybos planą. Estijos prezidentė puolė raminti ministrą, o opozicija ragina už tokius žodžius jį spirti iš posto. Estijos vidaus reikalų ministras Mart Helme dėmesio centre atsidūrė po jo interviu Suomijos žurnalistams.

Švedijos nacionalinė transliuotoja SVT informavo apie artimiausiu metu planuojamą laidą apie įtariamą pinigų plovimą SEB padalinius Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Švedijos SEB. Po pranešimo SEB akcijos nuvertėjo beveik 14 procentų. Pasak banko pranešimo, SVT tiriamosios žurnalistikos laidos „Uppdrag Grasning“ atstovai susisiekė su banku ir pranešė, kad netrukus bus paskelbta apie įtariamą pinigų plovimą Baltijos šalyse, su kuriais tariamai susijęs SEB.

Šiaurės ir Baltijos šalys turi galimybių plėsti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, bet iniciatyva turėtų kilti iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, teigia Švedijos parlamentaras, vadovaujantis Šiaurės tarybai. Hansas Wallmarkas atkreipia dėmesį, kad reikia vienodai atsakingai vertinti ir iš Rusijos, ir iš Kinijos kylančias grėsmes.

Lietuvos vyrų futbolo rinktinė netrukus baigs dar vieną siaubingą savo „žygį“ Europos futbolo padangės link. Anksčiau dar bent teorinių galimybių ir patyliukais galvoje nugulusių vilčių turėjusiai nacionalinei komandai teliko „simbolinė“ 500 tūkst. eurų vertės misija. Tiesa, labai prastai su futbolu – ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pabaltyje.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pareiškimas, kuriame yra bandomas pateisinti 1939-ųjų SSRS ir Vokietijos nepuolimo paktas (Molotovo-Ribbentropo paktas), ne tik sukėlė kritikos bangą Baltijos šalyse, tačiau sulaukė ir Vakarų žiniasklaidos dėmesio. BBC skelbiama, kad Baltijos šalys pasmerkė tokį „skandalingą“ pareiškimą.

  Briuselyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dabartinių NATO priemonių ginti Baltijos šalims nuo Rusijos nepakanka.   Po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu prezidentas tvirtino, kad užpernai Lietuvoje dislokuotas tarptautinis sąjungininkų batalionas yra gera priemonė Rusijai atgrasyti, tačiau to nepakaktų apsiginti nuo Maskvos puolimo.