baltijos šalys

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai susitikime su JAV valstybės sekretoriumi Rexu Tillersonu (Reksu Tilersonu) išsakė susirūpinimą dėl galimų prekybos karų, kuriuos gali sukelti prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimas įvesti muitus plienui ir aliuminiui. „Išsakėme bendrą poziciją, kad ekonominiai karai, prekybos karai nėra tai, ko mes tikimės.

Oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys NATO naikintuvai praėjusią savaitę keturis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, vasario 26 dieną, pirmadienį, NATO naikintuvai atpažino orlaivį „Il-20“, skridusį iš Rusijos žemyninės dalies į Karaliaučiaus sritį.

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį Vašingtone susitiks su Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriumi Rexu Tillersonu (Reksu Tilersonu). Ministro atstovė Rasa Jakilaitienė BNS yra sakiusi, kad ministrai planuoja aptarti bendradarbiavimo klausimus ir saugumo situaciją regione.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai kovo pradžioje susitiks su Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriumi Rexu Tillersonu (Reksu Tilersonu). Lietuvos ministro Lino Linkevičiaus atstovė spaudai BNS ketvirtadienį nurodė, kad susitikimas Vašingtone įvyks kovo 5 dieną. Pasak Rasos Jakilaitienės, ministrai planuoja aptarti bendradarbiavimo klausimus ir saugumo situaciją regione.

Estijos užsienio žvalgybos tarnyba ketvirtadienį paskelbė, kad Rusija rengia informacines atakas, Lietuvai šiemet švenčiant valstybingumo atkūrimo, o Latvijai ir Estijai – valstybės sukūrimo šimtmečius. „2018 metais Estija, Latvija ir Lietuva švęs savo nepriklausomybės šimtmečius. Kremliaus žinutes šia proga skleidžia istoriniai propagandistai ir pseudoanalitiniai centrai, bandantys juodinti ar sumažinti šių sukakčių reikšmę“, – rašoma tarnybos metinėje ataskaitoje.

 Neraminanti Kremliaus žinutė – Rusija šiandien patvirtino, jog branduolines galvutes nešti galinčios “Iskander” raketos visai šalia Lietuvos sienos paliekamos neribotam laikui. Karybos specialistai sako, jog Karaliaučiuje jau dabar esančiais pavojingais ginklais būtų puolami Vakarų Europoje dislokuoti NATO kariai. Tikslas – atkirsti Baltijos šalis nuo bet kokios sąjungininkų pagalbos.

Buvęs valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas, BNS šaltinių teigimu, užims vadovaujančias pareigas didžiausią mažmeninės prekybos tinklą Baltijos šalyse valdančioje bendrovėje „Maxima grupė“. Portalas 15min.lt skelbia, kad D. Misiūnas vadovaus „Maxima grupei“ ir pakeis nuo pernai vasario įmonei vadovavusį Robertą Čipkų. Pats D. Misiūnas BNS teigė daugiau informacijos kol kas negalintis suteikti.

Rygoje vykusiame Latvijos, Lietuvos, Estijos mokesčių ir sveikatos apsaugos žinybų atstovų, ekspertų bei politikų pasitarime, prieita išvados, kad alkoholio akcizų tarifai trijose Baltijos valstybės nebus suvienodinami, tačiau šalys turėtų aktyviau informuoti viena kitą apie planuojamus alkoholio rinkos reguliavimo pokyčius.

Lietuva tarp trijų Baltijos valstybių pernai pritraukė daugiausiai turistų, tačiau sparčiausias jų augimas fiksuotas Latvijoje, skelbia Eurostatas. Vietos ir užsienio turistai, preliminariais duomenimis, Lietuvos viešbučiuose per 2017 metus praleido 7,2 mln. naktų – 3,3 proc. daugiau nei 2016 metais, rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Vien užsienio svečių nakvynių skaičius per metus padidėjo 3,9 proc. iki 3,4 mln., vietos turistų – 2,8 proc. iki 3,8 milijono.

 Vykdydami oro policijos misiją Baltijos šalyse danai ne tik gina jas, bet saugo ir save, teigia pirmadienį Lietuvoje viešėjęs Danijos premjeras Larsas Lokke Rasmussenas (Larsas Liokė Rasmusenas). „Būdami čia giname ne tik tris Baltijos šalis, bet giname ir save“, – Aviacijos bazėje Šiauliuose žurnalistams sakė savo šalies karius aplankęs ministras pirmininkas. Jis pabrėžė, kad Danijos kariai jau šeštą kartą atvyko į oro policijos misiją Baltijos šalyse.

Baltijos šalyse dislokuoti NATO oro policijos naikintuvai pernai lydėjo daugiau netoli Lietuvos, Latvijos ir Estijos sienų skridusių Rusijos karinių orlaivių, lyginant su 2016 metais. Krašto apsaugos ministerijos BNS pateiktais duomenimis, pernai NATO naikintuvai lydėti Rusijos orlaivių kilo apie 130 kartų. Užpernai naikintuvai kilo maždaug 110 kartų, 2015 metais – apie 160 kartų, o 2014 metais – maždaug 140 kartų.

Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) Lietuvoje nuo sausio pakilo kukliausiai - nuo 380 eurų iki 400 eurų - ir tapo mažiausias Baltijos valstybėse. Labiausiai minimalus mėnesio darbo užmokestis nuo šio mėnesio padidėjo Latvijoje - 50 eurų ik 430 eurų, Gerovės ministerijai aiškinant, jog MMA didinamas mažinant darbo jėgos apmokestinimą, todėl tai neblogina įmonių konkurencingumo bei jų finansinės padėties. Didžiausias MMA išlieka Estijoje, kur nuo 2018-ųjų ūgtelėjo nuo 470 eurų iki 500 eurų.

Rusijos oro erdvės palei Baltijos jūrą gynyba yra pakankamai gera ir jos nebūtina sustiprinti papildomomis sistemomis, tokiomis kaip zenitinės raketos S-400, nors šiame regione dažnai skraido NATO žvalgybos lėktuvai, šeštadienį pareiškė Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininkas Vladimiras Šamanovas. „Mūsų Baltijos regionas yra patikimai ginamas“, – jis sakė naujienų agentūrai „Interfax“ Maskvoje vykstančio valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ suvažiavimo kuluaruose.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje per metus augo sparčiausiai Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje lapkritį siekė 4,4 proc., Latvijoje - 2,7 proc., Estijoje - 4,2 procento. Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje brango 0,3 proc., Latvijoje - 0,1 proc., o Estijoje - 0,5 procento.

Baltijos šalyse gyventojų išlaidos alkoholiui procentine išraiška yra didžiausios tarp Europos Sąjungos šalių, skelbia Eurostatas. Remiantis praėjusių metų duomenimis, Lietuvoje gyventojai alkoholiui skyrė 4,2 proc. visų savo išlaidų (1,033 mlrd. eurų). Latvijoje ši dalis sudarė 4,8 proc. (734,2 mlrd. eurų), o Estijoje – 5,6 proc. (620,1 mln. eurų). Po Baltijos šalių seka Čekija ir Lenkija (3,6 proc.), Vengrija ir Suomija (2,9 proc.), Islandija, Slovakija ir Liuksemburgas (2,5 proc.

Lietuva tikisi iki kitų metų vidurio pasiekti proveržį NATO derybose dėl Baltijos jūros regiono oro gynybos principų, sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Pasak jo, detalės šiuo klausimu dabar yra derinamos techniniu lygiu, tačiau ministras tikisi persilaužimo ir tarp politikų.

  Baltijos šalys tariasi, kaip prisidėti prie tarptautinės bendruomenės kovos Artimuosiuose rytuose su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“.   Lietuva rengiasi į Iraką siųsti Specialiųjų operacijų pajėgas. Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas sako, kad Lietuva, Latvija ir Estija atsisakė planų į Iraką siųsti bendrą Specialiųjų operacijų pajėgų eskadroną, tačiau šiuo metu svarstomi kiti bendradarbiavimo būdai.

Lietuva, Latvija ir Estija susitarė dėl bendros Baltijos šalių kapitalo rinkos kūrimo, taip siekdamos sustiprinti savo ekonomiką ir paskatinti investicijas bei darbo vietų kūrimą. Trijų Baltijos šalių finansų ministrai, Europos Komisijos (EK) bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) atstovai pirmadienį Briuselyje pasirašė memorandumą - juo šalys susitaria suvienodinti kapitalo rinkų reglamentavimą ir pašalinti investavimo kliūtis, pranešė Finansų ministerija.

Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys išlieka kukliausios iš Baltijos valstybių, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Sausio-rugpjūčio mėnesiais ES teko 59 proc. viso Lietuvos eksporto ir 70 proc. viso importo. Latvijos užsienio prekyboje šios dalys sudarė atitinkamai 73 proc. ir 77 proc., Estijos - 72 proc. ir 82 procentus. Į Lietuvą buvo išvežta 17 proc. viso Latvijos eksporto ir 6 proc. viso Estijos eksporto. Latvijai teko 10 proc.

Baltijos šalys rengiasi pasirašyti susitarimą dėl bendradarbiavimo ir pagalbos reaguojant į nelaimes. Kaip BNS sakė premjero patarėjas viešojo saugumo politikos srityje Arnoldas Pikžirnis, šis susitarimas leis greičiau reaguoti į kaimynų pagalbos prašymus civilinės saugos srityje. „Praktika rodo, kad esant tam tikrai nelaimei ar iššūkiams pirmiausia mums padėti gali kaimyninės šalys.

Baltijos šalys didžia dalimi nepatenka į bendrą populizmo Europoje panoramą, antradienį interviu BNS pareiškė JAV Džordžijos universiteto profesorius olandas Casas Mudde (Kasas Mudė). „Kalbant apie Baltijos šalis, tai gana įdomu – jų toje panoramoje tam tikra prasme nėra. Jos neatitinka Vidurio Europos, kur dominuoja dešiniojo sparno populistai, naratyvo“, – sakė C. Mudde Taline vykusios konferencijos užkulisiuose.

Rusija atrado naują būdą, kaip išnaudoti beveik visų NATO karių pažeidžiamą vietą – jų išmaniuosius telefonus, JAV dienraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ) trečiadienį citavo Vakarų šalių kariškius. NATO šalių kariai, pareigūnai bei vyriausybių atstovai sakė laikraščiui, kad Rusija surengė įsilaužimo į karių telefonus kampaniją, kuria siekta, jų teigimu, gauti operatyvinės informacijos, įvertinti pajėgų galią bei įbauginti karius. Rusijos gynybos ministerija tokių teiginių WSJ nekomentavo.

 NATO planuoja sustiprinti Baltijos valstybėse ir Lenkijoje dislokuotas kovines grupes karinių oro ir jūrų pajėgų elementais, pareiškė Aljanso pajėgų Europoje vado pavaduotojas generolas Jamesas Everardas (Džeimsas Everardas). „NATO sausumos pajėgų daliniai labai sėkmingai ir greitai integravosi regione, tačiau mes turime sustiprinti juos oro ir jūrų pajėgų elementais. Tai bus mūsų naujas iššūkis Baltijos valstybėse ir Lenkijoje“, – sakė J.Everardas per vizitą Estijoje.

Baltijos šalims eilinį kartą nerandant bendros pozicijos, Lietuva vieną svarbiausių dešimtmečio strateginių energetikos projektų - elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa - gali įgyvendinti viena. Praėjusią savaitę Lenkijoje viešėjęs premjeras Saulius Skvernelis netikėtai pareiškė, kad „artimiausiu metu“ bus pasirašytas susitarimas su Lenkija. Seimo energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys taip pat ragina ruoštis „planui B“ ir, prireikus, atsiskirti nuo Latvijos ir Estijos.

Tik kiek mažiau negu pusė Lietuvos gyventojų (47 proc.) jaučiasi finansiškai stabilūs, rodo „Ergo“ draudimo grupės užsakymu Latvijos sociologinių tyrimų bendrovės SKDS Baltijos šalyse atliekamų apklausų naujausi rezultatai. Taip tvirtino 48 proc. respondentų Estijoje ir 53 proc. Latvijoje. Materialinio bei finansinio saugumo rodiklis Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, nedidėja nuo 2014 metų, o Estijoje per šį laikotarpį jis nežymiai pakilo.

Estijos, Lietuvos ir Latvijos ambasadoriai Paryžiuje kreipėsi į prancūzų laikraštį „Le Monde“ su prašymu savo straipsniuose nebevadinti jų šalių „buvusiomis sovietinėmis respublikomis“. „Būtume labai dėkingi, jei jūsų straipsniuose daugiau nebebūtų vartojamas terminas „buvusios sovietinės respublikos“, ir kad šie tarptautiniu lygiu pripažinti istoriniai faktai būtų atspindėti tinkamu būdu“, – sakoma diplomatų laiške, adresuotame „Le Monde“ redaktoriui Lucui Bronnerui.

Lietuva ekonominio išsivystymo lygiu Estiją pasivys 2031 metais, jei šalių ekonomikos augs dabartiniais tempais, pareiškė Estijos SEB analitikas Mihkelis Nestoras. Anot jo, Latvijai tam prireiks dar daugiau metų - ji Estiją pasivys 2038 metais. Tokias prognozes M.Nestoras argumentavo dabar sukuriamo bendrojo vidaus produkto verte viena šalies gyventojui, taip pat ekonomikos augimo sparta. Anot jo, Estijoje ši dalis - 22 proc. didesnė negu Lietuvoje ir 27 proc. solidesnė negu Latvijoje.

Dažnai mūsų šalyje ekonominės, socialinės ar politinės problemos yra laikomos išskirtinėmis. Manoma, kad svetur gyvenimas užtikrintai gerėja, o situacija Lietuvoje išlieka nepavydėtina. Tačiau užtenka pabendrauti su kolegomis, dirbančiais kitose Baltijos šalyse, ar atsiversti jų vietinę spaudą kad suprastum, jog daugelis aktualių probleminių klausimų yra tokie pat visose trijose valstybėse.

Daugumą rusiškų žinučių socialiniame tinkle „Twitter“ apie NATO ir Baltijos šalis parašoma iš netikrų paskyrų, rodo tyrimo, atlikto Rygoje įsikūrusio Aljanso strateginės komunikacijos kompetencijos centro (STRATCOM), rezultatai. STRATCOM ištyrė nuo kovo 1-osios iki rugpjūčio 30-osios rusų kalba parašytas tviterio žinutes, kuriose minima NATO veikla Baltijos šalyse bei Lenkijoje.

Baltijos šalims nepasiekiant susitarimo dėl elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa, Lietuva, Latvija ir Estija gali tapti Rusijos įkaitėmis - pastaroji jau ruošiasi būsimam trijų Baltijos valstybių atsijungimui ir gali tam pasirengti greičiau nei besiginčijančios šalys.

Baltijos šalis lankantis Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris žada rūpintis Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumu, bet kartu perspėja, kad aklas priešiškumas Rusijai būtų pavojingas. Trečiadienį sakydamas kalbą Estijoje, politikas griežtai pasmerkė lygiai prieš 78 metus pasirašytą sovietų ir nacių paktą dėl įtakos sferų rytų Europoje, bet pabrėžė, kad istorija neturi tapti ginklu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas didina spaudimą Baltarusijai nukreipti naftos krovinių tranzitą iš Baltijos šalių į Rusijos uostus. Lietuvos pareigūnai sako tikį, kad Baltarusijos pasirinkimą ir toliau lems ekonominiai, o ne politiniai išskaičiavimai. Karaliaučiaus srityje trečiadienį apsilankęs V.Putinas pareiškė, kad rusiškos naftos tiekimą būtina susieti su naudojimusi Rusijos geležinkeliais ir uostais Suomijos įlankoje. „Tai būtina aptarti gerokai platesniu formatu.

  Baltijos šalių premjerai penktadienį sutarė dėl papildomo dviejų savaičių termino galutiniam sprendimui dėl suskystintų gamtinių dujų rinkos, pranešė Lietuvos premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas.

Baltijos šalių premjerų susitikimo išvakarėse su Latvijos kolege susitikęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tikisi, kad kaimyninė valstybė palaikys susitarimą dėl suskystintų gamtinių dujų, kuris atvertų galimybę prašyti Europos Sąjungos paramos visų trijų valstybių dujų infrastruktūros projektams. „Kalbėjome apie tai, kad tai yra regioninis projektas, regioninė siekiamybė ir kad sujungti šiuos projektus į bendrą projektą ir pasiekti paramos iš Europos Sąjungos.

Derybose su Baltijos šalių premjerais, kurios svarbios siekiant užsitikrinti europinę paramą Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui, Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis penktadienį tikisi „padėti tašką“. Anot jo, net jei derybos būtų nesėkmingos, siekiama pagaliau baigti diskusijas ir judėti toliau. „Dešimt metų lygiai, kai diskusija vyksta tarp Baltijos valstybių. Aš tikiuosi vieno rytoj - padėti tašką.

Lietuvoje ir Estijoje budintys NATO oro policijos naikintuvai praėjusią savaitę aštuonis kartus kilo atpažinti ir palydėti virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių. Iš viso palydėta 18 Rusijos lėktuvų. Krašto apsaugos ministerija pirmadienį paskelbė, kad daugiausiai palydėtų rusų lėktuvų buvo naikintuvai. Virš Baltijos jūros taip pat buvo atpažinti keli transporto, patruliniai orlaiviai.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklio augimas vienam žmogui per pastaruosius 16 metų viršijo prognozes, o tam didelės įtakos turėjo gerėjantis valstybės institucijų darbas, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) apžvalga. „Baltijos šalių konvergencija, žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, yra nuostabi.

Baltijos šalių premjerai jau trečią kartą bandys susitarti dėl bendros suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinkos, kad galėtų gauti Europos Sąjungos paramos svarbiems projektams. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai kitą penktadienį susitiks Latvijos Inčukalnio dujų saugykloje, taip užbaigdami vadinamąjį SGD turą.

 NATO naikintuvai antradienį perėmė tris Rusijos karinius lėktuvus netoli Estijos oro erdvės. Tokią informaciją pranešė Aljanso spaudos atstovas, rašo CNN. „Du ispanų naikintuvai „F-18“, dalyvaujantys NATO Baltijos oro policijos misijoje, iš Estijos Amari oro bazės kilo tam, kad perimtų neidentifikuotus, NATO nepriklausančius karinius lėktuvus šalia Estijos oro erdvės“, - pareiškė NATO atstovas spaudai Dylanas White'as.

Rusija neseniai išreiškė pasipiktinimą NATO sukurtu filmuku apie „miško brolius“ – Estijos, Latvijos ir Lietuvos rezistencinės kovos su sovietais istoriją. Nors Baltijos šalyse partizanų kova su sovietų okupacija niekada nebuvo užmiršta, dauguma užsieniečių apie tai nėra nė girdėję, tad juos ši situacija glumina. Kad suprastumėte, kas vyksta, pamėginkite šį minčių eksperimentą. Įsivaizduokite, kad jūsų protėviai buvo gangsteriai.

Klaipėdos jūrų uostas pirmąjį šių metų pusmetį pirmavo tarp Baltijos šalių uostų pagal konteinerių krovos apimtis. Šiemet sausį-birželį Klaipėdos uoste perkrauta 217,6 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU) - 1,4 proc. daugiau nei 2016 metais tuo pačiu metu, kai perkrauta 214,6 tūkst. TEU, pranešė uosto direkcija. Rygos uoste TEU krova per metus išaugo 14 proc. iki 208,1 tūkst., Talino - 5,4 proc. iki 102,3 tūkst., Liepojos - dukart iki 2,1 tūkst. vienetų.

Jungtinių Valstijų viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pencas) liepos pabaigoje Estijoje susitiks su trijų Baltijos šalių vadovais, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai. Lietuvai susitikime atstovaus prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šuo vizitu Vašingtonas turbūt sieks nusiųsti dar vieną solidarumo ženklą Baltijos šalims ir signalą Rusijai, kad JAV rimtai vertina gynybos įsipareigojimus.

 Rusijos gynybos ministerija trečiadienį surengė savo kolegijos išvažiuojamąjį posėdį Karaliaučiuje, per kurį, be kitų klausimų, bus aptartas NATO pajėgų stiprinimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje. „Kolegijos (posėdis) jau prasidėjo, jis vyksta Kaliningrado karininkų namuose“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė vienas šaltinis Kaliningrado srities jėgos struktūrose. Jis pridūrė, kad gatvėse aplink posėdžio vietą buvo sustabdytas eismas.

 NATO antradienį paskelbė baigusi savo rytiniame sparne formuoti keturis daugiataučius batalionus, kuriuos buvo nuspręsta sukurti vykdant Rusijos atgrasymo programą. Sprendimas atsiųsti į Baltijos šalis bei Lenkiją keturis priešakinius NATO pajėgų batalionus buvo priimtas pernai liepą per Aljanso viršūnių susitikimą Varšuvoje. „Šiandien NATO išpildo pažadą, duotą prieš metus viršūnių susitikime Varšuvoje.

NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę devynis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių. Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pateikti duomenys rodo, kad sąjungininkų naikintuvai kilo kasdien nuo trečiadienio iki sekmadienio, jie palydėjo 32 Rusijos orlaivius. Tarp jų buvo ir du strateginiai bombonešiai Tu-160, jie netoli Baltijos šalių erdvės praskrido ketvirtadienį.

Verslumas ar didžiulės išlaidos? Deja, bet būtent antroji priežastis lietuvius verčia ieškoti papildomų pinigų šaltinių. Pastaraisiais metais Lietuvoje papildomai uždarbiavo daugiau kaip pusė gyventojų (52 proc.), rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Tyrimas atskleidė, kad dar beveik trečdalis (31 proc.

Trijų Baltijos šalių kontroliuojamoje rytinėje Baltijos jūros pakrantėje galėtų nekonkuruodami veikti du terminalai - Klaipėdoje ir Paldiskyje, Estijoje, kuri galėtų pasistatyti nedidelį terminalą, penktadienį pareiškė Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis. Anot jo, terminalai kartu su Inčukalnio dujų saugykla papildytų vienas kitą.

Lietuvos gyventojai yra taupiausi Baltijos šalyse ir geriausiai pasiruošę finansiniams netikėtumams, rodo banko „Nordea“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktas asmeninių finansų, taupymo ir investavimo tyrimas. 80 % Lietuvos gyventojų turi atsidėję santaupų, o, praradę darbą, 49 % lietuvių galėtų padengti savo išlaidas bent tris mėnesius. Galima palyginti, kad santaupų ateičiai turi 76 % apklaustų Estijos ir 68 % Latvijos gyventojų.

Trijų Baltijos šalių premjerai penktadienį lankosi Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminale. Tai vadinamojo SGD turo, prasidėjusio Estijoje, tęsinys - jo metu ministrai pirmininkai tariasi dėl regioninio SGD terminalo ir galimybių gauti europinės paramos.