Estijos žvalgyba nerimauja, kad dėl invazijos padidėjo karinio konflikto Baltijos šalyse rizika, nes tikimasi, kad tolesnė mobilizacija ir planuojamos plataus masto Rusijos karinės pratybos dar šiais metais padidins įtampą rytiniame NATO flange.
Tai savo metinėje ataskaitoje paskelbė Estijos užsienio žvalgybos tarnyba, rašo „Evropeiskaja Pravda“, remdamasi „Bloomberg“.
Baltijos valstybes vertindama kaip pažeidžiamiausią NATO regioną, Rusija „labai tikėtina“ pirmenybę teiks karinių pajėgų atstatymui netoli Estijos, o tai gali užtrukti iki ketverių metų.
Estijos Užsienio žvalgybos departamento vadovas Kaupo Rozinas teigė, kad jei Ukraina bus nugalėta kare, jos ištekliai bus perimti ir nukreipti prieš Vakarus.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad nors Rusija greičiausiai nepasieks „kokybinio šuolio“ savo gebėjimo kariauti srityje, V. Putinas nesustos, nepaisant nesėkmių pirmaisiais invazijos metais. Jam svarbiausias veiksnys yra susilpnėjusi sąjungininkų, tokių kaip JAV ir NATO, parama Ukrainai.
„Putinas žaidžia dėl laiko, manydamas, kad Ukraina ir Vakarai išseks prieš Rusiją“, – rašoma ataskaitoje, kurioje taip pat teigiama, kad V. Putinas tiki galintis bombomis priversti Ukrainą sėsti prie derybų stalo.
Rusijos elitas vis labiau nerimauja, kad V. Putinas „išprotėjo, bet daugumai jų trūksta drąsos žengti realius žingsnius pokyčių link“, toliau rašoma ataskaitoje.
Dokumente atskirai kalbama apie potencialią poputininę Rusiją. Kaip pastebėta, joje nėra nė vienos reikšmingos grupės, kuri dalytųsi demokratinėmis vertybėmis, tačiau dėl valdžios kovoja „radikalios“ frakcijos, tarp jų „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas ir Kremliui ištikimas Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas.
Estijos žvalgybos pareigūnai V. Putino autoritarinį režimą pavadino Sovietų Sąjunga 2.0, kurio horizonte „nėra naujo Gorbačiovo, o juo labiau Jelcino“.
