akcizas

Dyzelino kaina Lietuvoje pasiekė rekordinį lygį, o aukštos degalų kainos vis stipriau spaudžia gyventojų pinigines ir šalies ekonomiką. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius teigia, kad šiuo metu jau būtų metas laikinai mažinti dyzelino akcizą, tačiau kartu siūlo keisti ir pačią degalų apmokestinimo sistemą.  Švieslentėse kainos toliau nedžiugina vairuotojų.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ragina Lietuvą peržiūrėti įvairias mokestines lengvatas, tarp jų – ir taikomas degalams. Tačiau ekonomistai sako, kad ankstesni sprendimai didinti dyzelino akcizą jau turėjo pasekmių. Anot jo, dalis sunkiojo transporto degalus pradėjo pilti Lenkijoje, o Lietuva prarado dalį sandorių ir pajamų.

Pirmadienį baigiantis laikinai sumažinto dyzelino akcizo galiojimui bei JAV ir Iranui paskelbus apie taikos sutartį, finansų ministras sako, kad pratęsti šią lengvatą būtų brangu ir netikslu. „Baigėsi karas, baigėsi mūsų akcizas, tai kokia aukščiausia kokybė buvo sprendimo. O jei rimtai, (...) šiandien ryte jau naftos kaina yra gerokai žemesnė ir pratęsti būtų tikrai ganėtinai brangu ir nelabai tikslu“, – pirmadienį žurnalistams sakė Kristupas Vaitiekūnas.

Pirmadienis yra paskutinė diena, kai galioja laikinai prieš du mėnesius sumažintas dyzelino akcizas. Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose laikantis aukštoms kuro kainoms balandžio viduryje Vyriausybės iniciatyva Seimo priimtas sprendimas jau kitą dieną leido dyzelino litrą atpiginti 5 centais. Pirmadienį baigia galioti dyzelino akcizo lengvata Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas anksčiau sakė, kad jei naftos kaina rinkoje mažės, šios lengvatos tęsti neverta.

Šiemet pabrangus degalams, už juos mokesčių akcizų į biudžetą vairuotojai jau sumokėjo 50 mln. eurų daugiau nei prieš metus. Tačiau jau po trijų savaičių dyzelinas gali pabrangti dar labiau, mat nustos galioti laikinas mokesčių sumažinimas – 6 ct už litrą pristabdęs dyzelino brangimą. Ministras nesiūlo mokesčių sumažinimo tęsti, nes tikisi, kad atpigs nafta. Panevėžio degalinėje gyventojai už dyzeliną moka daugiau nei po du eurus už litrą.

Siekiant sušvelninti karo Irane sukeltus padarinius energetikos sektoriuje, Europos Komisija (EK) svarsto siūlymą, pagal kurį visiems Europos Sąjungos (ES) šalių narių gyventojams būtų įtvirtinta viena darbo diena nuotoliu per savaitę. Degalų kainoms pakilus, Lietuvoje taip pat ieškoma greitų sprendimų. Vienas jų jau įgyvendintas – akcizo dyzelinui sumažinimas. Būtent Akcizo mažinimas dyzelinui dažnai įvardijama, kaip viena paprasčiausių priemonių.

Dėl laikinai sumažintų traukinių bilietų kainų gerokai sumenkus autobusų keleivių srautui bei dėl smarkiai pabrangusio dyzelino išaugus vežėjų kaštams, pastarieji, be kita ko, siūlo sumažinti šio kuro akcizą autobusų įmonėms. „Kalbant apie vietinį susisiekimą – per akcizo prizmę būtų galima sumažinti sąnaudas. Sutartys su savivaldybėmis yra įvairios.

Seimo Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Lukas Savickas tikisi, kad parlamentui pavyks per kelias savaites laikinai sumažinti šalyje taikomą kuro akcizą. Tiesa, kaip teigia politikas, šioje vietoje sustoti nereikėtų – valdžia turėtų toliau svarstyti įvairias tikslines priemones, kurios padėtų krizę suvaldyti ilguoju laikotarpiu, o tai taip pat turėtų būti padaryta artimiausiomis savaitėmis. „Labai tikiuosi, kad tas sprendimas bus greitas.

Ieškodama būdų šiek tiek amortizuoti degalų kainų augimą, Vyriausybė pritarė laikinai sumažinti akcizą dyzelinui. Ministrų kabinetas penktadienį neeiliniame posėdyje priėmė projektą, kuriuo iki birželio 15 d. pritarta sumažinti akcizo tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui bei žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad Vyriausybės planai sumažinti dyzelino akcizą ir taip sušvelninti degalų kainų augimą yra „geriau negu nieko“, bet didelio poveikio tai neturės.  „Lietuvoje apskritai mes turime dyzelino akcizą bene didžiausią visame šiame regione, galbūt net Europos Sąjungoje. Tai šešių centų nuleidimas, be jokios abejonės, yra geriau negu nieko.

Nuo praėjusių metų pradžios reikšmingai padidėjus degalų akcizo tarifams, Lietuvoje šiuo metu dyzelinui taikomas akcizas yra aukščiausias ir, palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, lenkia mokestį, taikomą Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje bei Suomijoje, skelbia „Verslo žinios“. Tuo metu pagal dabar galiojantį akcizą benzinui Lietuvą lenkia tik Estija, Vokietija ir Suomija.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai padidėjus degalų kainoms ir Vyriausybei siekiant sumažinti jų įtaką pirmiausia šalies verslui bei žemės ūkiui, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad pirminė Europos Komisijos (EK) pozicija dėl laikino dyzelino akcizo mažinimo yra teigiama, tačiau jis pabrėžia, kad reikia sulaukti galutinio Briuselio atsakymo – jis, kaip tikisi ministras, turėtų būti teigiamas.

Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, 2026-ųjų sausio-vasario mėnesiais valstybės biudžete labiausiai augo akcizų surinkimas, taip pat gauta daugiau pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčio pajamų. Kaip rodo Finansų ministerijos duomenys, iš akcizų per pirmus mėnesius į biudžetą surinkta 381,3 mln. eurų – 36,9 mln. eurų arba 10,7 proc. daugiau nei pernai tuo pat laikotarpiu. Labiausiai didėjo pajamos iš akcizų energiniams produktams (surinkimas augo 23,9 mln.

Finansų ministerija pateikė derinti Akcizų įstatymo projektą, kuriuo siūloma laikinai sumažinti akcizų tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui ir žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui. Sprendimas inicijuotas reaguojant į reikšmingai išaugusias žaliavinės naftos ir degalų kainas, kurias lėmė prasidėjęs karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir dėl jo sutrikęs tiekimas pasaulinėse rinkose.

Akcizą dyzelinui ir kurui žemės ūkiui bus siūloma sumažinti dviem mėnesiams, sako finansų viceministras Lukas Jakubonis. Jo teigimu, anksčiau svarstyta jį sumažinti trims mėnesiams, tačiau terminas sutrumpintas siekiant sušvelninti neigiamą poveikį valstybės biudžetui. „Kadangi situacija naftos kainų rinkoje keičiasi valandomis, pakeitėm ne tris mėnesius taikyti sumažintą akcizą, o du.

Akcizą dyzelinui ir kurui žemės ūkiui bus siūloma sumažinti dviem mėnesiams, sako finansų viceministras Lukas Jakubonis. Jo teigimu, anksčiau svarstyta jį sumažinti trims mėnesiams, tačiau terminas sutrumpintas siekiant sušvelninti neigiamą poveikį valstybės biudžetui. „Kadangi situacija naftos kainų rinkoje keičiasi valandomis, pakeitėm ne tris mėnesius taikyti sumažintą akcizą, o du.

Nuo šių metų Lietuvoje įsigaliojo vadinamasis cukraus mokestis. Už cukrumi saldintus nealkoholinius gėrimus pradėtas taikyti papildomas akcizas, todėl dalis produktų parduotuvėse pabrango. Valdžia tikina, kad tokiu būdu siekiama paskatinti žmones rinktis sveikesnius gėrimus ir mažinti cukraus vartojimą.

Šiemet Lietuvai padidinus dyzelino akcizą, o kaimyninėms šalims to nepadarius, dyzelino pardavimai smuko daugiau nei dešimtadaliu, dauguma vežėjų degalus pilasi Lenkijoje. Pas kaimynus bakus pildo ir pasienio rajono gyventojai. Žadėjusi sustabdyti akcizų didinimą, Vyriausybė visgi planuoja akcizą didinti. Tiesa, kiek mažesniu tempu nei planuota.

Vairuotojams specialistai siunčia žinią – dyzelino ir benzino brangimas – neišvengiamas. O susimokėti reikės daugiau ne tik dėl keliamų akcizų, bet ir naujų pakeitimų Europos Sąjungos (ES) mastu. Dabartinė valdžia žadėjo nuo kitų metų pristabdyti dyzelino akcizo didinimą. Vis tik Finansų ministerija parengė naują Akcizų įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį akcizas dyzelinui vis tiek būtų didinamas.

Lietuvos verslui siekiant sumažinti dyzelinio kuro kainų atotrūkį su Lenkija ir paskatinti vežėjus juos vėl pirkti Lietuvoje, rinkos dalyviai ragina valdžią nustatyti konkurencingą dyzelino akcizą – 44 centrus už litrą. Šiuo metu dyzelino akcizas siekia 51,9 cento.   Ekonomisto Algirdo Bartkaus teigimu, didelį šio kuro pardavimų kritimą lėmė nuo šių metų padidintas akcizas, todėl reikėtų pašalinti priežastį.

Atlyginimai Lietuvoje toliau augs, tačiau gyventojų laukia ir pokyčiai – brangs alkoholis bei rūkalai, o valdžia svarsto naujas priemones bankams bei PVM sistemos peržiūrą. Ar mokesčių našta taps lengvesnė, ar priešingai – teks veržtis diržus? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja paskirtasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Naujoji premjerė Inga Ruginienė piktinasi nuolat augančiomis maisto ir kitų būtiniausių prekių kainomis. Dėl to žada stabdyti dešiniųjų priimtą degalų mokesčių didinimo planą. Visgi I. Ruginienė neatmeta, kad mokesčiai dar labiau gali didėti rūkalams ir alkoholiui. Be to, kitąmet nauja vyriausybė 10 proc.  gali pabranginti centrinį šildymą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvoje degalų pardavimai nukrito dviženkliais skaičiais. Visą nuosmukį, pasak ekonomistų, sudaro dyzelinas, kurio sunkvežimiai Lietuvoje nesipila, nes Lenkijoje kartais dyzelino litro kaina 14 centų mažesnė nei Lietuvoje. Tiesa, padidėjusio dyzelino akcizo surenkama daugiau, net ir krentat pardavimams, dėl to valdžia neskuba keisti savo planų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuvos degalinių atstovai dėl išaugusių akcizų skaičiuoja nuostolius. Tačiau dabar aiškėja, kad problema yra ne tik akcizai, bet ir pasienyje siaučiantys degalų nupylinėtojai. Tad muitinės pareigūnai įspėja apie vykdomus reidus, o policija – kas gresia gudraujantiems. Lietuvos muitininkai prie pasienio su Baltarusija ir Rusija fiksuoja atvejus, kai iš įvažiuojančių transporto priemonių standartiniuose bakuose esantys degalai nupilami Lietuvos teritorijoje.

Seimas ketvirtadienį nepritarė valdančiosios „Nemuno aušros“ frakcijos siūlymui sumažinti akcizą elektroninių cigarečių skysčiui. Už Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis siekta akcizą sumažinti, balsavo 28 parlamentarai, aštuonis buvo prieš, o 23 susilaikė. Kitu balsavimu Seimas pakeitimų autorius įpareigojo jas tobulinti. Pataisas pristatęs „aušrietis“ Remigijus Žemaitaitis teigė, kad akcizas elektroninėms cigaretėms dabar yra tris kartus didesnis negu taikomas tradiciniam tabakui.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) skelbia, kad dyzelino kaina šiemet jau nukrito tiek, kad šiuo metu yra tokia, kokia buvo praėjusių metų pabaigoje, prieš akcizų degalams padidinimą. Skaičiuojama, kad degalų vidutinė kaina Lietuvoje mažėja antrą savaitę iš eilės: benzinas per praėjusią savaitę atpigo 1,2 proc., o dyzelinas – 2,1 proc. Minėtu laikotarpiu mažėjo ir Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinės svertinės degalų kainos: benzino – 0,4 proc., dyzelino – 1 proc.

Nuo aukštų dyzelino kainų kenčiantys vairuotojai keikia ne tik valdžią, įvedusią didžiausius mokesčius regione, tačiau piktinasi ir degalinių valdytojais, kurie reikšmingai atpigus naftai ir dyzelinui didmenoje, degalinėse leisti kainų neskuba. Finansų ministras mažinti akcizų dyzelinui taip pat neskuba ir tikisi, kad aukštumoje kainas laikančias degalines nubaus patys vairuotojai jose tiesiog nebepirkdami degalų.

Suskystintų naftos dujų (SND) akcizas nuo penktadienio mažėja daugiau negu 23 kartus – nuo 304 iki 13 eurų už toną. Taip pat panaikinami apribojimai žymėtam dyzelinui. Akcizų įstatymo pataisų, kurios įsigalioja nuo kovo 1 dienos, reikalavo ūkininkai, sausį surengę didelę protesto akciją Vilniuje. Žemdirbiai ragino politikus iš viso atšaukti nuo sausio padidintą SND akcizą, taip pat grąžinti dyzelino akcizo lengvatą jų transportui.

Po ūkininkų protestų su traktoriais Vilniaus gatvėse Seimas anksčiau laiko susirinko spręsti Vyriausybės pridarytų klaidų. Parlamentarai po pateikimo pritarė suskystintųjų naftos dujų akcizo mažinimui septynis su puse karto nuo 304 iki 41 euro už toną, kas leistų atpiginti 21 kilogramo dujų balioną 6–7 eurais.  O ar dėl sumažinto akcizo žemdirbiai atsisakytų minties vėl su traktoriais išvažiuoti į gatves, klausiame Žemės ūkio tarybos pirmininko Igno Hofmano.

Seimui trečiadienį atmetus Vyriausybės siūlymą suskystintų naftos dujų (SND) akcizą mažinti iki 41 euro ir preliminariai nubalsavus už 13 eurų tarifą, Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, kad ūkininkai tokiu sprendimu būtų itin patenkinti. „Mes to ir prašėm – ne didesnės nei kaimyninėse šalyse, tai atitinka Lenkijos lygį“, – BNS trečiadienį sakė I. Hofmanas.

Seimui svarstant Vyriausybės pasiūlymą suskystintų naftos dujų (SND) akcizą sumažinti nuo 304 iki 41 euro, Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, kad jis neturėtų viršyti 14 eurų už toną – tuomet ūkininkai būtų patenkinti.

Seimas pirmadienį po pateikimo priėmė svarstyti Akcizų įstatymo pataisas dėl suskystintų naftos dujų (SND) akcizo sumažinimo nuo 304 iki 41 euro už toną.  Už balsavo 113 Seimo narių, prieš nebuvo, o vienas susilaikė.  Antradienį pataisas svarstys Biudžeto ir finansų komitetas, trečiadienį jos grįš į Seimo posėdį, o ketvirtadienį numatoma jas priimti. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė siūlo 2025 metais pusę metų kompensuoti jo padidėjimą.

Pirmadienį Seime pateiktas Akcizų įstatymo projektas, pagal kurį beveik 7,5 karto mažinamas pastovus akcizo suskystintosioms naftos dujoms (SND) tarifas. Finansų ministerija siūlo skubos tvarka SND apmokestinimą sumažinti nuo 304 iki 41 euro už toną. Už siūlymą po pateikimo balsavo 111, susilaikė 1, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Biudžeto ir finansų komitetas.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad Seimui pritarus Vyriausybės siūlymui taikyti 41 euro akcizo tarifą suskystintosioms naftos dujoms (SND), mažės šalies biudžeto pajamos. Tačiau, pasak jos, siekiant išspręsti problemą, nuostolį reikia prisiimti. „Tai turės įtakos biudžeto pajamoms, jos, deja, bus mažesnės. Bet, kadangi buvo sutarta, kad šią problemą reikia išspręsti, tai tą nuostolį teks prisiimti“, – pirmadienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.

Seimas šią savaitę svarstys įvairius pasiūlymus dėl suskystintų naftos dujų (SND) akcizo sumažinimo, tarp jų – ir galimą kompensavimą už sausį-vasarį jau sumokėtą itin didelį mokestį, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad nereikėtų kompensuoti sausį-vasarį jau sumokėto padidinto suskystintų naftos dujų (SND) akcizo, nes šios dujos žemės ūkyje naudojamos daugiausia grūdams džiovinti, o žiemą jos tam nenaudojamos.  „O už ką kompensuoti reikėtų? (...) Nes, man atrodo, faktas yra tas, kad greičiausiai nelabai čia buvo vartojama pastaruoju metu. Nes, pavyzdžiui, suskystintos naftos dujos žemės ūkyje pagrinde naudojamos grūdų džiovinimui.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Akcizų įstatymo projektui, pagal kurį beveik 7,5 karto mažinamas pastovus akcizo suskystintosioms naftos dujoms (SND) tarifas. Seimui kitą savaitę bus siūloma skubos tvarka SND apmokestinimą sumažinti nuo 304 iki 41 euro už toną. Tiek sumažinti SND akcizo dydį pasiūlyta nuo 2024 m. Lietuvoje įsigaliojus gerokai aukštesniam tarifui nei kitose regiono šalyse, sukėlusiam verslo pasipiktinimą.

Aplinkos ministerija siūlo suskystintų naftos dujų (SND) akcizą, kurį moka gyventojai ir verslas, sumažinti nuo 304,1 euro iki 70,58 euro už toną (be PVM). Tuo metu Vyriausybės kanceliarija siūlo grąžinti 41 euro akcizą.  „Akcizai turi turi būti proporcingi, jau ir taip jie mažinami beveik dešimt kartų nuo dabartinių.

Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad palaikytų Vyriausybės parengtas Akcizų įstatymo pataisas, siūlančias gyventojams ir verslui sumažinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą iki 41 euro už toną, sako partijos lyderė.  „Aš Vyriausybės (siūlymą – BNS) palaikyčiau“, – sekmadienį BNS sakė Seimo pirmininkė.

Prezidentūrai raginant Vyriausybę ir Seimą  kai kuriuos žemdirbiams aktualius sprendimus priimti nelaukiant parlamento pavasario sesijos pradžios, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Akcizų įstatymo pataisos dėl žymėto žemdirbių dyzelino lengvatos ir akcizo suskystintoms naftoms dujoms (SND) Seimui galėtų būti pateiktos kovo 10-ąją prasidėjus Seimo sesijai arba anksčiau, jei būtų sušaukta neeilinė sesija.

Po kelis šimtus eurų už šildymą kas mėnesį mokantys provincijos gyventojai baiminasi dar didesnių sąskaitų, valdantiesiems šiemet įvedus drakonišką akcizą naftos dujoms. Pasipiktinimo bangai dėl akcizo neatlyžtant ir ūkininkams grasinant Vilnių šturmuoti su traktoriais, Vyriausybės narių pozicija jau švelnėja.

Premjerė Ingrida Šimonytė žada, kad sprendimai dėl vandens apsaugos juostų ir zonų bus rasti iki sausio pabaigos, o siūlymai dėl žymėtojo dyzelino naudojimo ir akcizo suskystintoms naftoms dujoms ir dujiniams angliavandeniliams bus parengti Seimo pavasario sesijai. „Vyriausybė, kiek tai liečia jos kompetenciją, susitikime sutartus sprendimus įgyvendins.

Nuo naujųjų metų įsigaliojus didesniam akcizui už dujų balionus, degalinių tinklas „Jozita“ čekiuose pradėjo žymėti, kad tai yra „Tėvynės Sąjungos-Konservatorių įvestas akcizas buičiai“. Vis tik, kilus ažiotažui viešojoje erdvėje, buvo nuspręsta papildyti čekį bei nurodyti ne tik TS-LKD, bet ir valdančiąsias Liberalų sąjūdžio bei Laisvės partijas. Tokio čekio pavyzdžiu, kaip ir pirmą kartą paviešinus informaciją, savo feisbuko paskyroje pasidalino parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.

Degalinės čekyje – žinutė apie konservatorius. Vienas iš Lietuvos degalinių tinklų nusprendė gyventojams priminti, dėl ko nuo Naujųjų metų beveik 8-iais eurais pabrango buitinių naftos dujų balionas: čekyje pabrėžė, kad dujų kaina padidėjo dėl konservatorių kaltės – įvesto naujo akcizo buityje naudojamoms dujoms. Čekis netrukus atsidūrė politinių ginčų epicentre.

Praėjusių metų rudenį Seimas priėmė Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis numatyta nuo 2024 m.  panaikinti akcizo lengvatą naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams. Kainų pokytį gyventojai pajuto iš karto – jau nuo sausio 1 d. dujų balionus perka gerokai brangesnėmis kainomis.

Sausio 1-ąją Lietuvoje įsigalioja kai kurie nauji mokesčiai ir išmokos, paslaugų tarifai. Naujienų agentūra BNS pristato svarbiausius iš jų.  Elektra ir dujos   Mažėja visuomeninė elektros kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams – „standartinio“ plano vienos laiko zonos tarifas nuo sausio siekia 21,9 cento už kilovatvalandę (kWh) – 0,8 cento mažiau nei iki šiol, dviejų laiko zonų: dieninės – 25 centai (1,1 cento mažiau), naktinės – 15,2 cento (0,6 cento mažiau). &nb...

Jau po trijų su puse savaičių už rūkalus ir dyzeliną teks mokėti brangiau. Brangs ir alkoholis, mat valdžia nuo Naujųjų didina akcizo mokesčius. Didesnius mokesčius teks mokėti ir už durpes, krosnių kurą, naftos dujas. Valdantieji sako, esą mokesčius kelia taršiems ir sveikatai kenkiantiems produktams. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Šiemet dešimtadaliu pabrangęs alus nuo sausio vėl pabrangs dėl valdančiųjų vykdomo akcizų mokesčių didinimo plano.

Mažosioms alaus darykloms nuo kitų metų siūloma nebetaikyti 50 proc. mažesnio akcizo. Dėl to valstybės biudžetas per metus papildomai gautų apie 3 mln. eurų pajamų.   Tokią Akcizų įstatymo pataisą Seime registravo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Justas Džiugelis.  Jeigu Seimas pritartų, smulkiems aludariams būtų taikomas standartinis alaus akcizo tarifas – 8,6 euro už hektolitrą.

Pirmąjį šių metų pusmetį daugiausia mokesčių į Lietuvos biudžetą sumokėjo Mažeikių naftos perdirbimo ir naftos produktų prekybos įmonė „Orlen Lietuva“, o neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizų – medicinos ir mokslui skirtos įrangos gamintoja „Thermo Fisher Scientific Baltics“, ketvirtadienį pranešė portalas „Verslo žinios“.  „Orlen Lietuva“ per pirmus šešis šių metų mėnesius į valstybės biudžetą sumokėjo 262,25 mln.